Archyvinis leidimas
Bredos teismas vakar paleido į laisvę 20-metį lietuvį Reinaldą Jurkų, kaltinamą birželį Nyderlandų Zelandijoje BMW partrenkus vaikų grupę. Per avariją žuvo trys 12-mečiai mokiniai ir pradžios mokyklos direktorė, o tyrėjai jo versijos apie vairo stiprintuvo gedimą nelaiko įrodyta ir vertina greičio viršijimą.
Robertas Kaunas pranešė, kad spalio pabaigoje į Lietuvą atvyks du JAV batalionai, iš jų vienas sunkusis su tankais „Abrams“. Krašto apsaugos ministras nurodė, kad dislokuotų amerikiečių skaičius liks apie 1 tūkst., rotacija truks devynis mėnesius, o kitas sausumos pajėgų etapas turėtų paaiškėti gruodį. Seimas šiandien nusprendė, kada vyks savivaldybių tarybų ir merų rinkimai. Premjeras taip pat paskelbė, kad nacionalinį evakuacijos planą aptars su Lenkija.
Vilniaus apygardos teismas šiandien uždarame posėdyje atvertė kunigo Tado Švedavičiaus bylą dėl 34 nusikalstamų veikų prieš 11 nukentėjusiųjų. Byloje pareikšti šeši civiliniai ieškiniai, o tyrėjai nurodo, kad veiksmai galėjo būti daromi 2002–2025 metais. Vilniaus apylinkės teismas pradėjo nagrinėti Žirmūnų avarijos bylą, kurioje kaltinamasis Dalius Miežinis pripažino kaltę ir prokuratūra nurodė šiemet diagnozuotą epilepsiją. Teismas išgirdo, kad automobilis ant šaligatvio užvažiavo maždaug 60,2 km per valandą greičiu, o Miežinis anksčiau jau buvo pripažintas kaltu kitoje mirtinoje avarijoje.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas per pastarąją parą paliko galioti atsisakymą priimti „Via Lietuvos“ skundą ginče dėl maždaug 820 tūkst. eurų Tarandės tunelio finansavimo byloje. Apeliacinis teismas buvo nusprendęs, kad valstybės kelių operatorė neturi reikalavimo teisės, nes tunelis nebuvo baigtas iki 2024 metų pabaigos. Vilniaus universiteto mokslininkai šiandien paskelbė pirmą kartą Lietuvoje sukūrę genetiškai modifikuotus stuburinius, o jų zebrinių danijų modelyje apie 70 proc. genų turi analogus žmogaus genome.
Majamyje pasirašyti keturi Lietuvos ir JAV ekonominio bendradarbiavimo susitarimai. Gitanas Nausėda pareiškė, kad Lietuvos lazerių, finansinių technologijų ir gynybos įmonės gali tapti patikimais JAV partneriais.
šaltiniai: vz.lt, 15min.lt, tv3.lt, lrt.lt, delfi.lt, lrytas.lt
Genetiškai modifikuotas organizmas yra gyvas organizmas, kurio genetinė medžiaga pakeista taikant biotechnologinius metodus. Tokie modeliai moksle naudojami genų funkcijoms tirti ir ligų mechanizmams suprasti.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas rugsėjo 23 ir 24 dienomis patvirtino, kad spalio pabaigoje į Lietuvą atvyks du JAV karių batalionai, o viename jų bus sunkioji technika, įskaitant tankus „Abrams“. Ministras nurodė, kad karių skaičius išliks panašus į ankstesnį ir sieks apie tūkstantį. Jis taip pat sakė, kad JAV kariai Lietuvoje liks devynių mėnesių rotacijos principu. Po šios rotacijos ministro teigimu klausimas dėl kitos JAV sausumos pajėgų pamainos turėtų paaiškėti gruodį.
Kodėl svarbu
Tai sustiprina Lietuvos kariuomenės sausumos gynybos planus, nes kartu atvyksta ir sunkioji, ir inžinerinė pajėga. Gruodį paaiškės, ar JAV paliks Lietuvoje ir kitą rotaciją, todėl nuo to priklausys ilgalaikis amerikiečių buvimo modelis.
