Archyvinis leidimas
Vilniaus oro uoste naktį nuo 23.25 iki 2.40 val. galiojo oro erdvės ribojimai, kurie sutrikdė mažiausiai 20 skrydžių. Dalis reisų buvo nukreipti į Rygą ir Kauną, o prie Karmėlavos per incidentą suko NATO oro gynybos naikintuvai. Vėliau pasieniečiai Trakų rajone aptiko didelį kontrabandinių cigarečių krovinį, o oficialus paaiškinimas oro erdvės trikdžius susiejo su radarų pėdsakais, būdingais kontrabandos balionams.
Lietuva dar neturi galutinio Vašingtono sprendimo dėl JAV karių buvimo, nors prezidento patarėjas Deividas Matulionis sako, kad nauja rotacija yra pakeliui. Niujorke Gitanas Nausėda pareiškė, kad kita JAV karių grupė gali būti didesnė nei ankstesnė, o viceministras Sigitas Mitulionis patvirtino, kad atsakymas stringa dėl platesnės JAV pajėgų peržiūros Europoje. Toje pačioje viešnagėje Nausėda su „Lockheed Martin International“ prezidentu Jay Pitmanu aptarė Lietuvos įmonių įtraukimą į bendrovės tiekimo grandines ir komponentų gamybos lokalizavimą Lietuvoje. Krašto apsaugos ministerija bendradarbiavimo susitarimą su „Lockheed Martin“ pasirašė gegužę, o bendrovės filialas Lietuvoje įregistruotas kovą.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas septyniais balsais prieš du pritarė siūlymui iš Konstitucijos išbraukti masinio naikinimo ginklų draudimą Lietuvos teritorijoje. Pakeitimas paliestų ir 137 straipsnį dėl užsienio karinių bazių draudimo, o jam priimti Seime reikės mažiausiai 94 balsų du kartus. Ukrainos gynybos grupė DEMZ tuo metu padidino planuojamų investicijų Lietuvoje vertę iki 93,3 mln. eurų: Alytuje numatyta amunicijos gamyba, o Prienų rajone – amunicijos dalių surinkimas.
Gitanas Nausėda pareiškė, kad į Lietuvą gali atvykti apie 1 tūkst. JAV karių, o Vokietijos brigada šalyje bus dislokuota visa sudėtimi. Seimas taip pat svarsto iš Konstitucijos išbraukti 137-ąjį straipsnį, susijusį su užsienio karinių dalinių buvimu Lietuvoje.
šaltiniai: lrt.lt, tv3.lt, vz.lt, delfi.lt, 15min.lt, lrytas.lt
Šis Konstitucijos straipsnis draudžia Lietuvos teritorijoje masinio naikinimo ginklus ir užsienio valstybių karines bazes. Jo keitimui reikia ne mažiau kaip 94 Seimo narių balsų per du atskirus balsavimus.
Rugsėjo 21-osios vakarą Vilniaus oro uoste nuo 23.25 val. iki rugsėjo 22-osios 02.40 val. buvo įvesti oro erdvės ribojimai, o dėl to paveikta mažiausiai 20 skrydžių. 15min naktį gavo skaitytojo pranešimą, kad netoli Karmėlavos kurį laiką suko ratus ir NATO oro gynybos naikintuvai. Vėliau Valstybės sienos apsaugos tarnyba informavo, kad Trakų rajone aptiktas nemažas kontrabandinių cigarečių krovinys, o oficialiai skrydžiai buvo stabdyti dėl radarų žymių, būdingų kontrabandiniams balionams. Ryte oro erdvės ribojimai jau buvo panaikinti, o dalis reisų buvo nukreipti į Rygą ir Kauną. (15min.lt)
Kodėl svarbu
Vilniaus oro uosto keleiviams tai reiškė vėlavimus, nukreiptus reisus ir praleistas jungtis į Kauną bei Rygą. Ši situacija rodo, kad kontrabandiniai balionai ir su jais susiję objektai gali sutrikdyti civilinę aviaciją bei įtraukti oro policijos pajėgas į naktinę reagavimo operaciją. (15min.lt)
Kam naudinga
