Archyvinis leidimas
Birutė Šernaitė-Barauskienė mirė eidama 81-uosius, pranešė Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras. Vytautas Juozapaitis ją pavadino savo mokytoja ir sakė, kad ji padėjo jam žengti pirmuosius žingsnius teatre, palikdama ryškų pėdsaką Lietuvos operos bendruomenėje.
Klaipėdoje šiandien po beveik trejus metus trukusios rekonstrukcijos atidaryta Naujosios perkėlos keleivių stotis, į kurią investuota 13,8 mln. eurų be PVM. Beveik 2,5 tūkst. kv. metrų pastate įrengta nauja laukimo salė, savitarnos bilietų terminalai ir erdvės žmonėms su specialiaisiais poreikiais. Teritorijoje atsirado beveik 100 stovėjimo vietų, keturios elektromobilių įkrovimo vietos ir daugiau kaip 6 tūkst. kv. metrų viešųjų erdvių su poilsio zonomis bei apžvalgos terasa.
Paskelbtas auditas parodė, kad 96 proc. lietuviškų svetainių vis dar turi BDAR ar privatumo spragų. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija šiemet jau suplanavo 15 patikrinimų ir 10 stebėsenų, todėl daugeliui svetainių valdytojų tenka skubiai taisyti slapukų sutikimus, privatumo pranešimus ir duomenų tvarkymo praktiką. Gabrielius Landsbergis LRT pareiškė, kad Lietuva santykiuose su Kinija dabar atrodo kaip prašytoja, ir perspėjo dėl galimos žalos ryšiams su Jungtinėmis Valstijomis. Verslas ir ekonomistai antrąjį pusmetį vadina silpniausia metų dalimi, nes augimą palaiko vidaus vartojimas ir paslaugų eksportas, o prekių eksportą silpnina menkesnė išorės paklausa.
Lietuvoje pradėta vieša žydus gelbėjusių šeimų vaikaičių paieška, siekiant juos pakviesti į atminimo iniciatyvą. Organizatoriai nori atkurti nutrūkusius giminystės ryšius ir surinkti gyvus liudijimus apie šeimas, kurios karo metais slėpė žydus.
Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė vadinamąjį Pieno įstatymą, kuris keičia pieno supirkimo ir atsiskaitymo tvarką sektoriuje. Tuo metu premjeras pareiškė, kad mokesčių didinti neketinama, tačiau kai kurioms sritims teks taikytis prie mažesnio finansavimo.
šaltiniai: vz.lt, delfi.lt, tv3.lt, lrytas.lt, lrt.lt, 15min.lt
BDAR yra Europos Sąjungos reglamentas, nustatantis, kaip organizacijos gali rinkti, saugoti ir naudoti asmens duomenis. Jis taip pat suteikia žmonėms teises susipažinti su savo duomenimis, juos taisyti ar reikalauti ištrinti.
Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras pranešė, kad mirė ilgametė jo bendruomenės narė, pianistė Birutė Šernaitė-Barauskienė, gimusi 1944 metais. Vytautas Juozapaitis viešai ją pavadino savo buvusia mentore, padėjusia jam žengti pirmuosius žingsnius LNOBT. Pačiame pranešime nurodyta, kad pianistė iškeliavo 2026 metais, todėl jai buvo 81-eri. Teatras ir jos ugdyti muzikai dabar lieka pagrindiniai jos veiklos liudijimai. (tv3.lt)
Kodėl svarbu
LNOBT scenai ir jos muzikantų kartai tai reiškia vienos ilgametės atramos netektį. Juozapaičio viešas liudijimas rodo, kad Šernaitė-Barauskienė veikė ne tik kaip akompaniatorė, bet ir kaip mokytoja, formavusi atlikėjų kelią. (tv3.lt)
Kam naudinga
Naudos gauna LNOBT ir jos ugdyti atlikėjai, nes viešas prisiminimas sustiprina institucijos istorinį tęstinumą, o netenka pati teatro bendruomenė ir mokiniai, kuriems ji buvo autoritetas. (tv3.lt)
Kas toliau
Artimiausias žingsnis yra LNOBT ir muzikų bendruomenės atsakas, kuriame galima tikėtis oficialaus atsisveikinimo ar atminimo žodžio dėl Birutės Šernaitės-Barauskienės. (tv3.lt)
2026 m. liepos 23 d. paskelbtas auditas parodė, kad 96 proc. lietuviškų svetainių turi BDAR arba privatumo spragų. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija šiemet yra numačiusi 15 planinių patikrinimų ir 10 stebėsenų viešajame bei privačiame sektoriuose. Daugeliui svetainių valdytojų gali tekti taisyti slapukų, sutikimų ir privatumo pranešimų tvarką, kad išvengtų priežiūros veiksmų.
