Archyvinis leidimas
Deividas Matulionis antradienį pareiškė, kad Rusijos provokacijų sukeltos krizės atveju NATO į Lietuvą siųstų daugiau pajėgumų, įskaitant oro gynybą. Prezidentūra sako tiesioginės karinės grėsmės iš Rusijos dabar nematanti, bet įspėja apie didesnę sabotažo, melagingų operacijų ir atakų prieš kritinę infrastruktūrą riziką. Dėl šių perspėjimų Lietuvos kariuomenė padės saugoti SGD terminalą ir kitus strateginius objektus.
Lietuvoje pirmą kartą surengtos kovinio šaudymo pratybos iš UH-60M „Black Hawk“ sraigtasparnių. Pirmieji šie orlaiviai Lietuvą pasiekė 2025 metų pabaigoje, o kariuomenė rengimą tęsia su JAV instruktoriais ir treniruokliu Aviacijos bazėje.
Konstitucinis Teismas birželį panaikino automatinį draudimą lygtinai paleisti už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus nuteistus asmenis. Teisingumo ministerija siūlo griežtesnį informacijos perdavimą vaiko teisių specialistams ir atidesnę probacijos kontrolę, kai tokie nuteistieji grįžta į visuomenę. Kyšininkavimo tyrimas dėl šaukimo į karo tarnybą jau apima daugiau kaip 200 jaunuolių, o per daugiau nei 14 kratų paimta per 30 telefonų, kompiuterių, laikrodžių ir dokumentų.
„Eurostat“ duomenimis, Lietuva turėjo mažiausią valdžios sektoriaus biudžeto deficitą visoje Europos Sąjungoje. Vilniuje būsto įperkamumas išlieka įtemptas, o dalis gyventojų nuosavą būstą jau laiko nepasiekiamu.
Lietuva skubiai stiprina apsaugą dėl Rusijos keliamos grėsmės, įvertinus tam tikrų piktybinių kinetinių veiksmų tikimybę. Teisingumo ministerija rengiasi prašyti Baltarusijos perduoti Antaną Kandrotą, pravarde Celofanas.
šaltiniai: lrt.lt, delfi.lt, vz.lt, tv3.lt, 15min.lt, lrytas.lt
NATO oro gynyba apima radarus, raketines sistemas, vadovavimo grandinę ir sąjungininkų pajėgas, skirtas aptikti ir numušti oro grėsmes. Krizės atveju tokie pajėgumai gali būti greitai perdislokuojami į pažeidžiamus rytinio flango taškus.
2026 m. liepos 20 d. vakare Rusijos dronai apgadino devynaukštį daugiabutį ir prekybos centrą „Epicentr“ Sumuose, esančiuose Ukrainos šiaurės rytuose. Per pirmąjį smūgį gyvenamajame name kilo gaisras pirmame aukšte, o tame pačiame rajone vėliau suduoti dar du smūgiai. Sužeisti šeši žmonės, tarp jų keturi vaikai. Gelbėtojams atvykus, Rusijos smūgiai tęsėsi, buvo sunaikintas vienas tarnybinis automobilis ir apgadinta kita tarnybos transporto priemonė, taip pat užsidegė du civiliniai automobiliai prie daugiabučio.
Kodėl svarbu
Sužeisti vaikai ir smūgiai į gyvenamuosius namus bei prekybos vietą reiškia tiesioginę riziką Sumų civiliams, kurie naktį praranda saugumą ir būstą. Tęsiami smūgiai į gelbėtojus apsunkina ugniagesių ir greitosios pagalbos darbą, todėl vėluoja pagalba nukentėjusiems.
Kam naudinga
Laimi tik Rusijos bepiločių atakų vykdytojai, o praranda Sumų gyventojai, prekybos tinklas „Epicentr“ ir vietos gelbėjimo tarnybos.
Kas toliau
Kitas klausimas, kurį turės patikslinti Sumų srities administracija ir Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba, yra galutinis žalos mastas ir sužeistų vaikų būklė.
