Archyvinis leidimas
Baltarusija keturias dienas rengė karines pratybas prie vakarinės sienos, o dalis veiksmų vyko regionuose prie Lietuvos ir Lenkijos. Minsko gynybos ministerija nurodė, kad kariai treniravosi gintis nuo diversijų, bepiločių ir lengvųjų orlaivių atakų.
Kęstutis Budrys Vašingtone su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio pasirašė bendradarbiavimo dėl kritinių mineralų pagrindų susitarimą. Lietuva sako, kad šis susitarimas turi diversifikuoti žaliavų tiekimą, pritraukti gavybos ir perdirbimo investicijų ir mažinti strategines priklausomybes. Gabrielius Landsbergis šiandien pareiškė, kad stipriausia Ukrainos saugumo garantija būtų jos pačios tolimojo nuotolio smogiamoji galia. Jis nurodė, kad per viso masto karą Ukrainos dronų gamyba išaugo nuo kelių tūkstančių iki beveik 10 mln. per metus.
ELTA užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa parodė, kad 65 proc. suaugusiųjų mano, jog padėtis Lietuvoje blogėja, o 27 proc. mato gerėjimą. Apklausos duomenimis, pesimistiškiausi buvo vyresni nei 50 metų gyventojai, kaimo gyventojai, darbininkai ir ūkininkai. Egidijus Dragūnas, žinomas kaip Sel, vėl atsidūrė dėmesio centre po atviro interviu apie milijonus, santuoką ir konfliktus su institucijomis. Atnaujintas dėmesys jo pinigams ir privačiam gyvenimui dar kartą priminė, kad jis išlieka viena labiausiai visuomenę skaldančių Lietuvos pramogų pasaulio figūrų.
Į viešą diskusiją sugrįžo ir vieno Lietuvos miesto tapatybės klausimas po istorinio lūžio, pakeitusio jo gyventojus, darbo ritmą ir savivoką. Savivalda ir bendruomenės dabar renkasi tarp pramoninio palikimo ir naujo miesto ženklo.
Per Rusijos smūgį Dnipre kilo didžiulis gaisras, dūmais apgaubtas prekybos centras. JAV teisėsauga taip pat paskelbė duomenis apie su Kremliumi siejamą asmenį, įtariamą organizavus žudynes Vilniuje.
šaltiniai: delfi.lt, tv3.lt, lrt.lt, 15min.lt, vz.lt, lrytas.lt
Kritiniai mineralai yra ekonomikai ir gynybai svarbios žaliavos, kurių tiekimas gali būti lengvai sutrikdytas. Prie jų paprastai priskiriami retieji žemės elementai, litis, kobaltas, nikelis ir kitos aukštųjų technologijų gamybai reikalingos medžiagos.
Baltarusija keturias dienas rengė karines pratybas prie vakarinės sienos, o jų dalis vyko regionuose, besiribojančiuose su Lietuva ir Lenkija, pranešė Minsko gynybos ministerija. Ministerija nurodė, kad pratybos buvo griežtai gynybinio pobūdžio ir jose buvo treniruojamasi gintis nuo diversinių veiksmų bei bepiločių orlaivių ir lengvųjų orlaivių atakų. Tuo pat metu Ukraina apkaltino Rusiją naudojant Baltarusijos retransliavimo stotis smūgiams į Vakarų Ukrainą valdyti. Minskas taip pat pabrėžė, kad pratybos skirtos karių gebėjimui ginti suverenitetą ir teritorinį vientisumą stiprinti. (15min.lt)
Kodėl svarbu
Lietuvos ir Lenkijos pasienio tarnyboms svarbiausia tai, kad pratybose buvo akcentuota kova su bepiločiais ir diversinėmis grupėmis, o tokios užduotys tiesiogiai siejasi su sienos stebėsena ir oro erdvės kontrole. Regionui tai reiškia didesnį spaudimą saugumo institucijoms, kurios turi vertinti ne tik pratybų mastą, bet ir galimą jų ryšį su Rusijos veiksmais prieš Ukrainą. (15min.lt)
Kam naudinga
Naudos gauna Baltarusijos kariuomenė ir Minsko valdžia, kuri rodo pasirengimą, o daugiausia praranda Lietuvos ir Lenkijos pasienio saugumo institucijos, kurioms tenka stiprinti stebėjimą. (15min.lt)
Kas toliau
Kitas žingsnis bus Lietuvos ir Lenkijos saugumo institucijų vertinimas, ar šių pratybų metu prie sienos matytas aktyvumas turi tiesioginių pasekmių oro erdvės ir pasienio stebėsenai. (15min.lt)
Egidijus Dragūnas, scenos vardu Selas, vėl atsidūrė viešojo dėmesio centre po interviu, kuriame kalbėjo apie sukauptus milijonus, santuoką ir konfliktus su institucijomis. Senesniame 2015 metų pokalbyje jis jau buvo aiškinęs savo santykius su policija, Andriumi Mamontovu, labdara, žmona ir JAV, o dabartinis susidomėjimas rodo, kad ši tema išlieka jautri jo viešam įvaizdžiui. Naujas dėmesys jo finansams ir asmeniniam gyvenimui priminė, kad Dragūnas vis dar yra viena labiausiai polarizuojančių Lietuvos pramogų pasaulio figūrų.