Kam naudinga
Laimi Lietuvos kariuomenė, ypač divizijos kūrimo ir pasienio gynybos planuotojai, o mažiau lankstumo lieka tiems, kurie tikėjosi mažesnio JAV karių buvimo regione.
Kas toliau
Gruodį JAV pusė ir Lietuvos krašto apsaugos ministerija turės atsakyti, ar po spalio pabaigos rotacijos bus atsiųsta kita amerikiečių karių pamaina.
Bredos teismas 2026 m. rugsėjo 23 d. paleido į laisvę 20-metį Reinaldą Jurkų iš Lietuvos, kuris įtariamas 2026 m. birželio 11 d. Olandijos Zelandijoje BMW automobiliu kliudęs grupę vaikų ir suaugusią mokyklos vadovę. Per šią avariją žuvo trys 12-mečiai mokiniai ir pradžios mokyklos direktorė, dar keli vaikai buvo sužeisti. Teismas jam paliko griežtas kardomąsias priemones, o byla toliau nagrinėjama iki nuosprendžio. Olandų žiniasklaida taip pat skelbia, kad tyrime nelaikytas įrodytu jo ankstesnis teiginys apie neva sugedusį BMW vairo stiprintuvą, o tyrėjai vertina greičio viršijimą ir kitus pažeidimus. (15min.lt)
Kodėl svarbu
Žuvusių vaikų šeimoms ir sužeistiems mokiniams svarbiausia, kad įtariamasis bylą lauks laisvėje, nors kaltinimai siejami su keturiomis žūtimis ir kelių vaikų sužalojimu. Jei teismas patvirtins kaltinimą dėl greičio viršijimo, tai taps svarbia byla Nyderlandų kelių saugumo ir baudžiamosios atsakomybės ginče. (15min.lt)
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. rugsėjo 24 d. pradėjo nagrinėti bylą dėl 2025 m. liepos 3 d. Žirmūnų gatvėje įvykusios avarijos, per kurią ant šaligatvio stovėjusi mergina žuvo, o jos draugė buvo sužeista. Kaltinamasis Dalius Miežinis teisme pripažino kaltę, o posėdyje paskelbta, kad šiemet jam oficialiai diagnozuota epilepsija. Prokuroras rėmėsi ir ankstesnio Kauno apylinkės teismo nuosprendžio duomenimis, pagal kuriuos tas pats vairuotojas jau buvo pripažintas kaltu dėl kitos avarijos, kurioje žuvo žmogus. Byloje taip pat pasakyta, kad automobilis Žirmūnuose važiavo apie 60,2 km/h ir užvažiavo ant šaligatvio.
Kodėl svarbu
Nukentėjusios šeimos ir sužeistosios gynėjai dabar turi bylą, kurioje svarbi ne tik avarijos aplinkybė, bet ir vairuotojo sveikatos istorija bei ankstesnis mirtinas eismo įvykis. Nuo teismo išvadų priklausys, ar kaltinimas bus grindžiamas vien Kelių eismo taisyklių pažeidimu, ar bus vertinama ir pareiga nevažiuoti esant sveikatos sutrikimams.