2026 m. liepos 21 d. Lietuvos prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis sakė, kad kritiniais atvejais dėl galimų Rusijos provokacijų NATO sąjungininkai į Lietuvą dislokuotų daugiau pajėgumų ir oro gynybos priemonių. Jis nurodė, kad Aljansas vertina perspėjimus apie išaugusią provokacijų grėsmę artimiausiais mėnesiais Lietuvoje ir kitur Europoje, o kaip galimus taikinius prezidentūra mini kritinę susisiekimo ir energetikos infrastruktūrą. Matulionis taip pat atmetė kalbas apie Rusijos invazijos planus į NATO valstybę, bet teigė, kad galimos „klaidingos vėliavos“ operacijos ir sabotažas. Kremlius šiuos kaltinimus neigia ir aiškina juos kaip pretekstą prieš Rusiją nukreiptai militarizacijai.
Kodėl svarbu
Susisiekimo ir energetikos sektoriams tai reiškia didesnes apsaugos išlaidas ir griežtesnę objektų apsaugą, nes jie įvardijami kaip galimi taikiniai. NATO oro gynybos sustiprinimas mažintų riziką infrastruktūrai, bet kartu reikštų papildomą karinį budrumą Baltijos regione.
Lietuvoje pirmą kartą surengtos kovinio šaudymo pratybos iš UH-60M „Black Hawk“ sraigtasparnių, tačiau viešai pateiktuose šaltiniuose nenurodytas nei poligonas, nei pratybų data. Lietuvos kariuomenė pernai pranešė, kad pirmieji „Black Hawk“ į Lietuvą atskrido 2025 metų pabaigoje, o šie orlaiviai skirti nuo paieškos ir gelbėjimo iki kovinių užduočių. Kariškiai taip pat nurodė, kad po bandymų skrydžių Lietuvoje tęsiami praktiniai skrydžiai su JAV instruktoriais ir treniruokliu Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje. Tai reiškia, kad kovinis rengimas pereina iš įsisavinimo į realų ginkluotės naudojimą ore.
Kodėl svarbu
Karinėms oro pajėgoms tai reiškia, kad įgulos gali treniruotis su ta pačia ginkluote ir procedūromis, kurias prireikus naudotų operacijose. Tai svarbu sausumos pajėgoms ir sąjungininkams, nes atsiranda geriau suderinta oro parama su koviniu šaudymu iš naujos platformos.
Konstitucinis Teismas birželį pripažino, kad absoliutus draudimas lygtinai paleisti už seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius kalinamus asmenis prieštarauja teisinės valstybės principui, todėl jie įgyja teisę prašyti individualaus paleidimo vertinimo. Teismas nurodė, kad sprendžiant dėl paleidimo turės būti vertinamas nuteistojo faktinis pavojingumas ir kitos ankstesniam paleidimui svarbios aplinkybės, o ne vien nusikaltimo kategorija. Teisingumo ministerija vėliau pasiūlė stiprinti nepilnamečių apsaugą, kad Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba laiku gautų informaciją apie tokius nuteistuosius ir galėtų sekti jų grįžimą į visuomenę. Tai reiškia, kad klausimas dabar persikelia nuo automatinio draudimo prie priežiūros modelio, kuriame svarbiausia taps Probacijos tarnybos kontrolė ir informacijos apsikeitimas tarp institucijų. (lrt.lt)
Kodėl svarbu
Vaikų aukoms ir jų šeimoms svarbiausia tai, kad paleidimas anksčiau laiko nebebus automatinis, o kiekvienas atvejis turės būti tikrinamas atskirai pagal riziką. Vaiko teisių sistema ir Probacijos tarnyba gauna daugiau atsakomybės už tai, kad pavojingi asmenys nebūtų palikti be priežiūros. (lrt.lt)