Kodėl svarbu
Tai svarbu Selo gerbėjams, jo koncertų rinkai ir žiniasklaidai, nes kiekvienas viešas jo pasisakymas greitai virsta platesne diskusija apie pinigus, asmeninį gyvenimą ir ribą tarp scenos įvaizdžio bei reputacijos. Tokios istorijos dažnai lemia, kokiu tonu apie jį kalbama ir kaip priimami jo nauji projektai.
Rugsėjo 17 d. Vašingtone užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys ir JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pasirašė dvišalę pagrindų sutartį dėl bendradarbiavimo kritinių mineralų srityje. Susitarimu siekiama užtikrinti saugesnį ir labiau diversifikuotą kritinių žaliavų tiekimą, skatinti investicijas į gavybą ir perdirbimą bei mažinti strategines priklausomybes. Ministerija nurodė, kad Lietuva šiame formate mato galimybių savo aukštųjų technologijų gamybos, perdirbimo ir logistikos kompetencijoms. Vyriausybė šiam susitarimui pritarė anksčiau šį mėnesį. (mfa.lt)
Kodėl svarbu
Lietuvos perdirbėjams, logistikos įmonėms ir aukštųjų technologijų sektoriui tai gali reikšti naujus projektus ir investuotojų dėmesį, o importuotojams svarbu mažesnė tiekimo sutrikimų rizika. Jei JAV ir Lietuvos grandys bus sujungtos, silpnės priklausomybė nuo vieno tiekimo šaltinio. (mfa.lt)
2026-09-19 Gabrielius Landsbergis interviu „Ukrinform“ pareiškė, kad stipriausia Ukrainos saugumo garantija būtų jos pačios tolimojo nuotolio pajėgumų plėtra, įskaitant dronus, karinę techniką ir balistines raketas. Jis nurodė, kad per plataus masto karą Ukraina dronų gamybą išaugino nuo kelių tūkstančių iki beveik 10 mln. per metus. Pasak politiko, atgrasymo sistemai dar reikia valdymo sistemų ir palydovinių pajėgumų. Landsbergis taip pat sakė, kad Ukraina yra vienintelė šalis, galinti tokią sistemą sukurti, o Vakarai gali jai padėti tai padaryti. (15min.lt)
Kodėl svarbu
Ukrainos gynybos pramonei tai reiškia didesnę paklausą dronams, raketinėms sistemoms ir palydovinei infrastruktūrai, o Vakarų partneriams, ypač karo pramonės tiekėjams, atsiveria papildomi užsakymai. Rusijai tai reikštų didesnę riziką prarasti karinius ir pramoninius objektus tolimojo nuotolio smūgių atveju. (15min.lt)
2026 m. rugpjūčio 20–31 dienomis „Baltijos tyrimų“ apklausa, atlikta ELTA užsakymu, parodė, kad 65 proc. 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų mano, jog padėtis šalyje blogėja, o 27 proc. mato gerėjimą. Palyginti su liepa, gerėjimą pastebinčių dalis sumažėjo 7 procentiniais punktais, iki 34 proc. Apklausoje dalyvavo 1019 žmonių iš 107 atrankos taškų, o rezultatų paklaida siekia iki 3,1 proc. Vyresni nei 50 metų gyventojai, kaimo gyventojai, darbininkai ir ūkininkai blogėjimą įvardijo dažniausiai. (tv3.lt)
Kodėl svarbu
Tai tiesiogiai veikia valdžios pasitikėjimą ir rinkėjų nuotaikas prieš politinius sprendimus dėl kainų, pajamų ir viešųjų paslaugų. Didžiausias nusivylimas kaime ir tarp vyresnių žmonių rodo, kur socialinė įtampa greičiausiai bus stipriausia. (tv3.lt)
Šiandien viešojoje erdvėje grįžta Lietuvos miesto, kuris buvo kuriamas kaip išskirtinis projektas, tapatybės klausimas. Jo raidą nulėmė vienas istorinis lūžis, po kurio pasikeitė gyventojų sudėtis, darbo kryptys ir miesto savivoka. Dabar pagrindinis ginčas yra ne dėl vieno pastato ar plano, o dėl to, kokią istoriją miestas pats apie save pasakoja. Savivaldybei ir vietos bendruomenėms teks apsispręsti, ar akcentuoti praeities industrinį modelį, ar kurti naują miesto įvaizdį.
