Pereiti prie turinio

2026 m. rugsėjo 20 d.

Archyvinis leidimas

Lietuva

Santrauka

Lietuvos kariuomenė pranešė, kad iš Baltarusijos įskridęs dronas buvo numuštas Kaišiadorių rajone, prie Pratkūnų, po to, kai iš Šiaulių pakilo NATO oro policijos naikintuvai. Gyventojams Vilniuje, Trakuose, Elektrėnuose, o vėliau ir Kaune išsiųsti perspėjimai, o objekto sekimo duomenys perduoti NATO oro gynybos misijai.

Prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad tai greičiausiai buvo rusiškas „Gerbera“ dronas, o didesnę grėsmę Lietuvai kelia platesnis dronų judėjimas iš Baltarusijos ir Kaliningrado. Krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas pripažino, kad incidentas parodė spragas aptikimo ir gyventojų perspėjimo grandinėje. Krašto apsaugos ministerija šį mėnesį paskelbė 5 mln. eurų konkursą integruotai oro grėsmių aptikimo sistemai ir perka trumpojo nuotolio bei pasyviuosius radarus, taip pat bandomąsias dronų perėmėjų partijas. Ministerija šiandien taip pat patvirtino, kad nuo rugpjūčio Baltijos šalyse veikia NATO oro gynybos misija, pakeitusi siauresnį oro policijos modelį platesniu ir greitesniu reagavimu.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys šiandien išvyko į Niujorką į JT Generalinės Asamblėjos aukšto lygio savaitę, kur dalyvaus Saugumo Tarybos posėdyje ir Ukrainai skirtuose renginiuose. Jo darbotvarkėje taip pat numatyti susitikimai su ES ir Šiaurės bei Baltijos šalių ministrais, atsparumo verslo forumas, Baltijos ir JAV darbotvarkės renginys, susitikimai su JAV žydų organizacijomis ir Lietuvos generalinio konsulato Niujorke šimtmečio minėjimas.

Klaipėdoje pietinės uosto plėtros įstatymo projektas numato suformuoti naują sausumos teritoriją ir joje įrengti uosto infrastruktūrą, o uosto direkcija vakar paskelbė rengianti šios plėtros rinkos tyrimą. Socialiniuose tinkluose tuo pat metu plinta pagalbos prašymas lietuvei Ievai, kuri neseniai susituokusi neteko vyro, o žmonių prašoma prisidėti prie artimiausių šeimos išlaidų.

Seimas svarstys, kada tėvai senatvėje netektų teisės iš vaikų reikalauti išlaikymo. Lietuvai rengiantis pirmininkauti ES Tarybai, dalis „Litexpo“ renginių perkeliami į rudenį, kiti atšaukiami. Per avariją žuvo 22 metų atlikėjas ir M.A.M.A. apdovanojimų nominantas Tautvydas Burauskas.

šaltiniai: delfi.lt, 15min.lt, lrt.lt, lrytas.lt, vz.lt, tv3.lt

Verta žinoti
Sąvoka

NATO oro gynybos misija

Tai platesnis NATO oro erdvės apsaugos modelis nei tradicinė oro policija. Jis apima ne tik neatpažintų orlaivių lydėjimą, bet ir greitesnį reagavimą bei didesnį pasirengimą oro ir raketų grėsmėms.

Svarbiausios istorijos
Politika

Poligonas. Numuštas Rusijos dronas: kaip veikia Lietuvos oro erdvės stebėjimo bei reagavimo sistema?

Rugsėjo 15-osios naktį į Lietuvos oro erdvę iš Baltarusijos įskridęs dronas buvo aptiktas, o Kaišiadorių rajone, ties Pratkūnų kaimu, jį numušė iš Šiaulių pakilę NATO oro policijos naikintuvai, pranešė kariuomenė ir prezidentas. Prieš tai Vilniaus, Trakų, Elektrėnų ir vėliau Kauno apskrityse buvo paskelbtas tikėtinas oro pavojus, o kariuomenė perdavė duomenis NATO oro gynybos misijai. Krašto apsaugos ministerija rugsėjo 4 dieną paskelbė 5 mln. eurų vertės konkursą integruotai oro grėsmių aptikimo sistemai, kuri realiuoju laiku sujungtų skirtingų institucijų radarų ir sensorių duomenis. Ministerija taip pat rugsėjį nurodė perkantįs trumpojo nuotolio ir pasyviuosius radarus bei bandomąsias dronų perėmėjų partijas.