Kodėl svarbu
Nukentėti gali interneto parduotuvės, paslaugų teikėjai ir viešojo sektoriaus svetainės, kurios renka klientų duomenis per formas ar slapukus. Joms gresia papildomos atitikties išlaidos ir didesnė inspektorių kontrolė.
2026 m. liepos 23 d. Klaipėdoje po beveik trejus metus trukusios rekonstrukcijos atidaryta Naujosios perkėlos keleivių stotis, į kurią investuota 13,8 mln. eurų be PVM. Rekonstruotame beveik 2,5 tūkst. kv. metrų pastate įrengta laukimo salė, bilietų savitarnos terminalai ir erdvės žmonėms su specialiaisiais poreikiais. Teritorijoje taip pat atsirado beveik 100 automobilių stovėjimo vietų, iš jų keturios skirtos elektromobiliams, o daugiau kaip 6 tūkst. kv. metrų pritaikyta viešosioms erdvėms. Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus sakė, kad ši vieta iš funkcinės uosto teritorijos tampa atvira miesto erdve prie Kuršių marių. (archyvai.lrt.lt)
Kodėl svarbu
Kasdien į Kuršių neriją besikeliantys klaipėdiečiai ir miesto svečiai gauna patogesnį laukimą, daugiau automobilių vietų ir geresnį pritaikymą žmonėms su negalia. Uostamiesčiui tai reiškia ir labiau naudojamą prieigą prie marių, kuri gali pritraukti daugiau pėsčiųjų bei poilsiautojų į šią miesto dalį. (archyvai.lrt.lt)
Lietuvoje pradėta vieša paieška žmonių, kurie yra žydus gelbėjusių šeimų vaikaičiai, nes organizatoriai nori juos surasti ir pakviesti į atminimo iniciatyvą. Su šia tema siejasi ir LRT aprašytos žydų gelbėjimo istorijos Vilniaus krašte, kur rinktos gelbėtojų šeimų bei išsigelbėjusiųjų biografijos. Paieškos tikslas yra atkurti nutrūkusius giminystės ryšius ir surinkti gyvą liudijimą apie šeimas, kurios karo metais slėpė žydus. Jei vaikaičiai bus rasti, jie galės dalyvauti renginyje ir savo giminės istoriją perduoti viešai.
Kodėl svarbu
Tokių šeimų vaikaičiai gali tapti tiesioginiu ryšiu tarp karo metų gelbėjimo istorijų ir šiandienos atminties politikos. Istorikams, žydų bendruomenėms ir vietos savivaldai tai suteikia galimybę papildyti archyvus gyvais vardais ir šeimų ryšiais.
Gabrielius Landsbergis per LRT laidą „Savaitė“ sukritikavo naujosios valdžios kalbas apie santykių su Kinija gerinimą ir pareiškė, kad Lietuva dabar derybose atrodo kaip maldautoja. Jis sakė, kad diskusijose per mažai vertinamas Kinijos vaidmuo Rusijos kare prieš Ukrainą ir galimas poveikis Lietuvos ryšiams su Jungtinėmis Valstijomis. Politikas taip pat teigė, kad atnaujinus diplomatinius ryšius Vašingtonas už tai nepadėkos. Ši pozicija išsakyta tuo metu, kai prezidentas Gitanas Nausėda yra viešai sakęs, jog norėtų normalizuoti politinius santykius su Pekinu.
Kodėl svarbu
Lietuvos užsienio politika čia susiduria su tiesiogine rizika verslui ir diplomatijai. Jei Vilnius žengs į santykių šiltinimą su Pekinu be aiškių saugumo garantijų, gali nukentėti ryšiai su Vašingtonu ir derybų erdvė dėl Kinijos spaudimo mažinimo.
