Mobilizacija
Mobilizacija yra valstybės veiksmų visuma, kai taikos metu veikiančios institucijos, ištekliai ir žmonės parengiami gynybos ar krizių užduotims. Ji apima ne tik kariuomenę, bet ir savivaldybes, įmones bei viešąsias paslaugas.
Archyvinis leidimas
Lietuvoje šiandien pradėtos nacionalinės mobilizacijos sistemos pratybos „Vyčio skliautas 2026“, kurios vyks iki spalio 3 dienos. Jose dalyvauja apie 3 tūkst. valstybės ir savivaldybių institucijų darbuotojų, įmonių ir nevyriausybinių organizacijų atstovų bei apie 1 tūkst. savanorių. Nacionalinis krizių valdymo centras ir Krašto apsaugos ministerijos Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas tikrina institucijų parengtį, civilių įtraukimą ir priimančiosios šalies paramos procedūras. Vaidotas Vitkauskas šiandien sakė, kad civilinio mobilizacinio personalo rezerve planuojama turėti apie 100 tūkst. žmonių.
Saugumo institucijos tuo pat metu reaguoja į hibridinius incidentus ir dezinformaciją. NATO vakar pranešė stiprinanti žvalgybos apsikeitimą po su Rusija siejamų sabotažo epizodų, o Lietuvai tai aktualu po oro erdvės incidentų regione. Lietuvos kariuomenė anksčiau paneigė teiginius apie du Rusijos naikintuvus Lietuvos oro erdvėje ir nurodė, kad jie skrido tarptautinėje erdvėje. Per pastarąsias dvi paras išlieka aktualus ir Vilniaus oro erdvės sutrikdymo atvejis, kai po kontrabandinių balionų iš Baltarusijos buvo iškviestas šios šalies diplomatas.
Vidaus reikalų ministerija išlaiko dėmesį pavasarį nustatytam kibernetiniam incidentui, susijusiam su galimai neteisėta prieiga prie Nekilnojamojo turto registro ir Migracijos departamento darbuotojų paskyrų panaudojimu. Ministerija teigia, kad jos sistemos ir gyventojų biometriniai duomenys liko saugūs, o tyrimą nuo balandžio 15 dienos vykdo teisėsauga kartu su Nacionaliniu kibernetinio saugumo centru ir kriminaline policija.
Ekonomikoje išlieka spaudimas eksportuotojams, nes Vokietijos gynybos išlaidos dar negarantuoja užsakymų Lietuvos gamintojams. Vokietijos stagnacija jau veikia Lietuvos elektros įrangos, baldų, plastikų, medienos ir optikos eksportą, nors ši rinka pernai sugėrė 9,5 proc. lietuviškos kilmės prekių eksporto už 2,41 mlrd. eurų. Sveikatos temoje dėmesio sulaukė 14-metės Dominykos gydymas Santaros klinikose po kritimo nuo paspirtuko, kai medikams teko spręsti dėl skubios neurochirurgijos ar intensyvios terapijos per pirmąją valandą.
Policija Skuode ieško dingusios mergaitės ir prašo visuomenės pagalbos. Teismas pripažino, kad su Jurijumi Šakutinu siejama „EM System“ į sankcionuotų bendrovių sąrašą įtraukta pagrįstai.
šaltiniai: tv3.lt, 15min.lt, lrt.lt, delfi.lt, vz.lt, lrytas.lt
Mobilizacija yra valstybės veiksmų visuma, kai taikos metu veikiančios institucijos, ištekliai ir žmonės parengiami gynybos ar krizių užduotims. Ji apima ne tik kariuomenę, bet ir savivaldybes, įmones bei viešąsias paslaugas.
