Sąvoka
Branduolinis atgrasymas
Branduolinis atgrasymas yra saugumo doktrina, kai valstybė siekia atgrasyti priešininką nuo puolimo grėsme atsakyti branduoliniu smūgiu. Ji remiasi prielaida, kad galimos pasekmės būtų nepriimtinos abiem pusėms.
2026 m. rugsėjo 11 d.
Archyvinis leidimas
Lietuva
Santrauka
Seimas vakar pradėjo svarstyti Konstitucijos pataisą, kuri išbrauktų draudimą Lietuvoje dislokuoti branduolinius ginklus. Į tai Kremlius atsakė branduoliniais grasinimais, o diskusiją Vilniuje papildomai paaštrino Emmanuelio Macrono kovą iškelta Europos branduolinio atgrasymo idėja. Teisės ir teisėtvarkos komitetas pataisai pritarė dar išvakarėse, o šiandien parlamentas dar turi tvirtinti atnaujintą nacionalinio saugumo strategiją. Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys per pastarąją parą pareiškė, kad Rusijos atakos prieš Europos valstybes gali stiprėti ir peržengti hibridinių veiksmų ribą.
Policija apklausia svarbią liudininkę po sukrečiančio pagrobimo kelyje Kaune. Demokratų sąjunga paskelbė, kad nepalaikys Finansų ministerijos siūlomų loterijų apmokestinimo pakeitimų.
šaltiniai: tv3.lt, 15min.lt, lrt.lt, delfi.lt, vz.lt, lrytas.lt
Verta žinoti
Svarbiausios istorijos
Politika
Reaguodamas į Seimo planus, Kremlius pagrasino Lietuvai branduoliniu ginklu
Rugsėjo 10-ąją Seimas pradėjo rudens sesiją, o parlamento darbotvarkėje atsidūrė siūlymas iš Konstitucijos išbraukti nuostatą dėl branduolinio ginklo dislokavimo Lietuvoje. Rugsėjo 9-ąją tam jau pritarė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o diskusiją kursto ir Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono kovą iškelta europinio branduolinio atgrasymo idėja. Tuo pat metu Seimas ruošiasi tvirtinti atnaujintą Nacionalinio saugumo strategiją. (lrt.lt)
Kodėl svarbu
Klaipėdos uosto režimas, Konstitucijos aiškinimas ir šalies atgrasymo modelis tiesiogiai veikia kariuomenės planavimą bei santykius su NATO sąjungininkais. Jei nuostata bus išbraukta, atsivers kelias aiškesniam teisiniam reguliavimui dėl sąjungininkų karinių laivų priėmimo. (lrt.lt)
Kam naudinga
Laimi šalininkai, kurie nori lankstesnio NATO atgrasymo režimo, o pralaimi Konstitucijoje įtvirtinto absoliutaus draudimo gynėjai ir dalis uosto verslo, kuriam reikės aiškesnių taisyklių. (lrt.lt)
Kas toliau
Seimas rudens sesijoje balsuos dėl siūlymo išbraukti branduolinio ginklo draudimo nuostatą iš Konstitucijos ir dėl atnaujintos Nacionalinio saugumo strategijos. (lrt.lt)
Politika
Kremlius sviedė riebų grasinimą Lietuvai: atsidursite taikiklyje
2026 m. rugsėjo 2 d. Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad Vokietijos kaltinimai Rusijai reikalauja „griežto karinio atsako“, o tai Kremliaus retoriką dar labiau priartino prie tiesioginių grasinimų Europos valstybėms. Tą pačią savaitę Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys Euronews sakė, kad Rusijos atakos prieš Europos šalis „labai tikėtina“ intensyvės, ir pavadino jas nebe vien hibridinėmis, o „aukštos kinetikos“ operacijomis. Lietuvos institucijos tuo pat metu pabrėžė, kad po incidentų su dronais ir sabotažo rizika Europos infrastruktūrai Lietuva išlieka vienu jautriausių NATO rytinio sparno taikinių. Rugsėjo 1 d. prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė palaikymą Vokietijai dėl drono incidento ir sakė, kad Rusijos bandymai įbauginti žlugs.