Lietuvos verslas ir ekonomistai vertina antrąjį pusmetį kaip jautriausią laikotarpį, nes pagrindinė rizika siejama su prekių eksportu ir silpnesne paklausa užsienyje. „Verslo žinių“ ir ekonomistų 2026 m. apžvalgose kaip svarbiausias stabdis kartojasi pramonės vangumas, o Lietuvos banko ir Europos Komisijos prognozės rodo, kad ekonomikos augimas šiemet laikosi ant vidaus vartojimo ir paslaugų eksporto, ne ant prekių eksporto. Ekonomistai taip pat mato spaudimą iš infliacijos, kuri 2025 m. Lietuvoje viršijo euro zonos vidurkį dėl paslaugų, akcizų ir brangstančios energijos. Antroje metų pusėje verslas labiausiai stebės, ar silpnesnis eksportas neužgesins augimo iki techninės recesijos ribos.
Kodėl svarbu
Smulkiajam ir vidutiniam pramonės verslui silpnesnis eksportas reiškia mažesnius užsakymus, trumpesnius gamybos ciklus ir didesnį spaudimą atlyginimams bei atsargoms. Namų ūkiams tai gali reikšti lėtesnį darbo vietų augimą ir mažiau vietos kainoms kristi.
Europos Komisija šiandien Briuselyje skyrė „Google“ 890 mln. eurų baudų už du Skaitmeninių rinkų akto pažeidimus. Bendrovei skirta 460 mln. eurų už savų paslaugų iškėlimą „Search“ paieškoje ir 430 mln. eurų už kliūtis kūrėjams nukreipti vartotojus į pigesnius pasiūlymus už „Google Play“ ribų. Komisija nurodė pažeidimus nutraukti per 60 dienų, kitaip grėstų kasdienės papildomos baudos.
Rusija per pastarąją parą skelbė smogusi Odesai ir Čornomorskui, kur buvo apgadinta uostų infrastruktūra ir laivai. Juodojoje jūroje ir Azovo jūroje abi pusės pastarosiomis dienomis atakavo dešimtis tanklaivių ir krovininių laivų, todėl vėl kilo klausimų dėl Odesos terminalų pajėgumo. Ukrainos dronai tuo pat metu smogė Rusijos energetikos objektams, prie Maskvos esančiame Noginske padegė naftos terminalą, o Voronežo srityje per smūgius pramonės objektams buvo sužeista civilių. Rusijos ir aneksuoto Krymo pareigūnai dar nurodė, kad per naujausias atakas žuvo trys žmonės.
Maskvoje daugėja ženklų, kad naujai mobilizacijai trūktų tik Vladimiro Putino sprendimo. Latvijos saugumo tarnybos ir regiono analitikai tokį žingsnį sieja su karo poreikiais Ukrainoje ir vidaus politika, o rugsėjo Valstybės Dūmos rinkimai laikomi patogiausiu langu dėl mažesnės politinės kainos. Ukraina vakar perspėjo, kad Rusija gali rengti „netikros vėliavos“ operacijas prieš Baltijos šalis ir Lenkiją, pasitelkdama kaip ukrainietiškus užmaskuotus dronus, o Varšuva paskelbė tam besirengianti.
Šiandien Maskvos srityje netoli Zvenigorodo per kilimą sudužo Rusijos kovinis mokomasis lėktuvas, o pilotas spėjo katapultuotis. Keli Rusijos kanalai orlaivį įvardijo kaip Su-57, tačiau gynybos ministerija tipo nepatvirtino ir avarijos priežasties nepaskelbė.
Rusijos pajėgos į gyvenamąjį Zaporižios rajoną paleido penkias valdomąsias bombas. Europos Sąjunga taip pat paskelbė naują sankcijų paketą Rusijai, kuris įvardijamas griežčiausiu per pastaruosius ketverius metus.
šaltiniai: 15min.lt, lrt.lt, delfi.lt, tv3.lt, vz.lt, lrytas.lt
Skaitmeninių rinkų aktas yra Europos Sąjungos taisyklių rinkinys, skirtas didelėms skaitmeninėms platformoms, kurios laikomos vartų valdytojomis. Jis draudžia savų paslaugų protegavimą ir įpareigoja sudaryti sąžiningesnes sąlygas konkurentams bei vartotojams.
Liepos 22 dieną Rusija pranešė smogusi Odesai ir Čornomorskui, taikydamasi į uostų infrastruktūrą ir laivus, kurie, Maskvos teigimu, rėmė Ukrainos kariuomenę. „Reuters“ nurodė, kad Juodojoje jūroje ir Azovo jūroje abi pusės pastarosiomis dienomis smogė dešimtims laivų, tarp jų naftos tanklaiviams ir krovininiams laivams. Atakos kelia tiesioginę grėsmę Ukrainos jūrų eksportui, kuris ir taip veikia karo sąlygomis. Kol kas pagrindinis klausimas yra, kiek laivybos ir krovos pajėgumų Odesos regione liko po šio smūgio.
