NATO 5-asis straipsnis
Tai Šiaurės Atlanto sutarties kolektyvinės gynybos nuostata. Ji numato, kad ginkluotas išpuolis prieš vieną sąjungininkę laikomas išpuoliu prieš visas.
Archyvinis leidimas
Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas vakar pareiškė, kad Rusijos puolimo atveju Varšuva padėtų evakuoti civilius iš Lietuvos ir siektų aktyvuoti NATO 5-ąjį straipsnį. Tai pasakyta po premjero Mindaugo Sinkevičiaus interviu, kuriame jis nurodė, kad Lietuva jau turi kelių Rusijos grėsmės scenarijų evakuacijos planus, o dešimt Europos valstybių šiemet sutarė rengti bendrus tarpvalstybinius maršrutus.
Vašingtone krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas šiandien patvirtino, kad spalio pabaigoje į Lietuvą atvyks du JAV karių batalionai. Vienas batalionas bus sunkusis, kitas inžinerinis, karių skaičius liks apie tūkstantį, o rotacija išliks devynių mėnesių trukmės. Prezidentas Gitanas Nausėda Niujorke, susitikęs su „Palantir Technologies“ vadovu Alexu Karpu, sakė, kad Lietuva galėtų tapti šios bendrovės centru Baltijos šalims ir visam NATO rytiniam flangui. Lietuva ir Jungtinės Valstijos tuo pat metu Niujorke stiprina ir verslo, ir energetikos ryšius.
Šalčininkų rajone pasieniečiai šiandien antidronine įranga nutupdė iš Baltarusijos įskridusį droną su kontrabandinėmis cigaretėmis. Prie Antaniškių kaimo rastas sudegęs dronas ir 1 tūkst. pakelių „Minsk Superslims“ už 5 510 eurų, o šiemet sulaikytų kontrabandinių dronų skaičius pasiekė 58.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas aiškinasi, ar antrasis muftiatas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Premjeras teigia neturintis duomenų apie tokią grėsmę, o konservatorė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė siekia, kad rizikai pasitvirtinus Teisingumo ministerija organizaciją išregistruotų.
Lietuva įteikė Baltarusijai protesto notą dėl oro erdvės pažeidimo ir grėsmės civilinei aviacijai. Užsienio reikalų ministerija taip pat siūlo uždrausti į Lietuvą atvykti Rusijos oligarchams Ališerui Usmanovui ir Michailui Fridmanui.
šaltiniai: vz.lt, 15min.lt, delfi.lt, tv3.lt, lrt.lt, lrytas.lt
Tai Šiaurės Atlanto sutarties kolektyvinės gynybos nuostata. Ji numato, kad ginkluotas išpuolis prieš vieną sąjungininkę laikomas išpuoliu prieš visas.