Šiaulių apygardos prokuratūra 2026 m. birželio 30 d. paskelbė, kad ikiteisminis tyrimas dėl kyšininkavimo, siejamo su privalomąja pradine karo tarnyba, pradėtas po to, kai apie įtarimus pranešė patys kariai. Tyrimo medžiagoje nurodyta, kad įtarimai siejami su Karo prievolės ir komplektavimo centro kariu, kuris galėjo imti kyšius už tai, kad jaunuoliai būtų išbraukti iš kviečiamųjų į tarnybą sąrašų. Prokuratūra teigė, kad tokių galėjusių išvengti tarnybos asmenų gali būti daugiau nei 200. Tyrime atlikta daugiau nei 14 kratų ir paimta per 30 telefonų, kompiuterių, laikrodžių bei dokumentų. (prokuraturos.lt)
Kodėl svarbu
Šauktiniams ir jų šeimoms šis tyrimas svarbus todėl, kad nuo jo baigties priklausys, ar bus peržiūrėta pati šaukimo apskaita ir kaip bus saugomi duomenys apie tarnybą vengiančius jaunuolius. Jei prokuratūra įrodys sisteminį kyšininkavimą, kariuomenei teks griežtinti kontrolę regioniniuose komplektavimo padaliniuose. (prokuraturos.lt)
Sumuose vėlai sekmadienį Rusijos smūgis sukėlė didelį gaisrą prekybos centre ir apgadino greta esantį daugiabutį. Tarp sužeistųjų yra vaikų, o gelbėtojai pirmadienį dar gesino gaisrą ir vertino žalą. Per naktį į liepos 21-ąją Ukraina paskelbė numušusi arba elektroninėmis priemonėmis neutralizavusi 46 iš 58 Rusijos dronų, tačiau aštuoni smogiamieji dronai pataikė į taikinius septyniose vietose. Ukrainos oro pajėgos nurodė, kad ataka surengta iš Kursko, Oriolo, okupuotos Donecko srities ir Gvardeiskės Kryme, naudojant „Shahed“, „Gerbera“, „Italmas“ ir „Banderol“ dronus.
Zaporižioje per pastarąsias 48 valandas Rusija valdomomis aviacinėmis bombomis smogė privačių namų rajonui, buvo sužeistų civilių ir apgadintų gyvenamųjų namų. Šie smūgiai paleidžiami iš už Ukrainos oro gynybos linijų ribos, todėl miestas lieka pasiekiamas net nejudant frontui. JT žmogaus teisių stebėjimo misija skelbia, kad per pirmąjį šių metų pusmetį Ukrainoje žuvo 1 396 civiliai ir 7 978 buvo sužeisti. Vien birželį užfiksuotos 293 žūtys ir 1 990 sužeidimų, o tai yra didžiausias mėnesio civilių aukų skaičius nuo 2022 metų balandžio.
Briuselyje Europos Komisija baigia perrašyti dvi pagrindines konkurencijos politikos priemones: įmonių susijungimų vertinimo taisykles ir piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi gaires. Naujoje susijungimų sistemoje daugiau svorio bus skiriama investicijoms, inovacijoms, tiekimo saugumui ir ekonomikos atsparumui. Komisija taip pat rengia pirmąsias išsamias išstūmimo iš rinkos praktikos gaires, kad antimonopolinių taisyklių taikymas visoje ES būtų nuspėjamesnis. Lietuvoje premjeras Gintautas Paluckas šiandien telefonu su Ukrainos kolega pabrėžė, kad Kyjivo karo patirtis yra svarbi visos Europos saugumui.
Volodymyras Zelenskis atleido Oleksandrą Syrskį iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado pareigų ir paskyrė naują kariuomenės vadą. Dar vienas reikšmingas vėlyvo vakaro sprendimas Europoje: „Microsoft“ ir „Mistral“ pasirašė milijardinės vertės susitarimą dėl dirbtinio intelekto infrastruktūros Europoje.
šaltiniai: delfi.lt, vz.lt, 15min.lt, tv3.lt, lrt.lt, lrytas.lt
Tai taisyklės, pagal kurias institucijos vertina planuojamus įmonių susijungimus ar įsigijimus ir sprendžia, ar jie nepakenks konkurencijai. ES lygmeniu didžiausi sandoriai tikrinami Europos Komisijos.