Kodėl svarbu
Odesos srities uostai yra svarbūs Ukrainos grūdų ir kitų krovinių išvežimui, todėl bet koks laivų ar krantinių pažeidimas tiesiogiai veikia eksporto srautus ir draudimo kainas. Smūgiai jūroje taip pat didina riziką civiliams jūrininkams ir laivybos bendrovėms, kurios vis dar plaukioja per karo zoną.
Kam naudinga
Laimi Rusijos karinė vadovybė, kuri siekia trikdyti Ukrainos eksportą, o labiausiai nukenčia Ukrainos uostų operatoriai, laivybos bendrovės ir žemės ūkio eksportuotojai.
Kas toliau
Kijevo valdžia ir Odesos srities administracija turės paskelbti, kiek žalos padaryta Čornomorsko ir Odesos uostams po liepos 22 dienos smūgio.
Europos Komisija 2026 m. liepos 23 d. Briuselyje skyrė „Google“ dvi baudas, kurių bendra suma siekia 890 mln. eurų. Už paieškos rezultatų savų paslaugų teikimą pirmiau konkurentų jai skirta 460 mln. eurų, o už „Google Play“ ribojimus programėlių kūrėjams, kurie norėtų vartotojus nukreipti į pigesnius pasiūlymus, dar 430 mln. eurų. Komisija nurodė bendrovei nutraukti pažeidimus per 60 dienų. Tai vienas didžiausių pagal Skaitmeninių rinkų aktą taikytų finansinių sankcijų pakete.
Kodėl svarbu
Smulkesniems paieškos, kelionių ir programėlių paslaugų teikėjams tai reiškia didesnę galimybę pasiekti vartotojus be „Google“ vidinių pranašumų. Europos vartotojams turėtų atsirasti daugiau matomų alternatyvų ir daugiau tiesioginių kainų bei pasiūlymų nuorodų.
2026 m. liepos 23 d. Maskvos srityje, netoli Zvenigorodo, per kilimą sudužo Rusijos kovinis mokomasis lėktuvas, o pilotas katapultavosi ir išgyveno. Kelios Rusijos žiniasklaidos priemonės ir telegramos kanalai orlaivį įvardijo kaip Su-57, tačiau Rusijos gynybos ministerija šio tipo kol kas nepatvirtino. Skelbiama, kad lėktuvas buvo neapginkluotas ir skrido per mokomąjį skrydį. Vietoje dirba tyrėjai, o avarijos priežastis dar neskelbiama.
Kodėl svarbu
Rusijos kariuomenei tai reiškia dar vieną brangios aviacijos praradimo atvejį, o Maskvos oro gynybai ir mokymų saugai teks aiškintis, kas nutiko per pakilimą. Jei paaiškės techninis gedimas ar klaida, tai gali paveikti šio tipo naikintuvų naudojimą ir patikrinimus.
2026 m. liepos 22 d. Ukrainos kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenka įspėjo, kad Rusija gali surengti netikros vėliavos provokacijas prieš Baltijos valstybes ir Lenkiją, pasitelkdama ukrainietiškais užmaskuotus dronus. Jis nurodė, kad šias operacijas organizuoti gali Rusijos Vyriausioji žvalgybos valdyba, o prisidėti gali ir užsienio žvalgybos tarnyba. Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis teigė, kad Varšuva tokiai provokacijai jau ruošiasi, o Lietuvos krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas aiškino, jog kritinės infrastruktūros apsauga stiprinama prevenciškai. Kovalenka sakė, kad tokių veiksmų tikslas būtų pakirsti pasitikėjimą Ukraina ir sukelti atsakomųjų veiksmų painiavą NATO viduje. (archyvai.lrt.lt)
Kodėl svarbu
Baltijos šalių ir Lenkijos saugumo tarnyboms tai reiškia didesnę naštą saugant oro erdvę, kritinę infrastruktūrą ir karinius maršrutus nuo inscenizuotų incidentų. Net viena tokia provokacija galėtų sukelti klaidingą atsakomąją reakciją ir apsunkinti sprendimus NATO bei nacionaliniu lygmeniu. (archyvai.lrt.lt)
Per pastarąsias kelias paras Ukrainos bepiločiai Rusijoje smogė sandėliams, naftos saugyklai ir kitai energetikos infrastruktūrai, o pareigūnai pranešė apie gaisrus ir sužeistuosius keliuose regionuose. AP nurodė, kad vienas smūgis uždegė naftos terminalą Noginske prie Maskvos, o Voronežo srityje vietos valdžia kalbėjo apie atakas prieš pramoninius objektus ir sužeistus civilius. Tuo pat metu Rusijos naftos perdirbimas liko spaudžiamas, nes dėl ankstesnių Ukrainos smūgių jau smarkiai sumažėjo degalų gamyba ir trūko benzino. Taikant į kuro grandinę, Kyjivas siekia sutrikdyti ne tik kariuomenės, bet ir Rusijos vidaus logistiką.