Kodėl svarbu
Šio miesto gyventojams tai reiškia, kad nuo tapatybės sprendimo priklausys investicijos, turizmas ir jaunų žmonių noras likti. Nuo to paties sprendimo priklauso ir tai, ar savivaldybė kurs darbo vietas pagal seną pramoninę logiką, ar ieškos kitų ekonominių atramų.
Rusija per pastarąją parą smogė Ukrainos Sumų sričiai, apgadino daugiabučius ir sužeidė gyventojus. Odesoje oro pavojaus signalai tęsėsi beveik visą naktį per naują Rusijos ataką pietų Ukrainoje. Ukrainos pajėgos taip pat smogė Rusijos dronų valdymo centrams.
Estijos karinės žvalgybos vadovas Antsas Kiviselgas vakar sakė, kad Rusija trečią savaitę iš eilės neteko daugiau kaip 10 tūkst. karių. Jis nurodė, kad vidutiniai Rusijos paros nuostoliai siekia apie 1,6 tūkst. karių, o smūgiai toliau nukreipiami į Ukrainos civilinę infrastruktūrą. Kiviselgas pridūrė, kad Kyjivas laukia Maskvos atsakymo dėl galimo draudimo smogti energetikos objektams, o mobilizacija po rugsėjo Valstybės Dūmos rinkimų pakeistų regiono saugumo padėtį.
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas parlamentui pranešė, kad Rusijos dronas pataikė į degalinę prie Jahodyno ir Dorohusko pasienio perėjos ir sukėlė labai galingą sprogimą. Tuskas dar sakė, kad dronai smogė keleivinio traukinio Kyjivas–Varšuva maršrutui, o viena sprogimo paveikta transporto priemonė buvo maždaug už 2 kilometrų nuo Lenkijos teritorijos. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas vakar pavedė parengti kritinės infrastruktūros ir jautrių gynybos objektų apsaugos nuo dronų bei kibernetinių atakų planą. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen Strasbūre paragino sukurti NATO tipo reagavimo mechanizmą dronų incidentams, sabotažui ir kibernetinėms atakoms.
Švedijos civilinės saugos vadovas Mikaelis Frisellis šiandien Stokholme paskelbė viešą 7 scenarijų planą karo atvejui. Plane numatytos hibridinės grėsmės, atakos prieš Švedijos šiaurę ir Gotlandą, NATO pastiprinimas Baltijos jūroje, o svarbiausios paslaugos turėtų veikti bent tris mėnesius. JAV prezidentas Donaldas Trumpas vakar pareiškė, kad ginčas dėl Grenlandijos su Danija, Europos Sąjunga ir NATO baigėsi po saugumo susitarimo, susieto su didesniu JAV kariniu buvimu saloje. Anglijoje „Brentford“ vakar 3:0 nugalėjo „Chelsea“, po Jaidono Anthony, Igorio Thiago ir Fabio Carvalho įvarčių pakilo į trečią vietą Premier lygoje.
NATO yra parengusi veiksmų planus rytiniam flangui galimos eskalacijos atveju, o naujuoju NATO Karinio komiteto vadovu išrinktas Vokietijos generolas. Latvijos prezidentas perspėjo, kad Europa sunkiai atremtų Rusijos raketų ataką, o Lenkija dėl intensyvių Rusijos smūgių pasienyje plečia perspėjimo sirenų tinklą.
