Archyvinis leidimas
„Cast AI“ šiandien pritraukė 113 mln. eurų investiciją ir pateko į didžiausių Lietuvos technologijų sandorių grupę. Sausį 1 mlrd. JAV dolerių vertę peržengusi bendrovė naują kapitalą skirs produkto plėtrai ir tarptautinei komandos plėtrai.
Lietuva Ankaroje prisijungė prie 11 NATO valstybių koalicijos, kuri bendrai pirks „GlobalEye“ ir „Triton“ stebėjimo orlaivius aljanso žvalgybai stiprinti. Tame pačiame viršūnių susitikime Vilnius pasirašė memorandumą dėl prisijungimo prie Norvegijos laivų programos, o mažiausiai 30 proc. projekto vertės numatyta įgyvendinti Lietuvoje. NATO gynybos pramonės forumas taip pat paskelbė naujus daugiamilijardinius pirkimus, kurie Lietuvos laivų statybos ir gynybos įmonėms atveria aiškesnį kelią į tarptautinius užsakymus.
Užsienio reikalų ministerija vakar iškvietė Rusijos ambasados atstovą ir įteikė protesto notą dėl smūgių Ukrainos civiliams bei informacinės atakos prieš Baltijos valstybes. Lietuva notoje pabrėžė, kad 68 raketomis ir keliais šimtais dronų surengta ataka, per kurią žuvo mažiausiai 27 civiliai, yra karo nusikaltimas.
Policija Alytuje ieško vyro, įtariamo peiliu prie kaklo bandžiusio išžaginti moterį, o tyrėjai aiškinasi jo tapatybę ir ryšį su nukentėjusiąja. Elektromobilių rinka pirmąjį pusmetį augo po pavasario degalų kainų šoko, o APVA pirkėjams yra numačiusi 20 mln. eurų paramą: 5 tūkst. eurų naujam ir 2,5 tūkst. eurų naudotam automobiliui iki ketverių metų. Registrų centro duomenų nutekinimo tyrime minima daugiau kaip 600 tūkst. įrašų, prokurorai tiria galimą neteisėtą prieigą ir stambaus masto duomenų vagystę, o valdantieji sutarė auditą valstybės registrams.
NATO oro gynybos pajėgumų Lietuvoje didinimo klausimą spręs vyriausiasis NATO pajėgų Europoje vadas, sakė Robertas Kaunas. Prezidento Gitano Nausėdos skrydis į NATO viršūnių susitikimą užsakytu prabangiu lėktuvu vakare sulaukė papildomo dėmesio.
šaltiniai: vz.lt, tv3.lt, delfi.lt, lrt.lt, 15min.lt, lrytas.lt
Tarptautinė humanitarinė teisė nustato karo metu taikomas taisykles ir saugo civilius, karo belaisvius bei kitus konflikte tiesiogiai nedalyvaujančius žmones. Ji draudžia tyčines atakas prieš civilius ir civilinę infrastruktūrą.
2026-07-09 Lietuviškas vienaragis „Cast AI“ pritraukė 113 mln. eurų investiciją ir sustiprino savo pozicijas debesijos išlaidų valdymo rinkoje. Įmonė sausį jau buvo peržengusi 1 mlrd. JAV dolerių vertės ribą, o jos sprendimus naudoja klientai įvairiose šalyse. Naujas kapitalas bus skirtas produkto plėtrai ir tarptautinei komandos plėtrai. Tai iškelia „Cast AI“ į didžiausių Lietuvos technologijų sandorių grupę.
Kodėl svarbu
Technologijų sektoriui tai reiškia daugiau pinigų aukštos kvalifikacijos darbo vietoms ir spartesnę lietuviškų produktų plėtrą užsienio rinkose. Naudos gauna programuotojai, pardavimų komandos ir rizikos kapitalo fondai, o mažiau erdvės lieka lėčiau augantiems vietos startuoliams, kurie konkuruoja dėl talentų.
Kam naudinga
Laimi „Cast AI“, jos darbuotojai ir ankstyvieji investuotojai, o dėl talentų ir kapitalo labiausiai spaudžiami mažesni Lietuvos startuoliai.
Kas toliau
Kitas klausimas yra, kuriais mėnesiais „Cast AI“ paskelbs apie produkto plėtrą ir naujus samdymus po šio finansavimo raundo.