Kodėl svarbu

Oro erdvės stebėjimas dabar tiesiogiai veikia civilių perspėjimą Vilniuje, Kaune ir aplinkinėse savivaldybėse, nes nuo aptikimo greičio priklauso, ar bus spėta paskelbti oro pavojų ir nukreipti oro eismą. Nauja sistema turėtų sumažinti spragas tarp kariuomenės, oro gynybos ir kitų institucijų, kurios lemia, kaip greitai dronas yra atpažįstamas ir neutralizuojamas.

Kam naudinga

Laimi kariuomenė, NATO oro policija ir oro uostai, o pralaimi dronų operatoriai ir pasienio provokacijas rengianti Rusijos bei Baltarusijos karinė infrastruktūra.

Kas toliau

Krašto apsaugos ministerija turi įvertinti rugsėjo 4 dieną paskelbto konkurso pasiūlymus ir tęsti trumpojo nuotolio radarų bei dronų perėmėjų pirkimus.

šaltiniai:delfi.lt
Politika

Drono išbandymas Lietuvai: prabilta apie kur kas didesnę grėsmę

Rugsėjo 15-osios naktį Kaišiadorių rajone iš Baltarusijos įskridęs ir Italijos naikintuvų numuštas bepilotis, prezidento Gitano Nausėdos vertinimu, buvo greičiausiai rusiškas „Gerbera“ ir galėjo būti skirtas smūgiui Ukrainai. Rugsėjo 16 dieną jis sakė, kad Lietuva turi daugiau žinoti apie dronų judėjimą Baltarusijoje ir Kaliningrado srityje, nes būtent ten slypi platesnė grėsmė nei vienas pažeidęs aparatas. Tą pačią dieną krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas teigė, kad šis atvejis parodė, jog šalis turi greičiau aptikti tokius objektus ir geriau informuoti gyventojus. Prezidentas taip pat pripažino, kad oro gynybos dronų aptikimo pajėgumai didėja, bet reakcija dar nėra pakankama visam scenarijų spektrui. (archyvai.lrt.lt)

Kodėl svarbu

Šis atvejis tiesiogiai paliečia pasienio oro gynybą ir gyventojų perspėjimo sistemas. Jei dronas gali praslinkti nepastebėtas iki pat Lietuvos gilumos, rizika tenka ne tik kariuomenei, bet ir Kauno, Vilniaus bei Alytaus krypties civilinei infrastruktūrai. (archyvai.lrt.lt)

šaltiniai:delfi.lt
Ekonomika

Klaipėdoje – milijardinis projektas, kuris išplės Lietuvos plotą

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės dalies plėtros įstatymo projekte numatyta suformuoti naują sausumos plotą ir jame įrengti uosto infrastruktūrą, kad teritorija būtų pritaikyta pagal uosto funkcinę paskirtį. Uosto direkcija savo projekto skiltyje informaciją atnaujino 2026-09-19 ir nurodo, kad rengia pietinės dalies plėtros rinkos studiją. Dokumentuose projektas siejamas su ekonomikos augimu, konkurencingumu ir nacionalinio saugumo interesais. (e-seimas.lrs.lt)

Kodėl svarbu

Uosto krovos bendrovėms, logistikos įmonėms ir pramonės investuotojams tai reiškia didesnį plotą veiklai ir naują prieigą prie krantinių, o daliai pajūrio teritorijų naudotojų gali tekti persitvarkyti dėl naujos infrastruktūros ir žemės suformavimo. (e-seimas.lrs.lt)

šaltiniai:delfi.lt
Politika

NATO stiprina oro gynybą Baltijos šalyse: paaiškėjo, kas pasikeitė

Krašto apsaugos ministerija šiandien patvirtino, kad Baltijos šalyse nuo rugpjūčio veikia oro gynybos misija, o ne vien oro policija. Sprendimas buvo priimtas liepos mėnesį NATO viršūnių susitikime Ankaroje, kai sąjungininkai sutarė pereiti prie platesnio oro gynybos modelio ir išlaikyti nuolatinį NATO oro pajėgų buvimą regione. Tai reiškia, kad Baltijos oro erdvės apsauga dabar grindžiama ne tik kilimo ir lydėjimo procedūromis, bet ir greitesniu reagavimu į galimus oro erdvės pažeidimus bei didesniais gynybos pajėgumais. NATO vakar taip pat pabrėžė, kad oro ir raketų gynyba yra vienas iš prioritetų rytiniame flange. (lrt.lt)