Rugsėjo 23 d. Šalčininkų rajone, ties Liškūniškių kaimu, VSAT pareigūnai panaudojo antidroninę įrangą ir nusodino iš Baltarusijos atskridusią skraidyklę su dviem ryšuliais cigarečių. Rytą ties Antaniškių kaimu, maždaug už 800 metrų nuo valstybės sienos, rastas apdegęs dronas ir 1 000 pakelių „Minsk Superslims“ su baltarusiškomis banderolėmis, kurių vertė su mokesčiais siekia 5 510 eurų. Gintaro Žagunio pasienio užkardoje pradėta administracinė teisena, o skraidyklė ir kontrabandinės cigaretės laikinai saugomos kaip bešeimininkis turtas. Šiemet pasieniečiai jau perėmė 58 kontrabandininkų skraidykles, beveik tiek pat, kiek per visus 2025 metus. (tv3.lt)
Kodėl svarbu
Šis sulaikymas rodo, kad pasienyje su Baltarusija kontrabanda oru tebėra nuolatinė VSAT ir gyventojų žemės ūkio plotų problema. Kiekvienas toks krovinys reiškia papildomą spaudimą pasienio užkardoms ir akcizo surinkimui, nes prekės gabenamos apeinant muitą ir kontrolę. (tv3.lt)
Kam naudinga
Laimi VSAT ir valstybės biudžetas, o pralaimi kontrabandininkų tinklai ir nelegalių cigarečių pirkėjai pasienio rinkoje. (tv3.lt)
Kas toliau
Gintaro Žagunio pasienio užkardos pareigūnai toliau tirs administracinę bylą dėl akcizais apmokestinamų prekių gabenimo pažeidžiant tvarką. (tv3.lt)
2026 m. rugsėjo 22 d. Lenkijos gynybos ministras Vladislawas Kosiniakas-Kamyšas pareiškė, kad Rusijos puolimo prieš Lietuvą atveju Varšuva padėtų evakuoti civilius gyventojus iš Lietuvos ir prašytų aktyvuoti NATO 5-ąjį straipsnį. Tą pačią dieną jis pabrėžė, kad pagalba civiliams yra ir teisinė pareiga, ir žmogiškumo klausimas. Jo žodžiai nuskambėjo po to, kai Lietuvos premjeras Mindaugas Sinkevičius BBC interviu sakė, jog Lietuva yra parengusi evakuacijos planus įvairiems Rusijos grėsmės scenarijams. Šiemet dešimt Europos valstybių, tarp jų Lenkija ir Lietuva, sutarė rengti koordinuotus tarpvalstybinius evakuacijos planus, apimančius transportą, sienų kontrolę ir evakuacijos koridorius. (archyvai.lrt.lt)
Kodėl svarbu
Lietuvos ir Lenkijos pasienio gyventojams tai reiškia, kad karo planavimas jau apima ne tik kariuomenę, bet ir masinį civilių judėjimą, sienų postus bei transporto mazgus. Tokie planai tiesiogiai veikia savivaldybes, gelbėjimo tarnybas ir geležinkelių bei kelių valdymą. (tvpworld.com)
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas 2026 m. rugsėjo 23 d. Vašingtone patvirtino, kad spalio pabaigoje į Lietuvą atvyks du JAV karių batalionai. Vienas jų bus sunkusis, kitas inžinerinis, o karių skaičius liks panašus kaip anksčiau, apie tūkstantį. Ministras sakė, kad šiuo metu vyksta pasirengimo ir logistikos darbai, o rotacija Lietuvoje išliks devynių mėnesių trukmės. Per susitikimą jam taip pat perduota padėka už atnaujintą karių rotaciją.
Kodėl svarbu
Lietuvos kariuomenei tai reiškia daugiau sunkiosios technikos ir inžinerinių pajėgumų prie nacionalinės divizijos vystymo bei pasienio gynybos. JAV karių buvimas stiprina atgrasymą rytiniame NATO flange ir mažina riziką, kad atotrūkis po birželio rotacijos užsitęstų.
