Pereiti prie turinio

Lietuva šiandien

Dienos nuotaika

Žiūrėti pulsą
+12Giedra diena↑ 3 nuo vakar

palyginti su įprasta diena

0 · stabili dienagiedriau ↑įtempčiau ↓08-2609-0309-1009-1809-25

Kas svarbu šiandien

Lietuva

Atnaujinta

Lietuva šiandien pradėjo nacionalinės mobilizacinės sistemos patikrinimo pratybas „Vyčio skliautas 2026“, kurios vyks iki spalio 3 dienos. Pratybose dalyvauja apie 3 tūkst. valstybės ir savivaldybių darbuotojų, įmonių bei nevyriausybinių organizacijų atstovų ir dar apie 1 tūkst. savanorių. Nacionalinis krizių valdymo centras ir Krašto apsaugos ministerijos Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas tikrina institucijų pasirengimą, civilių įtraukimą ir priimančiosios šalies paramos procedūras. Vaidotas Vitkauskas šiandien sakė, kad civilinio mobilizacinio personalo rezerve planuojama turėti apie 100 tūkst. žmonių.

Saugumo fone NATO stiprina dalijimąsi žvalgybos informacija po incidentų, siejamų su Rusija. Aljanso pajėgų Europoje vadas Alexus Grynkewichas vakar minėjo bandymą dronais atakuoti Leipcigo ir Halės oro uostą bei Rusijos laivo paleistas raketas į Danijos karinį sraigtasparnį. Lietuvos ekonomikai papildomos rizikos kyla Vokietijoje, nes vakar paskelbtas vertinimas nurodė, kad augančios šios šalies gynybos išlaidos dar negarantuoja užsakymų Lietuvos gamintojams.

Vokietijos sąstingį jau jaučia Lietuvos elektros įrangos, baldų, plastiko, medienos ir optikos eksportuotojai. Istoriniame kontekste Vokietija 2025 metais buvo antra pagal dydį lietuviškos kilmės prekių rinka ir sudarė 9,5 proc. eksporto, arba 2,41 mlrd. eurų. Sveikatos temoje 14-metė Dominyka po kritimo nuo paspirtuko pateko į Santaros klinikas, kur jai buvo gydoma koma. Santaros medikai nurodo, kad sunkiausiais atvejais per pirmą valandą tenka spręsti dėl skubios neurochirurginės pagalbos arba intensyvios terapijos.

šaltiniai: tv3.lt, 15min.lt, lrt.lt, delfi.lt, vz.lt, lrytas.lt

Sąvoka

Mobilizacija

Mobilizacija yra valstybės perėjimas iš taikos meto veikimo į pasirengimą gynybai ar krizių valdymui. Ji apima kariuomenės, institucijų, verslo ir gyventojų išteklių sutelkimą.

Politika

Lietuvoje – nacionalinės mobilizacinės sistemos patikrinimo pratybos

Rugsėjo 25 dieną Lietuvoje prasidėjo nacionalinės mobilizacinės sistemos patikrinimo pratybos „Vyčio skliautas 2026“, kurios tęsis iki spalio 3 dienos ir į kurias įtraukta apie 3 tūkst. valstybės tarnautojų, pareigūnų, savivaldybių, įmonių bei nevyriausybinių organizacijų atstovų ir apie 1 tūkst. savanorių. Pratybas rengia Vyriausybės kanceliarijos Nacionalinis krizių valdymo centras kartu su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu prie Krašto apsaugos ministerijos, o Klaipėdos rajono savivaldybė nurodė, kad jos vyksta ir savivaldybės lygio formatu pagal rugsėjo 21 dienos direktoriaus įsakymą. Per pratybas tikrinamas institucijų ir savivaldybių pasirengimas mobilizacijai, taip pat gyventojų įtraukimo ir priimančiosios šalies paramos veiksmai. Vyriausybės kanceliarija rugsėjo 25 dieną pristatė pratybas per spaudos konferenciją.