Kodėl svarbu

Tai tiesiogiai veikia Baltijos šalių oro erdvės saugumą, nes NATO lėktuvai ir pajėgos dabar turi reaguoti į grėsmę ne tik ją atpažindami, bet ir ją numatydami bei atremdami. Stipresnė misija svarbiausia Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojams, kurie priklauso nuo greitesnio atsako į dronų ar kitų orlaivių įsibrovimus. (lrt.lt)

Visuomenė

Širdį verianti tragedija: neseniai susituokusi lietuvė Ieva neteko vyro, prašoma pagalbos

Socialiniuose tinkluose pradėtas platinti pagalbos prašymas dėl lietuvės Ievos, kuri neseniai susituokusi neteko vyro. Prie žinutės pridedamas kvietimas padėti šeimai susitvarkyti su netektimi ir artimiausiomis išlaidomis. Tokie kreipimaisi Lietuvoje paprastai greitai sulaukia platesnio dalijimosi, nes žmonės ieško galimybių padėti laidotuvių, kelionės ar kasdienėms pragyvenimo išlaidoms. Daugiau viešai patvirtintų detalių apie nelaimės aplinkybes šiame etape nepateikta.

Kodėl svarbu

Pirmiausia nukenčia jauna šeima, kuriai per trumpą laiką tenka spręsti ir emocinę netektį, ir labai konkrečias finansines išlaidas. Pagalbos srautas paprastai tenka žmonėms, kurie aukoja pinigus, ir artimiesiems, kurie organizuoja visą paramą.

šaltiniai:tv3.lt
Politika

Kęstutis Budrys išvyksta į Niujorką, dalyvaus Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos renginiuose

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys rugsėjo 20 dieną išvyko į Niujorką, kur rugsėjo 20–24 dienomis dalyvaus Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos Aukšto lygio savaitės renginiuose, Saugumo Tarybos posėdyje ir susitikimuose dėl tarptautinės paramos Ukrainai. URM taip pat nurodo, kad ministras dalyvaus verslo forume atsparumo klausimais, renginyje apie Baltijos šalių ir JAV darbotvarkę, ES užsienio reikalų ministrų bei Šiaurės ir Baltijos šalių ministrų susitikimuose. Numatyti ir susitikimai su JAV žydų organizacijomis bei renginys, skirtas Lietuvos generalinio konsulato Niujorke šimtmečiui. Ministerija nurodo, kad pagrindinė kelionės dalis susieta su Ukraina, saugumu ir platesne Lietuvos diplomatijos darbotvarke JAV.

Kodėl svarbu

Ukrainos rėmėjams tai reiškia dar vieną aukšto lygio koordinavimo savaitę Niujorke, kur formuojamas spaudimas dėl politinės, finansinės ir saugumo paramos. Lietuvos diplomatijai svarbu ir tai, kad JAV tribūnose bus keliami Baltijos saugumo, atsparumo ir santykių su Vašingtonu klausimai.

šaltiniai:15min.ltlrt.lt

Europa

Santrauka

Maskvos srityje per naktinę Ukrainos dronų ataką žuvo mažiausiai du žmonės, tarp jų 44 metų moteris ir pagyvenęs vyras. Vienas dronas pataikė į 21 aukšto gyvenamąjį namą, sukėlė gaisrą ir privertė evakuoti apie 400 gyventojų. Maskvos meras Sergejus Sobianinas sakė, kad oro gynyba numušė daugiau kaip 1,6 tūkst. dronų, iš jų 450 skrido į sostinę. Volodymyras Zelenskis teigė, kad smūgiui panaudotos ilgojo nuotolio sistemos, įskaitant raketas „Flamingo“, „Pelican“ ir raketinius dronus „Palianytsia“.

Zelenskis vakar taip pat paskelbė, kad Ukrainos karinė kontržvalgyba jau sukūrė ir panaudojo naują droną perėmėją prieš reaktyvinius „Shahed“ dronus, o dabar siekia spartinti gamybą kartu su privačiais gamintojais. Rusija anksčiau skelbė per vieną parą sunaikinusi 288 ukrainietiškus dronus virš Maskvos srities, Krymo ir Juodosios jūros, o Kyjivas nurodė smogęs naftos perdirbimo gamyklai Jaroslavlyje ir kariniam aerodromui Rostovo srityje. Kyjivo srityje per Rusijos drono smūgį žuvo moteris ir du jos vaikai. Ukrainos trečiasis armijos korpusas šiandien pranešė, kad operacijoje „Vivaldi“ sunkieji bombiniai dronai pirmą kartą nuleido antžeminius kovinius robotus daugiau kaip už 10 kilometrų už Rusijos linijų šiaurinėje Donecko srityje.