Niujorke rugsėjo 23 d. prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su „Palantir Technologies“ vadovu Alexu Karpu ir aptarė bendradarbiavimą gynybos bei saugumo srityse, pranešė Prezidentūra. Prezidentas sakė, kad Lietuva galėtų tapti stipriu „Palantir“ centru Baltijos šalims ir visam NATO rytiniam flangui, nes įmonė šalyje jau dirba nuo 2022 metų ir bendradarbiauja su gynybos sektoriumi. Susitikimas įvyko Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 81-osios sesijos metu, o derybose taip pat kalbėta apie plėtrą Lietuvoje ir gynybai pritaikomas technologijas. Bendrovės sprendimai, pasak LRT ir 15min, jau siejami su parama Ukrainai ir pabėgėlių perkėlimu į Lietuvą. (lrt.lt)
Kodėl svarbu
Krašto apsaugos ministerijai ir Lietuvos gynybos technologijų įmonėms toks susitarimas gali reikšti daugiau užsakymų, glaudesnę prieigą prie JAV programinės įrangos ir greitesnį sprendimų diegimą NATO kontekste. Ukrainos paramos grandinėje tai gali sustiprinti duomenų analizės ir logistikos pajėgumus, kurie jau naudojami praktikoje. (lrt.lt)
Rugsėjo 23 d. „Verslo žinios“ pranešė, kad interneto ir televizijos bendrovė „Cgates“ savo klientams pradeda siūlyti mikrodramas, trumpus greito tempo serialus, kurie išpopuliarėjo telefonų ekranuose. Straipsnyje cituojama „Sensor Tower“ ataskaita rodo, kad pernai pasaulio žiūrovai už prieigą prie tokių serialų programėlėse sumokėjo apie 2,6 mlrd. eurų, o per ketvirtąjį ketvirtį jos buvo atsisiųstos 733 mln. kartų. „Cgates“ vadovas Norbertas Žioba teigia, kad bendrovė šiuo formatu taikosi į žiūrovus, kurie nori įtraukiančio turinio, bet jam negali skirti viso vakaro. Bendrovė sako, kad tai pirmas toks pasiūlymas iš Lietuvos televizijos paslaugų teikėjų.
Kodėl svarbu
Mikrodramos gali pakeisti, kaip Lietuvos žiūrovai perka ir vartoja mokamą vaizdo turinį, nes trumpas formatas konkuruoja su tradiciniais serialų paketais ir televizijos programomis. Jei pasiūlymas prigis, laimės Cgates ir turinio platintojai, o spaudimą pajus įprastos ilgo formato serialų platformos.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas šiandien svarsto konservatorės Dalios Asanavičiūtės-Gružauskienės prašymą įvertinti, ar Lietuvos musulmonų religinių bendruomenių tarybos, dar vadinamos antruoju muftiatu, veikla nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui. Parlamentarė sako, kad 2019 metais Teisingumo ministerijos patvirtintas šios organizacijos įkūrimas suskaldė Lietuvos musulmonų bendruomenę ir kelia klausimų dėl istorinio paveldo. Jei komitetas nustatytų grėsmę, ji siūlytų Teisingumo ministerijai organizaciją išregistruoti. Totorių bendruomenių sąjunga šį klausimą sieja ir su atstovavimo problema, nes, jos pirmininko teigimu, antrasis muftiatas paliko dalį bendruomenės užribyje.
Kodėl svarbu
Šis ginčas gali paveikti Lietuvos musulmonų bendruomenių teisinį statusą ir tai, kas joms atstovauja valstybės institucijose. Jei Seimas remtų saugumo vertinimą, sprendimas paliestų registraciją, veiklos tęstinumą ir santykius tarp totorių bei imigrantų bendruomenių.
Kyjive po naujų Rusijos smūgių aukų skaičius išaugo iki dviejų, o per dronų atakas mieste apgadinti sandėliai ir degalinės. Volodymyras Zelenskis Niujorke pareiškė, kad Rusija rengia naują didelio masto ataką prieš Ukrainą ir siekia išnaudoti Kyjivo oro gynybos spragas balistinėmis raketomis.
Donecko srities Oleksandrivkoje Rusijos aviacinių bombų smūgis antradienį nužudė mažiausiai keturis žmones ir sužeidė dar keturis, tarp jų vaiką. Kramatorske per atskirą ataką buvo panaudota kasetinė amunicija, o Oleksandrivkoje gelbėtojai po griuvėsiais ieško dar aštuonių žmonių. Juodojoje jūroje Rusijos smūgis komerciniam krovininiam laivui Odesos srityje nužudė laivo kapitoną, Ukrainos pilietį, kai laivas plaukė su Antigvos ir Barbudos vėliava. Zelenskis taip pat sakė, kad Ukraina pasirengusi nutraukti smūgius energetikos infrastruktūrai, jei Rusija sutiktų su tomis pačiomis sąlygomis.