Naudos turi kontrabandos tinklai, jei tokių balionų siuntimas leidžia pernešti cigaretes, o nuostolį patiria keleiviai, Vilniaus oro uostas ir oro bendrovės, kurioms tenka tvarkyti nukreiptus reisus bei vėlavimus. (15min.lt)
Kas toliau
Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomenė turės tiksliai įvardyti, iš kur kilo radarų žymos ir kodėl buvo pakelti naikintuvai, nes ši naktinė operacija jau baigėsi, o oro erdvės ribojimai panaikinti rugsėjo 22-osios ankstų rytą. (15min.lt)
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis rugsėjo 22 d. sakė, kad Lietuva dar neturi galutinio JAV patvirtinimo dėl karių buvimo, todėl kol kas neaišku, kada ir kokio dydžio pajėgos atvyks. Jis tai siejo su praėjusią savaitę Vašingtone vykusiu užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio susitikimu su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio, po kurio Lietuva laukė žinių apie rotaciją. Prezidentas rugsėjo 16 d. taip pat sakė, kad į Lietuvą planuojama grupė gali būti didesnė nei iki šiol, o įprastą rotaciją šį kartą sustabdė platesnė Pentagono peržiūra Europoje. (lrt.lt)
Kodėl svarbu
Krašto apsaugos planuotojams tai reiškia, kad dalies oro gynybos, pratybų ir atgrasymo sprendimų dar negalima galutinai suderinti su JAV kontingento dydžiu. Nežinia pirmiausia paliečia Lietuvos kariuomenę ir NATO rytinį flangą, kuriam amerikiečių rotacija yra svarbiausias papildomas pajėgumas. (lrt.lt)
2026 m. rugsėjo 22 d. prezidentas Gitanas Nausėda Niujorke susitiko su „Lockheed Martin International“ prezidentu Jay Pitmanu ir aptarė galimybę įtraukti Lietuvos įmones į bendrovės tiekimo grandines bei lokalizuoti atskirų komponentų gamybą Lietuvoje. Prezidentūra teigia, kad Lietuvos ekosistema turi kompetencijų gaminti komponentus šios JAV gynybos pramonės milžinės sistemoms. Krašto apsaugos ministerija šių metų gegužę jau pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su „Lockheed Martin“, o 2026 m. kovą buvo įregistruotas bendrovės Lietuvos filialas. Lietuva iš šios grupės yra įsigijusi HIMARS raketinės artilerijos sistemas. (15min.lt)
Kodėl svarbu
Gynybos pramonės įmonėms Lietuvoje tai reiškia galimybę gauti naujų užsakymų, techninės priežiūros darbų ir prieigą prie aukštesnės vertės gamybos, o daliai tiekėjų atsivers kelias į JAV koncerno grandines Europoje. Jei projektai įsibėgės, nauda gali kristi metalo apdirbimo, elektronikos ir remonto sektoriams. (15min.lt)
2026 m. rugsėjo 22 d. Niujorke prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad į Lietuvą planuojanti atvykti Jungtinių Valstijų karių grupė gali būti didesnė nei iki šiol, o Užsienio reikalų viceministras Sigitas Mitulionis patvirtino, kad galutinio amerikiečių atsakymo Vilnius dar neturi. Tą pačią dieną tapo aišku, kad klausimas siejamas su platesne JAV pajėgų peržiūra Europoje, nes spaudoje minimos Pentagono svarstomos apie 25 tūkst. karių mažinimo galimybės žemyne. Prezidentūros ir Krašto apsaugos ministerijos vadovai laukia oficialaus Vašingtono sprendimo, kuris nustatys, ar Lietuvoje rotacija išliks tokio paties masto, ar bus padidinta. Nausėda šiuos komentarus išsakė viešnagės JAV metu, kur jis dalyvauja Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje.