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro tyrėjai 2026 m. rugsėjo 24 d. paskelbė sukūrę genetinį įrankį, leidžiantį labai tiksliai valdyti genų veiklą zebrinių danijų vystymosi metu. Darbe dalyvavo Darius Balčiūnas, Edita Bakūnaitė, Emilija Gečaitė, Samanta Žemalytė, Jaroslav Denkovskij ir Justas Lazutka. To paties tyrimo metu sukurtos zebrinių danijų linijos tapo pirmaisiais Lietuvoje sukurtais genetiškai modifikuotais stuburiniais. Pasak tyrėjų, apie 70 proc. zebrinių danijų genų turi analogus žmogaus genome. (vu.lt)
Kodėl svarbu
Biomedicinos tyrėjams tai suteikia vietoje sukurtą modelį, kuriuo galima tikrinti organų regeneraciją, nervų sistemos veiklą ir elgseną be priklausomybės nuo užsienio linijų. Tokie modeliai gali pagreitinti ankstyvus ligų mechanizmų tyrimus ir sumažinti poreikį pirkti brangias gyvūnų linijas iš užsienio. (vu.lt)
„MG grupės“ vardu valdomos nekilnojamojo turto bendrovės „Darnu Group“ įmonėms rugsėjo 7 dieną Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nepriėmė „Via Lietuvos“ kasacinio skundo dėl beveik 0,82 mln. eurų ginčo dėl Tarandės tunelio finansavimo. Apeliacinis teismas buvo konstatavęs, kad valstybinės kelių valdytojos ieškinys neturi pagrindo, nes tunelis iki numatyto termino 2024-ųjų pabaigoje nebuvo baigtas. Šis sprendimas tapo dar viena byla, kurioje po 2024 metų galutinio nuosprendžio „MG grupės“ įmonės susiduria su ribotu valstybės užsakymų ir finansinių reikalavimų vertinimu. Pati grupė viešuosiuose pirkimuose išlieka jautrioje padėtyje, nes ankstesnėse bylose teismai vertino jos ryšį su nuteistu juridiniu asmeniu.
Kodėl svarbu
Viešųjų pirkimų užsakovams tai reiškia, kad kiekvienas sandoris su „MG grupės“ aplinkos įmonėmis toliau gali būti ginčijamas teisme. Valstybinės kelių bendrovės ir savivaldybės dėl to rizikuoja ilgesniais procesais bei neapibrėžtumu dėl jau pasirašytų sutarčių.
Vilniaus apygardos teismas 2026 m. rugsėjo 24 d. 13 val. uždarame posėdyje pradėjo nagrinėti kunigo Tado Švedavičiaus baudžiamąją bylą. Jam pareikšti kaltinimai dėl 34 nusikalstamų epizodų, tarp jų mažamečių ir nepilnamečių seksualinio prievartavimo, vaiko įtraukimo girtauti ir disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas. Byloje yra 11 nukentėjusiųjų, o civiliniuose ieškiniuose prašoma nuo kelių šimtų eurų iki daugiau kaip 200 tūkst. eurų žalos atlyginimo. Prokuratūra nurodo, kad veiksmai esą tęsėsi nuo 2002 iki 2025 metų. (15min.lt)
Kodėl svarbu
Nukentėjusiesiems ir jų šeimoms šis procesas nulems ne tik baudžiamąją atsakomybę, bet ir galimą žalos atlyginimą pagal šešis civilinius ieškinius. Uždaras posėdis reiškia, kad jautrių parodymų viešai nebus, o sprendimą matys tik proceso dalyviai ir teismas. (15min.lt)
Kyjive per ankstyvą ketvirtadienio Rusijos balistinių raketų ataką žuvo mažiausiai du žmonės, o trys medikai buvo sužeisti. Nuolaužos krito trijuose rajonuose, apgadino ligoninės fasadą, netoliese esančią kliniką ir dalį gyvenamojo namo, o gelbėtojai dar tikrino privatų kiemą Dniprovskio rajone. Odesos srityje Rusijos smūgiai pataikė į civilinę infrastruktūrą ir sužeidė du žmones, o vietos valdžia tikrina elektros ir vandens tiekimo sutrikimus.
Volodymyras Zelenskis Niujorke paskelbė, kad Ukraina susitarė dėl raketų paketo oro gynybos sistemoms „Patriot“, tačiau tiekėjo neatskleidė. Po pokalbio su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte jis sakė, kad „Patriot“ išlieka vienintele veiksminga apsauga nuo balistinių raketų ir kad perėmėjų Ukrainai reikia beveik kasdien. Šiandien JT Saugumo Taryboje Kęstutis Budrys pareiškė, kad Rusija sistemiškai tikrina NATO budrumą ir pasirengimą reaguoti.