Lenkija trečiadienį 11.08 val. fiksavo 42 sekundes trukusį Rusijos karinio sraigtasparnio Mi-8 įskridimą iš Kaliningrado srities prie Branievo. Lenkijos kariuomenė nurodė, kad orlaivis į šalies teritoriją buvo įskridęs apie 300 metrų, o oro erdvė palei NATO rytinį flangą stebima visą parą. Briuselyje ES pasiuntiniai pirmadienį sutarė iš sankcijų sąrašo išbraukti Ališerą Usmanovą ir Michailą Fridmaną, bet pratęsė ribojimus apie 3 tūkst. kitų asmenų ir bendrovių iki 2029 metų rugsėjo 22 dienos. Vengrijoje generalinis prokuroras paprašė parlamento panaikinti ministro pirmininko Peterio Magyaro ir dviejų buvusių Viktoro Orbano vyriausybės ministrų teisinę neliečiamybę trijose baudžiamosiose bylose, tarp jų dėl 47 mln. eurų viešųjų lėšų panaudojimo.
Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Rusija nenutrauks ugnies ir nestabdys karo veiksmų Ukrainoje net derybų metu. Tuo pat metu Rusijos smūgiai Kyjivui ir Kyjivo sričiai pasiekė didžiausią intensyvumą nuo 2022 metų kovo.
šaltiniai: 15min.lt, lrt.lt, delfi.lt, vz.lt, tv3.lt, lrytas.lt
Kasetinė amunicija yra ginklas, kuris ore išsklaido daug smulkių sprogmenų didelėje teritorijoje. Ji kelia ilgalaikį pavojų civiliams, nes dalis užtaisų nesprogsta iš karto.
Volodymyras Zelenskis rugsėjo 23 d. pareiškė, kad Rusija rengiasi naujai plataus masto atakai prieš Ukrainą. Jis tai pagrindė žvalgybos duomenimis po susitikimo Niujorke su Jungtinės Karalystės premjeru. Jis nenurodė nei numatomo smūgio taikinio, nei žvalgybos pranešimų turinio. Anksčiau po susitikimo su Donaldu Trumpu Zelenskis sakė, kad Ukraina yra pasirengusi visiškai nutraukti smūgius į energetikos infrastruktūrą, jei Rusija sutiks su tomis pačiomis sąlygomis. Jis taip pat teigė, kad Maskva pastaruoju metu smarkiai suintensyvino oro smūgius ir dažnai naudoja balistines raketas, siekdama išnaudoti oro gynybos trūkumą Kyjive. (lrt.lt)
Kodėl svarbu
Ukrainos civiliai ir energetikos sistema lieka pagrindiniais taikiniais, nes Maskvos smūgiai jau orientuoti į oro gynybos spragas Kyjive. Jei Rusija iš tiesų rengia naują ataką, Kyjivui teks dar labiau skubinti ginkluotės ir oro gynybos prašymus Vakarų sąjungininkams. (lrt.lt)
Kam naudinga
Naudos ieško Kremlius ir Rusijos kariuomenė, kuri bando išnaudoti Ukrainos oro gynybos spragas, o labiausiai nukenčia Kyjivo gyventojai ir energetikos infrastruktūra. (lrt.lt)
Kas toliau
Artimiausias žingsnis yra tolesnės Zelenskio konsultacijos su sąjungininkais dėl gynybos priemonių po Niujorko susitikimų su Jungtinės Karalystės premjeru ir Donaldu Trumpu. (lrt.lt)
Rugsėjo 23 d. Rusijos pajėgos smogė Donecko srities Oleksandrivkos gyvenvietei aviacinėmis bombomis ir, vietos valdžios duomenimis, žuvo mažiausiai keturi žmonės, dar keturi buvo sužeisti. Tarp sužeistųjų yra vaikas, o Donecko srities policija nurodė, kad per kitą ataką Kramatorske buvo panaudota kasetinė amunicija. Pareigūnai taip pat teigė, kad po sugriuvusiais pastatais Oleksandrivkoje gali būti įkalinta dar aštuoni žmonės, todėl gelbėjimo darbai tęsiami.