Kodėl svarbu
NATO rytinio sparno saugumą tiesiogiai veikia JAV rotacijos mastas, nes didesnis amerikiečių vienetų skaičius stiprina atgrasymą ir leidžia Lietuvos kariuomenei planuoti bendras pratybas bei parengtį. Jei Vašingtonas mažintų pajėgas Europoje, spaudimą pajustų Baltijos gynybos planai ir kariuomenės daliniai, kurių buvimas priklauso nuo JAV rotacijų.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas rugsėjo 17 d. pritarė siūlymui iš Konstitucijos išbraukti nuostatą, kad Lietuvos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų, balsais 7 prieš 2. Šiuo metu šis draudimas įrašytas Konstitucijos 137 straipsnyje kartu su nuostata dėl užsienio valstybių karinių bazių. Prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad Lietuva turi turėti laisvas rankas dalyvauti kolektyvinio atgrasymo modeliuose krizės ar karo atveju. Konstitucijai keisti reikia, kad už pataisą du kartus su trijų mėnesių pertrauka balsuotų bent 94 iš 141 Seimo nario. (lrt.lt)
Kodėl svarbu
Tai tiesiogiai paliečia NATO atgrasymo planavimą ir Seimo opozicijos bei valdančiųjų ginčą dėl to, kiek toli Lietuva gali eiti priimdama sąjungininkų branduolinį ginklą savo teritorijoje. Jei pataisa būtų priimta, teisinis barjeras dingtų, o sprendimai dėl galimo dislokavimo ar kitų atgrasymo priemonių liktų politiniam ir kariniam derinimui. (lrt.lt)
Ukrainos gynybos pramonės bendrovės DEMZ planuojamų investicijų Lietuvoje vertė pasiekė 93,3 mln. eurų, o projektas apims amunicijos gamybą Alytuje ir šaudmenų dalių surinkimą Prienų rajone. Anksčiau skelbta, kad ši gamykla turėtų sukurti iki 450 darbo vietų ir remtis jau parengta pramonine infrastruktūra Alytaus pramonės parke. Projektas vystomas kaip stambus investicinis projektas, todėl jam taikomos spartesnės procedūros ir valstybės pagalba žemės bei infrastruktūros klausimais. Kartu su Krašto apsaugos ministerija bendrovė siekia, kad Lietuvos pajėgumai galėtų aptarnauti ir Ukrainos reikmes.
Kodėl svarbu
Alytaus ir Prienų rajono pramonės įmonės gauna naują užsakymų grandinę, o vietos darbo rinka gali papildyti kelis šimtus naujų vietų gamyboje ir logistikoje. Gynybos sektoriui tai reiškia didesnį vietinį pajėgumą šaudmenų tiekimui, kuris mažina priklausomybę nuo importo.
Ukrainos oro gynyba per naktinę Rusijos ataką numušė 177 dronus, o smūgiai užfiksuoti 22 vietose. Per atakas Ukrainos miestuose žuvo mažiausiai keturi žmonės, o Lenkija pirmadienį pakėlė karinius orlaivius ir sustiprino oro gynybos bei radarų parengtį prie sienos.
Rusijoje po ukrainiečių dronų smūgio sustojo Syzrano naftos perdirbimo gamykla Samaros srityje, nes apgadintas pagrindinis perdirbimo įrenginys. Per pastarąsias dvi dienas neveikia ir viena Maskvos naftos perdirbimo gamykla po gaisro dviejuose pirminio distiliavimo įrenginiuose, o remontas gali trukti kelias savaites. Kupjansko kryptyje Rusijos kariai vėl mėgino prie Ukrainos pozicijų priartėti nenaudojamu dujotiekiu, tačiau Ukrainos 3-iasis korpusas paskelbė privertęs juos šio maršruto atsisakyti.
Niujorke Emmanuelis Macronas pareiškė, kad jo pokalbiai su Donaldu Trumpu dėl Ukrainos buvo konstruktyvūs. Prancūzijos prezidentas ragino greičiau tiekti Kyjivui perėmėjus ir kitas oro gynybos priemones, taip pat aptarė galimą moratoriumą smūgiams energetikos infrastruktūrai.
Ispanijos futbolo federacija Las Rozase vienbalsiai pratęsė Luiso de la Fuentės sutartį iki 2032 metų. Po šios vasaros pasaulio čempionų titulo jis ves rinktinę per Euro 2028, 2030 metų pasaulio čempionatą ir Euro 2032, o komanda šiandien renkasi į stovyklą prieš ketverias rungtynes per 11 dienų.
ES Taryba trejiems metams pratęsė individualias sankcijas Rusijai. Baltijos šalys taip pat susitarė pirmąjį „Rail Baltica“ etapą užbaigti iki 2034 metų.
šaltiniai: 15min.lt, delfi.lt, lrt.lt, tv3.lt, vz.lt, lrytas.lt
Moratoriumas yra laikinas oficialiai sutartas tam tikrų veiksmų sustabdymas. Tarptautiniuose santykiuose jis dažnai taikomas kaip ribotas susitarimas dėl konkrečių smūgių ar veiksmų nevykdymo.