Kodėl svarbu
Nuo šios retorikos tiesiogiai priklauso Lietuvos oro erdvės, energetikos ir ryšių infrastruktūros saugumas, nes būtent šios sritys minimos kaip pažeidžiamiausios Rusijos sabotažo ir dronų veiksmams. NATO rytinis sparnas, ypač Baltijos šalys, turi skirti daugiau lėšų stebėjimui, oro gynybai ir objektų apsaugai.
šaltiniai:15min.lt
Politika
Virš Lietuvos – karinių orlaivių griausmas: kas vyksta?
Virš Švenčionių ir Vilniaus regiono skraido Lietuvos ir sąjungininkų kariniai orlaiviai, nes čia vyksta tarptautinės pratybos „Stiprus Grifonas 26“. Lietuvos kariuomenė nurodo, kad jose į bendrą rengimą įtraukiamas ANBO bepiločių orlaivių pajėgumas ir treniruojamasi nuo žvalgybos iki kovos su priešo bepiločiais orlaiviais. Rugsėjo 2–6 dienomis į šį regioną iš Klaipėdos buvo perdislokuojami kariniai vienetai ir technika. Gyventojai gali girdėti žemesniu aukščiu skrendančių orlaivių garsus ir matyti intensyvesnį kariuomenės judėjimą.
Kodėl svarbu
Triukšmas ir žemesnis skrydžio aukštis paveiks Švenčionių, Vilniaus ir aplinkinių rajonų gyventojus, o kariuomenės technikos judėjimas matysis vietiniuose keliuose. Tuo pat metu pratybos tikrina, kaip greitai Lietuvos pajėgos gali veikti su NATO partneriais ir bepiločiais orlaiviais.
šaltiniai:tv3.lt
Politika
ESO vadovas atsistatydino po kritikos dėl elektros atkūrimo
2026 m. rugsėjo 10 d. ESO valdyba patenkino generalinio direktoriaus Renaldo Radvilos prašymą atleisti jį iš pareigų. Paskutinė jo darbo diena bus 2026 m. rugsėjo 30 d. Nuo 2026 m. spalio 1 d. laikinai vadovaus Finansų ir administravimo tarnybos vadovas Audrius Ruseckas. Sprendimas priimtas po rugpjūčio 22 d. audros, kai elektros tiekimas buvo sutrikęs daugiau kaip 268 tūkst. vartotojų, o daliai klientų atstatymas užtruko per ilgai. Bendrovė taip pat pradėjo naujo vadovo atranką. (lrytas.lt)
Kodėl svarbu
Elektros vartotojams tai reiškia, kad bendrovės vadovybė keičiasi tuo metu, kai dar vertinamas tinklo atsparumas ir pasirengimas ekstremalioms situacijoms. Audros metu sutrikimai palietė šimtus tūkstančių klientų, o valdžios institucijos dabar spaudžia „Ignitis grupę“ dėl konkrečių pokyčių tinkle. (archyvai.lrt.lt)
šaltiniai:delfi.lt
Politika
„Kai atvyksime, juokauti laiko nebeliks“: naujokių kelionė į Ukrainos frontą – iš arti
Į Ukrainos frontą išvyko lietuvių karių grupė, o jų kelionė fiksuojama iš arti. Pats pavadinimas rodo, kad dėmesys sutelktas į pirmąjį susidūrimą su karo realybe ir į tai, kaip naujokai ruošiasi atvykti į kovos zoną. Tokios kelionės paprastai reiškia, kad artimiausiu metu bus vertinamas jų pasirengimas, drausmė ir gebėjimas veikti kartu su vietos pajėgomis. Kitas svarbus klausimas bus, kokią konkrečią funkciją jie atliks fronte ir kiek ilgai ten liks.
Kodėl svarbu
Ukrainos kariai ir jų pagalbininkai gauna papildomą personalą, o Lietuvos kariuomenei tai yra dar vienas pasirengimo ir patirties patikrinimas realiomis karo sąlygomis. Riziką pirmiausia jaučia patys naujokai, kuriems teks dirbti fronto aplinkoje.