šaltiniai: lrt.lt, delfi.lt, tv3.lt, lrytas.lt, 15min.lt
Gotlandas yra strategiškai svarbi Švedijos sala Baltijos jūroje. Jos padėtis svarbi jūrų kelių kontrolei ir NATO pastiprinimo maršrutams regione.
Donaldas Tuskas parlamente sakė, kad Rusijos dronas pataikė į degalinę prie Jahodyno ir Dorohuško pasienio punkto bei sukėlė labai stiprų sprogimą. Jis šį smūgį siejo su rugsėjo 17-osios aplinkybe, kai Lenkija mini 1939 m. Sovietų Sąjungos įsiveržimą į šalį. Tuskas taip pat nurodė, kad prie sienos buvo smogta ir į keleivinio traukinio maršrutą Kyjivas–Varšuva, o viena mašina nuo sprogimo nukentėjo maždaug už 2 kilometrų nuo Lenkijos teritorijos. (lrt.lt)
Kodėl svarbu
Saugumo tarnyboms ir pasienio vežėjams tai reiškia didesnę riziką maršrutui, kuriuo į Ukrainą keliauja kroviniai, pagalba ir keleiviai. Po tokių smūgių Lenkija jau kalba apie papildomas saugumo priemones prie sienos ir derina pasirengimą su NATO sąjungininkais. (lrt.lt)
Kam naudinga
Laimi Lenkijos gynybos ir pasienio saugumo institucijos, kurios gali pagrįsti papildomą finansavimą bei pajėgų stiprinimą, o pralaimi pasienio vežėjai ir tiekimo grandinės įmonės, kurioms auga trikdžių rizika. (archyvai.lrt.lt)
Kas toliau
Lenkijos vyriausybė artimiausiu metu turės nuspręsti dėl papildomų priemonių pasienyje ir dėl konsultacijų su NATO dėl apsaugos nuo dronų bei raketų. (archyvai.lrt.lt)
Estijos gynybos pajėgų Žvalgybos centro vadovas pulkininkas Antsas Kiviselgas rugsėjo 18 d. pareiškė, kad Rusijos kariuomenės nuostoliai kare prieš Ukrainą trečią savaitę iš eilės viršijo 10 tūkst. žmonių. Pasak jo, vidutiniai dienos nuostoliai siekia apie 1,6 tūkst., o per savaitę tai sudaro kiek daugiau nei 11 tūkst. karių. Kiviselgas taip pat sakė, kad Rusija toliau sutelkia smūgius į Ukrainos civilinę infrastruktūrą, o Ukraina laukia Maskvos atsakymo dėl galimo susitarimo, kuris draustų atakas prieš energetikos objektus. Jis pridūrė, kad jei Rusija po rugsėjo valstybinės Dūmos rinkimų paskelbtų mobilizaciją, tai padidintų spaudimą Ukrainai ir pakeistų saugumo padėtį regione.
Kodėl svarbu
Ukrainos kariuomenei tai reiškia didesnį spaudimą išsaugoti gyvąją jėgą ir techniką, kai Rusija vis dar smogia energetikos ir civiliniams objektams. Baltijos šalims ir NATO tai svarbu todėl, kad mobilizacija ar naujas Rusijos papildymas keistų karo tempą ir saugumo vertinimus regione.