Rusijos kariškiai vėl mėgino prasiveržti per nenaudojamą dujotiekį Kupjansko kryptimi, o Ukrainos 3-iasis korpusas rugsėjo 15 dieną paskelbė privertęs juos nutraukti šį maršrutą. Washington Post rašo, kad anksčiau panaši schema buvo naudota prie Kupjansko, kur rusų kariai kelias dienas slinko vamzdžiu ir laukė įsakymo pulti iš užnugario. Po šio bandymo rusams teko kirsti upę plaustais, nes vamzdžio kelias buvo uždarytas. Tai jau antras viešai aprašytas mėginimas naudoti vamzdį kaip slaptą priėjimą prie Ukrainos pozicijų šiame ruože. (armyinform.com.ua)
Kodėl svarbu
Ukrainos pajėgoms tai reiškia, kad reikia saugoti ne tik fronto liniją, bet ir vamzdynus, keliamus per užnugarį išėjimus bei priėjimus prie upių. Rusijos kariuomenei kiekvienas toks maršrutas tampa pigiu būdu apeiti stiprią gynybą, jei jis lieka neužblokuotas. (armyinform.com.ua)
Kam naudinga
Laimi Ukrainos 3-iasis korpusas ir artilerijos bei dronų daliniai, o pralaimi Rusijos puolimo grupės, kurios netenka slaptos priėjimo krypties. (armyinform.com.ua)
Kas toliau
Stebėtina Ukrainos gynybos štabo vertinimas, ar rusai mėgins atkurti priėjimą kitu vamzdžiu ar persigrupuos prie upės kirtimo. (armyinform.com.ua)
Rusijos Samaros srityje esančioje Syzrano naftos perdirbimo gamykloje rugsėjo 15 d. po Ukrainos drono smūgio buvo apgadintas pagrindinis perdirbimo įrenginys, o šaltiniai nurodė, kad įmonė sustabdė veiklą. Tą pačią savaitę Reuters pranešė, kad atskira Maskvos naftos perdirbimo gamykla po rugsėjo 20 d. atakos taip pat sustabdė žaliavos perdirbimą, nes užsidegė du pirminio distiliavimo įrenginiai. Samaros objektas yra vienas iš svarbių Rusijos degalų tiekimo mazgų Volgos regione, todėl jo sustabdymas apsunkina benzino ir dyzelino tiekimą vidaus rinkai. Šaltiniai teigė, kad Maskvos gamyklos remontas gali užtrukti kelias savaites. (signaldesecurite.be)
Kodėl svarbu
Degalų tiekimo sutrikimai pirmiausia smogia Rusijos vidaus rinkai, kur vietos perdirbimo pajėgumai lemia benzino ir dyzelino prieinamumą regionuose. Jei sustoja keli dideli perdirbimo įrenginiai, kyla rizika, kad didės logistikos išlaidos ir vėluos tiekimas transportui bei pramonei. (signaldesecurite.be)
2026 m. rugsėjo 22 d. Lenkijos ginkluotosios pajėgos pakėlė karinius naikintuvus, kai Rusija surengė oro smūgius Ukrainos teritorijoje, pranešė Operatyvinė vadovybė. Kartu į parengties būseną buvo perkelti antžeminiai oro gynybos ir radiolokacinės žvalgybos vienetai, kad būtų apsaugota Lenkijos oro erdvė, ypač regionuose prie pavojingų zonų. Vadovybė nurodė, kad pajėgos toliau stebi situaciją ir yra pasirengusios nedelsdamos reaguoti. Pranešimas paskelbtas pirmadienio vakarą, kai Rusijos išpuoliai Ukrainoje vis dar tęsėsi. (lrt.lt)
Kodėl svarbu
Lenkijos oro gynybos budrumas tiesiogiai veikia pasienio regionų gyventojus, kuriems tokios operacijos reiškia sustiprintą karinių ir civilinių tarnybų parengtį. Tai taip pat svarbu Ukrainai, nes bet koks oro atakas lydintis NATO oro erdvės režimo sugriežtinimas daro įtaką smūgių ir atsako tempui prie sienos. (lrt.lt)
2026 m. rugsėjo 21 d. Niujorke Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas po susitikimo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu sakė, kad jų pokalbiai apie Ukrainą ir Raudonąją jūrą buvo labai konstruktyvūs. Jis teigė spaudęs Trumpą greičiau ir stipriau remti Ukrainą gynybinėmis priemonėmis, ypač raketų gaudytuvais ir oro gynybos pajėgumais. Macronas pridūrė, kad su Trumpu svarstė ir idėją dėl moratoriumo smūgiams prieš Ukrainos ir Rusijos energetikos sektorių. Prancūzijos prezidentas taip pat sakė, kad su Volodymyru Zelenskiu planuoja susitikti Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos paraštėse. (15min.lt)