šaltiniai:15min.lt
Kriminalai
Prokuroras pasiūlys bausmes Erikai Švenčionienei, Kazimierui Juraičiui ir Valerijui Ivanovui
Vilniaus apygardos teisme prokuroras Redas Savickas šiandien ketina pasiūlyti bausmes Erikai Švenčionienei, Kazimierui Juraičiui ir 76 metų Valerijui Ivanovui byloje dėl padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvą. Kaltinamieji siejami su 2022 metais vykusiomis kelionėmis į Baltarusiją ir pasisakymais Rusijos bei Baltarusijos žiniasklaidoje, o Ivanovas yra buvęs prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderis. Toje pačioje byloje nagrinėjami ir kaltinimai dėl viešo pritarimo sovietų nusikaltimams, jų neigimo arba šiurkštaus menkinimo. Po prokuroro prašymo teismas turi išklausyti gynėjus ir kaltinamuosius, o tada pereiti prie sprendimo priėmimo.
Kodėl svarbu
Ši byla svarbi prokurorams ir valstybės saugumo institucijoms, nes joje vertinama, kur baigiasi politinė nuomonė ir prasideda pagalba priešiškai valstybei. Nuosprendis gali nubrėžti ribas kitoms panašioms byloms, susijusioms su viešais pasisakymais ir propagandinėmis kelionėmis.
šaltiniai:15min.lt
Europa
Santrauka
Europos Komisija vakar patvirtino dar 6,1 mlrd. eurų karinę paramą Ukrainai. Lėšos bus skirtos oro gynybos sistemoms, raketoms, amunicijai ir radarams, o dalį ginkluotės Kyjivas galės pirkti ir už ES ribų, įskaitant „Patriot“ raketas.
Kyjive šiandien rusų reaktyviniai dronai smogė dviem „Ukrnafta“ degalinėms. Vienoje jų žuvo 2 žmonės ir 6 buvo sužeisti, o bendrovė abu apgadintus civilinius objektus žada atstatyti. Vakar kita to paties tinklo degalinė Kyjive buvo atakuota be aukų, nes darbuotojai ir klientai buvo evakuoti. Ukrainos generalinis štabas šiandien paskelbė, kad Rusija per pastarąją parą neteko 1 490 karių, o ankstesnę parą skelbtas 1 520 karių nuostolis. Ukrainos pusė taip pat toliau fiksuoja Rusijos šarvuotosios technikos, artilerijos, dronų ir degalų cisternų nuostolius.
JAV ir Europos žiniasklaida vakar skelbė, kad Donaldas Trumpas svarsto suteikti CŽV vadovui Johnui Ratcliffe'ui didesnį vaidmenį derybose dėl karo užbaigimo Ukrainoje. CŽV šį vertinimą viešai atmetė, o slapta Ratcliffe'o kelionė į Maskvą ir Steve'o Witkoffo bei Jaredo Kushnerio vizitas Kyjive susitarimo neatnešė. Kyjivas dabar orientuojasi į rugsėjį ir spalį, o galimu kitu diplomatiniu tašku įvardija Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją Niujorke.
Lietuvos saugumo vertinimuose Rusijos karinis stiprinimas išlieka pagrindinis grėsmės veiksnys, o Baltarusija plečia branduolinę infrastruktūrą prie Lietuvos sienos. Kremlius anksčiau šią vasarą pareiškė, kad Lietuva nebūtų saugesnė, jei panaikintų draudimą priimti branduolinį ginklą, o Vilniuje tokie pareiškimai jau vertinami kaip įprasta atgrasymo ir žvalgybos planavimo dalis.
Vladimiras Putinas pareiškė, kad Europos karių dislokavimas Ukrainoje reikštų tiesioginį karą tarp Europos ir Rusijos. Tuo pat metu Dmitrijus Medvedevas pagrasino Lietuvai, kad karinio konflikto atveju ji išnyktų iš pasaulio žemėlapio. Lenkija paskelbė nuolatinei JAV bazei skirsianti 3,5–4 mlrd. eurų.