Kodėl svarbu
Rusijos kuro rinką spaudžia ne vien gaisrai, bet ir sutrikusi perdirbimo grandinė, todėl smūgiai greitai persikelia į benzino prieinamumą ir kainas regionuose. Kariai ir civiliai vairuotojai pirmi pajunta trūkumus, kai uždaromos perdirbimo gamyklos ir stringa tiekimas į užnugarį.
Rusijos valdžia yra parengusi šauktinių ir rezervistų pritraukimo mechanizmą, o galutinį sprendimą dėl naujos mobilizacijos turi priimti Vladimiras Putinas. Latvijos saugumo institucijos ir kiti regiono analitikai nurodo, kad toks žingsnis labiausiai priklausytų nuo karo poreikių Ukrainoje ir vidaus politinės padėties Maskvoje. Viešai Kremlius mobilizacijos neplanuoja, bet tuo pat metu aktyviai plečia karių verbavimą per sutartinę tarnybą, pataisas ir kitus spaudimo būdus. Tarp svarstomų momentų minimi Valstybės Dūmos rinkimai rugsėjį, po kurių politinė kaina Maskvoje būtų mažesnė.
Kodėl svarbu
Nauja mobilizacija reikštų didesnį spaudimą Rusijos šeimoms ir darbo rinkai, o kartu galėtų padidinti grėsmę Ukrainos frontui, nes į karą būtų mestas platesnis šauktinių sluoksnis. Baltijos valstybėms ir NATO rytiniam sparnui tai reikštų didesnę eskalacijos riziką ir dar didesnį saugumo neapibrėžtumą prie sienų.
Irano revoliucinė gvardija per pastarąją parą paskelbė smogusi JAV kariniams taikiniams Kuveite ir Jordanijoje. Jordanija nurodė numušusi tris raketas, Kuveitas perėmė priešiškus oro taikinius, o Pentagonas pranešė, kad per ataką Jordanijoje galėjo žūti ir trečias JAV karys.
JAV kariuomenė pranešė surengusi jau dvyliktą iš eilės naktį trukusią smūgių seriją Iranui. Irano valstybinė žiniasklaida nurodė, kad raketos smogė prie Ahvazo, Ramširo ir Andimeško, o Šalamčėje prie Irako sienos žuvo du žmonės. Vašingtonas šiuo etapu taikosi į karinę logistiką, dronų saugyklas ir jūrinius pajėgumus, kad apribotų Irano grėsmę laivybai Hormūzo sąsiauryje. Donaldas Trumpas taip pat leido suprasti, kad operacija gali būti išplėsta iki požeminio branduolinio objekto.
Jemeno husiai trečiadienį pagrasino blokuoti Saudo Arabiją, o prie Raudonosios jūros krantų po atakos užsidegė tanklaivis. Kataras, Egiptas ir Pakistanas šią savaitę pateikė Vašingtonui ir Teheranui 10 dienų paliaubų planą, tačiau ginčas dėl Hormūzo sąsiaurio tranzito lieka pagrindinė kliūtis. Vašingtone JAV Energetikos departamentas ir Saudo Arabija pasirašė du susitarimus dėl taikaus branduolinio bendradarbiavimo ir dvišalių saugumo garantijų. Trumpas šiandien pareiškė, kad galutinis paketo įgyvendinimas priklausys nuo Saudo Arabijos sprendimo prisijungti prie Abraomo susitarimų ir pripažinti Izraelį.