Korpuso vadas Andrijus Bileckis sakė, kad per antrąją operacijos fazę ukrainiečiai išvadavo Šandryholovę ir Derylovę bei perėmė visą Drobyševės kontrolę. Bileckis teigė, kad šiame etape Rusija neteko dar 800 karių, o bendri nuostoliai viršijo 3 tūkstančius. Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pareiškė, kad Rusija turi prisiimti visą atsakomybę už humanitarinę katastrofą Oleškuose, kur paskutinės maisto atsargos pasiekė miestą gegužės pabaigoje. Slovakijos premjeras Robertas Fico vakar pareiškė, kad dalis Vakarų politikų mėgina išprovokuoti NATO karą su Rusija, ir pakartojo, kad Slovakija jokiuose karo veiksmuose prieš Maskvą nedalyvaus.

Maskvos srityje Ukraina pirmą kartą panaudojo raketą FP-7. Tuo pat metu paskutinę Rusijos rinkimų dieną Maskvai smogė ir Ukrainos dronai, o Rusija pareiškė ketinanti atkeršyti Kyjivui. Pirmieji Rusijos parlamento rinkimų rezultatai rodo valdančiosios „Vieningosios Rusijos“ pergalę.

šaltiniai: lrt.lt, delfi.lt, tv3.lt, lrytas.lt, 15min.lt, vz.lt

Verta žinoti
Sąvoka

Shahed dronai

„Shahed“ yra Irane sukurti vienkartiniai smogiamieji bepiločiai orlaiviai, kuriuos Rusija plačiai naudoja smūgiams Ukrainoje. Jie dažnai leidžiami dideliais kiekiais, kad perkrautų oro gynybą.

Svarbiausios istorijos
Politika

Operacija „Vivaldi“: Ukrainos pajėgos pirmąkart į priešo užnugarį pasiuntė antžeminius robotus

Ukrainos trečiojo armijos korpuso vadas Andrijus Bileckis rugsėjo 20 dieną paskelbė, kad operacijos „Vivaldi“ metu sunkieji bombiniai dronai pirmą kartą į priešo užnugarį nuleido antžeminius kovinius robotus daugiau kaip už 10 kilometrų nuo fronto linijos. Korpuso spaudos tarnyba nurodė, kad ši taktikos schema buvo pritaikyta šiaurinėje Donecko srityje, kur operacija jau perėjo į antrąją fazę. Tą pačią dieną ukrainiečiai pranešė išvadavę Šandryholovę ir Derylovę bei perėmę Drobyševės kontrolę. Bileckis sakė, kad per šią fazę Rusijos pajėgos neteko dar 800 karių, o bendri nuostoliai viršijo 3 tūkstančius.

Kodėl svarbu

Ukrainos sausumos pajėgoms tai reiškia mažesnę riziką kariams vietoje, nes atakas ir užminavimą gali atlikti robotai, o ne pėstininkai. Donecko fronto gynėjams tai didina galimybes smogti rusų tiekimo grandinei gilyn į užnugarį, kur judėjimas žmonėms yra pavojingiausias.

Kam naudinga

Laimi Ukrainos 3-iasis armijos korpusas ir jo dronų operatoriai, o praranda Rusijos pėstininkų ir logistikos padaliniai šiaurinėje Donecko srityje.

Kas toliau

Kitas konkretus žingsnis bus Ukrainos 3-iojo armijos korpuso pranešimas, ar operacijos „Vivaldi“ antroji fazė bus plečiama už Šandryholovės, Derylovės ir Drobyševės ruožo.