šaltiniai: 15min.lt, vz.lt, delfi.lt, lrt.lt, tv3.lt, lrytas.lt
Verta žinoti
Sąvoka
Patriot
„Patriot“ yra JAV sukurta oro ir priešraketinės gynybos sistema, skirta naikinti orlaivius, sparnuotąsias ir kai kurias balistines raketas. Ukraina ją naudoja miestų ir svarbios infrastruktūros apsaugai nuo Rusijos smūgių.
Svarbiausios istorijos
Politika
Iš Kremliaus – grasinimas Lietuvai branduoliniu ginklu
Lietuvos saugumo departamentas savo 2026 metų grėsmių vertinime, kurį paskelbė šiemet, nurodė, kad Rusijos kariniai pajėgumai tebėra svarbiausias saugumo veiksnys Lietuvai, o Baltarusija toliau plėtoja branduolinę infrastruktūrą prie Lietuvos sienos. Tuo metu „Reuters“ liepos 7 d. citavo Kremlių, kuris pareiškė, kad Lietuva netaps saugesnė, jei panaikins draudimą savo teritorijoje laikyti branduolinius ginklus. Šis pareiškimas įsilieja į Maskvos branduolinės retorikos liniją, kuria Rusija spaudžia NATO rytinį flangą ir siekia sulaikyti sąjungininkus nuo didesnės paramos Ukrainai. Vilniui tai reiškia, kad branduolinė grėsmė išlieka ne teorinė, o įtraukta į kasdienį karinio planavimo ir žvalgybos vertinimą.
Kodėl svarbu
Krašto apsaugos institucijoms ir NATO pajėgoms Baltijos regione tai reiškia didesnį spaudimą oro gynybai, žvalgybai ir kriziniam planavimui. Lietuvos politinei vadovybei šis fonas riboja erdvę diskutuoti apie branduolinės atgrasos klausimus be tiesioginės Maskvos reakcijos.
Kam naudinga
Laimi Rusijos ir Baltarusijos propagandos aparatui palankūs veikėjai, nes jie gali stiprinti baimės naratyvą, o nukenčia Lietuvos gynybos planuotojai ir branduolinės atgrasos šalininkai.
Kas toliau
Lietuvos Vyriausybė ir Seimas toliau remsis 2026 metų grėsmių vertinimu rengdami gynybos biudžeto ir regioninės atgrasos sprendimus, o artimiausias politinis klausimas yra, ar bus griežtinama oro gynybos ir civilinės saugos programa.
šaltiniai:tv3.lt
Politika
Ukrainai – galingas pastiprinimas: ES siunčia milijardinę paramą
Europos Komisija rugsėjo 10 dieną patvirtino dar 6,1 mlrd. eurų karinę paramą Ukrainai, skirtą naujoms oro gynybos sistemoms, raketoms, amunicijai ir radarams įsigyti. Ši išmoka yra dalis 90 mlrd. eurų ES paskolos, kurią Bendrijos šalys patvirtino pavasarį ir kuri išmokama dalimis 2026 ir 2027 metais. Briuselis taip pat nurodė, kad Kyjivas galės dalį ginkluotės pirkti ir už bloko ribų, tarp jų „Patriot“ raketas. Anksčiau šį mėnesį ES pareigūnai buvo perspėję, kad Ukraina šiemet ir kitąmet susiduria su didelėmis finansavimo spragomis.
Kodėl svarbu
Ukrainos oro gynybai tai reiškia daugiau lėšų raketoms ir radarams, kai Rusija tęsia smūgius infrastruktūrai ir miestams. Europos gynybos pramonė taip pat gauna naują užsakymų srautą, o Kyjivo biudžetui tai leidžia atidėti dalį skubiausių išlaidų.