Lietuva 2026 m. liepos 7 d. Ankaroje prisidėjo prie 11 NATO šalių koalicijos, kuri kartu perka „GlobalEye“ ir „Triton“ platformas Aljanso žvalgybos pajėgumams stiprinti. NATO teigia, kad per gynybos pramonės forumą tame pačiame viršūnių susitikime buvo paskelbta apie naujus daugiamilijardinius įsigijimus, kurie turėtų didinti gamybą ir inovacijas visame Aljanse. Tą pačią dieną Lietuva taip pat pasirašė susitarimo memorandumą dėl prisijungimo prie Norvegijos laivų programos, o jo tikslas yra, kad bent 30 procentų projekto vertės būtų įgyvendinta Lietuvoje. Tai reiškia daugiau užsakymų Lietuvos laivų statybos ir gynybos įmonėms bei aiškesnį vaidmenį bendruose NATO pirkimuose. (janes.com)
Kodėl svarbu
Lietuvos laivų statybos ir gynybos pramonė iš šių sprendimų gali gauti realių užsakymų, technologijų perdavimą ir ilgesnį darbo užimtumo matomumą. NATO šalims jungiant pirkimus, mažesni gamintojai gauna daugiau šansų patekti į didelius projektus, o valstybės biudžetui sumažėja vienų, izoliuotų pirkimų rizika. (janes.com)
Liepos 8 d. Užsienio reikalų ministerija iškvietė Rusijos ambasados atstovą ir įteikė protesto notą dėl naujausių Rusijos smūgių prieš civilius Ukrainoje bei dėl informacinės atakos prieš Baltijos valstybes. Notoje URM pabrėžė, kad sąmoningas teroras prieš civilius ir infrastruktūrą yra tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimas ir karo nusikaltimas, kuriam netaikomas senaties terminas. Lietuva taip pat kategoriškai atmetė Rusijos pareigūnų kartojamus melagingus teiginius apie tariamą Baltijos valstybių planą masiškai deportuoti rusakalbius gyventojus. Ministerija nurodė, kad Ukraina naktį iš liepos 6-osios į 7-ąją patyrė ataką, per kurią naudotos 68 raketos ir keli šimtai bepiločių orlaivių, žuvo mažiausiai 27 civiliai, o apie 100 žmonių buvo sužeisti.
Kodėl svarbu
Ukrainos civiliai ir Baltijos šalių gyventojai yra tiesiogiai veikiami karo ir dezinformacijos derinio, nes smūgiai naikina miestų infrastruktūrą, o melagingi teiginiai taikosi į rusakalbių bendruomenes. Lietuvai tai taip pat reiškia nuoseklų spaudimą aiškiai brėžti ribą tarp saugumo politikos ir Maskvos skleidžiamų naratyvų.
Alytuje policija ieško vyro, kuris įtariamas peiliu prie kaklo grasindamas moteriai mėgino ją išžaginti. Toks užpuolimas reiškia ne tik seksualinio smurto įtarimą, bet ir grėsmę gyvybei, nes ginklas buvo panaudotas vietoje, kur auka negalėjo laisvai pasitraukti. Tyrėjai dabar aiškinasi užpuoliko tapatybę, jo ryšį su nukentėjusiąja ir tai, ar nusikaltimas buvo planuotas. Jei įtariamasis bus nustatytas, jam gresia ikiteisminis tyrimas dėl smurtinio seksualinio nusikaltimo.
Kodėl svarbu
Nukentėjusiajai ir moterims Alytuje svarbiausia yra tai, kad pareigūnams reikia greitai nustatyti įtariamąjį, kol jis lieka laisvėje. Jei paieška užtruks, išauga rizika ir kitiems žmonėms, kuriuos jis gali sutikti atsitiktinai.
Lietuvoje per pirmąjį 2026 metų pusmetį elektra varomų automobilių rinka augo, nes ilgai trukęs degalų kainų šuolis paskatino pirkėjus rinktis elektromobilius vietoje benzininių ir dyzelinių modelių. LRT birželio 20 d. rašė, kad augimas matomas ne tik registracijų statistikoje, bet ir didesniame įkrovimo stotelių užimtume, o rinkos dalyviai sieja pagreitį su vis brangesniu kuru. Liepos 1 d. paskelbtame pranešime apie naują 20 mln. eurų paramą APVA nurodė, kad naujo elektromobilio pirkėjams bus skiriama 5 tūkst. eurų, o naudoto, ne senesnio kaip 4 metų, 2,5 tūkst. eurų kompensacija. Liepos 2 d. LEA pranešė, kad degalų kainos Lietuvoje per savaitę sumažėjo 1,3 proc., tačiau pavasarį kilęs kainų šuolis jau buvo pakeitęs dalies vairuotojų pirkimo sprendimus.