Kodėl svarbu
Ukrainos energetikos sektoriui tai svarbu prieš žiemą, nes smūgiai elektrinėms ir tinklams tiesiogiai veikia šilumos tiekimą, elektros stabilumą ir oro gynybos poreikį. Jei Vašingtonas sutiks stiprinti gynybinius tiekimus, naudos gaus Ukrainos civiliai ir energetikos infrastruktūros operatoriai, o spaudimas teks Rusijos kariniam planavimui. (investing.com)
2026 m. rugsėjo 22 d. Mindaugas Sinkevičius BBC laidoje „Newsnight“ sakė, kad Lietuva, užpulta Rusijos, atsakytų į smūgį ir kartu yra parengusi gyventojų evakuacijos planus. Jis teigė, kad lietuviai jaučia nuolatinę grėsmę, nes į šalies oro erdvę patenka bepiločiai orlaiviai. Šie komentarai nuskambėjo po praėjusią savaitę įvykusio incidento, kai NATO naikintuvai virš Lietuvos numušė droną. Politikos vadovas taip pat užsiminė, kad viešai neaptariami visi scenarijai, kurie svarstomi valstybės institucijose.
Kodėl svarbu
Civilinės saugos tarnyboms ir savivaldybėms tai reiškia, kad evakuacijos planai turi veikti ne popieriuje, o realiai, jei oro erdvės pažeidimai kartotųsi. Krašto apsaugos sistemos atsakas svarbus ir NATO partneriams, nes jie turi spręsti, kaip greitai atpažinti ir neutralizuoti naujus bepiločius.
Ispanijos futbolo federacijos valdyba 2026 m. rugsėjo 21 d. Las Rozase vienbalsiai pratęsė Luiso de la Fuentės sutartį iki 2032 metų. Sprendimas priimtas po to, kai Ispanija šią vasarą laimėjo 2026 metų pasaulio čempionatą, o trenerio ryšys su rinktine būtų pasibaigęs po 2028 metų Europos čempionato. Pagal naują susitarimą jis liks prie komandos per 2030 metų pasaulio čempionatą, kurį kartu rengs Ispanija, Portugalija, Marokas, Paragvajus, Urugvajus ir Argentina. Ispanijos rinktinė rugsėjo 22 dieną renkasi į stovyklą prieš ketverias rungtynes per vienuolika dienų. (rfef.es)
Kodėl svarbu
Ispanijos rinktinės žaidėjams tai reiškia tęstinumą prieš rugsėjo pabaigoje ir spalio pradžioje laukiančias atrankos rungtynes, o federacijai suteikia ramybę ruošiantis 2030 metų pasaulio čempionatui. Ilgam užfiksuotas treneris taip pat sumažina riziką, kad po pergalingo ciklo komandoje prasidės staigūs pokyčiai. (rfef.es)
Izraelio gynybos ministras Izraelis Kacas šiandien Jeruzalėje pareiškė, kad pagrobto bent vieno Izraelio kario ar civilio atveju būtų iškeldintas visas Gazos miestas. Jis kalbėjo apie maždaug 1 mln. gyventojų perkėlimą į pietus ir pagrasino sunaikinti infrastruktūrą, kai kariuomenė jau plečia operaciją Gazos mieste.
Volodymyras Zelenskis pirmadienį atvyko į Niujorką į 81-ąją JT Generalinės Asamblėjos sesiją ir planuoja susitikti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Abu lyderiai dėl derybų susitarė po sekmadienio pokalbio telefonu, o Zelenskis sakė, kad šis susitikimas gali daug pakeisti kare su Rusija.
„Financial Times“ paskelbė, kad Rusijos finansinių technologijų bendrovė A7, naudodama suklastotus dokumentus ir daugiasluoksnį mokėjimų tinklą, per pasaulinę bankų sistemą pervedė 6,9 mlrd. JAV dolerių. Nutekinti vidaus dokumentai rodo, kad įmonė buvo sukurta 2024 metų pabaigoje kaip alternatyva Vakarų mokėjimų infrastruktūrai, o tarp įvardytų bankų yra „Standard Chartered“, „Citigroup“, JPMorgan, DBS ir „First Abu Dhabi Bank“.