Rugsėjo 18 d. Paryžiuje Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas paprašė vyriausybės parengti planą, kaip saugoti kritinę infrastruktūrą ir jautrius gynybos pramonės objektus nuo dronų bei kibernetinių atakų, kai, jo teigimu, rusų hibridinė grėsmė sustiprėjo. Tą pačią dieną Europos Komisijos pirmininkė Ursula fon der Lajen Strasbūre paragino sukurti NATO tipo mechanizmą, kuris padėtų greičiau reaguoti į dronų incidentus, sabotažą ir kibernetines atakas, o NATO pareigūnas pareiškė, kad šiuo metu nemato neišvengiamos atakos pavojaus. Varšuvoje Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas rugsėjo 18 d. įspėjo, kad Rusija gali planuoti „hibridinius smūgius“ dronais ar raketomis NATO teritorijoje, tarp jų ir prieš Ukrainą remiančias valstybes. Europos sostinės dabar derina viešus perspėjimus su konkrečiais apsaugos planais, nes vis daugiau dėmesio skiriama oro erdvės pažeidimams, sabotažui ir infrastruktūros saugumui. (apnews.com)
Kodėl svarbu
Kritinės infrastruktūros valdytojams, oro uostams, energetikos tinklams ir gynybos įmonėms tai reiškia daugiau apsaugos priemonių, didesnes išlaidas ir greitesnius reagavimo planus. Gyventojai gali pamatyti daugiau pratybų, patikrinimų ir ribojimų prie jautrių objektų, nes valstybės ruošiasi dronų, sabotažo ir kibernetinių išpuolių scenarijams. (apnews.com)
Švedijos civilinės saugos ir atsparumo agentūros vadovas Mikaelis Frisellis rugsėjo 19 d. Stokholme paskelbė, kad kartu su kariuomene parengtas viešas dokumentas su 7 scenarijais, kuriems turi ruoštis visi sektoriai ir visuomenė. Plane numatytos hibridinės grėsmės, atakos prieš Švedijos šiaurę ir Gotlandą, nuotolinės atakos, priimančiosios šalies parama ir NATO pajėgų pastiprinimas Baltijos jūroje. Frisellis sakė, kad tikslas yra išlaikyti svarbiausias viešąsias paslaugas ir užtikrinti, kad valstybė bei įstaigos karo sąlygomis veiktų bent tris mėnesius. Jis taip pat pabrėžė, kad kritines funkcijas užtikrinančios viešosios ir privačios įstaigos turi turėti atsargų mažiausiai dviem savaitėms. (archyvai.lrt.lt)
Kodėl svarbu
Tai reiškia, kad Švedija karo riziką perkelia iš kariuomenės į ligonines, energetiką, finansus ir savivaldybes. Jei šie sektoriai bus parengti veikti savarankiškai, Švedija ir NATO turės daugiau laiko reaguoti į krizę Baltijos regione. (archyvai.lrt.lt)
JAV prezidentas Donaldas Trumpas rugsėjo 18 d. pareiškė, kad ginčas dėl Grenlandijos su Danija, Europos Sąjunga ir NATO baigėsi po susitarimo dėl saugumo. Anksčiau rugsėjo 18 d. jis paskelbė žinią savo platformoje „Truth Social“, o Prancūzijos laikraštis „Le Monde“ ją perdavė rugsėjo 19 d. Susitarimas siejamas su JAV karinio buvimo Grenlandijoje išplėtimu. Taip viena įtemptiausių transatlantinių nesutarimų linijų perėjo į įgyvendinimo etapą. (lemonde.fr)
Kodėl svarbu
Grenlandijos klausimas tiesiogiai paliečia NATO sąjungininkų santykius ir JAV karinį buvimą Arkties regione. Danijai ir Grenlandijai tai reiškia, kad derybos dėl saugumo ir suvereniteto nebevyksta konflikto režimu. (lemonde.fr)
„Brentford“ penktadienį, 2026 m. rugsėjo 18 d., savo stadione 3:0 nugalėjo „Chelsea“. Įvarčius antrajame kėlinyje pelnė Jaidonas Anthony'us 61-ąją minutę, Igoris Thiago 83-iąją ir Fabio Carvalho 90+4-ąją minutę. Po šios pergalės „Brentford“ pakilo į trečią vietą, o „Chelsea“ liko be pergalės trečiose iš eilės „Premier“ lygos rungtynėse. Rungtynės buvo Londono derbis Gtech stadione, o „Chelsea“ per pralaimėjimą vėl praleido įvarčius iš žaidimo ir po standartinės padėties. (skysports.com)
Kodėl svarbu
„Chelsea“ sirgaliams ir klubui tai reiškia dar vieną smūgį kovojant dėl vietos turnyrinės lentelės viršuje, nes po penkių turų komanda turi 7 taškus ir rikiuojasi septinta. „Brentford“ savo ruožtu stiprina pozicijas kovoje dėl vietos tarp lyderių, o tai svarbu tiek klubo pajamoms, tiek kovai dėl vietos Europos turnyruose. (15min.lt)
Volodymyras Zelenskis šeštadienį paskelbė patvirtinęs naujas tolimojo nuotolio operacijas ir nurodė, kad Ukraina plečia tokius pajėgumus kaip atsaką į Rusijos atakas. Po susitikimo su gynybos ministru Jevhenijumi Chmara ir kariuomenės vadu Mychaila Drapatu jis taip pat pranešė apie rengiamus valdymo metodų, reagavimo sistemos ir teisinės bazės pakeitimus bei planus pritraukti daugiau tarptautinių savanorių.