Kodėl svarbu
Donecko srities civiliai vėl moka didžiausią kainą, nes atakos taikosi į gyvenvietes ir gelbėtojus verčia dirbti po pakartotinių smūgių. Sužeistas vaikas ir galimi žmonės po griuvėsiais reiškia, kad aukų skaičius dar gali augti.
Rugsėjo 23 d. Rusijos ataka Juodojoje jūroje pataikė į komercinį krovininį laivą Odesos regione ir pražudė jo kapitoną, patvirtino Ukrainos pareigūnai. Laivas plaukė su Antigvos ir Barbudos vėliava, o žuvęs kapitonas buvo Ukrainos pilietis. Ukrainos jūrų uostų administracija nurodė, kad laivas tuo metu buvo Juodojoje jūroje. Per pastaruosius mėnesius smūgių komerciniams laivams padaugėjo, o Turkija yra siūliusi Rusijai ir Ukrainai nutraukti atakas prieš civilius laivus.
Kodėl svarbu
Juodosios jūros laivyba tampa pavojingesnė laivybos bendrovėms, draudikams ir grūdų bei kitų eksporto krovinių siuntėjams. Kiekvienas toks smūgis didina gabenimo sąnaudas ir riziką, kad dalis srautų bus nukreipta aplink Ukrainos uostus.
Trečiadienį 11.08 val. į šiaurę nuo Branievo, netoli sienos su Kaliningrado sritimi, Rusijos karinis sraigtasparnis Mi-8 iš Kaliningrado trumpam įskrido į Lenkijos oro erdvę. Lenkijos kariuomenės operatyvinė vadovybė nurodė, kad orlaivis pasienio zonoje išbuvo 42 sekundes ir į šalies teritoriją įsiskverbė maždaug 300 metrų. Incidentas įvyko NATO rytiniame flange, kuriame Lenkija jau kelias savaites stiprina oro gynybos budrumą dėl Rusijos veiksmų prie Ukrainos karo fronto. Lenkijos kariuomenė po įvykio pabrėžė, kad oro erdvė stebima visą parą.
Kodėl svarbu
Lenkijos oro gynyba ir pasienio daliniai turi reaguoti į bet kokį įskridimą prie Kaliningrado, nes net trumpas pažeidimas verčia tikrinti radarų darbą ir naikintuvų parengtį. Tokie incidentai ypač svarbūs Suvalkų ir Varmijos Mozūrų regionų gyventojams bei kariuomenei, kuri saugo NATO rytinį sparną.
2026-09-22 Vengrijos generalinė prokuratūra paprašė parlamento panaikinti premjero Peterio Magyaro ir dviejų buvusių Viktoro Orbano vyriausybės ministrų teisinę neliečiamybę trijose atskirose baudžiamosiose bylose. Magyaro byla siejama su 2024 metų incidentu, kai jis esą naktiniame klube atėmė iš vyro telefoną ir įmetė jį į Dunojų, o vieno buvusio ministro byla susijusi su įtariamu 47 mln. eurų viešųjų lėšų pasisavinimu, dalį jų tariamai panaudojant 2026 metų rinkimų kampanijai. Prokuratūros prašymas reiškia, kad parlamento sprendimas dabar būtinas, kad šios bylos galėtų judėti toliau.
Kodėl svarbu
Sprendimas paveiks, ar prokuratūra galės teisiškai veikti prieš dabartinį ministrą pirmininką ir du buvusios valdžios veikėjus. Nuo parlamento balsavimo priklauso, ar korupcijos ir smulkesnių nusikaltimų bylos virs oficialiu baudžiamuoju persekiojimu, ar liks įstrigusios dėl imuniteto.