Lietuvos kariuomenė rugsėjo 18 dieną paneigė Italijos žiniasklaidos teiginį, kad du Rusijos naikintuvai pažeidė Lietuvos oro erdvę, ir patvirtino, kad jie skrido tarptautinėje oro erdvėje. Kariuomenė taip pat anksčiau yra sakiusi, kad Maskva ir Minskas skleidžia melagingą informaciją apie esą Baltijos šalys leidžia Ukrainai naudotis savo oro erdve atakoms prieš Rusiją. Rugsėjo 23 dieną Užsienio reikalų ministerija iškvietė Baltarusijos diplomatą po naktinio valstybės sienos ir oro erdvės pažeidimo kontrabandiniais balionais, o Vilniuje buvo įvesti oro erdvės ribojimai. Pastarųjų dienų ginčas sukasi ne tik dėl karinių skrydžių, bet ir dėl informacinių operacijų bei hibridinių incidentų prie sienos. (lrt.lt)
Kodėl svarbu
Nuo šių incidentų tiesiogiai nukenčia civilinė aviacija ir pasienio saugumas, nes vienas melagingas pranešimas ar vienas pažeidimas gali sukelti oro erdvės ribojimus ir papildomas budėjimo išlaidas. Karinę įtampą šalia Lietuvos išnaudoja ir propagandiniai kanalai, todėl reikalingas greitas kariuomenės ir diplomatų atsakas. (lrt.lt)
Kam naudinga
Laimi Lietuvos kariuomenė ir oro uostų saugumo tarnybos, kurios gauna pagrindą stiprinti budėjimą, o nukenčia Rusijos ir Baltarusijos informaciniai kanalai, kurių teiginiai buvo paneigti. (lrt.lt)
Kas toliau
Lietuvos užsienio reikalų ministerija turi toliau spausti Minską dėl rugsėjo 23 dienos oro erdvės pažeidimo, o kariuomenė tikrins, ar pasikartos nauji dronų ar balionų incidentai virš pasienio ruožo. (lrt.lt)
Vidaus reikalų ministerija 2026 m. balandį pradėjo vidinį tyrimą dėl kibernetinio incidento, susijusio su galimai neteisėtu prisijungimu prie „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro duomenų ir Migracijos departamento darbuotojų paskyrų panaudojimu. Po patikrinimo ministerija nurodė, kad jos informacinės sistemos ir gyventojų biometriniai duomenys yra saugūs, o duomenų nutekėjimo požymių nerasta. Paaiškėjus incidento mastui ir padarytai žalai, 2026 m. balandžio 15 d. tyrimą perėmė kompetentingos teisėsaugos institucijos. VRM kartu su Nacionaliniu kibernetinio saugumo centru ir kriminaline policija tęsė analizę, kad būtų nustatytos visos aplinkybės ir užkardytas tolesnis piktnaudžiavimas. (vrm.lrv.lt)
Kodėl svarbu
Nukentėti galėjo žmonės, kurių duomenys pateko į Registrų centro ir migracijos sistemos paieškas, nes tokia informacija gali būti panaudota tapatybės vagystei ar neteisėtiems tikrinimams. Valstybei tai reiškia papildomas išlaidas tyrimui, prieigų peržiūrai ir saugumo spragų taisymui. (vrm.lrv.lt)
Rugsėjo 25 dieną Lietuvoje prasidėjo nacionalinės mobilizacinės sistemos patikrinimo pratybos „Vyčio skliautas 2026“, kurios tęsis iki spalio 3 dienos ir į kurias įtraukta apie 3 tūkst. valstybės tarnautojų, pareigūnų, savivaldybių, įmonių bei nevyriausybinių organizacijų atstovų ir apie 1 tūkst. savanorių. Pratybas rengia Vyriausybės kanceliarijos Nacionalinis krizių valdymo centras kartu su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu prie Krašto apsaugos ministerijos, o Klaipėdos rajono savivaldybė nurodė, kad jos vyksta ir savivaldybės lygio formatu pagal rugsėjo 21 dienos direktoriaus įsakymą. Per pratybas tikrinamas institucijų ir savivaldybių pasirengimas mobilizacijai, taip pat gyventojų įtraukimo ir priimančiosios šalies paramos veiksmai. Vyriausybės kanceliarija rugsėjo 25 dieną pristatė pratybas per spaudos konferenciją.