šaltiniai:delfi.lt
Politika

Per masinę dronų ataką Maskvos srityje žuvo du žmonės

2026 m. rugsėjo 20 d. naktį per masinę dronų ataką prieš Maskvą ir Maskvos sritį žuvo mažiausiai du žmonės, o Maskvos srities gubernatorius Andrejus Vorobjovas pranešė apie 44 metų moters ir pagyvenusio vyro žūtį dviejose skirtingose vietose. Pasak pareigūnų, vienas dronas įsirėžė į 21 aukšto gyvenamąjį pastatą, kilo gaisras ir buvo evakuota apie 400 gyventojų. Maskvos meras Sergejus Sobianinas teigė, kad oro gynyba perėmė ir numušė daugiau nei 1600 dronų, iš kurių 450 buvo nukreipti į sostinę. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tuo pat metu paskelbė, kad per naktinį smūgį buvo panaudoti ukrainietiški tolimojo nuotolio ginklai, įskaitant raketas „Flamingo“ ir „Pelican“ bei raketinius dronus „Palianycia“. (lrt.lt)

Kodėl svarbu

Maskvos srities gyventojams gresia tiesioginė rizika, kai dronai pataiko į daugiabučius, o ne tik į karinę infrastruktūrą. Smūgiai naftos perdirbimo gamykloms ir logistikos objektams taip pat tiesiogiai veikia Rusijos karo ekonomiką ir kuro tiekimą. (lrt.lt)

šaltiniai:vz.lt
Politika

Sybiha: Rusija turi prisiimti visą atsakomybę už humanitarinę katastrofą Oleškuose

Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha rugsėjo 20 d. pareiškė, kad Rusija turi prisiimti visą atsakomybę už Oleškuose susidariusią humanitarinę katastrofą, o Ukrainos religinių bendruomenių taryba tą pačią dieną kreipėsi į popiežių Leoną XIV dėl pagalbos miestui. Taryba nurodė, kad paskutinės maisto atsargos į Oleškus buvo pristatytos 2026 m. gegužės pabaigoje, o miestas yra humanitarinėje blokadoje. Sybiha ragina užtikrinti humanitarinę prieigą ir civilių evakuaciją iš Rusijos okupuoto Chersono srities miesto. Oleškai nuo 2023 m. lieka okupuoti Rusijos pajėgų.

Kodėl svarbu

Oleškuose likę civiliai, kurių maistas ir pagalba nepasiekia nuo gegužės pabaigos, rizikuoja badu ir priverstiniu uždarymu okupacijos zonoje. Jei tarptautinis spaudimas neprivers Rusijos atverti humanitarinio koridoriaus, evakuacija gali užstrigti dar ilgiau.

šaltiniai:delfi.lt
Politika

Fico apkaltino Vakarų politikus siekiu išprovokuoti NATO karą su Rusija

Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico rugsėjo 19 dieną paskelbtame vaizdo kreipimesi pareiškė, kad kai kurie Vakarų politikai siekia išprovokuoti NATO ir Rusijos konfliktą, nes, jo vertinimu, karas Ukrainoje nesugebėjo „sunaikinti Rusijos“. Tą pačią dieną jis sakė, kad Rusijos negalima nugalėti įprastame kare, ir kaltę dėl karo eskalacijos suvertė Vakarų strategijai, remiančiai Kyjivą. Jo pasisakymas nuskambėjo po to, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas rugsėjo 18 dieną perspėjo apie stiprėjančias Rusijos hibridines atakas Europoje, o Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas rugsėjo 17 dieną įspėjo dėl galimų Rusijos dronų ir raketų smūgių NATO teritorijai. Fico savo kalboje taip pat pabrėžė, kad Slovakija nedalyvaus kare prieš Rusiją ir kad dėl galimo NATO ir Rusijos karo atsakomybė tektų tiems, kurie tokį konfliktą kurtų.

Kodėl svarbu

Fico žodžiai svarbūs NATO rytinio sparno šalims, nes jie stiprina ginčą dėl to, ar Vakarai turi dar labiau remti Ukrainą, ar ruoštis tiesioginei gynybai nuo Rusijos smūgių. Tai veikia ir Slovakijos vidaus politiką, kurioje premjero tonas kelia klausimų dėl šalies laikysenos Aljanso įsipareigojimų atžvilgiu.