2026 m. rugsėjo 22 d. Briuselyje ES šalių atstovai susitarė išbraukti Ališerą Usmanovą ir Michailą Fridmaną iš Rusijai taikomų sankcijų sąrašo, o likusiems maždaug 3 tūkst. asmenų ir bendrovių sankcijas pratęsti trejiems metams. Sprendimas priimtas likus kelioms valandoms iki termino, nes ribojimų galiojimas turėjo baigtis rugsėjo 22-osios vidurnaktį, o Prancūzija šį mėnesį rėmė Usmanovo išbraukimą, remdamasi nacionalinio saugumo argumentu. Kyjivas šį kompromisą pavadino gėdingu ir nepateisinamu, nes abu oligarchai sankcijų sąraše buvo nuo 2022 metų dėl ryšių su Maskvos karo mašina. Europos Sąjungos sankcijų režimas dabar pratęstas iki 2029 metų rugsėjo 22 dienos.
Kodėl svarbu
Ukrainai tai svarbu todėl, kad sankcijų švelninimas dviem gerai žinomiems Rusijos verslo veikėjams silpnina politinį signalą, jog karą remiančių asmenų turtas Europoje lieka spaudžiamas. ES viduje tai didina įtampą tarp valstybių, kurios nori išlaikyti griežtą liniją prieš Maskvą, ir tų, kurios sankcijas ima sieti su nacionalinio saugumo išimtimis.
Kyjive, prieš Volodymyro Zelenskio kalbą JT Generalinėje Asamblėjoje, Rusijos dronų ataka nusinešė mažiausiai dvi gyvybes ir sužeidė 25 žmones. Zelenskis Niujorke sakė, kad Ukrainos žvalgyba mato Rusijos pasirengimą naujam masiniam smūgiui ir kad Kyjivas sutiktų stabdyti smūgius energetikos infrastruktūrai, jei Maskva priimtų tas pačias sąlygas.
Niujorke šiandien susitinka Marco Rubio ir Sergejus Lavrovas. Jų kontaktas vyksta Rusijai stiprinant oro atakas ir dažniau naudojant balistines raketas. NATO pajėgų vadovybė šią savaitę perspėjo, kad Vladimiras Putinas tampa vis labiau neprognozuojamas ir linkęs rizikuoti, tačiau artimiausia grėsme laiko eskalaciją, o ne tiesioginį puolimą prieš NATO valstybę. Hormuzo sąsiauryje į krovininį laivą pataikė nenustatytas sviedinys, laivas dega ir dreifuoja, o įgula evakuota. Jungtinės Karalystės jūrų prekybos operacijų tarnyba nurodė dvi aukas, bet jų būklės nepatikslino.
Šiaurės Korėja per pastarąsias dvi dienas paviešino naujo ginklo bandymą, kurį prie rytinės pakrantės stebėjo Kim Jong Unas ir jo duktė Kim Ju Ae. Analitikai iš valstybės žiniasklaidos nuotraukų sprendžia, kad tai buvo patobulinta trumpojo nuotolio balistinė raketa su hipergarsiniu sklandytuvu Hwasongpho-11Ma-1, kurią sunkiau sekti ir perimti Pietų Korėjos bei JAV gynybai.
Mokslininkai šiandien pirmą kartą aiškiai užfiksavo radijo signalą iš egzoplanetos Beta Pictoris b, esančios už 63,4 šviesmečio nuo Žemės. Signalai, aptikti Pietų Afrikos tinkle „MeerKAT“, rodo tūkstančius kartų už Žemės stipresnį magnetinį lauką ir gali būti pirmasis tiesioginis egzoplanetos magnetinio lauko matavimas.
