2026 m. rugsėjo 21 d.

Švietimo profesinės sąjungos šiandien pareikalavo papildomų 50 mln. eurų. Jos teigia, kad ministerija neteisingai apskaičiavo lėšas mokytojų atlygiams ir kitiems pažadėtiems įsipareigojimams. Ginčas kilo po 2026–2028 metų plano, kuriame numatytas spartesnis mokytojų algų augimas ir ne mažesnis kaip 170 proc. bazinio dydžio koeficientas iki 2028 metų pabaigos. Profesinių sąjungų vadovai sako, kad nesutarimui neišsisprendus kreipsis į teismą ir pagal Darbo kodeksą svarstys streikus.

Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis šiandien pareiškė, kad po Anykščių rajono bylos reikia keisti sveikatos sutrikdymo masto nustatymo tvarką. Ministras siūlo seksualinės prievartos bylose vertinti ne tik fizinius požymius, bet ir psichologinę žalą, nes 15-metės nukentėjusiosios sužalojimas buvo įvertintas kaip nežymus. Ministerija dabar spręs, ar rengti tvarkos pakeitimus, ar siūlyti platesnes įstatymo pataisas.

Vakar Andrius Kubilius po Lietuvoje numušto drono sakė, kad kariuomenė pasielgė teisingai, tačiau oro pavojaus aptikimo sistemoje lieka spragų. Jis priminė penktadienio vakaro klaidingą aliarmą dėl paukščių būrio, o krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas patvirtino, kad dronas turėjo sprogmenį ir buvo neutralizuotas. Ministerija iki 2027 metų pabaigos rengia integruotą antidroninę sistemą, kuri sujungs aptikimo ir naikinimo priemones.

Lietuva kitą savaitę testuos gyventojų perspėjimo sistemą: sirenos kauks tris minutes, o į telefonus bus siunčiami pranešimai. Per paskutines pratybas buvo įjungta apie 1160 sirenų, iš jų 2,6 proc. nesuveikė. Dabar dar planuojama įrengti 275 naujas sirenas ir 600 esamų prijungti prie centralizuoto valdymo. Versle „Swedbank“ analitikai ir „Enlight Research“ priskyrė „EfTEN Real Estate Fund“ prie stipriausių nekilnojamojo turto vardų Šiaurės ir Baltijos šalyse, o fondo portfelio užimtumas antrojo ketvirčio pabaigoje siekė 97,7 proc. Lietuvos kaimynystėje stebimoje Ukrainos pietų kryptyje humanitarinė padėtis okupuotuose Oleškuose išlieka itin sunki: gyventojai verčiami naudoti iš radiatorių nuleistą vandenį, o išvykti jiems neleidžiama.

Lietuva pirmą kartą užsitikrino JAV dujų tiekimą dešimčiai metų. Ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas teigė, kad susitarimas su JAV bendrove „EQT Corporation“ yra šimtamilijoninės vertės. Vilniaus oro uoste vėlai vakare įvesti oro erdvės apribojimai, nes radarai fiksavo balionams būdingas atžymas.

Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad per naktį numušė arba nuslopino 147 Rusijos dronus ir sunaikino vieną naujesnio tipo valdomąjį šaudmenį „Banderol“. Rusija paleido 172 atakos dronus iš kelių savo regionų, taip pat iš okupuotų Donecko ir Krymo teritorijų. Smūgiai pasiekė 14 vietų.

Ukrainoje per pastarąją parą Rusijos atakos nusinešė mažiausiai šešias gyvybes, dar 38 žmonės buvo sužeisti. Kramatorske vakar dvi Rusijos aviacijos bombos smogė miestui, viena jų pataikė į evakuacijos punktą, buvo sužeisti du žmonės, apgadintas darželis, švietimo įstaiga ir keturi daugiabučiai. Charkivo srities Lozovos bendruomenės Katerynivkoje šiandien ryte po penkių dronų atakos žuvo moteris, 13-metis berniukas patyrė sunkius nudegimus, o apgadinti gyvenamieji, administraciniai pastatai ir geležinkelio infrastruktūra. Zaporižioje per naktinį dronų smūgį išdegė didelė Zaporižios nacionalinio universiteto trečiojo korpuso dalis, mieste sužeisti šeši žmonės, apgadinti dar du universiteto pastatai, du daugiabučiai ir prekybos centras.

