Apkalta
Apkalta yra konstitucinė procedūra, per kurią Seimas gali panaikinti pareigas einančio pareigūno mandatą ar pašalinti jį iš pareigų už šiurkštų pažeidimą ar priesaikos sulaužymą. Seimo nario atveju ji gali baigtis mandato panaikinimu.
Archyvinis leidimas
Lietuvos apeliacinis teismas šiandien pripažino Remigijų Žemaitaitį kaltu dėl neapykantos kurstymo prieš žydus ir Holokausto šiurkštaus menkinimo. Seimo nariui skirta bauda padidinta nuo 5 tūkst. iki 10 tūkst. eurų, o politinis ginčas persikėlė į Seimą, kuris turės spręsti dėl galimos apkaltos.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius pareiškė, kad tolesni veiksmai dabar priklauso parlamentui. Valdantieji ir opozicija sprendžia, ar apkaltos procedūrą pradėti iš karto, ar laukti, kol Žemaitaitis apsispręs dėl skundo Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Bylos esmė liko ta pati: pirmosios instancijos teismas buvo nustatęs, kad jo įrašai melagingai kaltino žydus dėl lietuvių žudynių ir Pirčiupių bei Kaniūkų kaimų gyventojų žūties.
Vyriausybė šiandien taip pat svarsto Susisiekimo ministerijos siūlymą denonsuoti Trans Europos Šiaurės ir Pietų greitkelio susitarimą. Šis projektas siejamas su platesniu šiaurės ir pietų transporto koridoriumi ir kariniu mobilumu, nors Lietuva tuo pat metu tęsia prioritetinius Via Baltica darbus link Latvijos ir Lenkijos. Lietuva per pastarąjį laikotarpį jau gavo pirmą 956,3 mln. eurų SAFE išmoką iš viso 6,4 mlrd. eurų paketo, o daugiau nei du trečdaliai sutarčių jau pasirašyti. Šios lėšos skiriamos divizijos vystymui, Vokietijos brigados infrastruktūrai, kontrmobilumo priemonėms, kariniam mobilumui ir amunicijos atsargoms.
Šilutės rajone per naktį didelis gaisras buvo galutinai užgesintas tik po aštuonių valandų. Per sprogimą išdužo netoliese esančio namo langai, sudegė ūkio pastato stogas, o ugnyje žuvo 30 triušių. Pasaulio rinkų įtampa tiesiogiai juntama ir Lietuvoje: kylant naftos kainai virš 90 dolerių už barelį, ekonomistai jau įspėja dėl brangesnių degalų ir prastesnių šildymo sezono perspektyvų.
TS-LKD pareiškė remsianti apkaltos procesą Remigijui Žemaitaičiui po teismo sprendimo, kuriuo jis pripažintas kaltu dėl antisemitinių pasisakymų. Kėdainių rajone nuo pareigų nušalintas vaikų socializacijos centro darbuotojas, įtariamas priekabiavęs prie nepilnametės.
šaltiniai: 15min.lt, lrt.lt, tv3.lt, delfi.lt, vz.lt, lrytas.lt
Apkalta yra konstitucinė procedūra, per kurią Seimas gali panaikinti pareigas einančio pareigūno mandatą ar pašalinti jį iš pareigų už šiurkštų pažeidimą ar priesaikos sulaužymą. Seimo nario atveju ji gali baigtis mandato panaikinimu.
Liepos 22-ąją Lietuvos apeliacinis teismas pripažino Seimo narį Remigijų Žemaitaitį kaltu dėl neapykantos kurstymo prieš žydus ir Holokausto šiurkštaus menkinimo, o jam skirta bauda padidinta iki 10 tūkst. eurų. Teismo sprendimas paskelbtas tą pačią dieną, kai politikas toliau svarstė jį skųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Premjeras Mindaugas Sinkevičius pareiškė, kad Seimas turės pats spręsti, kokių veiksmų imtis dėl parlamentarui patvirtintos kaltės. Valdantiesiems ir opozicijai dabar tenka apsispręsti, ar apkaltos procedūrą pradėti iš karto, ar laukti galutinio teismo verdikto.
