Archyvinis leidimas
ESO šeštadienį atkūrė nuolatinį elektros tiekimą visiems klientams, kurie po rugpjūčio pabaigos audros buvo užregistravę sutrikimus. Paskutiniai vartotojai prijungti Zarasų ir Ignalinos rajonuose, o bendrovė šią audrą vadina stipriausia nuo 1970 metų.
Dar prieš kelias dienas be elektros buvo likę apie 1 tūkst. klientų, nors tiekimas jau buvo atkurtas 99,8 proc. vartotojų. ESO taip pat gavo tūkstančius prašymų atlyginti tiesioginius nuostolius dėl dingusios elektros ir sugadintos infrastruktūros. Vilniuje šiandien nugriaudėjęs sprogimas sukėlė gaisrą, į įvykio vietą išsiųstos gausios ugniagesių pajėgos. Ugniagesiai pirmiausia tikrina, ar pastate neliko žmonių, o pareigūnai aiškinasi sprogimo priežastį ir vertina, ar reikia papildomai tikrinti aplinkinius pastatus.
Dmitrijus Medvedevas vakar pagrasino, kad Lietuva gali „išnykti iš pasaulio žemėlapio“, jei jos teritorijoje būtų dislokuoti branduoliniai ar kiti ginklai. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas atkirto, kad tai dar viena Kremliaus provokacija, o Lietuva ir taip jau yra Rusijos taikinys. Seime rudenį numatytas svarstymas dėl Konstitucijos 137 straipsnio panaikinimo, kuris dabar draudžia branduolinius ginklus Lietuvos teritorijoje. Kaunas taip pat pabrėžė, kad Rusija jau yra dislokavusi taktinius branduolinius ginklus aplink Lietuvą.
Valdančioji koalicija vakar pristatė beveik 800 mln. eurų per metus kainuosiantį šeimų paramos paketą, kurio dalis įsigaliotų nuo 2027 metų. Kelių dešimčių parlamentarų grupė rudenį sieks Seime svarstyti visišką vienkartinių elektroninių cigarečių draudimą, o sveikatos ministras Linas Kukuraitis šią iniciatyvą palaiko.
Ryškiausia vėlyvo vakaro žinia yra Dmitrijaus Medvedevo grasinimas Lietuvai dėl jos teritorijoje esančių ginklų. Vidaus darbotvarkėje aštrėja konfliktas tarp finansų ministro ir Seimo nario Mindaugo Lingės: ministras pagrasino teismu dėl įrašo apie loterijų apmokestinimo pokyčius.
šaltiniai: tv3.lt, delfi.lt, lrytas.lt, 15min.lt, lrt.lt, vz.lt
Mažesnės galios branduoliniai ginklai, skirti naudoti mūšio lauke ar prieš artimesnius karinius taikinius. Jie skiriasi nuo strateginių branduolinių ginklų, kurie skirti smogti tolimiems, ypač svarbiems taikiniams.