Technologijos

Karas Ukrainoje. Zelenskis: sukūrėme naują droną gaudytoją kovai su reaktyviniais „Shahed“

Volodymyras Zelenskis rugsėjo 19 d. paskelbė, kad Ukrainos saugumo tarnybos karinės kontržvalgybos padalinys sukūrė ir jau sėkmingai panaudojo naują droną gaudytuvą prieš reaktyvinius „Shahed“ tipo dronus. Prezidento kanceliarija rugsėjo 3 d. nurodė, kad pagrindinis tikslas yra paspartinti tokių perėmėjų gamybą ir įtraukti verslą į oro gynybos priemonių gamybą. Zelenskis taip pat sakė, kad Ukrainoje jau parengti prototipai, o dabar siekiama įrodyti jų efektyvumą, kad būtų galima pradėti masinę gamybą. (15min.lt)

Kodėl svarbu

Ukrainos miestams ir energetikos infrastruktūrai tai reiškia daugiau šansų sustabdyti greitesnius dronus, kuriuos sunkiau perimti įprastomis priemonėmis. Jei gamyba bus išplėsta, oro gynyba gali tapti pigesnė ir greičiau papildoma fronto užnugaryje. (president.gov.ua)

šaltiniai:lrt.lt
Politika

Karas Ukrainoje. Rusija: dešimtys Ukrainos dronų smogė Maskvai ir kitiems regionams

Rusijos pareigūnai rugsėjo 20 d. pranešė, kad dešimtys Ukrainos bepiločių buvo numušti pakeliui į Maskvą, o platesnis antskrydis tą naktį palietė kelis Rusijos regionus. Maskvos meras Sergejus Sobianinas nurodė, kad į sostinę skrido daugiau kaip 350 bepiločių, o 64 buvo numušti artėjant prie miesto. Rugsėjo 19 d. Rusijos gynybos ministerija dar skelbė per dieną sunaikinusi 288 Ukrainos bepiločius virš kelių regionų, tarp jų Maskvos srities, Krymo ir Juodosios jūros. Kyjivo pusė tuo pat metu tvirtino smogusi į taikinius Rusijoje, tarp jų Jaroslavlio naftos perdirbimo gamyklą ir karinį aerodromą Rostovo srityje. (kyivindependent.com)

Kodėl svarbu

Maskvos oro gynyba buvo nukreipta į sostinės kryptį, o tai rodo, kad Ukraina gali spausti ir Rusijos gilumą, ir kelių regionų infrastruktūrą vienu metu. Tokie smūgiai didina riziką Rusijos naftos perdirbimo sektoriui, geležinkelių mazgams ir oro eismui, nes užpuolimų mastas verčia išsklaidyti gynybos priemones. (kyivindependent.com)

šaltiniai:lrt.lt

Pasaulis

Santrauka

Volodymyras Zelenskis šiandien paskelbė, kad Ukraina pirmą kartą smogė Maskvos sričiai balistinėmis raketomis „Flamingo“ ir „Pelican“ bei raketiniais dronais „Palianycia“. Per naktinę ataką pataikyta į svarbų Rusijos naftos objektą ir logistikos centrą, o Rusija skelbia numušusi daugiau kaip 1 100 ukrainiečių dronų ir netekusi dviejų žmonių Maskvos regione.

Rusijos rinkimų komisijos vadovė Ela Pamfilova šiandien pranešė apie daugiau kaip 1 000 DDoS atakų bangų prieš parlamento rinkimų infrastruktūrą. Maskvos elektroninio balsavimo sistema naktį patyrė stiprią ataką, o Tolimuosiuose Rytuose fiksuotas ryšių linijų sabotažo bandymas.

Anthropic vadovas Dario Amodei šiandien perspėjo, kad žmonija gali prarasti dirbtinio intelekto kontrolę per 6–12 mėnesių. TV3 skelbia, kad didžiosios DI bendrovės lėtina darbus ar svarsto pauzę, o Amodei ragina JAV ir Kiniją pradėti tiesiogines derybas dėl plėtros ribojimo ir biologinio piktnaudžiavimo prevencijos. Kinijos žvalgybos vadovas Chen Yixinas per pastarąją parą taip pat įspėjo, kad DI kelia nacionalinio saugumo grėsmę ir gali nutekinti jautrius duomenis.

JAV kariuomenė šeštadienį pranešė Karibų jūroje smogusi laivui, siejamam su narkotikų kontrabanda, ir per ataką žuvo keturi žmonės. JAV Pietų vadavietė paviešino neryškų smūgio įrašą, o AFP skaičiuoja, kad nuo operacijos „Southern Spear“ pradžios jau žuvo daugiau kaip 200 žmonių. Teisininkai ir žmogaus teisių organizacijos šią kampaniją vadina galimomis neteisminėmis egzekucijomis.