JAV Valstybės departamentas šeštadienį patvirtino galimą 2,7 mlrd. dolerių vertės karinės įrangos ir paslaugų pardavimą Ukrainai, daugiausia skirtą oro gynybos modernizavimui. Paketą finansuotų Europos partnerių įnašai ir dar Joe Bideno prezidentavimo laikais numatytos JAV užsienio karinio finansavimo lėšos, todėl Kyjivas galėtų gauti amerikietiškas sistemas nemokėdamas iš savo biudžeto.
CNN pranešė, kad šį pavasarį JAV kariuomenė beveik surengė operaciją prieš Kinijos laivą po DI padėtoje žvalgybos pažymoje padarytos klaidos apie tariamą ryšį su branduoline programa. Operacija buvo atšaukta paskutinę akimirką, kai pareigūnai nustatė, kad vertinimas rėmėsi netiksliais DI sugeneruotais duomenimis, o vienas šaltinis sakė, jog epizodas „beveik pradėjo karą“.
„BlackRock“ vadovas Larry Finkas savo 2026 metų laiške akcininkams teigė, kad DI kapitalo išlaidos šiemet prie JAV augimo prisideda maždaug tris kartus daugiau nei istorinė norma. Per pastarąją parą rinkos komentaruose pabrėžta, kad šios investicijos padėjo JAV ekonomikai išlikti atspariai nepaisant aukštesnių energijos kainų ir skolinimosi kaštų, nors pats Finkas įspėjo, kad nauda gali labiausiai atitekti jau turto turintiems investuotojams. Tarp kitų jau matomų pasaulio naujienų išlieka Rusijos smūgis daugiabučiui Sumuose, naujos JAV sankcijos Rusijai ir mirtinas išpuolis prieš policijos būstinę Pakistane.
Jemene per husių ir vyriausybės pajėgų susirėmimus žuvo 48 žmonės.
šaltiniai: lrytas.lt, vz.lt, 15min.lt, delfi.lt, tv3.lt, lrt.lt
Užsienio karinis finansavimas yra JAV programa, pagal kurią partnerėms skiriamos lėšos amerikietiškai gynybos įrangai ir paslaugoms įsigyti. Ji dažnai naudojama saugumo pagalbai teikti be tiesioginio gavėjo mokėjimo iš savo biudžeto.
2026 m. rugsėjo 19 d. prezidentas Volodymyras Zelenskis po susitikimo su gynybos ministru Jevhenijumi Chmara ir kariuomenės vadu Mychaila Drapatu pareiškė, kad Ukraina rengiasi plėsti savo tolimojo nuotolio pajėgumus. Jis sakė, kad patvirtino naujas tolimojo nuotolio operacijas kaip atsaką į Rusijos atakas. Zelenskis taip pat nurodė, kad Ukrainos vadovybėje rengiami valdymo metodų ir reagavimo sistemos atnaujinimai, o susitikime aptarti ir teisinės bazės pakeitimai bei tarptautinių savanorių pritraukimas į gynybos pajėgas. (15min.lt)
Kodėl svarbu
Ukrainos kariuomenei tai reiškia didesnį spaudimą Rusijos karinei ir energetikos infrastruktūrai, kuri jau tapo taikiniu ankstesnėse atakose. Rusijos teritorijoje smūgiai gali didinti Maskvos išlaidas ir apsunkinti kuro bei logistikos grandines, o tai tiesiogiai veikia fronto aprūpinimą. (apnews.com)
Kam naudinga
Laimi Ukrainos dronų ir raketų gamintojai bei kariuomenės vadovybė, o pralaimi Rusijos naftos perdirbimo ir karinės logistikos sektoriai, kurie tampa tiesioginiais taikiniais. (apnews.com)
Kas toliau
Artimiausias žingsnis bus naujų tolimojo nuotolio operacijų įgyvendinimas, kurį tvirtina Ukrainos karinė vadovybė, o V. Zelenskis dar laukia, kol bus parengti valdymo ir teisiniai pakeitimai. (15min.lt)
CNN rugsėjo 18 d. pranešė, kad JAV kariuomenė šį pavasarį beveik surengė operaciją prieš Kinijos laivą, nes žvalgybos pažymoje, parengtoje su DI pagalba, buvo nurodyta, kad jo krovinys susijęs su branduolinių ginklų programa. Vėliau pareigūnai sustabdė planą paskutinę akimirką, kai paaiškėjo, kad pradiniame vertinime buvo panaudoti netikslūs DI sugeneruoti duomenys. Vienas CNN šaltinis sakė, kad šis epizodas „beveik pradėjo karą“. Incidentas įvyko tuo metu, kai JAV kariavo su Iranu, o tai padidino bet kokios klaidingos interpretacijos riziką.