Dmitrijus Medvedevas rugsėjo 11 dieną pagrasino, kad Lietuva „išnyks iš pasaulio žemėlapio“, jei jos teritorijoje būtų dislokuota branduolinė ar kita ginkluotė, ir tvirtino, kad NATO esą jos negintų. Jis kalbėjo tuo metu, kai Vilnius svarsto Konstitucijos pataisą, kuri iki metų pabaigos leistų panaikinti draudimą dislokuoti branduolinį ginklą Lietuvoje. Dieną prieš tai Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas sakė, kad Lietuva patektų į Rusijos branduolinės ginkluotės taikiklį, jei tokią ginkluotę priimtų. Ši tema iškilo po to, kai rugsėjo 12 dieną LRT paskelbė medžiagą apie Medvedevo pareiškimą. (archyvai.lrt.lt)
Kodėl svarbu
Lietuvos saugumo politika čia susikerta su branduolinio atgrasymo klausimu, o tai tiesiogiai veikia šalies karinį planavimą ir santykius su JAV bei NATO partneriais. Viešos Kremliaus grasinimų formulės didina spaudimą Seimui, kuris svarstys, ar iš Konstitucijos išbraukti branduolinės ginkluotės draudimą. (archyvai.lrt.lt)
Kam naudinga
Laimi Lietuvos gynybos šalininkai ir NATO rytinio sparno stiprinimo rėmėjai, o spaudimą jaučia Seimas ir Vyriausybė, kuriems tenka atsakyti į Maskvos grasinimus. (archyvai.lrt.lt)
Kas toliau
Seimas iki metų pabaigos spręs dėl Konstitucijos pataisos, kuri panaikintų draudimą Lietuvoje dislokuoti branduolinį ginklą. (malaysia.news.yahoo.com)
Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ šeštadienį pranešė atkūrusi nuolatinį elektros tiekimą visiems klientams, kurie po rugpjūčio pabaigos audros buvo užregistravę sutrikimus, o paskutiniai prijungti vartotojai buvo Zarasų ir Ignalinos rajonuose. ESO teigė, kad ši audra buvo stipriausia nuo 1970 metų, o dviem savaitėmis anksčiau dar apie 1 tūkst. klientų Lietuvoje neturėjo elektros, nors tiekimas jau buvo atkurtas 99,8 proc. vartotojų. Įmonė taip pat skelbia gavusi tūkstančius prašymų kompensuoti tiesioginius nuostolius, kuriuos sukėlė elektros dingimas ir sugadinta infrastruktūra. (15min.lt)
Kodėl svarbu
Kelias savaites trukę gedimai palietė ūkius, namų ūkius ir smulkius verslus Zarasų, Ignalinos bei kitose paveiktose savivaldybėse. Elektros stoka jiems reiškė prarastą darbą, sugedusį maistą ir papildomas remonto išlaidas. Dabar dėmesys krypsta į kompensacijas ir tinklo atsparumą, nes ESO turės apmokėti dalį nuostolių ir aiškinti, kaip spartins atstatymo darbus kitų ekstremalių reiškinių metu. (15min.lt)
Vilniuje nugriaudėjęs sprogimas sukėlė gaisrą, o į įvykio vietą buvo pasiųstos didelės ugniagesių pajėgos. Tokių iškvietimų metu ugniagesiai pirmiausia žvalgosi, ar pastate liko žmonių, ir tik tada imasi gesinimo darbų. Kol kas svarbiausias klausimas yra sprogimo priežastis ir tai, ar dėl jos reikės papildomai tikrinti aplinkinius pastatus.
Kodėl svarbu
Nuo tokio incidento labiausiai nukenčia aplinkinių namų gyventojai ir verslai, kuriems gali tekti laikinai riboti patekimą į patalpas. Jei po sprogimo nustatomi konstrukcijų pažeidimai, uždaromos ne tik įvykio vietos patalpos, bet ir gretimos erdvės.
Rugsėjo 11 d. krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas LRT RADIJUI sakė, kad Dmitrijaus Peskovo grasinimai dėl branduolinių ginklų Lietuvoje yra eilinė Kremliaus provokacija ir kad Lietuva jau dabar yra Rusijos taikinys. Jis pabrėžė, kad Rusija aplink Lietuvą jau yra dislokavusi taktinius branduolinius ginklus, o sprendimus dėl šalies gynybos priims Lietuvos Vyriausybė ir Seimas. Pareiškimas nuskambėjo po to, kai Peskovas pagrasino, jog Lietuvos teritorija atsidurtų Rusijos branduolinių ginklų taikiklyje, jei Seimas leistų sąjungininkams dislokuoti branduolinį ginklą. Seimas rudens sesijoje planuoja svarstyti siūlymą išbraukti iš Konstitucijos 137 straipsnį, draudžiantį Lietuvoje dislokuoti branduolinį ginklą. (archyvai.lrt.lt)