JAV Valstybės departamentas per pastarąsias dvi dienas atnaujino perspėjimą amerikiečiams dėl kelionių į Artimuosius Rytus po naujų hučių atakų prieš Saudo Arabiją. Vašingtonas įspėjo apie skrydžių atšaukimus, oro erdvės uždarymus ir platesnius kelionių trikdžius, o JAV atstovybės regione paskelbė papildomus saugumo pranešimus. Rytų Ukrainoje per Rusijos smūgius žuvo du žmonės fronto regione, kuriame miestai ir kaimai toliau apšaudomi.
JAV, Danija ir Grenlandija Niujorke pasirašė saugumo susitarimą, o JAV Grenlandijos pietuose ir rytuose įkurs dvi karines bazes. JT Generalinėje Asamblėjoje Gitanas Nausėda pareiškė, kad Rusija iš esmės pralaimėjo karą prieš Ukrainą, nors Kremliaus vadovybė to nepripažįsta.
šaltiniai: lrt.lt, delfi.lt, 15min.lt, lrytas.lt, vz.lt, tv3.lt
Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja yra pagrindinis JT svarstomasis organas, kuriame atstovaujamos visos valstybės narės. Ji priima rezoliucijas ir kasmet rengia aukšto lygio politinę sesiją Niujorke.
Rugsėjo 22 d. Jeruzalėje Izraelio gynybos ministras Israelis Katzas per Jom Kipuro karo aukų minėjimą pareiškė, kad jei būtų pagrobtas bent vienas Izraelio karys ar civilis, visas Gazos miestas su maždaug milijonu gyventojų būtų iškeldintas į pietus. Anksčiau rugsėjo pradžioje Katzas sakė, kad palestiniečių iškėlimas iš Gazos tebėra svarstomas, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas šį planą yra sustabdęs. Jo grasinimas nuskambėjo tuo metu, kai Izraelis jau yra pranešęs apie planus plėsti operaciją Gazos mieste, o per karą didžioji dalis Gazos gyventojų jau buvo priversti palikti savo namus. (naharnet.com)
Kodėl svarbu
Gazos miesto gyventojams tai reiškia dar vieną masinio iškeldinimo grėsmę, kuri paliestų jau išsekusius civilius, gyvenančius karo nusiaubtoje teritorijoje. Įkaitų klausimas tiesiogiai siejamas su civilinės infrastruktūros likimu ir su tuo, ar dar labiau plėsis karinė operacija mieste. (naharnet.com)
Kam naudinga
Naudos gali siekti Izraelio vyriausybė ir kariuomenė, jei grasinimas sustiprintų spaudimą „Hamas“, o didžiausią kainą mokėtų Gazos miesto civiliai ir įkaitų šeimos. (naharnet.com)
Kas toliau
Toliau stebėtinas Izraelio kariuomenės sprendimas dėl operacijos Gazos mieste ir tai, ar „Hamas“ sureaguos į Katzo perspėjimą dėl galimo pagrobimo. (naharnet.com)
„Financial Times“ ir šiandien cituoti leidiniai pranešė, kad Rusijos finansinių technologijų įmonė „A7“ per tarptautinę bankų sistemą pervedė 6,9 mlrd. JAV dolerių, naudodama suklastotus dokumentus ir sudėtingą mokėjimų grandinę. Tyrėjų gauti vidiniai failai rodo, kad įmonė buvo įkurta 2024 metų pabaigoje kaip alternatyva Vakarų atsiskaitymų sistemoms ir iki 2025 metų rugpjūčio tvarkė Rusijos tarpvalstybinius mokėjimus po sankcijų sugriežtinimo. Tarp institucijų, per kurias judėjo lėšos, minimi „Standard Chartered“, „Citigroup“, „JPMorgan Chase“, DBS ir Abu Dabio „First Abu Dhabi Bank“. Dalį operacijų tyrimas sieja su karo reikmenų ir kitų sankcijomis ribojamų prekių įsigijimu.
Kodėl svarbu
Tarptautiniai bankai dabar turi tikrinti ne tik klientus, bet ir dokumentų kilmę, nes suklastotos sąskaitos ir sutartys gali apeiti sankcijas per visiškai įprastus mokėjimo kanalus. Tai kelia riziką bankams Europoje, Jungtinėse Valstijose ir Artimuosiuose Rytuose, kurie gali netyčia apdoroti su karu susijusius pavedimus.