Kodėl svarbu
Šios pratybos tiesiogiai liečia savivaldybes, valstybės institucijas ir nevyriausybines organizacijas, kurios realioje krizėje turėtų greitai paskirstyti žmones, turtą ir paslaugas. Jų rezultatai parodys, ar veiktų mobilizacijos grandinė nuo centrinių institucijų iki vietos lygio. (tv3.lt)
14-metė Dominyka po kritimo nuo paspirtuko pateko į Santaros klinikas, kur jai buvo gydoma koma ir teko kovoti dėl gyvybės. Santaros medikai anksčiau yra sakę, kad paspirtukų traumos dažniausiai pažeidžia galvą, veidą ir galūnes, o vasarą tokių pacientų padaugėja. Tokiais atvejais svarbiausia būna greitas įvertinimas ir sprendimas, ar reikia skubios neurochirurginės pagalbos arba intensyvios terapijos. Net ir iš pirmo žvilgsnio paprastas kritimas gali baigtis sunkia galvos trauma ir ilgu gydymu. (lrt.lt)
Kodėl svarbu
Paspirtukais važinėjantys vaikai ir paaugliai susiduria su galvos traumomis, kurios gali baigtis reanimacijoje ir ilga reabilitacija. Tai reiškia daugiau krūvio Santaros klinikų vaikų neurochirurgams, reanimatologams ir skubios pagalbos skyriui. (lrt.lt)
NATO vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas Alexus Grynkewichas rugsėjo 24 d. sakė, kad Aljansas didina dalijimąsi žvalgybos informacija po virtinės sabotažo ir kitų incidentų, siejamų su Rusija. Jis minėjo bandymą dronais atakuoti Leipcigo ir Halės oro uostą Vokietijoje bei Rusijos laivo paleistas raketas į Danijos karinį sraigtasparnį. Niujorke rugsėjo 23 d. Europos ministrai sakė matantys augančias Rusijos sabotažo, kibernetines ir kitas hibridines atakas visoje Europoje. Grynkewichas kartu pabrėžė, kad NATO turi išlikti rami ir pasitikėti savo gebėjimu atremti grėsmę. (investing.com)
Kodėl svarbu
Tai tiesiogiai paliečia oro uostus, energetikos mazgus, ryšių tinklus ir karinius objektus Europoje. Didesnis žvalgybos keitimasis tarp sąjungininkų reiškia greitesnį įspėjimą ir daugiau apsaugos priemonių sektoriams, kurie priklauso nuo nepertraukiamo darbo. (investing.com)
Vokietijos ekonomistų vertinime, paskelbtame 2026 m. rugsėjo 24 d., pabrėžiama, kad gynybos milijardai automatiškai nevirsta Lietuvos įmonių užsakymais, nors paklausa gali augti komponentams, metalo gaminiams, elektronikai, logistikai ir IT sprendimams. Tekste nurodoma, kad Vokietijos ekonomikos stagnacija mažina jos gamintojų užsakymus, o tai jaučia Lietuvos elektros įrangos, baldų, plastiko, medienos ir optikos bendrovės. 2025 m. Vokietija buvo antra pagal dydį lietuviškos kilmės prekių eksporto rinka, jai teko 9,5 proc. arba 2,41 mlrd. eurų eksporto. Autorius daro išvadą, kad Lietuvos tiekėjams naudą duos ne pati gynybos pinigų suma, o konkretūs Vokietijos pirkimai ir tiekimo grandinių poreikiai.