Kodėl svarbu
Sprendimas tiesiogiai veikia Seimo daugumą ir opoziciją, nes nuo jų pasirinkimo priklausys, ar „Nemuno aušros“ lyderis išliks parlamente be papildomos procedūros. Žydų bendruomenei ir pilietinėms organizacijoms svarbu, ar parlamentas reaguos į galutinį apeliacinės instancijos sprendimą per apkaltą.
Kam naudinga
Laimi tie valdantieji ir opozicijos politikai, kurie siekia greito apkaltos proceso, o laimi ir pats Žemaitaitis, jei Seimas nuspręs laukti galutinio Aukščiausiojo Teismo verdikto.
Kas toliau
Seimas turės apsispręsti dėl apkaltos iniciavimo, o Žemaitaitis per jam skirtą kasacinio skundo terminą gali kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą.
2026 m. liepos 21 d. JAV akcijų biržose augimą vedė puslaidininkių ir dirbtinio intelekto bendrovės, nors „Brent“ nafta buvo pakilusi virš 90 JAV dolerių už barelį dėl tęsiamų JAV ir Irano susirėmimų. Investuotojai pirko technologijų akcijas po praėjusią savaitę buvusio kritimo, o bendras rinkos fonas rėmėsi lūkesčiais, kad pelno sezonas bus stiprus. Liepos 22 d. Azijos biržose prekyba vyko nevienodai, nes naftos kainos liko aukštos, o rinkos vertino galimą papildomą smūgį infliacijai. Artimiausias dėmesio taškas yra JAV bendrovių antrojo ketvirčio rezultatų skelbimas, kuris parodys, ar technologijų ralį palaiko tikri pelnai.
Kodėl svarbu
Naftos kainos virš 90 JAV dolerių už barelį didina degalų ir transporto sąnaudas, o tai spaudžia oro linijas, logistikos įmones ir vartotojų kainas. Tuo pat metu technologijų ir puslaidininkių sektorius gauna papildomą kapitalo srautą, todėl rinkos laimėtojai ir pralaimėtojai išsiskiria dar ryškiau.
Lietuva birželio pabaigoje gavo pirmą 956,3 mln. eurų mokėjimą pagal Europos saugumo veiksmų priemonę SAFE, o bendra šaliai skirta suma siekia 6,4 mlrd. eurų. Finansų ministerija nurodė, kad daugiau nei du trečdaliai projektų sutarčių jau pasirašyta, todėl pinigai juda į sausumos pajėgų divizijos aprūpinimą, Vokietijos brigados infrastruktūrą ir kontrmobilumo priemones. Taip pat numatytas karinis mobilumas ir kitų kariuomenės pajėgumų stiprinimas, įskaitant amunicijos atsargas. Šiemet Lietuva taip pat sakė siekianti išnaudoti SAFE kaip vieną pagrindinių ilgalaikio gynybos finansavimo šaltinių. (lithuania.representation.ec.europa.eu)
Kodėl svarbu
Kariuomenei ir pasienio infrastruktūrai tai reiškia greitesnius pirkimus ir aiškesnį finansavimo grafiką, nes 10 metų atidėjimas leidžia pirmiausia mokėti tik palūkanas. Tiesioginę naudą pajus gynybos pramonė, statybų rangovai ir logistikos bendrovės, o spaudimas mažės dabartiniam biudžetui. (lrt.lt)
2026-07-22 naktį Šilutės rajone kilęs didelis gaisras buvo galutinai užgesintas tik po aštuonių valandų, o liepsnas malšino gausios ugniagesių gelbėtojų pajėgos. Per gaisrą sudegė 30 triušių, o ūkinio pastato stogas nudegė, viduje apdegė sienos, namų apyvokos daiktai ir patalpos buvo sulietos vandeniu. Sprogimas išmušė gyvenamojo namo langus, todėl sodyboje liko ir konstrukcinių nuostolių.(ve.lt)
Kodėl svarbu