Kodėl svarbu
Tai tiesiogiai veikia Seimo sprendimą dėl 137 straipsnio ir Lietuvos branduolinės laikysenos NATO viduje. Jei diskusija pasislinks į leidimą sąjungininkų ginklams, poveikį pajus gynybos planavimas ir visuomenės saugumo vertinimai. (archyvai.lrt.lt)
2026 m. rugsėjo 10 d. valdantieji pristatė beveik 800 mln. eurų per metus biudžetui kainuosiantį šeimų rėmimo paketą, kurio dalis priemonių turėtų galioti nuo 2027 metų. Tarp siūlymų yra vaiko priežiūros išmokų keitimas, vienkartinės išmokos į Lietuvą grįžtančioms šeimoms, didesnė parama pirmąjį būstą regionuose įsigyjančioms šeimoms ir universali parama vaikams ruošiantis mokslams. Pasirinkus 18 mėnesių išmoką siektų 100 proc. ankstesnių pajamų į rankas, o pasirinkus 24 mėnesius pirmaisiais metais ji sudarytų 77 proc., antraisiais 58 proc. pajamų. Išmokos būtų mokamos dienomis iki vaikui sukaks treji metai. (lrt.lt)
Kodėl svarbu
Jaunos šeimos ir iš emigracijos grįžtantys tėvai gautų didesnę finansinę pagalbą, o valstybės biudžetui tektų padengti šimtus milijonų eurų papildomų išlaidų. Tai gali paveikti ir regionų būsto rinką, nes siūloma daugiau lėšų skirti pirmam būstui už didmiesčių ribų. (lrt.lt)
Keliasdešimt Seimo narių siūlo rudeninėje sesijoje svarstyti visišką vienkartinių elektroninių cigarečių draudimą, o tarp iniciatorių yra ir sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis. Saulius Čaplinskas ragina sekti Prancūzijos, Belgijos ir Bulgarijos pavyzdžiu, kur toks draudimas jau įtvirtintas. Tabako gaminių prekybos atstovai tvirtina, kad vien draudimas nepažabos nelegalios prekybos ir pasiūlą tik stums į šešėlį. Vyriausybė yra įsipareigojusi veiksmų plane mažinti vienkartinių elektroninių cigarečių vartojimą ir su juo susijusius apsinuodijimus bent 10 proc.
Kodėl svarbu
Nuo šio sprendimo tiesiogiai priklausys vienkartinių elektroninių cigarečių pardavėjai, kuriems grėstų veiklos apribojimai, ir nepilnamečiai vartotojai, kuriems Seimas siekia sumažinti prieigą prie šių gaminių. Sveikatos sistemai svarbus ir apsinuodijimų skaičius, kurį Vyriausybė įrašė į savo veiksmų planą.
Kyjivas skelbia, kad per pastarąją parą numušė 9 Rusijos raketas ir 101 droną, tačiau smūgiai vis tiek pasiekė sostinę ir pietų Ukrainą. Rusijos atakos šiandien Ukrainoje pražudė mažiausiai aštuonis civilius, o Odesos srityje per masinį naktinį smūgį sužeista mažiausiai 28 žmonės. Užsidegė tekstilės fabrikas, apgadinti du gyvenamieji namai.
Smūgis pataikė ir į Orlivkos tarptautinę perkėlą prie Rumunijos sienos. AP taip pat nurodė, kad šią savaitę rusų dronai smogė Starokozacės pasienio punktui prie Moldovos sienos ir ten žuvo du žmonės. Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pareiškė, kad Lenkijos ir Ukrainos tarnybos naktį užkirto kelią tiesioginei grėsmei vienam pasienio punktui, ir perspėjo dėl galimo sabotažo prieš prekybos kelius bei pasienio infrastruktūrą.
Britanijos kariuomenės vadas Richas Knightonas Kyjive sakė, kad nuo 2022 metų vasario Rusija Ukrainoje neteko daugiau kaip 500 tūkst. žuvusių karių, o bendri nuostoliai siekia 1,5 mln. karių. Jis pridūrė, kad Rusija dar prarado daugiau kaip 10 tūkst. šarvuotų ir apsaugotų transporto priemonių, beveik 3 tūkst. oro gynybos ir artilerijos sistemų bei daugiau kaip 370 orlaivių ir sraigtasparnių. Volodymyras Zelenskis pasiūlė Vladimirui Putinui susitikti G20 susitikime Majamyje, bet Putinas pareiškė, kad bet koks Europos karių dislokavimas Ukrainoje reikštų karą prieš Rusiją.