Šiaurės Korėja šiandien iš rytinės pakrantės paleido antrą sviedinį į Rytų jūrą, praėjus vos kelioms valandoms po pirmojo paleidimo. Seulas sušaukė skubų Nacionalinio saugumo biuro posėdį, sustiprino stebėjimą, o Japonija vėliau nurodė, kad sviedinys nukrito. Pietų Korėja, JAV ir Japonija po paleidimo apsikeitė žvalgybine informacija.

Volodymyras Zelenskis pranešė, kad Niujorke susitiks su Donaldu Trumpu. Prieš tai abu politikai telefonu aptarė susitikimo detales. Prieš planuojamą JAV ir Kinijos viršūnių susitikimą Niujorke susitiko aukšto rango abiejų šalių ekonomikos pareigūnai.

šaltiniai: tv3.lt, 15min.lt, lrt.lt, delfi.lt, lrytas.lt, vz.lt

Verta žinoti
Sąvoka

DDoS ataka

Paskirstyto paslaugos trikdymo ataka yra kibernetinė ataka, kai sistema ar svetainė užverčiama milžinišku srautu iš daugybės įrenginių, kad nustotų veikti.

Svarbiausios istorijos
Aplinka

Pavojus žmonijai: kūrėjai perspėja dėl „likusių 6–12 mėnesių“, bet Trumpas reikalauja pergalės

TV3 šiandien, 2026 m. rugsėjo 20 d., pranešė, kad didžiausi dirbtinio intelekto modelių kūrėjai stabdo plėtrą arba svarsto tai daryti, nes „Anthropic“ vadovas Dario Amodei pareiškė, jog žmonija per 6–12 mėnesių gali prarasti DI kontrolę. Jis teigė, kad sektoriuje jau matyti autonominio elgesio ir piktnaudžiavimo bandymų, o „OpenAI“, „Google“ ir Elonas Muskas viešai pripažino, kad rizika yra reali. Amodei taip pat paragino Vašingtoną ir Pekiną pradėti tiesiogines derybas dėl DI plėtros ribojimo ir biologinio piktnaudžiavimo prevencijos. Kinijos žvalgybos vadovas Chen Yixin tą pačią parą įspėjo, kad DI kelia grėsmę nacionaliniam saugumui ir gali būti panaudotas jautriems duomenims nutekinti.

Kodėl svarbu

Labiausiai tai paveikia DI bendroves, kurios dabar turi rinktis tarp spartesnio modelių leidimo ir griežtesnių saugiklių, o kartu ir vyriausybes, kurioms gali tekti kurti naujas kontrolės taisykles. Biologinių tyrimų, kibernetinio saugumo ir jautrių duomenų sektoriai iš to patiria didžiausią tiesioginę riziką.

Kam naudinga

Laimi saugumo ir atitikties komandos, o praranda greito DI diegimo padaliniai, startuoliai ir pelno spaudžiamos technologijų bendrovės.

Kas toliau

D. Amodei siūlomas JAV ir Kinijos dialogas dėl DI ribojimo yra kitas konkretus žingsnis, kurio dabar laukia pramonė ir reguliuotojai.

šaltiniai:tv3.lt
Politika

Zelenskis: Ukraina surengė pirmąjį balistinių raketų smūgį prieš Maskvą

Volodymyras Zelenskis rugsėjo 20 d. pranešė, kad Ukrainos pajėgos per naktinę ataką prieš Maskvos sritį panaudojo tolimojo nuotolio raketas „Flamingo“ ir „Pelican“ bei raketinius dronus „Palianycia“. Per smūgį pataikyta į vieną pagrindinių Rusijos naftos pramonės objektų ir logistikos centrą Maskvos apylinkėse. Rusijos pareigūnai sakė, kad per plataus masto ataką buvo numušta daugiau kaip 1 100 Ukrainos dronų, o Maskvos regione žuvo mažiausiai du žmonės ir 20 buvo sužeisti. Ataka sutapo su paskutine Rusijos parlamento rinkimų diena. (apnews.com)

Kodėl svarbu

Maskvos naftos perdirbimo ir logistikos objektai tiesiogiai maitina Rusijos karo mašiną ir sostinės tiekimo grandinę. Smūgis taip pat verčia Rusiją skirti daugiau oro gynybos priemonių savo centriniams regionams, o tai didina spaudimą kitoms fronto kryptims. (apnews.com)