Lenkija skelbia, kad artimiausios 48 valandos bus lemiamos derybose su Vašingtonu dėl nuolatinės JAV karinės bazės. Gynybos viceministrė Magdalena Sobkowiak-Czarnecka sakė, kad su Pete'u Hegsethu siejama JAV delegacija jau vertina vietas vakarų Lenkijoje, o viceministras Pawelas Bejda nurodė, kad Varšuva siūlys daugiau nei dvi lokacijas ir kad dar reikia suderinti finansavimą bei NATO operacinius planus. Vakar Lenkijos gynybos ministras taip pat pareiškė, kad Rusijai užpuolus Lietuvą ar kitą Baltijos valstybę, Varšuva padėtų evakuoti civilius ir siektų NATO 5 straipsnio aktyvavimo.
Vokietijoje Berlyno Brandenburgo oro uostas trečiadienį 45 minutėms sustabdė skrydžius po netoliese pastebėto drono. Oro uostas yra užfiksavęs daugiausia dronų pastebėjimų Vokietijoje per pirmąjį šių metų pusmetį.
Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis pareiškė, kad Kyjivas gavo du dokumentus apie Rusijos parengtą detalų smūgių Ukrainos energetikos infrastruktūrai planą. Lenkija pranešė, kad jos oro erdvę pažeidė rusų sraigtasparnis, o Emmanuelis Macronas įspėjo, kad galimi ir tiesioginiai Rusijos išpuoliai. Baltarusijos valdžia suteikė malonę 13 politinių kalinių.
šaltiniai: 15min.lt, delfi.lt, lrt.lt, lrytas.lt, tv3.lt
Šiaurės Atlanto sutarties 5 straipsnis numato, kad ginkluotas išpuolis prieš vieną NATO narę laikomas išpuoliu prieš visas. Kiekviena sąjungininkė tada imasi veiksmų, kuriuos laiko būtinais, įskaitant ginkluotą jėgą.
Rusijos pajėgos ketvirtadienio paryčiais balistinėmis raketomis smogė Kyjivui, žuvo du žmonės, dar trys buvo sužeisti, pranešė miesto meras Vitalijus Klyčko. Vienas žuvusiųjų buvo automobilių stovėjimo aikštelėje prie gimdymo įstaigos, o visi trys sužeistieji yra medikai. Skeveldros nukrito į tris sostinės rajonus, apgadino ligoninės fasadą, šalia esančią kliniką ir dalį gyvenamojo pastato. Klyčko perspėjo gyventojus likti slėptuvėse, nes Dniprovsko rajone skeveldros pateko į privataus namo kiemą ir buvo baimintasi, kad žmonės gali būti po griuvėsiais. (fidelity.com)
Kodėl svarbu
Smūgis paveikė medicinos personalą ir gimdymo įstaigos aplinką, todėl Kyjivo civilinei infrastruktūrai dabar tenka dirbti avariniu režimu. Tokie apšaudymai didina riziką, kad mieste trumpam sutriks pagalba sužeistiesiems ir nėščiosioms. (fidelity.com)
Kam naudinga
Nukenčia Kyjivo medikai, gimdymo įstaigos pacientai ir gyventojai, kurių namai bei klinikos atsiduria skeveldrų zonoje; naudą gauna tik Rusijos kariuomenė, kuriai pavyksta išlaikyti spaudimą sostinei. (fidelity.com)
Kas toliau
Kyjivo meras ir gelbėtojai artimiausiomis valandomis vertins žalą trijuose rajonuose ir tikrins, ar Dniprovsko rajone po griuvėsiais neliko žmonių. (fidelity.com)
Šiandien 16 val. LRT paskelbė „Aštuonkojo“ laidą apie Rusijos galimybę pulti Baltijos valstybes. Pranešime minimos Rusijos ir Baltarusijos pratybos prie Suvalkų koridoriaus bei Lietuvos gyventojų evakuacijos planas. LRT teigia, kad laidoje bus aptariami ir vis dažnesni perspėjimai dėl Maskvos agresijos bei nauji NATO rytinio flango gynybos planai. Vakar Lenkijos gynybos ministras pareiškė, kad jo šalis padėtų evakuoti civilius, jeigu Rusija užpultų Lietuvą ar kitas Baltijos valstybes, ir ragintų aktyvuoti NATO 5 straipsnį. Šiandien užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys JT Saugumo Taryboje sakė, kad Rusija sistemiškai tikrina NATO budrumą ir pasirengimą reaguoti.