Nukentėjo sodybos šeimininkai, kurie prarado gyvūnus, pastato dalį ir dalį turto. Ugniagesiams tai buvo ilgas ir sudėtingas iškvietimas, nes gesinimas užsitęsė visą naktį.(ve.lt)
Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. liepos 22 d. skelbia sprendimą Remigijaus Žemaitaičio byloje, kurioje jis apskundė Vilniaus apygardos teismo nuosprendį dėl neapykantos kurstymo ir Holokausto menkinimo. Byla apeliacine tvarka buvo pradėta nagrinėti 2026 m. vasarį, o birželio 29 d. teismas baigė ją nagrinėti po politiko baigiamosios kalbos. Pirmosios instancijos teismas buvo konstatavęs, kad Žemaitaitis socialiniame tinkle „Facebook“ žydų tautybės asmenims priskyrė atsakomybę už lietuvių žudynes, Pirčiupių ir Kaniūkų kaimų gyventojų žudynes ir paskelbė istoriniais šaltiniais iš esmės nepatvirtintą sąrašą. Jei apeliacinis nuosprendis bus paliktas galioti, politikui bus skirta 5 tūkst. eurų bauda.(lrt.lt)
Kodėl svarbu
Byla svarbi Lietuvos žydų bendruomenei ir istorinio atminimo institucijoms, nes galutinis sprendimas parodys, ar aukštesnės instancijos teismas paliks galioti sankciją už viešus pareiškimus apie Holokaustą ir žydų tautybę. Nuo to priklauso ir politinė Žemaitaičio padėtis, nes nuosprendis už neapykantos kurstymą gali paveikti jo viešąją reputaciją ir partijos „Nemuno aušra“ įvaizdį.(15min.lt)
2026 m. liepos 22 d. Vyriausybės posėdžio darbotvarkėje atsidūrė Susisiekimo ministerijos siūlymas denonsuoti Transeuropinės šiaurės–pietų automagistralės sutartį. Šis projektas siejamas su Šiaurės–Pietų transporto koridoriumi, o Lietuvos pusė iki šiol jį minėjo kartu su kitais regioniniais jungčių projektais ir karinio mobilumo kryptimi. Tą pačią dieną Vyriausybė svarstė nutarimo projektą dėl 2026 m. gegužės 20 d. sprendimo pakeitimo, todėl galutinis apsisprendimas priklausė nuo ministrų balsavimo. Lietuva jau vykdo kitus prioritetinius kelių darbus, įskaitant „Via Baltica“ rekonstrukciją link Latvijos ir Lenkijos sienų.
Kodėl svarbu
Kelių rangovams ir transporto sektoriui tai reiškia, kad valstybės dėmesys ir ribotas finansavimas dar aiškiau kryps į jau pradėtus nacionalinius projektus, o ne į seną tarptautinį susitarimą. Tranzitui į Lenkiją ir Latviją svarbios jungtys gali likti be papildomo TEM impulso.
Kyjivas pirmadienį pakeitė aukščiausią karinę vadovybę: Volodymyras Zelenskis atleido kariuomenės vadą Oleksandrą Syrskį ir paskyrė 43 metų Mychailą Drapatą. Iki šiol Jungtinėms pajėgoms vadovavęs Drapatas perima didžiausio masto Ukrainos kariuomenės pertvarką nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios.
Ukraina per naktinę ataką neutralizavo 204 iš 216 Rusijos paleistų dronų ir visas tris valdomąsias raketas. Rusija taip pat panaudojo vieną iš okupuoto Krymo paleistą balistinę raketą „Iskander-M“, o paleidimo kryptys driekėsi nuo Briansko ir Oriolo iki okupuoto Donecko bei Gvardiyskės. Okupuotame Kryme po dronų smūgių degė elektros pastotės Jaltoje ir Aluštoje, buvo apgadinta Massandros 110/10 kV pastotė, o Jalta apie 3.30 val. liko be elektros. Ukrainos pajėgos skelbia nuo liepos 1 dienos smogusios 104 energetikos objektams okupuotame Kryme ir gretimose teritorijose.