Kremlius po JAV pasiuntinių Steve’o Witkoffo ir Jaredo Kushnerio vizitų kartoja, kad yra atviras trišaliam formatui su Ukraina ir JAV, tačiau nenurodo nei vietos, nei datos. Karo tyrimų institutas vertina, kad Maskva nekeičia pradinių karo reikalavimų, o Dmitrijus Peskovas dar pagrasino, kad Lietuva atsidurtų Rusijos branduoliniame taikinyje, jei leistų sąjungininkų branduolinius ginklus savo teritorijoje.
Vokietija įtaria Rusijos žvalgybą dėl atakos Leipcigo oro uoste. Bulgarijoje po sprogimų ir gaisro amunicijos sandėlyje tiriama galima diversija. Kremlius pareiškė, kad Vladimiro Putino ir Volodymyro Zelenskio derybos per G20 viršūnių susitikimą yra neįmanomos.
šaltiniai: lrt.lt, delfi.lt, 15min.lt, lrytas.lt, tv3.lt
G20 yra 19 didžiausių pasaulio ekonomikų, Europos Sąjungos ir Afrikos Sąjungos forumas, kuriame derinami pasaulinės ekonomikos ir saugumo klausimai. Jo viršūnių susitikimai dažnai tampa svarbia neformalių politinių derybų vieta.
Rugsėjo 11 d. Kijeve Jungtinės Karalystės gynybos štabo viršininkas Ričas Naitonas pareiškė, kad nuo 2022 m. vasario Rusija Ukrainoje neteko daugiau kaip 500 tūkst. karių ir kad bendri jos nuostoliai siekia 1,5 mln. žmonių. Jis taip pat sakė, kad Rusijos kariuomenė prarado daugiau kaip 10 tūkst. šarvuotų ir apsaugotų transporto priemonių, beveik 3 tūkst. oro gynybos ir artilerijos sistemų bei daugiau kaip 370 orlaivių ir sraigtasparnių. Britų vertinimas sutampa su Ukrainos kariuomenės skaičiavimais, o Maskva savo kovinių nuostolių reguliariai neskelbia. Tą pačią dieną Rusija ir toliau puolė Ukrainą, o naujienų agentūros pranešė apie dronų smūgius Kijeve ir Ukrainos atsakomuosius smūgius į Rusijos naftos infrastruktūrą. (apnews.com)
Kodėl svarbu
Ukrainos gynėjams ir Vakarų sostinėms šie skaičiai rodo, kad Rusijos žmogiškieji ir technikos nuostoliai jau veikia jos karo tempą ir reikalauja vis daugiau išteklių. Tai tiesiogiai svarbu ir Europos saugumui, nes ilgesnis bei išsekintas karas didina spaudimą ginklų gamybai, oro gynybai ir pagalbai Kyjivui. (apnews.com)
Kam naudinga
Laimi Ukrainos kariuomenė ir jos sąjungininkai, kurie gauna argumentą dėl tolesnės paramos, o nukenčia Rusijos kariuomenė ir Kremlius, kuriems tenka didesnė mobilizacijos ir nuostolių našta. (apnews.com)
Kas toliau
Artimiausias etapas bus rugsėjo mėnesio NATO ir Jungtinės Karalystės gynybos vertinimai, kuriuose matysis, ar Rusijos nuostoliai verčia didinti ginklų tiekimą ir oro gynybos atsargas Ukrainai. (gov.uk)
Per naktinį Rusijos smūgį Odesos srityje rugsėjo 12-ąją sužaloti mažiausiai 28 žmonės, pranešė vietos pareigūnai, o Odesos srities vadovas Olehas Kiperis ataką pavadino masine. Per išpuolį buvo apgadinta civilinė infrastruktūra, o Odesoje užsidegė tekstilės įmonė ir nukentėjo du gyvenamieji namai. Ukrainos pajėgos nurodė, kad smūgis buvo nukreiptas ir į Orlivkos tarptautinį keltų punktą prie Rumunijos sienos. Tai įvyko po kelių parų intensyvių Rusijos oro smūgių prieš Kyjivą ir pietų Ukrainą. (apnews.com)
Kodėl svarbu