2026-07-18 vakare Rusijos pajėgos valdomomis aviacinėmis bombomis smogė Zaporižios privačių namų rajonui, o vietos žiniasklaida pranešė apie nukentėjusius ir apgadintus gyvenamuosius namus. 2026-05-05 Rusija į tą patį miestą paleido keturias valdomąsias bombas kartu su dronais, o per ataką žuvo 12 žmonių ir 37 buvo sužeisti. Rusijos aviaciniai smūgiai Zaporižiai vykdomi iš už Ukrainos gynybos linijų ribos, todėl miesto rajonai išlieka pasiekiami net tada, kai frontas nejuda. (15min.lt)
Kodėl svarbu
Zaporižios gyventojams tai reiškia, kad gyvenamieji kvartalai lieka tiesioginiu taikiniu, o gelbėtojams tenka dirbti tarp sugriuvusių namų ir neužgęstančių sprogmenų. Ukrainos oro gynybai ir miesto savivaldai tai didina spaudimą skubiai šalinti nuolaužas, remontuoti būstus ir pasirengti kitam smūgiui. (15min.lt)
Kam naudinga
Laimi Rusijos kariuomenė, kuri gali smogti iš saugesnio nuotolio, o labiausiai nukenčia Zaporižios civiliai ir miesto komunalinės tarnybos. (lrt.lt)
Kas toliau
Kitas klausimas yra, ar Zaporižios srities karinė administracija paskelbs naujus duomenis apie nukentėjusiųjų skaičių ir sugriovimų mastą po 2026-07-18 smūgio. (15min.lt)
Gajanoje po kelto „MV Barima“ katastrofos patvirtintos mažiausiai 27 žūtys, o paieškos palei Atlanto pakrantę ir upių žiotyse vis dar tęsiasi. Vyriausybė dabar nurodo, kad laive buvo 179 žmonės, nors pirminiame keleivių sąraše įrašyti tik 133 keleiviai ir įgulos nariai. Keltas plaukė iš Džordžtauno į Port Kaitumą ir apsivertė prie Pomarūno upės žiočių po didelės bangos smūgio. Dėl keleivių apskaitos neatitikimų pradėtas kriminalinis tyrimas, o nelaimė atnaujino kritiką senstančiam valstybiniam Gajanos keltų laivynui.
Iranas šiandien išplėtė smūgius Persijos įlankoje: Bahreine ir Kuveite skambėjo oro pavojaus sirenos. Kuveitas pranešė, kad gėlinimo ir elektros jėgainėms smogta jau ketvirtą naktį iš eilės, o Irano ugnis pasiekė ir Jordaniją bei laivą prie Omano krantų. JAV Centrinė vadavietė anksti antradienį smogė Irano vadovavimo centrams, jūriniams pajėgumams, raketų ir dronų paleidimo vietoms bei oro gynybai. Per pastarąją parą Hormuzo sąsiauryje buvo užpultas dar vienas tanklaivis, o laivybos srautas šiame maršrute smuko iki dviejų mėnesių žemumų.
Australijoje mokslininkai perspėjo, kad Didžiajam barjeriniam rifui šiemet gresia itin platus koralų balimas ir galimas ekosistemos žlugimas. Jie šią riziką sieja su El Ninjo reiškiniu, kuris pakėlė jūros paviršiaus temperatūrą ir sustiprino karščio stresą visame rife.
ES sostinėse per pastarąją parą tęsėsi ginčai dėl 21-ojo sankcijų Rusijai paketo, ypač dėl žuvies importo, laivybos ir kelionių ribojimų Rusijos kariams. Lietuvos atstovas ES sakė, kad dalyje sostinių stiprėja nuovargis dėl spaudimo Maskvai, nors blokas jau birželį taikė priemones Rusijos energetikai, karo pramonei, propagandai ir žmogaus teisių pažeidėjams.
Donaldas Trumpas pareiškė, kad JAV dar nebaigė veiksmų prieš Iraną, ir įspėjo apie galimus naujus smūgius. JAV valstybės departamentas patvirtino, kad Marco Rubio per ASEAN viršūnių susitikimą susitiks su Kinijos užsienio reikalų ministru.
šaltiniai: 15min.lt, lrt.lt, delfi.lt, tv3.lt, vz.lt, lrytas.lt
Hormuzo sąsiauris yra siauras jūrų kelias tarp Persijos įlankos ir Arabijos jūros. Per jį gabenama didelė pasaulinės naftos ir dujų eksporto dalis, todėl bet kokie išpuoliai ten greitai veikia laivybą ir energijos rinkas.
Gajanos valdžia liepos 20 d. pranešė, kad iš MV „Barima“ keleivių keltą apvertus prie šalies krantų jau iškelti 27 žuvusiųjų kūnai, o laive, pagal naujausią vyriausybės skaičių, buvo 179 žmonės. Laivas šeštadienio vakarą plaukė iš Džordžtauno į Port Kaitumą ir apsivertė netoli Pomeroono upės žiočių, kai kelionę sutrikdė didelė banga. Pareigūnai pradėjo baudžiamąjį tyrimą, nes manifestas, kuriame iš pradžių buvo nurodyti 133 žmonės, neatitiko tikrojo keleivių skaičiaus. Paieškos operacija tęsiama Atlanto pakrantėje ir upės vandenyse.