Kodėl svarbu
Lietuvos eksporto įmonėms tai reiškia, kad vien karo pramonės biudžetų augimas Vokietijoje dar negarantuoja naujų sutarčių, o labiausiai priklausomi sektoriai yra elektros įrangos, baldų, plastiko, medienos ir optikos gamintojai. Nauda priklausys nuo to, ar Vokietijos pirkėjai pirks iš Lietuvos tarpinių dalių ir paslaugų, o ne tik galutinės ginkluotės.
Atėnuose prie Akropolio šiandien nugriaudėjo galingas sprogimas, po kurio buvo suniokoti automobiliai ir sužeisti žmonės. Paskelbtoje antraštėje nurodoma, kad dingo penki žmonės, tačiau daugiau duomenų apie jų likimą kol kas nepateikta.
Kyjive per naują Rusijos naktinę ataką drono nuolaužos pataikė į daugiaaukštį gyvenamąjį namą, o gyventojams buvo liepta slėptis. Anksčiau Rusijos raketos smogė Kyjivui dieną ir, naujausiais duomenimis, mieste žuvo trys žmonės, o šeši buvo sužeisti. Tą pačią atakų bangą per pastarąją parą kituose Ukrainos regionuose lydėjo dar penkios žūtys, todėl bendras aukų skaičius šalyje pasiekė aštuonis.
Zaporižioje Rusijos dronai šįryt apgadino dvi medicinos įstaigas ir lengvai sužeidė vieną vyrą. Iš vieno medicinos centro po gaisro evakuoti penki žmonės, o kitame objekte apgadinti pastatai, greitosios automobiliai ir civilinės mašinos. Per pastarąsias dvi dienas Zaporižios srityje užfiksuota 690 smūgių 55 gyvenvietėms, per kuriuos sužeisti šeši žmonės.
Ukrainos smūgiai Rusijoje per naktį pasiekė naftos perdirbimo gamyklą Perme, maždaug už 1 500 kilometrų nuo sienos, ir elektronikos gamyklą „Iskra“ Uljanovske. Rusijos institucijos iki ryto nebuvo paskelbusios viešo žalos įvertinimo. Ukrainos generalinis štabas tuo pat metu pranešė, kad per parą nukauta 1 590 Rusijos karių, sunaikinta 13 šarvuočių ir 35 artilerijos sistemos.
ES valstybės narės susitarė skirti 6,6 mlrd. eurų iš Europos taikos priemonės. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tuo pat metu pripažino, kad šalies gynybai trūksta dar 28 mlrd. JAV dolerių.
šaltiniai: delfi.lt, 15min.lt, lrt.lt, lrytas.lt, tv3.lt
Akropolis yra antikinė Atėnų citadelė ant uolėtos kalvos miesto centre. Joje stovi Partenonas ir kiti svarbiausi Senovės Graikijos paminklai.
Rusija naktį vėl smogė Kyjivui, o numušto drono nuolaužos pataikė į daugiaaukštį gyvenamąjį namą. Mieste buvo paskelbtas oro pavojus, o gyventojams nurodyta slėptis požeminėse slėptuvėse. Tai rodo, kad Rusija taikosi ne tik į karinius objektus, bet ir į miesto infrastruktūrą bei civilinius rajonus.
Kodėl svarbu
Kyjivo gyventojams tai reiškia, kad naktiniai perspėjimai ir slėptuvės tampa kasdienybe, o daugiabučių rajonai išlieka pažeidžiami net tada, kai dronai numušami. Civilinei infrastruktūrai tai kainuoja sugriautus butus, sužeistuosius ir nuolatines avarines tarnybų išlaidas.
Kam naudinga
Laimi Ukrainos oro gynybos sistemos ir avarinės tarnybos, kurios gauna daugiau darbo, o labiausiai nukenčia Kyjivo daugiabučių gyventojai ir miesto komunalinis ūkis.
Kas toliau
Kitas konkretus žingsnis bus Kyjivo miesto karo administracijos ir Ukrainos nepaprastųjų situacijų tarnybos pranešimas apie aukų skaičių ir sugriovimų mastą po ryto apžiūros.