Maniloje Sergejus Lavrovas susitikime su Marco Rubio pareiškė, kad tolesnis ginklų tiekimas Ukrainai Rusijai yra nepriimtinas. Rubio atsakė, kad JAV ginklų perdavimas per NATO PURL iniciatyvą bus tęsiamas, nors greito susitarimo dėl karo pabaigos jis nesitiki.
Vėlų vakarą daugiausia dėmesio sulaukė JAV ir Irano įtampa. „Axios“ paskelbė, kad Donaldas Trumpas ruošiasi didelio masto smūgiui, o JAV prezidentas įspėjo Iraną dėl husių atakų prieš laivus. JAV Atstovų Rūmai taip pat simboliškai papriekaištavo Trumpui dėl karo su Iranu.
šaltiniai: lrt.lt, 15min.lt, vz.lt, delfi.lt, lrytas.lt, tv3.lt
Abraomo susitarimai yra JAV remiama diplomatinių santykių normalizavimo sistema tarp Izraelio ir kelių arabų valstybių. Galimas Saudo Arabijos prisijungimas laikomas vienu svarbiausių dar neįgyvendintų šios iniciatyvos žingsnių.
2026 m. liepos 23 d. Maniloje per ASEAN regioninio forumo renginius Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas susitiko su JAV valstybės sekretoriumi Marcu Rubio ir pareiškė, kad tolesnis ginklų tiekimas Ukrainai yra nepriimtinas. Rusijos Užsienio reikalų ministerija teigia, kad Lavrovas Rubio informavo apie padėtį prie fronto linijos ir dar kartą pabrėžė Maskvos pasirengimą politiniam bei diplomatiniam susitarimui. Rubio po pokalbio sakė, kad Vašingtonas tebėra pasirengęs padėti užbaigti karą, bet greito susitarimo nesitiki. JAV parama Ukrainai, jo teigimu, nesustoja, o ginklų perdavimai tęsiasi per NATO PURL iniciatyvą.
Kodėl svarbu
Ukrainos kariuomenei svarbiausia, kad JAV ginklų srautas nesustoja, nes nuo jo priklauso oro gynyba, amunicija ir smūgių galia fronto linijoje. Maskvai šis pokalbis svarbus dėl bandymo iš anksto apriboti tolesnius Vakarų tiekimus ir formuoti derybų sąlygas.
Kam naudinga
Naudos gauna Ukrainos gynybos pramonė ir sąjungininkų tiekimo grandinės, o nuostolį patiria Rusijos kariuomenė ir ją remiantys propagandiniai kanalai, kurie siekia stabdyti ginkluotę.
Kas toliau
Kitas žingsnis bus JAV valstybės departamento ir Rusijos užsienio reikalų ministerijos vertinimas po Manilos susitikimo, ar tęsti derybinį kontaktą dėl karo Ukrainoje.
JAV kariuomenė liepos 22 d. pranešė surengusi 12-ą iš eilės naktinę ataką prieš Iraną, o Irano valstybinė žiniasklaida nurodė, kad smūgiai kliuvo vietoms prie Ahvazo, Ramšyro ir Andimeško vakarų Irane. AP teigimu, per smūgį Šalamčėje prie Irako sienos žuvo du žmonės, o JAV ankstesnėse operacijose taikėsi į karinės logistikos infrastruktūrą ir kitus karinius objektus. Reuters skelbia, kad JAV siekia silpninti Irano gebėjimą grasinti laivybai Hormūzo sąsiauryje, todėl atakos vis labiau koncentruojamos į uostus, dronų sandėlius ir oro pajėgumus. JAV prezidentas Donaldas Trumpas kartu davė signalą, kad gali būti taikomasi ir į požeminį branduolinį objektą.
Kodėl svarbu
Naftos ir laivybos bendrovės Persijos įlankoje dabar skaičiuoja ne tik tiesioginę karinės infrastruktūros žalą, bet ir riziką maršrutams per Hormūzo sąsiaurį. Ilgesnė atakų kampanija didina spaudimą JAV kariškiams regione ir Kongresui, kuriame vis garsiau keliami klausimai dėl prezidento teisės tęsti karinius veiksmus prieš Iraną.