šaltiniai:15min.lt
Politika

Surengta daugiau kaip 1 000 atakų prieš Rusijos rinkimų infrastruktūrą

Rusijos centrinės rinkimų komisijos pirmininkė Ela Pamfilova rugsėjo 20 d. pareiškė, kad prieš rinkimų infrastruktūrą per pastarąsias dienas surengta daugiau kaip 1 000 paskirstyto paslaugos trikdymo atakų bangų, o Maskvos elektroninio balsavimo sistema tą naktį buvo smarkiai atakuojama. Rusijoje rugsėjo 18–20 d. vyksta trijų dienų parlamento rinkimai, kuriuose pirmą kartą balsuoja ir dalis okupuotų Ukrainos teritorijų gyventojų. Rusijos pareigūnai taip pat pranešė apie bandymą sabotuoti ryšių linijas Tolimuosiuose Rytuose, tačiau teigė, kad ryšys buvo atkurtas. Tuo pat metu Ukrainos dronų smūgiai Rusijoje sukėlė papildomų trikdžių Maskvos srityje ir buvo pristatomi kaip bandymas sutrikdyti balsavimą. (15min.lt)

Kodėl svarbu

Maskvos rinkimų administracija ir valstybės ryšių tinklai tapo tiesioginiu taikiniu tuo metu, kai valdžia siekia parodyti aukštą rinkėjų aktyvumą ir sklandų elektroninį balsavimą. Bet koks trikdis gali mažinti pasitikėjimą balsavimo sistemos patikimumu ir apsunkinti rinkėjų dalyvavimą regionuose, kuriuose remiamasi internetu bei nuotolinėmis procedūromis. (15min.lt)

šaltiniai:delfi.lt
Politika

Karibų jūroje per JAV kariuomenės smūgį laivui žuvo keturi žmonės

JAV kariuomenė šeštadienį Karibų jūroje smogė laivui, kurį, jos teigimu, naudojo narkotikų kontrabandininkai, ir per išpuolį žuvo keturi žmonės. JAV regionui vadovaujanti Pietų vadovybė paskelbė neryškų vaizdo įrašą ir tvirtino, kad žvalgybos duomenys patvirtino laivo ryšį su narkotikų gabenimu. Operacija „Southern Spear“ pradėta pernai rugsėjo pradžioje, o nuo tada per smūgius Karibų jūroje ir rytinėje Ramiojo vandenyno dalyje, AFP skaičiavimais, žuvo daugiau nei 200 žmonių. JAV administracija nepateikė aiškių įrodymų, o teisės ekspertai ir teisių gynimo grupės šiuos smūgius vadina galimais neteisminiais nužudymais. (lrt.lt)

Kodėl svarbu

Karibų jūros pakrantės valstybėms ir JAV teisinėms institucijoms kyla klausimas, ar šie smūgiai yra kovos su narkotikų kontrabanda priemonė, ar tarptautinės teisės pažeidimas. Jei Vašingtonas nepateiks įrodymų, didės spaudimas dėl žuvusiųjų identifikavimo, atsakomybės ir galimų tyrimų. (lrt.lt)

Politika

Seulas: Šiaurės Korėja į Rytų jūrą paleido nenustatytą sviedinį

2026 m. rugsėjo 20 d. Šiaurės Korėja paleido antrąjį sviedinį iš rytinės pakrantės į Rytų jūrą, o Pietų Korėjos jungtinis štabų vadų komitetas jį įvardijo kaip neatpažintą, pranešė LRT. Tai įvyko praėjus kelioms valandoms po ankstesnio paleidimo ir po to, kai Pchenjanas šią savaitę atmetė JT branduolinės priežiūros institucijos rezoliuciją dėl branduolinės veiklos stabdymo. Seule po paleidimo sušauktas neeilinis Nacionalinio saugumo biuro posėdis, o kariuomenė sustiprino stebėjimą ir budrumą. Japonijos gynybos ministerija vėliau patvirtino, kad sviedinys nukrito, o Pietų Korėja, JAV ir Japonija ėmėsi keistis informacija apie paleidimą. (lrt.lt)

Kodėl svarbu

Pietų Korėjos ir Japonijos saugumo tarnyboms tai reiškia papildomą budrumą palei jūrines ir oro stebėjimo linijas, nes kiekvienas naujas bandymas verčia peržiūrėti reagavimo laiką ir gynybos parengtį. Regiono diplomatinis spaudimas Pchenjanui didėja, nes Seulas, Vašingtonas ir Tokijas turi koordinuoti atsaką į vieną ir tą patį branduolinį bei raketinį signalą. (lrt.lt)