Kodėl svarbu
Žuvusiųjų artimiesiems svarbiausia tampa tiksli keleivių apskaita, nes be jos neįmanoma patikimai nustatyti, kiek žmonių dar ieškoma ir kiek jų iš tiesų žuvo. Gajanos vidaus vandens transportui šis tyrimas gali reikšti griežtesnę bilietų ir keleivių kontrolę valstybiniuose uostuose.
Kam naudinga
Naudos gali gauti žuvusiųjų šeimos, jei tyrimas privers valstybę suvienodinti manifestus su tikru keleivių sąrašu, o labiausiai pralaimi valstybinės keltų tarnybos, kurioms gresia baudžiamoji atsakomybė ir griežtesnė priežiūra.
Kas toliau
Kitą žingsnį nustatys Gajanos policijos ir transporto ministerijos tyrimas, kuris turi patikrinti keleivių sąrašus, įgulos veiksmus ir keltui kilusį perkrovimą.
Liepos 20 d. vakare Rusijos smūgis Sumuose sukėlė didelį gaisrą prekybos centre, o per ataką buvo apgadintas ir daugiabutis. Ukrainos žiniasklaida pranešė, kad per išpuolį nukentėjo ir vaikai. Sumuose dirbo gelbėjimo tarnybos, kurios gesino gaisrą ir vertino pastatų pažeidimus. Tai įvyko po kelių pastarųjų dienų smūgių šiaurės rytų Ukrainoje, kur Rusija intensyvina oro atakas prieš miestų infrastruktūrą.
Kodėl svarbu
Sumų gyventojams tai reiškia tiesioginę grėsmę vietoms, kuriose žmonės perka maistą, dirba ir gyvena. Smūgiai prekybos centrams ir daugiabučiams didina laikino apgyvendinimo, medicininės pagalbos ir pastatų atstatymo poreikį.
Per naktį iš liepos 20 į 21 d. Ukrainos oro gynyba numušė arba slopino 46 iš 58 Rusijos paleistų bepiločių orlaivių, o aštuoni smogiamieji dronai pataikė į taikinius septyniose vietose. Pasak Ukrainos oro pajėgų, ataka buvo surengta iš Kursko, Oriolo, Donecko ir Hvardijskės Kryme, o panaudoti buvo „Šahed“, „Gerbera“, „Italmas“, „Banderol“ ir kitų tipų dronai. Smūgiai užfiksuoti šiaurėje, pietuose ir rytuose, todėl gynyba buvo išskaidyta keliuose frontuose vienu metu. Pranešime nebuvo nurodyta žuvusiųjų, tačiau buvo patvirtinta, kad dalis orlaivių prasprūdo pro perėmimą.
Kodėl svarbu
Nuo tokių naktinių atakų labiausiai nukenčia Ukrainos pasienio ir pramoniniai regionai, nes net keli prasprūdę dronai gali smogti infrastruktūrai, gyvenamiesiems rajonams ar logistikos mazgams. Kiekvienas papildomas perėmimas mažina riziką civiliams ir apkrauna Rusijos bepiločių kampanijos tempą.