Ryte Rusijos dronai smogė Zaporižiai ir apgadino du gydymo įstaigų pastatus. Lengvai sužeistas vienas vyras, o iš pirmosios ligoninės buvo evakuoti penki žmonės. Viename iš medikų centrų kilo gaisras, o kitame buvo pažeisti pastatai, greitosios pagalbos automobiliai ir civiliniai automobiliai. Vietos valdžia nurodė, kad nukentėjęs vyras gauna medicinos pagalbą, o į įvykio vietą išsiųstos visos specialiosios tarnybos. Zaporižios srityje per pastarąsias dvi paras jau buvo užfiksuota 690 smūgių į 55 gyvenvietes, per kuriuos sužeisti šeši žmonės.
Kodėl svarbu
Zaporižios ligoninėms ir greitosios pagalbos tarnyboms tai reiškia tiesioginį darbo sutrikdymą, kai pacientus tenka evakuoti, o transporto priemonės lieka apgadintos. Civiliai praranda dalį skubios pagalbos pajėgumų mieste, kuris jau kelias dienas patiria nuolatinius smūgius.
Atėnuose, prie Akropolio, 2026 m. rugsėjo 25 d. nugriaudėjo galingas sprogimas, po kurio buvo suniokoti automobiliai ir sužeisti žmonės. Paskelbtame pavadinime taip pat minima, kad dingo penki žmonės, tačiau pati galerija daugiau detalių apie jų likimą nepateikia. (15min.lt)
Kodėl svarbu
Nukentėjo žmonės ir transportas vienoje judriausių Atėnų vietų. Toks sprogimas gali sutrikdyti eismą ir sustabdyti veiklą aplink turistinį centrą. (15min.lt)
Ukrainos kariuomenės paskelbtais duomenimis, rugsėjo 25-osios ryte per parą buvo nukauta 1 590 Rusijos karių, sunaikinta 13 šarvuočių ir 35 artilerijos sistemos. Skaičius pateiktas kaip naujausia paros suvestinė iš fronto, kurią kasdien skelbia Ukrainos generalinis štabas. Kyjivas tokius pranešimus naudoja kaip karo eigos barometrą ir kaip argumentą dėl Rusijos puolamųjų galimybių silpnėjimo.
Kodėl svarbu
Ukrainos gynėjams ši statistika svarbi pirmiausia dėl artilerijos, nes mažesnis jos kiekis fronto ruožuose reiškia silpnesnę Rusijos ugnį į pozicijas ir miestus. Vakarų partneriams tai yra dar vienas rodiklis, kad karo tempas tebėra aukštas ir Ukrainai reikia nuolatinio amunicijos bei gynybos sistemų tiekimo.