Nukentėjo Odesos miesto gyventojai ir pasienio logistikos grandinė prie Rumunijos sienos. Smūgis į keltų punktą ir pramonės objektą gali trikdyti civilių judėjimą bei prekių srautus iš Juodosios jūros regiono. (apnews.com)
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas rugsėjo 11 dieną pareiškė, kad Lietuvos teritorija atsidurs Rusijos branduolinių ginklų taikiklyje, jei Seimas leistų sąjungininkams dislokuoti branduolinį ginklą. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas tą pačią dieną LRT RADIJUI sakė, kad Lietuva jau yra Rusijos taikinys, o Maskvos grasinimus pavadino eiliniu gąsdinimu ir provokacija. Pasak jo, Rusija aplink Lietuvą jau yra dislokavusi taktinius branduolinius ginklus. Peskovo komentarai nuskambėjo Seimui svarstant Konstitucijos 137 straipsnio keitimą, kuris dabar draudžia Lietuvoje laikyti masinio naikinimo ginklus ir užsienio valstybių karines bazes.
Kodėl svarbu
Šis ginčas tiesiogiai veikia Seimo sprendimą dėl Konstitucijos 137 straipsnio ir galimus pokalbius su JAV dėl branduolinio ginklo dislokavimo Lietuvoje. Nuo šio sprendimo priklausys, kaip toliau bus formuojama atgrasymo politika ir kokią saugumo riziką šalies valdžia prisiims.
Po rugsėjo 5 dieną Maskvoje ir rugsėjo 6 dieną Kyjive vykusių JAV pasiuntinių Steve’o Witkoffo ir Jaredo Kushnerio derybų Kremlius rugsėjo 9 ir 11 dienomis kartojo, kad yra „atviras“ trišaliam formatui su Ukraina ir JAV, bet konkrečios vietos ar datos nepateikė. Tuo pat metu Reuters ir „Associated Press“ pranešė, kad Vladimiras Putinas rugsėjo 8 dieną telefonu kalbėjosi su Donaldu Trumpu, o rugsėjo 12 dieną Rusija vėl smogė Ukrainai ir žuvo aštuoni civiliai. Karo tyrimų institutas rugsėjo 8 ir 11 dienomis vertino, kad Maskva nekeičia savo derybinės pozicijos ir išlaiko pradinius karo reikalavimus, nors fronto dinamika jau pasikeitusi. Derybinė pauzė naudojama kariniam ir politiniam spaudimui išlaikyti, o naujo susitikimo laikas vis dar neįvardytas.
Kodėl svarbu
Ukrainos civiliai ir toliau moka kainą už derybinį vilkinimą, nes Rusijos smūgiai nesustoja net tada, kai kalbama apie naują susitikimo formatą. Europos sostinėms tai reiškia, kad saugumo planai ir ginkluotės tiekimas turi būti rengiami ilgesniam karui, o ne greitam paliaubų scenarijui.
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas rugsėjo 11 d. pareiškė, kad Lenkijos ir Ukrainos tarnybos naktį užkirto kelią tiesioginei grėsmei vienam pasienio punktui, o dar vienas incidentas prie Moldovos sienos šią savaitę, anot jo, rodo platesnį Rusijos spaudimą. Jis sakė, kad Maskva jau taikėsi į pasienio kirtimo punktus Moldovoje ir kad Lenkija tikisi panašių veiksmų prie Ukrainos sienos kitose valstybėse, įskaitant pačią Lenkiją. Tuskas perspėjo, kad grėsmė gali reikšti sabotažą prieš pasienio infrastruktūrą ir prekybos kelius, kuriais remiasi Ukraina. JAV naujienų agentūra AP tuo pat metu nurodė, kad šią savaitę prie Ukrainos ir Moldovos sienų žuvo du žmonės, kai rusų dronai smogė Starokozacės pasienio punktui.