2026-07-22 Irano revoliucinė gvardija pareiškė, kad smogė JAV kariniams objektams Kuveite ir Jordanijoje, atsakydama į JAV smūgius prieš Iraną, o Kuveitas ir Jordanija paskelbė perėmę raketas bei dronus. Jordanijos kariuomenė teigė numušusi tris į šalį skridusias raketas, o Kuveito oro gynyba pranešė apie priešiškus taikinius danguje. JAV kariuomenė tuo pat metu tvirtino, kad Irano atakos nukreiptos ir į kitus Amerikos sąjungininkus regione, tarp jų Bahreiną. Po šios eskalacijos JAV Gynybos departamentas patvirtino, kad per ataką Jordanijoje gali būti žuvęs trečias karys, o Valstybės departamentas įspėjo dėl galimų naujų smūgių JAV interesams užsienyje.
Kodėl svarbu
Kuveito kariškiai ir šalies infrastruktūra tampa tiesioginiu taikiniu, o tai kelia riziką ne tik JAV pajėgoms, bet ir vandens tiekimui bei energetikos objektams dykumos valstybėje. Jordanijoje smūgiai didina spaudimą kariuomenei ir oro gynybai saugoti bazes, per kurias juda JAV personalas ir logistika.
JAV Energetikos departamentas ir Saudo Arabija liepos 22 d. Vašingtone pasirašė du susitarimus dėl taikaus branduolinio bendradarbiavimo ir dvišalių saugumo garantijų. JAV pusė nurodė, kad tai atveria kelią civilinei branduolinei programai Saudo Arabijoje, o Rijadas gavo politinį signalą, kad projektas juda į priekį. Donaldas Trumpas liepos 23 d. pareiškė, kad galutinis žingsnis priklausys nuo Saudo Arabijos sprendimo prisijungti prie Abraomo susitarimų ir pripažinti Izraelį. JAV pareigūnai taip pat kalba apie galimą būsimą urano sodrinimą Saudo Arabijoje, nors dėl to dar nėra galutinio sprendimo. (energy.gov)
Kodėl svarbu
Saudo Arabijos energetikos sektoriui tai reiškia galimą naują branduolinės energetikos kryptį, o JAV branduolinei pramonei atsiveria didelė regioninė rinka. Izraelio ir Persijos įlankos saugumo balansui svarbiausia lieka klausimas, ar bet koks branduolinis susitarimas bus susietas su Rijado ir Jeruzalės diplomatiniu suartėjimu. (energy.gov)
Jemeno husiai trečiadienį pagrasino blokuoti Saudo Arabiją, o tai atveria naują karo Artimuosiuose Rytuose išsiplėtimo kryptį ir kelia grėsmę Raudonosios jūros laivybai. Tą pačią dieną Saudo Arabijos valstybinė žiniasklaida ir Jungtinės Karalystės Jūrų prekybos operacijų centras pranešė apie gaisrą tanklaivyje po išpuolio prie Raudonosios jūros krantų. Šią savaitę regiono tarpininkai iš Kataro, Egipto ir Pakistano pateikė Vašingtonui ir Teheranui 10 dienų paliaubų planą, tačiau derybose vis dar sprendžiamas klausimas dėl Irano įsipareigojimo užtikrinti Hormūzo sąsiaurio atvirumą.
Kodėl svarbu
Tai tiesiogiai veikia naftos srautus per Hormūzo sąsiaurį ir Bab al Mandabo perėją. Bet koks naujas smūgis ten gali pakelti draudimo, frachto ir degalų kainas Europos importuotojams.
Liepos 20 d. „SpaceX“ akcijos buvo nukritusios maždaug 46 proc. nuo birželio piko, o bendrovės rinkos vertė nusileido žemiau 1,6 trln. JAV dolerių. Dėl šio kritimo Elono Musko turtas sumažėjo iki 792,8 mlrd. JAV dolerių, ir jis prarado trilijonieriaus statusą. Kritimą sustiprino atidėtas „Starship“ tryliktojo bandomojo skrydžio paleidimas, kuris dabar numatytas liepos 23 d. Tai svarbu ir dėl to, kad nuo birželio 12 d. viešai prekiaujamos bendrovės vertė jau krito žemiau pirminės 135 JAV dolerių vienos akcijos kainos.
Kodėl svarbu
Nuostolį pirmiausia jaučia „SpaceX“ darbuotojai ir ankstyvieji investuotojai, kurių akcijų paketų vertė smarkiai susitraukė. Laimi tik tie, kurie pardavė per birželio kainų šuolį, o rinkoje daugiau atsargumo įgauna visi, kurie dabar vertina būsimas „Starship“ ir akcijų kainos perspektyvas.