Kodėl svarbu
Lietuvos, Latvijos ir Estijos civilinei saugai dabar svarbiausia aiškūs evakuacijos maršrutai, nes Lenkija jau viešai įvardijo pagalbą civiliams kaip pirmą žingsnį galimos atakos atveju. NATO rytinio flango oro gynyba ir sausumos pajėgų dislokavimas tampa tiesioginiu regiono gynybos planavimo klausimu.
Lenkijos gynybos viceministrė Magdalena Sobkowiak-Czarnecka pareiškė, kad artimiausios 48 valandos bus lemiamos derybose su Vašingtonu dėl nuolatinės JAV karinės bazės. Ji sakė, kad JAV gynybos sekretoriui Pete’ui Hegsethui atstovaujanti delegacija jau dirba Lenkijoje, o bazei svarstomos vietos Vakarų Lenkijoje. Kitas viceministras Pawelas Bejda nurodė, kad Varšuva pasiūlys daugiau nei dvi vietas ir kad galutiniam sprendimui reikės ir finansavimo, ir NATO operacinių planų suderinimo. Anot jo, visa schema gali pareikalauti iki kelių dešimčių milijardų JAV dolerių per daugelį metų.
Kodėl svarbu
Nuolatinė JAV bazė sustiprintų Lenkijos atgrasymą ir pakeistų JAV buvimo pobūdį nuo rotacinio prie pastovesnio. Tai tiesiogiai veiktų kariuomenės infrastruktūros rangovus, transporto mazgus ir savivaldybes Vakarų Lenkijoje, o finansinė našta tektų valstybės biudžetui.
Rusijos smūgiai Odesos srityje pataikė į civilinę infrastruktūrą ir sužeidė 2 žmones. Ankstesnėse atakose šiame regione buvo apgadinti gyvenamieji namai, automobiliai ir uosto objektai, nes Odesa yra vienas svarbiausių Ukrainos Juodosios jūros logistikos centrų. Vietos administracija paprastai pirmiausia vertina žalą ir tikrina, ar nenutrūko elektros ar vandens tiekimas. Jei infrastruktūra buvo pažeista, remonto brigados turi atkurti tiekimą ir saugiai sutvarkyti teritoriją.
Kodėl svarbu
Nuo tokių smūgių nukenčia Odesos srities civiliai, kuriems gali sutrikti elektra, vanduo ir judėjimas prie uosto bei logistikos mazgų. Kiekvienas apgadintas objektas didina spaudimą vietos tarnyboms, kurios turi greitai atkurti paslaugas ir užtikrinti saugumą.
2026 m. rugsėjo 24 d. Niujorke Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad Ukraina susitarė dėl raketų paketą sistemoms „Patriot“, tačiau partnerio neįvardijo. Tą pačią dieną jis su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte aptarė Ukrainos priešraketinės gynybos poreikius ir žiemos paramos paketą po naujausių Rusijos balistinių smūgių Kyjivui. Zelenskis sakė, kad „Patriot“ išlieka vienintelė veiksminga gynyba nuo balistinių raketų, kurią Ukraina turi gauti beveik kasdien. Prezidentas nuo 2026 m. rugsėjo 22 d. iki 24 d. lankėsi Jungtinėse Valstijose, kur vyko 81-osios JT Generalinės Asamblėjos aukšto lygio savaitė.