Rugsėjo 24-osios paryčiais Kyjive buvo paskelbtas oro pavojus, o Rusijos raketų smūgio metu žuvo du žmonės ir dar šeši buvo sužeisti. Ukrainos karinės oro pajėgos prieš sprogimus įspėjo apie balistines raketas, skridusias sostinės, Kyjivo srities ir Černihivo srities link. Tuo pat metu Rusija smogė ir kitoms Ukrainos vietoms, o visoje šalyje per tą naktį žuvo aštuoni žmonės. (lrt.lt)
Kodėl svarbu
Kyjivo gyventojams tai reiškia dar vieną naktį slėptuvėse ir sutrikdytą miesto gyvenimą, nes oro pavojus ir balistinių raketų grėsmė riboja judėjimą bei darbą anksti ryte. Smūgiai visoje Ukrainoje didina spaudimą gelbėjimo tarnyboms ir oro gynybai, kuri turi dengti ne tik sostinę, bet ir kelis regionus vienu metu. (lrt.lt)
Naktį į 2026 m. rugsėjo 25 d. Ukrainos pajėgos smogė Rusijos naftos perdirbimo gamyklai Permėje, maždaug už 1 500 kilometrų nuo Ukrainos sienos, ir elektronikos gamyklai Uljanovske. Pasak „Kyiv Independent“, Uljanovsko „Iskra“ gamykla gamina ryšių ir radijo technologijoms skirtus komponentus. Rusijos valdžia ir įmonės iki ryto nebuvo pateikusios viešo žalos įvertinimo. LRT nurodė, kad apie smūgius pranešta iš monitoringą vykdančių kanalų, o nepriklausomas patvirtinimas dar nebuvo gautas. (lrt.lt)
Kodėl svarbu
Permės naftos perdirbimo gamykla ir Uljanovsko elektronikos įmonė yra svarbios Rusijos pramonės grandies dalys, todėl bet koks sutrikdymas gali paliesti degalų tiekimą ir ryšio technikos komponentų gamybą. Tokie smūgiai ypač reikšmingi, nes jie pasiekia objektus giliai Rusijos teritorijoje, kur oro gynyba paprastai laikoma mažiau įtempta. (lrt.lt)
Jamesas Copenhaveris, per 2024 metų pasikėsinimą į Donaldą Trumpą sužeistas mitingo dalyvis, mirė Pitsburge, būdamas 76 metų. Advokatas nenurodė, ar jo mirtis buvo tiesiogiai susijusi su šūviais Batleryje. D. Trumpas Copenhaverį pavadino „tikru amerikiečių patriotu“.
Gazos Ruože šiandien žuvo du Izraelio rezervistai, kai šiaurinėje buferinėje zonoje armijos poste sprogo kariuomenės dronas. Pirminis IDF tyrimas rodo, kad kariai naudojo pirmojo asmens vaizdo dronus „Atalef“, o kariuomenė peržiūri sprogimo aplinkybes ir saugos procedūras.
Bobas Pettitas mirė savo namuose Metairyje, Luizianoje, būdamas 93 metų. LSU pranešė, kad pirmasis NBA naudingiausio žaidėjo apdovanojimo laimėtojas 11 kartų žaidė „Visų žvaigždžių“ rungtynėse, 1958 metais atvedė „St. Louis Hawks“ į titulą ir tapo pirmuoju lygos žaidėju, pelniusiu daugiau kaip 20 tūkst. taškų.
Vakar keturi Rusijos dronai perskrido Bukoviną Vakarų Ukrainoje ir smogė pasienio punktams, susijusiems su Moldova ir Rumunija. Tą pačią dieną Moldovoje sudužo „Gerbera“ tipo dronas, Lenkija trumpam evakavo pasienio punktus. ISW šiuos incidentus susiejo su Kremliaus bandymu tikrinti NATO oro gynybą, o Danijos žvalgyba perspėjo apie augančią sabotažo ir kitų hibridinių veiksmų grėsmę.
„Amnesty International“ vakar paragino panaikinti JAV Imigracijos ir muitinės tarnybą po ataskaitos apie žmogaus teisių pažeidimus migracijos operacijose Čikagoje, Mineapolyje, Naujajame Orleane ir Vašingtone. Organizacija nurodė apklaususi 154 žmones ir suskaičiavusi daugiau kaip 597 tūkst. ICE ir Pasienio apsaugos sulaikymų nuo 2025 metų sausio iki šių metų liepos.
Donaldas Trumpas pareiškė su Xi Jinpingu aptaręs karą su Iranu, o Kinijos vadovas pakvietė JAV prezidentą atvykti į Kiniją. JT Saugumo Taryba vienbalsiai pasmerkė husių išpuolius prieš Saudo Arabiją.
šaltiniai: tv3.lt, lrytas.lt, delfi.lt, lrt.lt, 15min.lt, vz.lt
JAV Imigracijos ir muitinės tarnyba, arba ICE, yra Vidaus saugumo departamentui pavaldi federalinė agentūra. Ji vykdo imigracijos įstatymų įgyvendinimą šalies viduje, sulaikymus, deportacijas ir kitas su sienų bei muitų kontrole susijusias funkcijas.