JT žmogaus teisių stebėjimo misija Ukrainoje 2026-07-14 paskelbė, kad per pirmąjį 2026 metų pusmetį žuvo 1 396 civiliai, o 7 978 buvo sužeisti, ir tai yra 37 procentais daugiau nei per tą patį 2025 metų laikotarpį. Misija nurodė, kad birželį civilių aukų skaičius dar padidėjo iki 293 žuvusių ir 1 990 sužeistų, o toks mėnesio lygis nebuvo fiksuotas nuo 2022-04. Augimą daugiausia lėmė Rusijos ilgojo nuotolio smūgiai miestams ir trumpojo nuotolio dronai prie fronto, kurie dažniausiai sužaloja žmones kasdienėse vietose. Nuo 2022-02-24 JT jau patvirtino bent 16 431 žuvusį ir 48 613 sužeistų civilių Ukrainoje. (ukraine.ohchr.org)
Kodėl svarbu
Ukrainos civiliai miestų centruose ir fronto pakraštyje susiduria su didesne rizika keliaudami į darbą, mokyklą ar parduotuvę, nes smūgiai vis dažniau pataiko į tankiai apgyvendintas vietas. Tai reiškia daugiau sužeistųjų gydymo įstaigoms ir didesnį spaudimą evakuacijoms bei gelbėjimo tarnyboms. (ukraine.ohchr.org)
2026 m. liepos 21 d. premjeras telefonu kalbėjosi su Ukrainos ministru pirmininku ir akcentavo, kad Kyjivo karo patirtis yra svarbi Europos saugumui. Lietuvos Vyriausybė jau yra įvardijusi karinę, humanitarinę, politinę ir ekonominę paramą Ukrainai kaip vieną svarbiausių savo įsipareigojimų, o kartu rėmė sankcijų spaudimo Rusijai didinimą. Šis pokalbis įsikomponuoja į platesnę darbotvarkę, kurioje Vilnius sieja Ukrainos saugumą su ES ir NATO plėtra bei europinės gynybos stiprinimu. Tą pačią savaitę premjeras Gintautas Paluckas telefonu kalbėjosi ir su Vokietijos kancleriu, aptardamas saugumo padėtį regione, paramą Ukrainai ir spaudimą Rusijai.
Kodėl svarbu
Ukrainos kariuomenės patirtis svarbi Europos gynybos planuotojams, nes ji tiesiogiai veikia oro gynybos, bepiločių priemonių, logistikos ir civilių apsaugos sprendimus. Lietuvos ir kitų ES valstybių politikams tai reiškia, kad parama Kyjivui nėra vien diplomatinis gestas, o praktinis saugumo klausimas.
Europos Komisija Briuselyje baigia peržiūrėti dvi konkurencijos taisyklių sritis: įmonių susijungimų vertinimą ir piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi gaires. Naujos susijungimų gairės turėtų atnaujinti beveik 20 metų senumo vertinimo sistemą ir daugiau svorio suteikti investicijoms, inovacijoms, tiekimo saugumui bei ekonomikos atsparumui. Dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi Komisija rengia pirmąsias išsamesnes išimtinių veiksmų gaires, kad sprendimai būtų nuoseklesni visoje ES. Pagal Komisijos paskelbtą grafiką susijungimų gairių konsultacijos baigėsi birželio 26 dieną, o galutinis tekstas turės paaiškėti po vertinimo.
Kodėl svarbu
Didžiosioms įmonėms ir jų teisininkams tai reiškia, kad sandoriai bus vertinami ne vien per kainas, bet ir per ilgalaikį poveikį rinkai. Mažesnės bendrovės ir startuoliai gali tikėtis griežtesnės kontrolės, jei dideli žaidėjai bandys juos nupirkti vien tam, kad pašalintų konkurentą.
Gajanoje pirmadienį buvo tęsiama paieška po to, kai savaitgalį apvirto valstybės keltas MV „Barima“, plaukęs iš Džordžtauno į Port Kaitumą, o valdžia patvirtino 27 žuvusius ir 83 dingusius. Laive, kuriame iš viso buvo 133 keleiviai ir įgulos nariai, iš pradžių pavyko išgelbėti 67 žmones, o pareigūnai skaičiuoja, kad manifeste galėjo nebūti dalies keleivių vardų. Prokuratūra pradėjo baudžiamąjį tyrimą, o prie operacijos prisidėjo Gajanos kariuomenė, pakrančių apsauga, privatūs laivai ir žvejai. Remiantis vietos žiniasklaida, katastrofa išryškino ir senstančio valstybės keltų parko problemą. (apnews.com)
Kodėl svarbu
Dingusiųjų artimieji ir šiaurinės Gajanos bendruomenės dabar laukia, ar paieška dar ras gyvų žmonių, nes tarp kelto keleivių buvo ir vaikai. Valdžiai tai reiškia spaudimą aiškintis, kaip keleivių ir krovinių perteklius, blogas manifestas ir seno laivo būklė galėjo sutapti vienoje maršruto atkarpoje. (apnews.com)
Liepos 20 d. Briuselyje ES šalys dar nesutarė dėl naujo sankcijų paketo Rusijai, o ginčas kilo dėl žuvų importo, laivų ir ribojimų rusams, kariavusiems Ukrainoje. Lietuvos ambasadorius prie ES sakė, kad tarp sostinių matyti augantis nuovargis dėl spaudimo Kremliui, nors birželio 15 d. blokas jau patvirtino sankcijas Rusijos energetikos pajamoms, karo pramonei, propagandai ir žmogaus teisių pažeidėjams. ES taip pat palaiko ryšius su trečiosiomis šalimis dėl sankcijų taikymo ir vengimo kanalų uždarymo. Kitas politinis žingsnis yra naujas derybų raundas tarp valstybių narių dėl 21-ojo paketo.