šaltiniai:tv3.lt
Politika
Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 1 490 karių
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas rugsėjo 11 d. ryte paskelbė, kad per pastarąją parą Rusijos kariuomenė neteko 1 490 karių. Dieną prieš tai tas pats štabas skelbė apie 1 520 karių netektį ir nurodė, kad nuo 2022 m. vasario 24 d. bendri Rusijos koviniai nuostoliai pasiekė 1 502 390 žmonių. Pastarųjų dienų suvestinės rodo, kad Maskva kasdien praranda ir šarvuotąją techniką, artileriją, dronus bei degalų cisternas. Ukrainos šaltiniai šiuos skaičius pateikia kaip karo veiksmų statistiką, atspindinčią nuolatinį fronto spaudimą ir smūgius Rusijos pajėgoms. (ukrinform.net)
Kodėl svarbu
Didelės kasdienės netektys smogia Rusijos puolamajam pajėgumui ir didina spaudimą jos mobilizacijos bei verbavimo sistemai. Tai tiesiogiai veikia Ukrainos gynybą, nes kiekvienas papildomas šarvuočių, artilerijos ir dronų praradimas mažina Rusijos galimybes išlaikyti intensyvų puolimą fronte. (ukrinform.net)
šaltiniai:delfi.lt
Politika
Rusija smogė degalinei Kyjive, žuvo 2 žmonės
2026 m. rugsėjo 11 d. Kyjive rusų reaktyviniai dronai smogė dviem „Ukrnafta“ degalinėms, o vienoje jų žuvo 2 žmonės ir dar 6 buvo sužeisti, pranešė prokuratūra. Vakar per dienos ataką į kitą to paties tinklo degalinę mieste žmonės nenukentėjo, nes pagal saugumo tvarką darbuotojai ir klientai buvo evakuoti. „Ukrnafta“ nurodė, kad abu šiandien apgadinti objektai buvo civilinė infrastruktūra ir kad bendrovė juos atstatys, kad galėtų tęsti darbą. (apnews.com)
Kodėl svarbu
Kyjivo gyventojams smūgiai į degalines reiškia ne tik grėsmę gyvybei, bet ir sutrikdytą kuro tiekimą, kurio reikia kasdienėms kelionėms, logistikai ir miesto aptarnavimui. Kuo daugiau tokių objektų tampa taikiniais, tuo brangiau kainuoja saugumo priemonės ir atsistatymas miesto verslui. (apnews.com)
Politika
Karas Ukrainoje. Su Ratcliffe'u ar be jo: „Politico“ paaiškino, kodėl proveržio derybose dėl Ukrainos vis tiek nematyti
2026 m. rugsėjo 10 d. keli JAV ir Europos leidiniai pranešė, kad Donaldas Trumpas svarsto CIA vadovui Johnui Ratcliffe'ui suteikti didesnį vaidmenį JAV derybose dėl Rusijos karo Ukrainoje užbaigimo, o CŽA tai viešai paneigė. Tą pačią savaitę paaiškėjo, kad per slapta rugpjūčio 25 d. kelionę į Maskvą Ratcliffe'as ragino Rusiją neatakuoti NATO valstybių ir kalbėjo apie galimybę atgaivinti derybas, bet proveržio tai nesukėlė. JAV pasiuntiniai Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris rugsėjo 6 d. Kyjive kalbėjosi su Ukrainos pareigūnais, tačiau susitarimo dėl karo pabaigos nepasiekė. Kyjivas viešai sakė, kad bando rugsėjį ir spalį atgaivinti diplomatinį procesą, o galimu forumu mini Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją Niujorke vėliau šį mėnesį. (kyivindependent.com)
Kodėl svarbu
Ukrainos vadovybei ir Europos sąjungininkams svarbu ne pats asmenų keitimas, o tai, ar Vašingtonas iš viso pereis prie nuoseklesnės derybų linijos. Kol JAV tarpininkavimas lieka neaiškus, Kyjivui sunkiau gauti aiškų signalą dėl galimų saugumo garantijų ir karo pabaigos sąlygų. (kyivindependent.com)
šaltiniai:15min.lt
Politika
Politologas: ar agresyvi Rusija gali Lietuvoje organizuoti kokią nors „mažą Rugsėjo 11-ąją“