Kremlius pirmadienį pripažino, kad ukrainiečių dronų smūgiai „Wildberries“ sandėliams padarė nuostolių bendrovei ir jos pardavėjams. Smūgiai pataikė į logistikos centrus Kotovske ir Elektrostalėje, įskaitant vieną didžiausių šio tinklo sandėlių, o pats tinklas per dieną aptarnauja daugiau kaip 20 mln. užsakymų. Bendrovė jau derina dalies veiklos atnaujinimą.
Lenkija pirmadienį prisijungė prie ES saugaus palydovinio ryšio programos IRIS² ir skyrė jai 656 mln. eurų. Varšuva tapo viena svarbiausių ankstyvųjų projekto rėmėjų, kai Briuselis siekia europinės alternatyvos „Starlink“. Didžioji Britanija ir Vokietija tuo pat metu tęsia slaptą „Deep Precision Strike“ programą, pagal kurią kuriamos daugiau kaip 2000 kilometrų nuotolio raketos. Projektas vystomas pagal „Trinity House“ susitarimą, o jo numatomas tarnybos pradžios terminas yra 2034 metai.
Donecko srities aktyvių kovos veiksmų zonose vis dar lieka daugiau kaip 13 tūkst. civilių. Kyjivas taip pat skubiai šaukia JT Saugumo Tarybos posėdį po to, kai Rusija užblokavo Ukrainos jūrų koridorių.
šaltiniai: lrytas.lt, vz.lt, delfi.lt, lrt.lt, tv3.lt, 15min.lt
IRIS² yra Europos Sąjungos daugiaorbitė saugaus palydovinio ryšio programa, skirta valdžios institucijoms, gynybai ir kritinei infrastruktūrai. Ji kuriama kaip europinė alternatyva išoriniams komerciniams tiekėjams, tokiems kaip „Starlink“.
Kremlius liepos 21 d. pripažino, kad ukrainiečių smūgiai „Wildberries“ sandėliams sukėlė nuostolių pačiai bendrovei ir jos prekybininkams. Reuters skelbė, kad dronai smogė dviem dideliems logistikos mazgams Kotovske ir Elektrostalyje, o vienas jų buvo vienas didžiausių „Wildberries“ sandėlių. Maskva tuo pat metu tvirtino, kad atakų taikiniais esą buvo karinę svarbą turintys objektai, o Rusijos vidaus pramonės grandinės liko sutrikdytos. Bendrovė, valdanti daugiau nei 20 mln. užsakymų per dieną, jau kalba apie veiklos atnaujinimą atskiruose sandėliuose.
Kodėl svarbu
Nukentėjo ne tik vienas mažmenininkas. Sustojus ar sulėtėjus „Wildberries“ sandėliams, vėluoja tūkstančių pardavėjų prekės, o tai tiesiogiai smogia Rusijos regioninei prekybai ir darbo vietoms logistikos sektoriuje.
Kam naudinga
Laimi Ukraina ir jos kariuomenės rėmėjai, nes smūgiai taikomi Rusijos tiekimo grandinei, o nuostolius patiria „Wildberries“, jo pardavėjai ir Rusijos logistikos sektorius.
Kas toliau
Toliau stebima, ar „Wildberries“ liepos 23 d. atnaujins veiklą Kotovske, kaip nurodė bendrovė, ir kokius dar nuostolius Kremlius pripažins po atakų.