Bobas Pettitas, 93 metų NBA ir LSU legenda, mirė 2026 m. rugsėjo 23 d. savo namuose Metairyje, netoli Naujojo Orleano. Apie tai LSU paskelbė 2026 m. rugsėjo 25 d. Jis buvo pirmasis NBA naudingiausias žaidėjas 1956 metais, 11 kartų tapo lygos MVP ir per 11 sezonų su Sent Luiso „Hawks“ iškovojo 1958 metų čempionų žiedą. Pettitas buvo pirmasis NBA žaidėjas, perkopęs 20 tūkst. taškų ribą, o per karjerą 11 kartų žaidė „Visų žvaigždžių“ rungtynėse. Jo vardą lyga įtraukė į 75-mečio komandos sąrašą, o NBA komisaras Adamas Silveris pavadino jį etalonu, pagal kurį buvo vertinama karta po kartos. (cdn-uat.nba.com)
Kodėl svarbu
Pettito mirtis užbaigia ryšį su ankstyvąja NBA era, kuri suformavo lygos žaidimo standartus ir aukštaūgių vaidmenį. Jo rekordai ir titulai tebėra atskaitos taškas „Hawks“ gerbėjams, LSU programai ir NBA istorijos archyvui. (cdn-uat.nba.com)
Kam naudinga
Laimi NBA istorijos fondas, LSU ir „Hawks“ klubas, nes jų paveldas sustiprėja, o praranda ankstyvosios lygos kartos gerbėjai, kuriems nyksta gyvas ryšys su 6-ojo dešimtmečio krepšiniu. (cdn-uat.nba.com)
Kas toliau
LSU ir NBA pagerbimo detalės turėtų būti paskelbtos artimiausiomis dienomis, o pagrindinis klausimas dabar yra, ar „Hawks“ ar LSU surengs viešą atminimo ceremoniją. (cdn-uat.nba.com)
2026 m. rugsėjo 25 d. Gazos Ruože per Izraelio kariuomenės drono sprogimą žuvo du atsargos kariai, kai jie vykdė operaciją kariuomenės poste Gazos buferinėje zonoje šiaurinėje teritorijos dalyje. Kariuomenės pirminis tyrimas rodo, kad kariai tuo metu valdė pirmojo asmens vaizdo dronus „Atalef“. Izraelio kariuomenė pradėjo aiškintis, kaip įvyko sprogimas ir ar reikėjo keisti naudojamos įrangos saugos procedūras.
Kodėl svarbu
Izraelio atsargos kariams tai reiškia naują rizikos tašką pačiose kariuomenės pozicijose, ne tik susidūrimo linijoje su „Hamas“. Toks incidentas gali priversti kariuomenę riboti dronų naudojimą arba keisti jų valdymo tvarką operacijose Gazos Ruože.
2026-09-24 vakare per Bukovyną vakarinėje Ukrainoje skrido keturi Rusijos dronai, o taikiniais tapo pasienio punktai su Moldova ir Rumunija, nurodė Ukrainos Cernivcų srities administracija ir ISW. Tą pačią dieną Moldovoje į Černiţos kaimą nukrito „Gerbera“ tipo dronas, o Lenkija dėl saugumo trumpam evakavo pasienio perėjas, susijusias su Rusijos smūgiais netoli Ukrainos sienos. ISW teigia, kad šie veiksmai dera su platesne Kremliaus schema, kuria siekiama testuoti NATO oro gynybą ir versti rytinio flango valstybes brangiau saugoti sienas. Rugsėjo 24 d. Danijos žvalgyba taip pat įspėjo apie didėjančią sabotažo ir kitų hibridinių veiksmų riziką prieš NATO šalis.