Lietuvos viešojoje erdvėje vėl aptarinėjama, ar Rusija gali pereiti nuo spaudimo ir provokacijų prie simboliškai stambaus išpuolio Lietuvoje, kai krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė šią savaitę sakė, kad Maskvos veiksmai yra šaltai apskaičiuoti, o ne atsitiktiniai. Ji priminė, kad per pastaruosius incidentus Europoje buvo fiksuojami dronai su sprogmenimis, kibernetinės atakos ir bandymai testuoti kritinę infrastruktūrą, o Lietuva jau yra sustiprinusi strateginių objektų apsaugą. Tokia diskusija reiškia, kad saugumo institucijos vertina ne tik karo veiksmus Ukrainoje, bet ir galimą sabotažą, kuris Lietuvoje galėtų būti nukreiptas į energetiką, ryšių tinklus ar transportą. Politologų komentarai šiandien telkiasi į klausimą, ar Rusija siektų vienkartinio smūgio, kuris sukeltų didelį viešą šoką ir priverstų keisti apsaugos režimą. (archyvai.lrt.lt)
Kodėl svarbu
Tai tiesiogiai paliečia energetikos, ryšių ir transporto sektorius, nes būtent jie būtų pirmieji taikiniai, jei būtų mėginama paralyžiuoti šalies gyvenimą trumpu smūgiu. Gyventojams tai reikštų griežtesnes apsaugos priemones prie infrastruktūros ir didesnę tikrinimo naštą valstybės įstaigoms. (vrm.lrv.lt)
šaltiniai:vz.lt
Pasaulis
Santrauka
Hučiai vakar užėmė Jemeno Raudonosios jūros uostamiestį Mochą ir priartėjo prie Bab al Mandebo sąsiaurio. Jemeno kariniai šaltiniai nurodo, kad jie pasiekė ir strategiškai svarbias Hanišo salas, o vyriausybinės pajėgos traukiasi Dhubabo link, priešais Perimo salą. Saudo Arabijos antskrydžiai vėliau smogė Mochos oro uostui, kai hučių kontrolė pakrantėje išplėtė jų įtaką vienam svarbiausių pasaulio laivybos maršrutų.
Gazos Ruože per Izraelio smūgį ketvirtadienio vakarą žuvo Mohammedas Abdelis Salamas al-Yazouri, vienas aukščiausio rango „Hamas“ karinių vadų pietinėje anklavo dalyje. Jis priklausė grupuotės aukščiausiajai vadovybei ir vadovavo Chan Juniso brigadai. Per kitą Izraelio smūgį Gazoje taip pat žuvo keturių asmenų šeima.
Vladimiras Putinas šiandien atvyko į Naująjį Delį į 18-ąjį BRICS viršūnių susitikimą. Indijos sostinėje dislokuota apie 30 tūkst. policijos ir sukarintų pareigūnų, o Putino susitikime su Narendra Modi numatytos gynybos, energetikos ir prekybos temos. Briuselyje ES kovos su terorizmu koordinatorius Bartjanas Wegteris perspėjo apie naują internetinę ekstremizmo grėsmę tarp jaunimo, susijusią su tinklu „The COM“, su kuriuo siejama apie 4 340 interneto adresų.
Britų žvalgyba dabar vertina, kad Ukrainoje žuvo beveik 500 tūkst. Rusijos karių. Ukrainos žvalgyba rugpjūtį nurodė, kad Maskva po rugsėjo parlamento rinkimų gali bandyti papildomai mobilizuoti dar 300 tūkst. žmonių.
Jemeno husiai perėmė pasaulinei laivybai svarbaus sąsiaurio kontrolę. Indijos premjeras Narendra Modi prieš BRICS viršūnių susitikimą susitiko su Vladimiru Putinu ir Irano prezidentu bei dar kartą paragino Putiną užbaigti karą Ukrainoje.
šaltiniai: lrt.lt, 15min.lt, delfi.lt, lrytas.lt
Verta žinoti
Sąvoka
BRICS
BRICS yra valstybių grupė, kurią sudaro Brazilija, Rusija, Indija, Kinija, Pietų Afrika ir vėliau prisijungusios šalys. Šis formatas naudojamas ekonominiam ir politiniam koordinavimui už Vakarų institucijų ribų.