Teheranas per pastarąją parą pirmą kartą šiame kare aktyvavo oro gynybą virš sostinės, reaguodamas į dronų grėsmę. JAV kariuomenė paskelbė užbaigusi vienuoliktą smūgių Iranui naktį, o CENTCOM nurodė atakavusi karinius vadovavimo centrus, oro gynybos objektus, raketų ir dronų paleidimo vietas bei ryšių tinklus. JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas Senate sakė, kad karas su Iranu jau kainavo 37,5 mlrd. dolerių. Pentagonas Kongreso prašo dar 87,6 mlrd. dolerių, o naujausias balansas rodo 17 žuvusių ir daugiau kaip 100 nuo liepos pradžios sužeistų JAV karių.
Maniloje valstybės sekretorius Marco Rubio ASEAN užsienio reikalų ministrams pareiškė, kad Irano kontrolė Hormūzo sąsiauryje sukurtų pavojingą precedentą. ASEAN ministrai paragino nedelsiant nutraukti kovas Artimuosiuose Rytuose ir visiškai bei saugiai atverti sąsiaurį laivybai. Brent naftos kaina pakilo virš 92 dolerių už barelį ir pasiekė aukščiausią lygį nuo birželio. Kilimą skatina tiekimo baimės dėl karo ir laivybos rizika prie Hormūzo sąsiaurio.
Juodojoje jūroje Rusija netoli Odesos trimis sparnuotosiomis raketomis smogė su Bisau Gvinėjos vėliava plaukiojančiam krovininiam laivui „Golden Leo“. Per ataką žuvo keturi Indijos piliečiai, laive kilo didelis gaisras, o Ukrainos gelbėtojai trumpam atsitraukė dėl pakartotinio smūgio pavojaus. Naujajame Delyje Indija išsikvietė aukštą Rusijos diplomatą. Kongo Demokratinėje Respublikoje patvirtintų Ebolos aukų skaičius pasiekė 999, o PSO nurodė, kad protrūkiui suvaldyti būtina atsekti ir stebėti 90 proc. užsikrėtusiųjų kontaktų.
Per Irano atakas prieš CŽA objektus aptikta Rusijos pėdsakų, skelbia „Reuters“. Tuo pat metu Teheranas pagrasino galingu atsaku į smūgius infrastruktūrai, o naujasis „Hamas“ vadovas pareiškė tęsiantis ligšiolinį kursą.
šaltiniai: delfi.lt, 15min.lt, lrt.lt, tv3.lt, lrytas.lt, vz.lt
Hormūzo sąsiauris yra siauras jūrų kelias tarp Persijos įlankos ir Omano įlankos. Per jį gabenama didelė pasaulio naftos ir suskystintų dujų dalis, todėl trikdžiai čia greitai paveikia energijos kainas ir laivybą.
Rusijos pajėgos liepos 20 d. Juodojoje jūroje netoli Odesos paleido tris sparnuotąsias raketas į su Bisau Gvinėjos vėliava plaukiojantį krovininį laivą „Golden Leo“, o per smūgį žuvo keturi Indijos piliečiai. Laivas buvo ką tik išplaukęs iš vieno Ukrainos uosto po kukurūzų krovinio pakrovimo, o denyje kilo didelis gaisras. Dėl pakartotinio smūgio pavojaus Ukrainos gelbėtojai trumpam atsitraukė į saugią zoną. Liepos 21 d. Indijos užsienio reikalų ministerija išsikvietė aukštą Rusijos diplomatą. (tv3.lt)
Kodėl svarbu
Indijos jūrininkų žūtis iškelia karą į pasaulinės laivybos ir darbo migrantų rinkos centrą. Kiekvienas toks smūgis brangina Juodosios jūros draudimą, didina riziką laivybos bendrovėms ir silpnina Ukrainos grūdų eksportą. (tv3.lt)
Kam naudinga
Laimi Rusijos karinė spauda ir karinis spaudimas Kijevui, o praranda Ukrainos grūdų eksportuotojai, tarptautinės laivybos bendrovės ir į Juodąją jūrą dirbti atvykę jūrininkai iš Indijos. (tv3.lt)
Kas toliau
Kitos dienos klausimas yra, ar Indija pateiks oficialų diplomatinį protestą ar papildomus reikalavimus Maskvai po liepos 21 d. pokalbio Naujajame Delyje. (tv3.lt)
Per pastarąsias 48 valandas JAV tęsė smūgius Irane, o pirmadienį Pentagono vadovas Pete'as Hegsethas Senato komitete skaičiavo, kad karas jau kainavo 37,5 mlrd. dolerių. Antradienį JAV ir Iranas toliau ginčijosi dėl Hormūzo sąsiaurio, o Centrinė vadovybė teigė taikiusi į Irano karinius štabus, oro gynybos vietas, raketų ir dronų paleidimo objektus bei ryšių tinklus. Tuo pat metu Irano sostinėje Teherane oro gynybos sistemos buvo aktyvuojamos reaguojant į dronų grėsmę, nors ankstesniais karo etapais jos buvo suveikusios tik šalies pakraščiuose. Konfliktas vis giliau persikelia į patį Irano centrą, o deryboms kol kas nerandant vietos, smūgių ir atsakomųjų veiksmų ciklas tęsiasi.