Kodėl svarbu
Ukrainos pasienio gyventojams ir vežėjams tai reiškia trumpesnius darbo langus, daugiau patikrų ir didesnę riziką kelionėms per Moldovos, Rumunijos ir Lenkijos kryptis. NATO rytinis flangas turi skirti daugiau oro gynybos ir sienos apsaugos pajėgų, o tai didina spaudimą biudžetams ir mažina laiko atsargą reaguoti į tikrus įsiveržimus.
76 metų Jamesas Copenhaveris mirė Pitsburge, pranešė jo advokatas, praėjus daugiau nei dvejiems metams po 2024 m. liepos 13 d. šūvių per D. Trumpo rinkimų kampanijos mitingą Batleryje, Pensilvanijoje. Per tą pasikėsinimą Copenhaveris buvo vienas iš trijų sužeistų mitingo dalyvių, o vienas žmogus žuvo vietoje. Advokato perduotas pareiškimas nenurodė, ar mirtis buvo tiesiogiai susijusi su per mitingą patirtais sužeidimais. D. Trumpas po žinios socialiniuose tinkluose pavadino Copenhaverį „tikru amerikiečių patriotu“. (local10.com)
Kodėl svarbu
Copenhaverio mirtis vėl iškelia 2024 m. Batlerio šaudymo aukas ir jų ilgalaikes pasekmes, kurios tęsiasi gerokai po paties išpuolio dienos. Tai svarbu ir dėl to, kad tuo metu pradėtas saugumo vertinimas aplink Trumpo renginius lieka susietas su gyvais nukentėjusiaisiais, o ne tik su vienu žuvusiuoju. (local10.com)
„Amnesty International“ rugsėjo 24 d. paskelbė ataskaitą apie JAV Imigracijos ir muitinės tarnybą bei pareikalavo ją panaikinti, teigdama, kad federalinės migracijos operacijos Čikagoje, Mineapolyje, Naujajame Orleane ir Vašingtone pažeidė žmogaus teises. Organizacija sakė apklaususi 154 žmones ir nurodė, kad nuo 2025 m. sausio iki 2026 m. liepos ICE ir Pasienio apsauga sulaikė daugiau nei 597 000 žmonių. „Amnesty International“ tvirtina, kad šios operacijos grindžiamos rasistine ir ksenofobine retorika ir yra skirtos kuo plačiau sulaikyti bei išsiųsti migrantus, prieglobsčio prašytojus ir pabėgėlius iš JAV. Artimiausias klausimas yra, kaip į šią ataskaitą atsakys JAV Vidaus saugumo departamentas ir ar Kongrese atsiras spaudimas keisti ICE mandatą.
Kodėl svarbu
Kalbama apie žmones, kuriuos sulaiko migracijos operacijos, ir apie jų šeimas, advokatus bei bendruomenes, kurioms sulaikymai ir perkėlimai apsunkina teisinę gynybą bei ryšį su artimaisiais. Jei JAV politikai reaguos į šią ataskaitą, gali keistis sulaikymo praktika, o tai tiesiogiai paveiktų prieglobsčio prašytojų ir migrantų teisines galimybes.
2026 m. rugsėjo 25 d. „Lrytas“ horoskope astrologė Palmira Kelertienė parašė, kad ši diena yra kritinis metas ir kad svarbiausia išlikti santūriems. Ji sieja šį laiką su didesne įtampa ir ragina neskubėti aiškintis santykių ar imtis aštresnių sprendimų. Artimiausią parą, pagal šį horoskopą, palankiau tvarkyti įprastus reikalus ir vengti veiksmų, kuriuos vėliau būtų sunku atšaukti.
Kodėl svarbu
Šis įspėjimas labiausiai veikia skaitytojus, kurie šiandien planuoja ginčus, derybas ar piniginius sprendimus. Jiems siūloma atidėti rizikingus žingsnius ir taip sumažinti klaidų bei konfliktų tikimybę.