Kodėl svarbu
Ukrainos miestams tai reiškia didesnę galimybę numušti balistines raketas, kurios taikosi į gyvenamuosius rajonus, energetikos objektus ir infrastruktūrą prieš žiemą. NATO šalims ir JAV tai dar vienas signalas, kad oro gynybos atsargos Ukrainai tebėra skubus klausimas, o sprendimai dėl perėmėjų tiesiogiai veikia civilių saugumą.
Vakar vakare dėl pastebėto drono Berlyno Brandenburgo oro uoste 45 minutėms buvo visiškai sustabdytas skrydžių eismas. Oro uosto ir federalinės policijos atstovai nurodė, kad ribojimai įvesti iškart po pranešimo apie bepiločio aparato matymą. Skrydžiai vėliau buvo atnaujinti. Berlyno oro uostas šių metų pirmoje pusėje fiksavo daugiausia dronų stebėjimų Vokietijoje. (nampa.org)
Kodėl svarbu
Keleiviai ir oro linijos patiria tiesioginius vėlavimus, nes toks sustabdymas iškart sustabdo atvykimus ir išvykimus didžiausiame Vokietijos sostinės oro uoste. Vokietijos oro uostų saugumo tarnyboms tai reiškia didesnį spaudimą greičiau aptikti bepiločius ir uždaryti pažeidžiamas zonas. (nampa.org)
Šinas Ohašis ketvirtadienį Tokijuje pagerino 200 m plaukimo krūtine pasaulio rekordą ir su 2 min. 4,83 sek. laimėjo antrą Azijos žaidynių auksą. Septyniolikmetis japonas 0,65 sek. pagerino kinui Qinui Haiyangui nuo 2023 metų priklausiusį rekordą ir artimiausius varžovus aplenkė beveik keturiomis sekundėmis.
Kyjive prieš aušrą Rusijos balistinės raketos ir dronai nužudė du žmones, o vienas kūnas rastas apgadintos gimdymo ligoninės automobilių stovėjimo aikštelėje. Ukrainos pareigūnai nurodė, kad sprogimai ir nuolaužos smogė keliems sostinės rajonams, o vienas gyvenamasis namas buvo iš dalies sugriautas. Volodymyras Zelenskis sakė, kad taikiniais tapo civilinė infrastruktūra, daugiabučiai, gimdymo ligoninė, energetikos objektai ir logistika. JT Generalinėje Asamblėjoje Niujorke Zelenskis pareiškė, kad vienintelė kliūtis užbaigti karą yra Vladimiras Putinas, ir paragino mažinti Rusijos pajamas bei karinį pajėgumą. Jis taip pat sakė, kad Rusija šiemet jau paleido 63 tūkst. atakos dronų prieš Ukrainą.
Vašingtone Donaldas Trumpas šiandien Baltuosiuose rūmuose susitinka su Xi Jinpingu, o derybas temdo ginčai dėl dirbtinio intelekto, prekybos ir Irano. JT posėdžiuose technologijų bendrovių vadovai taip pat perspėjo, kad dirbtinis intelektas gali tapti pavojumi žmonijai. Irano aukščiausiojo lyderio patarėjas Jahja Rahimas Safavis pareiškė, kad naujas JAV ar Izraelio smūgis galėtų perkelti karo frontą į Indijos vandenyną. Aštuoniolikos jūrinių valstybių koalicija per pastarąsias dvi dienas perspėjo, kad sankcijų ginčai ir skirtingas jūrų teisės aiškinimas jau trikdo laivybos maršrutus ir tiekimo grandines.
JAV pripažino, kad po 286 dienų jūroje lėktuvnešyje buvo keli bandymai nusižudyti. Kazachstano karinėse pratybose žuvo mažiausiai devyni kariai per mirtiną incidentą.
Per Benjamino Netanyahu kalbą Jungtinėse Tautose dešimtys pasiuntinių demonstratyviai paliko salę. Tuo pat metu hučiai paskelbė paleidę dešimtis raketų ir dronų į Saudo Arabiją, o 80 valstybių JT paragino visiškai atkurti laivybą Persijos įlankoje.