Kodėl svarbu
Tokios klaidos tiesiogiai veikia JAV ir Kinijos karinę riziką, nes vienas neteisingas žvalgybos vertinimas gali virsti ginkluotu susidūrimu jūroje. Kartu kyla klausimas, kiek saugiai DI gali būti naudojamas sprendimuose, kurie gali įtraukti dvi branduolines valstybes į tiesioginę konfrontaciją.
„BlackRock“ rugsėjo 15 d. paskelbtoje ketvirtojo ketvirčio 2026 m. apžvalgoje teigė, kad dirbtinis intelektas šiemet JAV augimui jau prisideda maždaug tris kartus labiau nei jo istorinis vidurkis. Bendrovės įkūrėjas ir vadovas Larry Finkas savo 2026 m. pirmininko laiške rašė, kad technologija gali sukurti daugiau vertės, bet kartu dar labiau sutelkti naudą tarp jau investuojančiųjų. Rugsėjo 18 d. rinkų apžvalgose pažymėta, kad su dirbtiniu intelektu susijusios išlaidos padėjo išlaikyti atsparų ekonomikos augimą net tada, kai energetikos kainos ir skolinimosi kaštai kilo. Finkas pridūrė, kad jei lūkesčiai dėl dirbtinio intelekto pasitvirtins, poveikis ekonomikai gali būti istorinis.
Kodėl svarbu
Akcijų ir pensijų fondų valdytojams svarbiausia, ar ši investicijų banga virs ilgalaikiu našumo šuoliu, ar tik išpūs vertinimus keliuose technologijų sektoriuose. Jei nauda liks sutelkta pas kapitalo savininkus, darbo užmokesčio augimas ir platesnis vartojimas gali atsilikti nuo turto rinkų.
JAV Valstybės departamentas 2026 m. rugsėjo 19 d. patvirtino galimą 2,7 mlrd. dolerių karinės įrangos ir paslaugų pardavimą Ukrainai, skirtą oro gynybos sistemoms modernizuoti. Už sandorį būtų mokama Europos partnerių įnašais ir JAV Užsienio karinio finansavimo programos lėšomis, skirtomis dar Joe Bideno prezidentavimo metu. Departamento teigimu, ši programa leidžia valstybėms įsigyti JAV pagamintų ginklų ir gynybos įrangos. Tai reiškia, kad Kyjivas galėtų panaudoti išorinį finansavimą JAV gamybos gynybos sistemoms pirkti, jei sandoris bus galutinai suderintas.
Kodėl svarbu
Ukrainos oro gynybos daliniams tai gali reikšti daugiau JAV gamybos įrangos ir atsarginių dalių, kurios tiesiogiai veikia miestų ir energetikos objektų apsaugą. Europos valstybėms tai reiškia dar vieną finansinį indėlį į Kyjivo ginkluotę, o jų biudžetams tenka dalis sąskaitos.
2026 m. rugsėjo 19 d. „Lrytas“ paskelbė Palmira pasirašytą dienos horoskopą, kuriame įspėjama apie galimus konfliktus dėl per didelio principingumo. Tekstas pateiktas „Gyvenimo būdo“ skiltyje „Horoskopai“, todėl jis skirtas artimiausiai dienai, o ne politinei naujienai ar įvykiui. Toks įspėjimas rodo, kad dienos akcentas tenka santykiams, kuriuose griežtas laikymasis savo pozicijos gali kainuoti susitarimus. Kitos detalės priklausys nuo to, kuriems Zodiako ženklams ši prognozė labiausiai taikoma. (lrytas.lt)
Kodėl svarbu
Ši prognozė taikosi į žmones, kurie tądien spręs ginčus darbe ar šeimoje. Jei principingumas viršys derybas, labiausiai nukenčia bendradarbiavimas ir susitarimų paieška. (lrytas.lt)