Kodėl svarbu
Šie ginčai tiesiogiai veikia Ukrainai skirtą spaudimą Rusijai. Kuo lėčiau priimami nauji ribojimai, tuo daugiau erdvės lieka Rusijos prekybai, transportui ir finansams.
Jungtinės Valstijos 2026 m. liepos 20 d. surengė dešimtą iš eilės smūgių naktį prieš Iraną, o tuo pat metu Hormuzo sąsiauryje buvo užpultas dar vienas tanklaivis. JAV Centrinė vadavietė teigė, kad smūgiais siekiama silpninti Irano karinius pajėgumus, naudojamus atakuoti komercinę laivybą šiame sąsiauryje. Dieną anksčiau Didžiosios Britanijos jūrų prekybos operacijų agentūra pranešė apie tanklaivį, pataikytą neidentifikuoto sviedinio, o laivybos duomenys rodė, kad per sąsiaurį plaukiančių tanklaivių skaičius sumažėjo iki žemiausio lygio per du mėnesius.
Kodėl svarbu
Naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų vežėjams tai reiškia didesnę rizikos premiją, ilgesnius maršrutus ir brangesnį draudimą. Kuo mažiau laivų renkasi šį kelią, tuo labiau kyla spaudimas energijos kainoms Europoje ir Azijoje.
Liepos 21 d. Iranas surengė naują atakų bangą prieš JAV sąjungininkes regione, o Bahreine ir Kuveite veikė oro pavojaus sirenos. Kuveitas pranešė, kad praėjusią naktį buvo smogta gėlinimo ir elektros jėgainėms jau ketvirtą vakarą iš eilės, o Iranas taip pat taikėsi į Jordaniją ir laivą prie Omano krantų. JAV Centrinė vadavietė teigė, kad anksti antradienį smogė Irano kariniams vadovavimo centrams, jūriniams pajėgumams, raketų ir dronų paleidimo vietoms bei oro gynybai. Tuo pat metu Irano vidaus reikalų ministras Eskandaras Momenis Islamabade bandė gaivinti derybas, kurios žlugo anksčiau šį mėnesį.
Kodėl svarbu
Kuveito gyventojams tai reiškia tiesioginį spaudimą vandens ir elektros tiekimui, nes apie 90 procentų šalies geriamojo vandens gaminama gėlinimo įrenginiuose. Bahreine įtampa didėja prie JAV Penktosios flotilės bazės, o sutrikusi laivyba Hormūzo sąsiauryje kelia naftos ir prekių kainas visam regionui.
2026-07-21 mokslininkai perspėjo, kad Didysis barjerinis rifas Australijoje šiemet susiduria su labai didele plataus masto koralų balimo ir ekosistemos žlugimo rizika. Įspėjimas siejamas su šių metų El Ninjo reiškiniu, kuris pakėlė jūros paviršiaus temperatūrą ir sustiprino karščio stresą rifui. Didysis barjerinis rifas yra didžiausia pasaulyje koralų rifų sistema, todėl tokio masto pažeidimai gali paveikti visą jos biologinę įvairovę. Naujas vertinimas didina spaudimą Australijai ir tarptautinėms institucijoms imtis papildomų apsaugos priemonių prieš kitą karščio sezoną. (phys.org)
Kodėl svarbu
Jei balimas taps plačiu, nukentės Kvinslando pakrančių turizmas ir su rifu susijusios paslaugos, nes būtent gyvas koralas traukia lankytojus ir palaiko vietos ekonomiką. Kartu silpnės ir žuvų buveinės, nuo kurių priklauso pakrančių žvejyba. (phys.org)