šaltiniai: vz.lt, 15min.lt, lrt.lt, lrytas.lt, tv3.lt, delfi.lt
Hormūzo sąsiauris jungia Persijos įlanką su Omano įlanka ir yra vienas svarbiausių pasaulio naftos gabenimo kelių. Bet koks karinis sutrikimas šiame ruože greitai paveikia energetikos rinkas ir laivybą.
2026 m. rugsėjo 24 d. paryčiais Kyjivą atakavo Rusijos balistinės raketos ir bepiločiai orlaiviai. Per smūgį žuvo du žmonės, o vienas jų buvo rastas prie apgadintos gimdymo ligoninės stovėjimo aikštelės. Ukrainos pareigūnai nurodė, kad sprogimai ir nuolaužos pataikė į kelis miesto rajonus, o dalis gyvenamojo namo buvo sugriauta. Prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad taikiniais tapo civilinė infrastruktūra, gyvenamieji namai, gimdymo ligoninė, energetikos objektai ir logistika. Pastarosiomis savaitėmis Rusija suintensyvino smūgius, pasinaudodama tuo, kad Kyjivui trūksta priemonių balistinėms raketoms perimti.
Kodėl svarbu
Kyjivo gyventojams tai reiškia dar didesnę grėsmę naktinėms atakoms, ypač ten, kur pataikoma į ligonines, daugiabučius ir energijos tiekimo objektus. Kiekvienas toks smūgis verčia evakuoti žmones, skubiai taisyti tinklus ir laikyti daugiau pajėgų miesto gynybai.
Kam naudinga
Naudos gauna Rusijos karinė vadovybė, kuri spaudžia Ukrainos oro gynybą, o nuostolius patiria Kyjivo civiliai, gydymo įstaigos ir miesto komunalinės tarnybos.
Kas toliau
Kyjivo miesto valdžia ir Ukrainos oro pajėgos turės įvertinti žalą ir pranešti, kiek raketų bei bepiločių buvo numušta per šią naktinę ataką.
17-metis japonas Šinas Ohašis ketvirtadienį Tokijuje pagerino 200 m krūtine pasaulio rekordą ir finišavo per 2 min. 4,83 sek., iškovodamas antrąjį aukso medalį po pergalės 100 m krūtine rungtyje. Jis 0,65 sek. aplenkė kinui Qinui Haiyangui nuo 2023 metų priklausiusį rekordą ir artimiausius varžovus pranoko beveik keturiomis sekundėmis. 169 cm ūgio plaukikas pradėjo sportuoti būdamas trejų metų, kai artimieji norėjo, kad jis nenuskęstų senelių namų baseine. Jis jau buvo pagerinęs pasaulio jaunimo rekordus 100 m ir 200 m krūtine, o pats sako galvojantis apie 2028 metų olimpines žaidynes. (15min.lt)
Kodėl svarbu
Krūtine plaukimo elitas gavo naują etaloną, o toks rezultatas keičia pasirengimą ne tik Japonijoje, bet ir Kinijos bei Prancūzijos rinktinėse, kurias jau sudrebino šis startas. Leonas Marchandas sakė, kad dėl Ohašio plaukimo jaučiasi išgąsdintas, todėl spaudimas pasaulio čempionatų ir olimpinių žaidynių finale dabar dar labiau kris ant jo varžovų pečių. (15min.lt)
Volodymyras Zelenskis rugsėjo 23 dieną Niujorke, JT Generalinėje Asamblėjoje, pareiškė, kad Vladimiras Putinas yra vienintelė kliūtis užbaigti karą ir paragino valstybes spausti Maskvą, ribojant jos pajamas bei karo galimybes. Ukrainos prezidentas sakė, kad Rusija šiemet prieš Ukrainą panaudojo 63 tūkst. įvairių tipų atakos dronų. Jungtinių Tautų platformoje jis taip pat siekė parodyti, kad karas gali būti stabdomas ne derybų šūksniais, o konkrečiu spaudimu Rusijai. Įvykis įvyko karo klausimui dominuojant šių metų Generalinės Asamblėjos darbotvarkėje.