Kodėl svarbu

Šios pratybos tiesiogiai liečia savivaldybes, valstybės institucijas ir nevyriausybines organizacijas, kurios realioje krizėje turėtų greitai paskirstyti žmones, turtą ir paslaugas. Jų rezultatai parodys, ar veiktų mobilizacijos grandinė nuo centrinių institucijų iki vietos lygio. (tv3.lt)

Kam naudinga

Laimi Krašto apsaugos ministerija, Vyriausybės kanceliarija ir savivaldybių administracijos, nes jos gauna praktinį sistemos patikrinimą, o daugiausia praranda tie padaliniai, kurių veiksmus pratybos gali išryškinti kaip silpną vietą. (tv3.lt)

Kas toliau

Iki spalio 3 dienos Nacionalinis krizių valdymo centras ir Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas vertins pratybų rezultatus ir spręs, kokius veiksmus reikia taisyti prieš kitą nacionalinį patikrinimą. (skautai.lt)

Sveikata

Nugriuvusi nuo paspirtuko Dominyka paniro į komą: Santaros klinikose virė kova dėl 14-metės gyvybės

14-metė Dominyka po kritimo nuo paspirtuko pateko į Santaros klinikas, kur jai buvo gydoma koma ir teko kovoti dėl gyvybės. Santaros medikai anksčiau yra sakę, kad paspirtukų traumos dažniausiai pažeidžia galvą, veidą ir galūnes, o vasarą tokių pacientų padaugėja. Tokiais atvejais svarbiausia būna greitas įvertinimas ir sprendimas, ar reikia skubios neurochirurginės pagalbos arba intensyvios terapijos. Net ir iš pirmo žvilgsnio paprastas kritimas gali baigtis sunkia galvos trauma ir ilgu gydymu. (lrt.lt)

Kodėl svarbu

Paspirtukais važinėjantys vaikai ir paaugliai susiduria su galvos traumomis, kurios gali baigtis reanimacijoje ir ilga reabilitacija. Tai reiškia daugiau krūvio Santaros klinikų vaikų neurochirurgams, reanimatologams ir skubios pagalbos skyriui. (lrt.lt)

šaltiniai:delfi.lt
Politika

NATO stiprina dalijimąsi žvalgybos informacija dėl įtariamų Rusijos sabotažo veiksmų

NATO vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas Alexus Grynkewichas rugsėjo 24 d. sakė, kad Aljansas didina dalijimąsi žvalgybos informacija po virtinės sabotažo ir kitų incidentų, siejamų su Rusija. Jis minėjo bandymą dronais atakuoti Leipcigo ir Halės oro uostą Vokietijoje bei Rusijos laivo paleistas raketas į Danijos karinį sraigtasparnį. Niujorke rugsėjo 23 d. Europos ministrai sakė matantys augančias Rusijos sabotažo, kibernetines ir kitas hibridines atakas visoje Europoje. Grynkewichas kartu pabrėžė, kad NATO turi išlikti rami ir pasitikėti savo gebėjimu atremti grėsmę. (investing.com)

Kodėl svarbu

Tai tiesiogiai paliečia oro uostus, energetikos mazgus, ryšių tinklus ir karinius objektus Europoje. Didesnis žvalgybos keitimasis tarp sąjungininkų reiškia greitesnį įspėjimą ir daugiau apsaugos priemonių sektoriams, kurie priklauso nuo nepertraukiamo darbo. (investing.com)

šaltiniai:delfi.lt
Ekonomika

Gynybai – milijardai, o Lietuvos gamintojai lieka be užsakymų?

Vokietijos ekonomistų vertinime, paskelbtame 2026 m. rugsėjo 24 d., pabrėžiama, kad gynybos milijardai automatiškai nevirsta Lietuvos įmonių užsakymais, nors paklausa gali augti komponentams, metalo gaminiams, elektronikai, logistikai ir IT sprendimams. Tekste nurodoma, kad Vokietijos ekonomikos stagnacija mažina jos gamintojų užsakymus, o tai jaučia Lietuvos elektros įrangos, baldų, plastiko, medienos ir optikos bendrovės. 2025 m. Vokietija buvo antra pagal dydį lietuviškos kilmės prekių eksporto rinka, jai teko 9,5 proc. arba 2,41 mlrd. eurų eksporto. Autorius daro išvadą, kad Lietuvos tiekėjams naudą duos ne pati gynybos pinigų suma, o konkretūs Vokietijos pirkimai ir tiekimo grandinių poreikiai.

Kodėl svarbu

Lietuvos eksporto įmonėms tai reiškia, kad vien karo pramonės biudžetų augimas Vokietijoje dar negarantuoja naujų sutarčių, o labiausiai priklausomi sektoriai yra elektros įrangos, baldų, plastiko, medienos ir optikos gamintojai. Nauda priklausys nuo to, ar Vokietijos pirkėjai pirks iš Lietuvos tarpinių dalių ir paslaugų, o ne tik galutinės ginkluotės.

šaltiniai:delfi.lt

Naujausi rodikliai