Svarbiausios istorijos
Politika
Britų kariškis: per karą Ukrainoje žuvo daugiau nei 500 tūkst. Rusijos karių
Britų žvalgybos vertinimu, Ukrainoje jau žuvo beveik 500 tūkst. Rusijos karių, o šį skaičių britų pareigūnai sieja su Maskvos sprendimu tęsti puolimą didelėmis žmonių sąnaudomis. LRT šią vasarą rašė, kad Rusijos nuostoliai išaugo tiek, jog Maskvai tenka ieškoti naujų karių ir vykdyti papildomas verbavimo kvotas, o liepą žuvusių rusų skaičius buvo didžiausias šiemet. Ukrainos žvalgyba rugpjūtį nurodė, kad Rusija gali siekti papildomai mobilizuoti dar 300 tūkst. karių po rugsėjo parlamento rinkimų. Tai reiškia, kad karo eiga vis labiau priklauso nuo Rusijos gebėjimo rasti naujus karius, o ne nuo greito fronto lūžio.
Kodėl svarbu
Rusijos mobilizacijos našta teks regionams ir šeimoms, nes didesnis žuvusių ir naujai verbuojamų karių skaičius reiškia daugiau netekčių darbo rinkoje ir didesnį spaudimą karių pašalpoms bei išmokoms. Ukrainai tai reiškia, kad priešininkas gali ilgiau išlaikyti spaudimą fronte, nors tam moka vis aukštesnę kainą.
Kam naudinga
Naudos gauna Rusijos karinė vadovybė ir gynybos pramonė, o nuostolį patiria mobilizuojamų karių šeimos, regionų darbo rinkos ir Ukrainos gynėjai fronte.
Kas toliau
Kitas įrodymas bus Rusijos rugsėjo mobilizacijos ir verbavimo mastas po parlamento rinkimų, kurį stebės Ukrainos karinė žvalgyba.
šaltiniai:15min.lt
Politika
Jemeno hučiai užėmė strategiškai svarbų Raudonosios jūros uostamiestį
Hučiai rugsėjo 10 d. užėmė Jemeno pakrantės miestą Moką, kuris yra prie Raudonosios jūros ir netoli Bab al Mandebo sąsiaurio. Vietos gyventojai ir Jemeno pareigūnai sakė, kad puolimas buvo greitas ir privertė vyriausybės pajėgas trauktis iš uosto bei miesto centro. Moka yra apie 75 kilometrus nuo Bab al Mandebo sąsiaurio, todėl jo kontrolė suteikia hučiams daugiau svertų prieš laivybą šiame ruože. Po užėmimo Saudo Arabijos smūgiai pataikė į Moko oro uostą, kuris dabar atsidūrė hučių valdomoje teritorijoje. (apnews.com)
Kodėl svarbu
Jūros transporto bendrovėms ir naftos eksportuotojams tai reiškia didesnę riziką prie vieno svarbiausių pasaulio laivybos susiaurėjimų. Jei hučiai sustiprins spaudimą Bab al Mandebo ruože, gali brangti draudimas, vėluoti kroviniai ir didėti energijos tiekimo įtampa Europoje bei Azijoje. (axios.com)
Politika
Pareigūnas: husiai užėmė svarbią Raudonosios jūros salą ir perėmė Bab al Mandebo teritoriją
2026 m. rugsėjo 10 d. Irano remiami Jemeno husiai užėmė Moko uostamiestį šalies pietvakariuose ir, pasak Jemeno vyriausybės karinių šaltinių, pasiekė strategiškai svarbias Hanišo salas prie Bab al Mandebo sąsiaurio. Šis poslinkis priartino juos prie vieno iš svarbiausių pasaulio laivybos kelių, kuriuo paprastai gabenama apie 12 procentų pasaulio naftos ir kitų prekių. Vėliau Saudo Arabija surengė smūgius Moko oro uostui, kurį husiai yra perėmę, o jų atstovas tvirtino, kad laivybai Raudonojoje jūroje ir sąsiauryje pavojus negresia. Jemeno vyriausybės pajėgos perdislokuojamos į pietus, prie Dhubabo, tiesiai priešais Perimo salą.
Kodėl svarbu
Jūrų vežėjams ir naftos prekybininkams tai didina riziką, nes kiekvienas husių priartėjimas prie Bab al Mandebo kelia grėsmę laivybos draudimui, premijoms ir maršrutų nukreipimui aplink Afriką. Didesnės transporto išlaidos paprastai persikelia į kuro ir importo kainas Viduržemio jūros, Europos ir Azijos rinkose.