Kodėl svarbu
Teherano gyventojams tai reiškia, kad oro pavojus pasiekė miestą, kuriame gyvena milijonai, o ne tik pasienio regionus. Naftos rinkoms ir laivybai svarbiausia, kad kovos dėl Hormūzo sąsiaurio kelia riziką tiekimo grandinėms ir karo pabrangimui.
2026 m. liepos 22 d. naktį okupuotame Kryme po dronų atakos užsidegė kelios elektros pastotės Jaltoje ir Aluštoje, o Masandros 110/10 kV pastotė buvo apgadinta ir miestas apie 3.30 val. liko be elektros. Vietos stebėsenos grupės nurodė, kad gaisrai kilo ir kitose elektros objektų vietose pusiasalyje. Tai įvyko praėjus dienai po pranešimų, kad Ukrainos bepiločiai liepos 21 d. smogė 19 pastočių ir elektros mazgų Kryme bei kitose okupuotose teritorijose. Ukrainos pajėgų atstovai taip pat tvirtino, kad nuo liepos 1 iki 20 d. buvo smogta 104 energetikos objektams.
Kodėl svarbu
Krymo gyventojams tai reiškia dar didesnę elektros tiekimo riziką, o Rusijos kariuomenei pusiasalyje sunkiau užtikrinti ryšį, radarus ir užnugario logistiką. Energetikos objektų pažeidimai taip pat verčia Maskvos paskirtą administraciją skirti daugiau pajėgų gynybai ir remontui.
Lenkija 2026 m. liepos 21 d. prisijungė prie Europos Sąjungos saugios palydovinio ryšio programos IRIS², kurią pristatė vidaus reikalų ministras Marcinas Kierwińskis ir kuri skirta kurti europinę alternatyvą „Starlink“ tinklui. Programa turėtų užtikrinti saugų ryšį ES institucijoms, valstybėms narėms, gynybos sektoriui ir vartotojams, o Europos Komisija ją laiko technologinio suverenumo dalimi. Lenkijos įnašas siekia 656 mln. eurų, o Varšuva šį žingsnį sieja su saugesniu ryšiu rytiniame Europos flange. IRIS² visoje Sąjungoje pradėta diegti 2026 metais, todėl Lenkija tampa viena iš pagrindinių ankstyvųjų dalyvių. (pap.pl)
Kodėl svarbu
Lėšos teks Europos kosmoso ir ryšio bendrovėms, o nauda pirmiausia keliaus gynybos, pasienio apsaugos ir viešojo saugumo tarnyboms, kurioms reikia atsparaus ryšio krizės metu. Silpniau atsidurs „Starlink“ kaip tiekėjas, nes ES renkasi savo infrastruktūrą vietoje amerikietiškos priklausomybės. (poland.representation.ec.europa.eu)
Didžioji Britanija ir Vokietija liepos 22 d. tęsia bendrą slaptą „Deep Precision Strike“ programą, kurią abi šalys sieja su daugiau kaip 2000 kilometrų nuotolio raketomis ir kariniais taikiniais Rusijos gilumoje. Programa vystoma pagal „Trinity House“ susitarimą, o Londono gynybos ministerija kartu pabrėžia ir atskirą 190 mln. svarų vertės įsipareigojimą JAV programoje „Precision Strike Missile“, kurioje kalbama apie iki 500 kilometrų siekiantį ginklą. Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas jau yra sakęs, kad Berlynas pirks JAV „Tomahawk“ raketas, todėl Europos ilgų smūgių planai dabar vystomi lygiagrečiai su amerikietiškais pirkimais. Pagal viešai cituojamus šaltinius, naujasis britų ir vokiečių projektas būtų skirtas tarnauti iki 2034 m. (gov.uk)