Rusijos spaudimas NATO vėl atsidūrė Europos darbotvarkės viršuje po Baltijos šalių žvalgybos vadovų perspėjimo, kad Maskva ruošia ryžtingesnius veiksmus Europoje. Donaldas Tuskas pareiškė, kad Rusija artimiausiais mėnesiais gali smogti NATO teritorijai dronais ar raketomis ir tai pateikti kaip atsitiktinumą, o Markas Rutte sakė, kad aljansas dar turi atsako priemonių žemiau 5-ojo straipsnio slenksčio. Ursula von der Leyen šią savaitę paragino kurti NATO tipo mechanizmą kovai su dronais, sabotažu ir kibernetinėmis atakomis po incidento virš Lietuvos, kai NATO naikintuvas numušė droną, kurį Italijos gynybos ministras pavadino greičiausiai rusišku.

„Politico“ paskelbė, kad vidiniuose „Rosatom“ dokumentuose numatytas planas iki 2029 metų Tatarstano gamykloje „Alabuga-Volokno“ pridėti po 500 tonų karinės anglies pluošto per metus. Toks išplėtimas leistų kasmet pagaminti apie 28 tūkst. papildomų „Shahed“ tipo atakos dronų, o JAV ir Ukrainos pareigūnai dokumentus įvertino kaip autentiškus.

Maskvos naftos perdirbimo gamykla po Ukrainos dronų atakos sustabdė veiklą. „Reuters“ skelbia, kad Volodymyras Zelenskis, pakeliui į JAV, Airijoje susitiko su CŽA vadovu Williamu Burnsu.

Zaporižioje per Rusijos naktinį smūgį sužeistas vienas žmogus, apgadinti du daugiabučiai, švietimo įstaiga ir prekybos centras. Smūgių vietose kilo gaisrai, o vietos valdžia dar vertina visą žalą.

Iranas vakar paskelbė gavęs informacijos, kad JAV ruošiasi atnaujinti veiksmus prieš šalį. Teheranas pareiškė, kad naujas JAV smūgis sukeltų tęstines atakas prieš amerikiečių bazes ir interesus visame regione. Donaldas Trumpas vakar sakė esąs „sprendimo režime“ dėl karo su Iranu ir žadėjo artimiausiu metu „labai didelius dalykus“. Šiandien Irano Revoliucinė gvardija pareiškė, kad karas nesibaigė ir kad naujų JAV atakų atveju Iranas keistų ginklus, taktiką ir taikinius.

Gazoje šiandien per Izraelio ugnį žuvo trys žmonės, tarp jų vaikas ir moteris, dar 11 buvo sužeisti centrinėje ir pietinėje anklavo dalyse. Viena auka mirė nuo anksčiau patirtų sužalojimų, o dar du žmonės žuvo per artilerijos ir kulkosvaidžių ugnį, nors nuo 2025 metų spalio formaliai galioja paliaubos. Pietų Korėjos kariuomenė pranešė, kad šiandien per įtariamą minos sprogimą Demilitarizuotoje zonoje buvo sužeisti trys kariai, vienas jų sunkiai. Sprogimas įvyko 25-osios pėstininkų divizijos operacijos metu, o kariuomenė dar nenustatė, ar mina buvo padėta Šiaurės Korėjos, ar likusi Pietų Korėjos pusėje.

Ostine vakar ICE agentas pašovė 28 metų Venesuelos pilietį Wilberį Rafaelį Garcesą Perezą. Jis ligoninėje gydomas dėl sunkios, bet stabilios būklės.

JAV viceprezidentas pareiškė, kad karo Ukrainoje pabaiga yra tik laiko klausimas. Kitu reikšmingu vėlyvo vakaro įvykiu tapo pranešimas, kad Jemeno vadovas paprašė Donaldo Trumpo pagalbos kovoje su husiais.