Politika
Izraelis: Gazos Ruože nukautas aukšto rango „Hamas“ vadas
„Hamas“ ginkluotasis sparnas penktadienį, 2026 m. rugsėjo 11 d., patvirtino, kad Mohammedas Abdelis Salamas al-Yazouri žuvo per Izraelio smūgį Gazos Ruože ketvirtadienio vakarą. Jis priklausė grupuotės aukščiausiajai vadovybei ir vadovavo Chan Juniso brigadai, todėl buvo vienas svarbiausių „Hamas“ karinių pareigūnų pietinėje Gazos dalyje. Izraelis pastarosiomis savaitėmis suintensyvino smūgius Gazos ruože, o ši žūtis rodo, kad taikiniai tebėra aukšto rango karinės grandies vadai. Tuo pat metu lieka neaišku, kiek ši operacija paveiks derybas dėl paliaubų ir grupuotės vadovavimo struktūrą.
Kodėl svarbu
Gazos civiliai ir įkaitų šeimos jaučia tiesioginį šių smūgių poveikį, nes Izraelio atakos tęsiasi net ir diskutuojant apie paliaubas. Kuo aukštesnio rango „Hamas“ vadai žūsta, tuo didesnė rizika, kad derybos dėl karo sustabdymo ir apsikeitimo įkaitais dar labiau užstrigs.
šaltiniai:delfi.lt
Politika
Praėjus 25 metams po Rugsėjo 11-osios išpuolių JAV, ES perspėja dėl naujos grėsmės
Rugsėjo 8 dieną Briuselyje Europos Sąjungos kovos su terorizmu koordinatorius Bartjanas Wegteris perspėjo, kad Europoje daugėja jaunų žmonių internete organizuojamo smurto tinklų, o policija birželį ir liepą nustatė apie 4 340 su bendruomene „The COM“ susijusių interneto adresų. Jis sakė, kad ši grėsmė skiriasi nuo 2001 m. išpuolius surengusio „al Qaeda“ tinklo, nes dabar verbavimas, poveikis ir pasirengimas smurtui vyksta daugiausia užšifruotose interneto erdvėse. Europos Sąjungoje pernai užfiksuotos 45 teroro atakos 10 iš 27 valstybių narių, nors nė viena nebuvo masinių aukų išpuolis. Wegteris taip pat nurodė, kad dirbtinio intelekto priemonės naudojamos verbuoti, skleisti ideologiją ir rengti išpuolius. (apnews.com)
Kodėl svarbu
Europos policijai ir mokykloms tai reiškia sunkiau aptinkamas grėsmes, nes dauguma įtariamųjų neturi ankstesnių įrašų ir veikia skaitmeninėse uždarose grupėse. Tai didina spaudimą nacionalinėms tarnyboms sekti užšifruotą turinį ir greičiau stabdyti jaunus į smurtą įtraukiamus asmenis. (apnews.com)
Politika
Į karų dominuojamą BRICS viršūnių susitikimą Indijoje atvyko Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas
Vladimiras Putinas 2026 m. rugsėjo 11 d. atvyko į Naująjį Delį dalyvauti 18-ajame BRICS viršūnių susitikime, kuris vyks rugsėjo 12–13 dienomis. Indija šiam renginiui sutelkė apie 30 tūkst. policijos ir sukarintų pajėgų pareigūnų, o sostinėje įvestos griežtos eismo ir saugumo priemonės. Per susitikimą Putinas taip pat turėtų susitikti su Narendra Modi dvišaliam pokalbiui, kuriame daugiausia dėmesio skiriama gynybai, energetikai ir prekybai. BRICS darbotvarkėje dominuoja karai Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose, taip pat įtampa tarp JAV ir Kinijos.
Kodėl svarbu
Ukrainos karas ir Indijos energetikos pirkimai iš Rusijos tiesiogiai veikia šalių derybinę galią, nes Delis turi derinti santykius su Maskva, Vašingtonu ir Pekinu. BRICS valstybėms svarbiausias klausimas yra, ar jos pajėgs sutarti dėl bendros pozicijos, ar viršūnių susitikimas liks tik atskirų dvišalių susitarimų platforma.
šaltiniai:15min.lt