Kodėl svarbu
Europos gynybos pramonei tai reiškia didelius užsakymus raketų, variklių ir valdymo sistemų gamintojams, o Rusijai tai didina spaudimą saugoti užnugarį, logistikos mazgus ir karines bazes. NATO viduje stiprėja europinis smūginis pajėgumas, kuris mažina priklausomybę nuo JAV ilgų nuotolių ginkluotės. (gov.uk)
Per naktinį 2026 m. liepos 21–22 d. antskrydį Ukraina pranešė neutralizavusi 204 iš 216 rusų paleistų „Shahed“, „Gerbera“, „Italmas“ ir kitų tipų dronų bei visus tris valdomuosius oro raketų smūgius, o ataka smogė šalies šiaurėje, pietuose, centre ir rytuose. Į puolimą Rusija įtraukė vieną „Iskander-M“ balistinę raketą iš okupuoto Krymo ir tris Kh-59/69 tipo raketas, paleistas iš Krymo oro erdvės. Dronai buvo leisti iš Briansko, Oriolo, Millerovo, Primorsko-Achtarsko, Donecko ir Gvardiyskes krypčių. Ukrainos karinės oro pajėgos pirmuosius duomenis paskelbė 2026 m. liepos 22 d. 08.30 val. (pravda.com.ua)
Kodėl svarbu
Toks smūgis rodo, kad Ukraina turi vienu metu dengti kelis frontus ir ginti miestus nuo mišrių atakų, kuriose derinami dronai ir raketos. Kuo daugiau taikinių neutralizuojama ore, tuo mažesnė žala energijos, ryšių ir civilinei infrastruktūrai. (pravda.com.ua)
2026 m. liepos 21 d. Kyjive Volodymyras Zelenskis atleido Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiąjį vadą Oleksandrą Syrskį ir į jo vietą paskyrė 43 metų Mychailą Drapatą. Šį sprendimą jis priėmė po susitikimų su kariuomenės vadais ir po protestų, kurie kilo dėl neseniai įvykusių karinių vadovų rokiruočių. Drapata iki šiol vadovavo Jungtinėms pajėgoms, o anksčiau buvo sausumos pajėgų vadas. Tai didžiausias Ukrainos karinės vadovybės pertvarkymas nuo karo su Rusija pradžios. (apnews.com)
Kodėl svarbu
Ukrainos kariai ir jų šeimos dabar stebės, ar naujas vadas greičiau sutvarkys mobilizaciją, rotaciją ir padalinių aprūpinimą. Nuo to priklauso fronto dalinių stabilesnė komplektacija ir pasitikėjimas karine vadovybe. (apnews.com)
JAV gynybos sekretorius Pitas Hegsethas liepos 21 d. JAV Senate pareiškė, kad karas su Iranu JAV jau kainavo 37,5 mlrd. dolerių, ir gynė prezidento Donaldo Trumpo papildomo finansavimo prašymą kariuomenei. Jis sakė, kad ši suma apima dalį karo išlaidų ir numatomas sąnaudas iki rugsėjo 30 d. Tą pačią dieną Pentagonas prašė Kongreso skirti apie 87,6 mlrd. dolerių papildomai, daugiausia karo su Iranu išlaidoms padengti. JAV kariuomenė liepos 22 d. pranešė užbaigusi vienuoliktą bombardavimo naktį Irane. (apnews.com)
Kodėl svarbu