Tarptautinis Raudonasis Kryžius pranešė, kad nuo 2024 metų nebeturi prieigos prie Rusijoje laikomų karo belaisvių. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio taip pat pareiškė, kad Vašingtonas pakvietė Vladimirą Putiną į G20 viršūnių susitikimą, o karas Ukrainoje gali persimesti į kitas šalis.
šaltiniai: delfi.lt, 15min.lt, lrt.lt, lrytas.lt, tv3.lt
Hormuzo sąsiauris yra siauras jūrų kelias tarp Irano ir Arabijos pusiasalio, jungiantis Persijos įlanką su Omano įlanka. Per jį keliauja didelė dalis pasaulio naftos ir suskystintų dujų eksporto.
NATO pajėgų Europoje vyriausiojo vado pavaduotojas antradienį, rugsėjo 23 d., pareiškė, kad Vladimiras Putinas tampa vis labiau nesiskaitantis, pavojingas ir linkęs rizikuoti. Jo vertinimas nuskambėjo tuo metu, kai Rusija toliau kariauja Ukrainoje ir mėgina skaldyti Vakarų sąjungininkus. Pagrindiniu pavojumi NATO karinėje vadovybėje laikomas ne staigus tiesioginis puolimas, o didėjanti rizika iš Rusijos pusės. Šis įvertinimas paskelbtas 2026 m. rugsėjo 23 d. 15min paskelbtame BNS pranešime.
Kodėl svarbu
Baltijos šalims ir Lenkijai svarbiausia yra tai, kad NATO kariniai pareigūnai viešai įvardija didesnę sabotažo, provokacijų ir rizikingo spaudimo grėsmę. Tokia žinutė tiesiogiai veikia oro gynybos, žvalgybos ir pasienio pajėgų parengtį regione.
Kam naudinga
Laimi NATO rytinis sparnas ir kariuomenės, kurios gauna daugiau politinio pagrindo stiprinti gynybą, o pralaimi Rusija ir jos spaudžiamos valstybės pasienyje.
Kas toliau
Kitas konkretus žingsnis bus NATO karinės vadovybės sprendimai dėl rytinio sparno atgrasymo priemonių ir jų viešas pristatymas po šio įspėjimo.
Volodymyras Zelenskis rugsėjo 23 d. Niujorke, po susitikimo su Jungtinės Karalystės premjeru Anty Barnhamu Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos paraštėse, paskelbė, kad Ukrainos žvalgyba mato Rusijos rengiamą naują masinę ataką prieš Ukrainą. Jis nenurodė tikslaus smūgio pobūdžio, bet anksčiau tą pačią dieną sakė, kad Ukraina yra pasirengusi visiškai nutraukti smūgius į energetikos infrastruktūrą, jei Maskva sutiks su tomis pačiomis sąlygomis. Pastaruoju metu Rusija smarkiai suintensyvino oro smūgius ir vis dažniau naudoja balistines raketas, nes Kyjivui trūksta oro gynybos sistemų. Zelenskis taip pat pabrėžė, kad Ukraina ir jos sąjungininkai toliau derina papildomą priešlėktuvinę gynybą.
Kodėl svarbu
Ukrainos civiliai jau gyvena po nuolatiniais oro pavojaus signalais, o nauja ataka reikštų dar didesnę riziką Kyjivui, energetikos objektams ir miestams, kurie priklauso nuo nestabilios priešlėktuvinės gynybos. Bet koks smūgių energetikai suintensyvėjimas tiesiogiai keltų elektros tiekimo ir šildymo sutrikimų pavojų rudeniui artėjant.
Šiaurės Korėja rugsėjo 20 d. prie rytinės pakrantės išbandė naują ginklų sistemą, o valstybinė žiniasklaida rugsėjo 22 d. paskelbė, kad bandymą stebėjo Kim Čen Unas ir jo duktė Kim Ju Ae. Iš viešintų nuotraukų analitikai sprendžia, kad tai buvo patobulinta trumpojo nuotolio balistinė raketa su hipergarsiniu koviniu užtaisu, pažymėta „Hwasongpho-11Ma-1“. KCNA teigė, kad bandymas parodė „ultramodernią“ gynybos technologiją ir sustiprins kariuomenės pasirengimą karui. Pietų Korėjos ir JAV priešraketinės gynybos planuotojams tai reiškia naują taikinį, kurį sunkiau sekti ir perimti.