Kodėl svarbu
Saugumo tarnyboms ir pasienio valdymui tai reiškia daugiau patikrų, didesnį budrumą ir galimus sutrikimus keliuose pasienio punktuose prie Ukrainos. Ukrainai svarbiausia yra tai, kad smūgiai į sienos kirtimo vietas gali trikdyti logistiką ir prekybą per ES rytinę sieną.
Filipinuose po keleivinio kelto gaisro prie Korono žuvusiųjų skaičius išaugo iki 76, dar 13 žmonių laikomi dingusiais. Laive buvo 132 keleiviai ir įgulos nariai, o pakrančių apsauga toliau apieško apdegusį laivą ir ieško kapitono.
Rusija šiandien smogė Ukrainos miestams ir nužudė tris civilius. Per pastarąją parą Odesoje ir jos apylinkėse buvo sužeisti 28 žmonės.
Vakarų valstybės per pastarąsias dvi dienas sustiprino spaudimą Irano branduolinei programai: TATENA valdyba pirmą kartą per 20 metų perdavė Teherano bylą JT Saugumo Tarybai, o Jungtinė Karalystė paskelbė griežtesnes sankcijas. BRICS šalys šiandien paragino laikytis rimties dėl padėties Artimuosiuose Rytuose ir, Indijos pareigūno teigimu, suderino bendrą pareiškimą. Šiaurės Korėja paleido nenustatytą skriejantį objektą Japonijos jūros kryptimi, o Jemene vyriausybės pajėgos smogė husių kontroliuojamam al Muchos miestui.
Laivybos valstybės įspėja, kad griežtesnės jūrų transporto taršos taisyklės pabrangins krovinių gabenimą, kurą ir platesnę prekybą. Bahamos teigia, kad galutinę pasaulinio kuro mokesčio ar kvotų sistemos kainą sumokės visos nuo tarptautinės prekybos priklausomos šalys. Vokietijoje AfD pergalė Saksonijoje-Anhalte toliau spaudžia kanclerį Friedrichą Merzą dėl migracijos, Ukrainos ir ryšių su Vašingtonu. Silicio slėnyje „Apple“ vakar pristatė sulenkiamą „iPhone“ už 1 999 dolerius, mėgindama iš nišinės kategorijos padaryti platesnį atsinaujinimo ciklą.
Jungtinių Tautų duomenimis, nuo liepos dėl kovų Jemene namus paliko mažiausiai 76 tūkst. žmonių. Čilės senelių namuose kilęs gaisras nusinešė 16 gyvybių.
šaltiniai: delfi.lt, tv3.lt, vz.lt, 15min.lt, lrt.lt, lrytas.lt
TATENA valdyba yra pagrindinis Tarptautinės atominės energijos agentūros politikos organas, prižiūrintis branduolinės saugos ir neplatinimo klausimus. Ji gali priimti rezoliucijas ir perduoti valstybių bylas JT Saugumo Tarybai.
Jūrų laivybos valstybės įspėja, kad planai branginti iškastinį kurą jūroje galiausiai atsigręš į vartotojus, nes papildomos sąnaudos bus įskaičiuotos į krovinių ir degalų kainas. Šis ginčas siejamas su pastangomis mažinti laivybos išmetamą taršą, kurią spaudžia tarptautiniai susitarimai ir pramonės perėjimas nuo naftos produktų prie švaresnių degalų. Bahamų atstovai jau anksčiau yra sakę, kad tokius kaštus galiausiai sumoka visos nuo tarptautinės laivybos priklausomos šalys. Jei bendras mokestis ar kvotų sistema bus patvirtinta, laivybos bendrovės pirmiausia peržiūrės frachto įkainius ir draudimo sąlygas.
Kodėl svarbu
Brangs importas prekybininkams, o kartu ir prekės, kurios į Lietuvą bei kitą Europą atkeliauja jūra, nuo maisto iki pramoninių žaliavų. Naudos labiausiai tikisi gauti laivybos taršą mažinančios šalys ir švariojo kuro gamintojai, o spaudimą pajus vežėjai, uostai ir eksportuotojai.