Šį finansavimo prašymą dabar turės vertinti Kongresas, o nuo jo priklausys, ar Pentagonas galės tęsti operacijas ir nekarpyti mokymų bei kitų karinių išlaidų. Brangstanti kampanija taip pat didina spaudimą federaliniam biudžetui ir palieka mažiau erdvės kitoms prezidento Donaldo Trumpo prioritetinėms programoms. (apnews.com)
Kongo Demokratinėje Respublikoje patvirtintų Ebolos aukų skaičius pasiekė 999, o Nacionalinis visuomenės sveikatos institutas šį skaičių paskelbė liepos 22 d. PSO nurodo, kad protrūkiui suvaldyti būtina nustatyti ir stebėti 90 proc. visų žmonių, turėjusių kontaktą su užsikrėtusiuoju. Tai reiškia, kad pagrindinis kovos su virusu darbas dabar vyksta ne ligoninėse, o kontaktų paieškoje ir izoliacijoje. Jei kontaktų grandinės liks neužpildytos, virusas toliau plis keliuose šalies regionuose. (lrytas.lt)
Kodėl svarbu
Kongo sveikatos tarnyboms tai reiškia labai siaurą langą sustabdyti užkratą, nes vien tik ligoninių lovų nepakanka. Pavojus didžiausias šeimoms ir bendruomenėms, kuriose kontaktai lieka neidentifikuoti ir žmonės toliau juda tarp vietovių. (lrytas.lt)
JAV gynybos sekretorius Pitas Hegsethas 2026 m. liepos 21 d. Senate pareiškė, kad karas su Iranu Jungtinėms Valstijoms iki šiol kainavo 37,5 mlrd. dolerių. Ši suma, kaip jis sakė, apima dalį tiesioginių karo išlaidų ir numatomas išlaidas iki rugsėjo 30 d., kai Kongresas svarsto naują 87,6 mlrd. dolerių papildomą finansavimą Pentagonui. Posėdis vyko tuo metu, kai Pentagonas pranešė apie dar tris žuvusius amerikiečių karius, o bendras žuvusiųjų skaičius konflikte pasiekė 17. Daugiau kaip 100 karių buvo sužeista nuo liepos pradžios.
Kodėl svarbu
Ši sąskaita spaudžia JAV biudžetą ir didina kovą dėl lėšų tarp karo išlaidų, karių išmokų ir kitų prezidento Donaldo Trumpo prioritetų. Brangstant konfliktui, rinkos jau mato didesnę naftos kainų ir degalų kainų riziką.
2026 m. liepos 22 d. Maniloje JAV valstybės sekretorius Marco Rubio Pietryčių Azijos valstybių asociacijos ministrams pasakė, kad Irano kontrolė Hormuzo sąsiauryje sukurtų pavojingą precedentą. ASEAN ministrai jau buvo paskelbę bendrą pareiškimą, kuriame paragino nedelsiant nutraukti kovas Artimuosiuose Rytuose ir visiškai saugiai atverti šį sąsiaurį. Rubio į Filipinus atvyko į savaitę, kai regiono diplomatijos darbotvarkę užgožė atsinaujinęs JAV ir Irano konfliktas bei įtampa Pietų Kinijos jūroje. Tą pačią dieną jis Maniloje turėjo susitikti su Kinijos užsienio reikalų ministru Wang Yi.
Kodėl svarbu
Hormuzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio naftos ir dujų kelių, todėl bet koks jo ribojimas tiesiogiai veikia energijos kainas Azijoje ir Europoje. ASEAN valstybėms tai reiškia didesnę riziką laivybai ir prekybai, o importuotojams ir degalų vartotojams gali brangti tiekimas.