Kodėl svarbu
Pietų Korėjos priešraketinės gynybos ir JAV pajėgų regione planuotojams tai kelia daugiau darbo, nes manevruojanti hipergarsinė raketa yra sunkiau sekama ir perimama. Japonijai ir Pietų Korėjai tai didina riziką, kad Pchenjanas gali greičiau prisitaikyti prie jų gynybos sistemų.
2026 m. rugsėjo 23 d. LRT pranešė, kad astronomai pirmą kartą aiškiai užfiksavo radijo signalą iš egzoplanetos Beta Pictoris b, esančios maždaug už 63,4 šviesmečio nuo Žemės. Signalus jie aptiko keturis kartus 2025 ir 2026 metais, naudodami Pietų Afrikos radijo teleskopų tinklą „MeerKAT“, ir nustatė, kad jie sklido ne iš žvaigždės, o iš pačios planetos. Mokslininkai mano, kad tai yra pašvaistės radijo spinduliuotė, kuri rodo labai stiprų planetos magnetinį lauką. Jų skaičiavimu, šis laukas yra tūkstančius kartų stipresnis už Žemės, o planeta aplink savo ašį apsisuka per 8–9 valandas. (lrt.lt)
Kodėl svarbu
Šis atradimas leidžia tiesiogiai tirti egzoplanetų magnetinius laukus, kurie saugo atmosferą nuo žvaigždės dalelių ir lemia, ar planeta gali ilgai išlikti stabili. Tai taip pat plečia metodą, kuriuo astronomai gali ieškoti panašių milžiniškų planetų netoliese esančiose žvaigždžių sistemose. (15min.lt)
Hormuzo sąsiauryje 2026 m. rugsėjo 23 d. į krovininį laivą pataikė nenustatytas sviedinys, pranešė Jungtinės Karalystės jūrų prekybos operacijų tarnyba. Laivas dreifuoja ir dega, o įgula buvo evakuota. Tarnyba taip pat pranešė apie dvi aukas, tačiau iš karto nepatikslino, ar tai žuvusieji, ar sužeistieji. Sąsiauris yra vienas svarbiausių naftos, dujų ir trąšų gabenimo kelių, o laivybą jame pastaruoju metu trikdo dažni išpuoliai.
Kodėl svarbu
Dėl šio smūgio didėja spaudimas laivybai per sąsiaurį, kuriuo juda naftos ir dujų kroviniai į Europą ir Aziją. Bet koks ilgesnis judėjimo sutrikimas gali kelti kuro ir krovinių gabenimo kainas.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienio rytą Niujorke susitiks Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos paraštėse, pranešė Valstybės departamentas antradienio vakarą. Susitikimas įvyks tuo metu, kai Lavrovas šią savaitę taip pat turi sakyti kalbą JT Generalinėje Asamblėjoje šeštadienį. Pastarosiomis dienomis Vašingtonas ir Maskva viešai neskelbė jokios detalesnės derybų darbotvarkės, o ankstesni jų kontaktai buvo siejami su Rusijos ir Ukrainos karo aptarimu. (internazionale.it)
Kodėl svarbu
Ukrainos deryboms svarbu tai, kad Vašingtonas ir Maskva palaiko tiesioginį kanalą aukščiausiu diplomatiniu lygiu tuo metu, kai karo nutraukimo formuluotės tebėra neaiškios. Tokie pokalbiai gali paveikti JAV spaudimą Maskvai, ginklų tiekimo Ukrainai klausimą ir tolesnius signalus Europos sąjungininkams. (internazionale.it)