Kam naudinga
Laimi švaresnius laivybos standartus remiančios šalys ir alternatyvaus kuro gamintojai, o pralaimi vežėjai, kuriems teks kelti frachto kainas, ir eksportuotojai, kurių produkcija taps brangesnė vežti.
Kas toliau
Kitas lemiamas žingsnis bus Tarptautinės jūrų organizacijos balsavimas dėl naujo laivybos taršos kainodaros modelio.
Filipinų pakrančių apsauga šeštadienį pranešė, kad po gaisro keleiviniame kelte prie Korono, Palavano provincijoje, žuvusiųjų skaičius išaugo iki 76, o 13 žmonių tebėra dingę. Keltas su 132 žmonėmis antradienio vakarą plaukė iš Manilos į Koroną, kai maždaug už 39 kilometrų nuo tikslo jame kilo gaisras. Gelbėtojai kūnus iškėlė iš apdegusio laivo ir nugabeno į Korono uostą, o pakrančių apsauga ieško laivo kapitono, kuris, kaip manoma, išgyveno. Pareigūnai teigia, kad ugnis galėjo prasidėti krovinių skyriuje, tačiau tiksli priežastis dar nenustatyta.
Kodėl svarbu
Dingusiųjų šeimoms dabar svarbiausia tampa identifikavimas ir paieška, nes iš 132 laive buvusių žmonių dar neaiškus 13 likimas. Turizmo ir tarp salų kursuojančių reisų operatoriams ši avarija kelia naują patikrinimų ir saugumo procedūrų spaudimą Palavano maršrutuose.
Rusija rugsėjo 12 d. smogė Ukrainos miestams ir per atakas nužudė tris civilius, o Odesoje bei jos apylinkėse buvo sužeisti 28 žmonės, pranešė vietos pareigūnai. Tuo pat metu Vakarai spaudžia Iraną dėl branduolinės programos: rugsėjo 9 d. IAEA valdyba pirmą kartą per 20 metų perdavė Irano bylą Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai, o Londonas rugsėjo 8 d. paskelbė griežtesnes sankcijas. Vokietijoje kraštutinių dešiniųjų AfD pergalė Saksonijoje-Anhalte rugsėjo 7 d. sustiprino spaudimą kancleriui Friedrichui Merzui, kuriam dabar tenka aiškinti savo kursą dėl migracijos, Ukrainos ir santykių su JAV. (apnews.com)
Kodėl svarbu
Ukrainos civiliai ir infrastruktūra lieka tiesioginiame pavojuje, nes Rusijos smūgiai vėl taikosi į gyvenamuosius rajonus ir pietinius uostus. Iranui griežtėjant sankcijoms, naštą pajus jo aviacijos sektorius, prekybos partneriai ir Europos energetinio saugumo skaičiavimai. (apnews.com)
Rugsėjo 11 dieną Silicio slėnyje „Apple“ pristatė naują sulenkiamą „iPhone“, kurio kaina siekia 1 999 JAV dolerius. Įrenginys pateikiamas kaip bendrovės aukščiausios klasės modelis ir pirmas toks žingsnis jos išmaniųjų telefonų linijoje, kurią iki šiol sudarė įprasti vientiso korpuso telefonai. Šis pristatymas stiprina konkurentų, kurie jau siūlo sulenkiamus telefonus, spaudimą ir kelia klausimą, ar pirkėjai mokės už brangią konstrukciją bei mažesnius matmenis. Rinkai dabar svarbiausia, ar naujas modelis taps nišiniu statuso produktu, ar atvers platesnę paklausą visai kategorijai.
Kodėl svarbu
Brangiausių išmaniųjų telefonų pirkėjams tai reiškia naują pasirinkimą tarp statuso ir kainos, o operatoriams ir mažmenininkams teks spręsti, ar toks modelis vertas didesnių subsidijų bei išskirtinių pasiūlymų. Jei paklausa bus silpna, labiausiai pralaimės bendrovės, kurios jau investavo į sulenkiamų telefonų gamybą ir tiekimo grandines.