Kodėl svarbu
Ukrainos civiliams tai reiškia, kad Kyjivas toliau siekia Vakarų spaudimo priemonių, kurios galėtų mažinti dronų ir raketų smūgių intensyvumą. Europos vyriausybėms tokia kalba reiškia didesnį spaudimą riboti prekybą ir finansinius srautus, susijusius su Rusijos karu.
Irano aukščiausiojo lyderio patarėjas Jahja Rahimas Safavis rugsėjo 24 d. pareiškė, kad jei JAV arba Izraelis vėl smogs Iranui, karo frontas gali persikelti į Indijos vandenyną. Pareiškimas nuskambėjo vaizdo įraše, kurį paskelbė Irano naujienų agentūra „Fars“, o Safavis sakė, kad konfliktas jau iš Persijos įlankos ir Hormūzo sąsiaurio išplito iki Raudonosios jūros. Keli tarptautiniai portalai nurodė, kad tai pirmas kartas, kai aukšto rango Irano pareigūnas aiškiai įvardijo Indijos vandenyną kaip galimą karo erdvę. Safavis taip pat kalbėjo apie Irano pasirengimą karinei jūrų konfrontacijai. (aa.com.tr)
Kodėl svarbu
Pramoniniams laivybos maršrutams ir energetikos importuotojams Azijoje bei Europoje tai reiškia didesnę riziką jūroje. Jei įtampa persikeltų prie Indijos vandenyno, brangtų draudimas, kiltų spaudimas naftos ir SGD gabenimui, o tai iškart paliestų degalų ir transporto kainas. (channelnewsasia.com)
18 jūrinių valstybių koalicija rugsėjo pradžioje paskelbė, kad geopolitinis susiskaldymas, sankcijų ginčai ir skirtingas jūrų teisės aiškinimas spaudžia taisyklėmis grįstą pasaulinės laivybos tvarką. Grupė perspėjo, kad ginčai dėl laivų judėjimo, uostų prieigos ir teisinių režimų jau persikelia į komercinius srautus. Tai kelia riziką prekybos grandinėms, kuriomis keliauja dauguma pasaulio krovinių. Bus svarbu, ar didžiosios jūrinės valstybės sutars dėl bendrų taisyklių prieš kitą tarptautinį susitikimų ratą.
Kodėl svarbu
Laivybos sektoriui tai reiškia didesnę draudimo kainą, ilgesnius maršrutus ir brangesnį krovinių gabenimą į Europos uostus. Importuotojai ir eksportuotojai sumoka pirmi, o pelną susirenka tie, kurie kontroliuoja saugesnius koridorius ir alternatyvius maršrutus.
Rugsėjo 24-ąją Vašingtone JAV prezidentas Donaldas Trumpas priima Kinijos vadovą Xi Jinpingą dvišaliame susitikime Baltuosiuose rūmuose. Susitikimas vyksta JAV ir Kinijos įtampai išaugus dėl dirbtinio intelekto, prekybos ir Irano klausimo, o abi pusės viešai sako nesitikinčios didelio proveržio. Baltųjų rūmų darbotvarkėje numatytas prezidento susitikimas su Kinijos liaudies Respublikos prezidentu, todėl šis pokalbis tampa pagrindiniu dienos diplomatijos įvykiu. Bus kalbama apie prekybos režimą ir technologijų varžybas, nes Vašingtonas ir Pekinas šiemet siekia bent stabilizuoti santykius. (apnews.com)
Kodėl svarbu
Kinijos eksportuotojams, JAV technologijų bendrovėms ir pasaulinei pramonės tiekimo grandinei svarbiausia, ar Vašingtonas ir Pekinas išvengs naujų muitų ir ribojimų puslaidininkiams bei dirbtinio intelekto technologijoms. Bet koks susitarimas dėl prekybos ar pirkimų paveiktų ir Europos įmones, kurios priklauso nuo dviejų didžiausių pasaulio rinkų. (apnews.com)