15min rugsėjo 22 d. 08:42 paskelbė, kad per Rusijos smūgius Rytų Ukrainoje žuvo du žmonės. Publikacija remiasi karo veiksmų paveikta fronto zona, kurioje civiliai taikiniai ir gyvenvietės tebėra nuolat apšaudomi. Ši naujausia ataka dar kartą parodo, kad kovos Rytuose neslūgsta ir kad žūtis fiksuojama ne tik prie fronto linijos, bet ir už jos esančiose gyvenvietėse. (15min.lt)
Kodėl svarbu
Rytų Ukrainos civiliai ir vietos gelbėtojai lieka pirmoje rizikos linijoje, nes smūgiai taikosi į apgyvendintas vietas ir apsunkina judėjimą, pagalbą bei kasdienį gyvenimą. Kiekviena tokia ataka verčia gyventojus rinktis tarp buvimo namuose ir evakuacijos. (15min.lt)
Izraelio gynybos ministras Izraelis Kacas rugsėjo 22 d. per 1973 metų Jom Kipuro karo minėjimą pareiškė, kad jei būtų pagrobtas bent vienas Izraelio karys ar civilis, iš Gazos miesto būtų iškelti visi jo gyventojai, kurių ten yra apie milijoną. Anksčiau tą pačią dieną Izraelio kariuomenė jau ragino Gazos miesto gyventojus trauktis į pietus, tęsdama naują puolimą prieš didžiausią Gazos miesto aglomeraciją. Kacas taip pat pagrasino sunaikinti infrastruktūrą, o toks masinis civilių perkėlimas pagal tarptautinę teisę laikomas karo nusikaltimu. Šis pareiškimas pasirodė tuo metu, kai Gazos miesto kvartalai ir pabėgėlių stovyklos jau patiria intensyvėjančius Izraelio veiksmus. (naharnet.com)
Kodėl svarbu
Gazos miesto gyventojams tai reiškia dar didesnį prievartinio perkėlimo pavojų, nes mieste gyvena apie milijoną žmonių ir daugelis jų jau yra pabėgę iš kitų Gazos vietų. Humanitarinėms organizacijoms ir tarptautiniams tarpininkams tai didina spaudimą dėl civilių apsaugos ir galimų derybų dėl įkaitų. (naharnet.com)
Volodymyras Zelenskis rugsėjo 22 d. atvyko į Niujorką. Čia jis dalyvaus 81-ojoje Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje ir planuoja susitikti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Po sekmadienį vykusio pokalbio abu lyderiai sutarė dėl derybų Niujorke, o Zelenskis sakė, kad jos gali daug ką pakeisti karo su Rusija klausimu. Vizitas vyksta tuo metu, kai Trumpas jau yra Niujorke dėl JT renginių ir viešai kalba apie karą bei didėjantį spaudimą Maskvai dėl Ukrainos atakų prieš Rusijos naftos infrastruktūrą.
Kodėl svarbu
Ukrainai šis susitikimas svarbus dėl JAV karinės ir diplomatinės paramos masto, kuris tiesiogiai veikia oro gynybą, amunicijos tiekimą ir derybų toną. Europos sostinėms svarbu, ar Vašingtonas po šio pokalbio griežtins spaudimą Maskvai, ar laikysis labiau ribotos paramos linijos.
2026 m. rugsėjo 20 d. JAV Valstybės departamentas atnaujino perspėjimą amerikiečiams, keliaujantiems į Artimuosius Rytus, ir paragino už regiono ribų esančius JAV piliečius rimtai persvarstyti keliones per jį. Įspėjimas paskelbtas po naujų husių atakų prieš Saudo Arabiją ir augančios įtampos dėl karo su Iranu, kuri, pasak Vašingtono, gali greitai išsiplėsti. JAV pareigūnai nurodė galimus skrydžių atšaukimus, oro erdvės uždarymus ir kelionių sutrikimus. Kai kuriose regiono JAV atstovybėse taip pat paskelbti papildomi saugumo perspėjimai Amerikos piliečiams. (cbsnews.com)
Kodėl svarbu
Perspėjimas pirmiausia paliečia JAV keliautojus, oro linijas ir verslą, kuris priklauso nuo skrydžių per Persijos įlanką ir Raudonosios jūros maršrutus. Jei oro erdvė bus ribojama, brangs maršrutai, vėluos kroviniai ir didės draudikų bei turizmo sektoriaus sąnaudos. (cbsnews.com)