Kodėl svarbu
Dabar laimi elektromobilių pirkėjai ir įkrovimo tinklų operatoriai, nes valstybės parama ir didesnė paklausa mažina įsigijimo barjerą. Pralaimi degalinių verslas ir tradicinių dyzelinių bei benzininių automobilių pardavėjai, kuriems brangus kuras mažina klientų srautą.
Birželio 15 d. LRT ir keli kiti leidiniai pranešė, kad po Registrų centro duomenų vagystės valdančioji koalicija susitarė audituoti valstybės registrus ir ypatingos svarbos informacines sistemas. Tuo pat metu viešojoje erdvėje kartojama, kad iš RC galėjo būti nutekinta daugiau nei 600 tūkst. įrašų, o Generalinė prokuratūra dėl galimo neteisėto prisijungimo ir didelės apimties duomenų nutekinimo jau yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą. Buvęs RC vadovas birželio 10 d. sakė, kad valstybės IT ūkiui modernizuoti per trejus metus reikėtų apie 50 mln. eurų, bet papildomas finansavimas dar nebuvo skirtas. Birželio 15 d. koalicijos sutartyje taip pat įrašyta, kad bus iš naujo nustatyta visuomenės informavimo apie tokius incidentus tvarka.
Kodėl svarbu
Nukentėjo žmonės, kurių asmens ir nekilnojamojo turto duomenys pateko į netinkamas rankas, taip pat įstaigos, kurios šiuos registrus naudoja kasdienėms paslaugoms. Tai reiškia ir didesnę apgaulių riziką, ir galimus veiklos trikdžius institucijoms, kurios remiasi vieninga valstybės duomenų infrastruktūra.
Ukraina per naktį numušė 72 iš 94 Rusijos dronų. Tą pačią parą Kyjivas skelbė sunaikinęs dar 1310 Rusijos karių, o Rusijos smūgiai Chersono srityje antradienį pražudė tris civilius ir sužeidė dar 12 žmonių.
Rusijos degalų tiekimo grandinė patyrė naują smūgį po ukrainiečių atakų Saratovo srityje ir Tatarstane, kur užsidegė naftos objektai, o Saratove žuvo vienas žmogus. Ukrainos generalinis štabas nurodė, kad per tą pačią operaciją smogta dviem naftos perdirbimo gamykloms, šešiems tanklaiviams, Borisoglebsko aerodromui ir keliems kelių tiltams. Po šių atakų Rusija sustabdė dyzelino eksportą iki liepos pabaigos, o okupuotame Kryme antradienį degalinėse susidarė eilės ir dalis kolonėlių liko tuščios. Ukrainos šaltiniai taip pat sako, kad Rusija degalus į frontą pradėjo gabenti pienvežiais ir civiliniais automobiliais.
Lvivo Sychivo rajone antradienį minia apsupo karinės prievolės pareigūnų automobilį, jį sudaužė ir apvertė per mobilizacijos patikrinimą. Tikrintas 1996 metais gimęs vyras nuo birželio 12-osios buvo ieškomas dėl karinės apskaitos taisyklių pažeidimo, o srities vadovas Maksymas Kozyckis nurodė patikrinti ir kariškių veiksmus, ir užpuolikus.
Latvija iki metų pabaigos pratęsė sustiprintą sienos su Baltarusija apsaugos režimą, nes birželį pasieniečiai atgrasė 2263 neteisėtus kirtimus, gegužę 2433, o balandį 1700. Praėjusią savaitę Latvijos pasieniečiai po gaudynių, per kurias panaudojo šaunamąjį ginklą, sulaikė ir kelis migrantų gabentojus. Estijos aplinkos agentūra šiandien paskelbė pavojingų orų įspėjimą Vakarų Estijai dėl smarkaus lietaus, o gelbėjimo tarnybos gali nurodyti evakuaciją, jei grėsmė gyventojams taps tiesioginė.
ESBO ekspertai paskelbė, kad Rusijos elgesys su Ukrainos vaikais gali būti laikomas nusikaltimu žmoniškumui, o į karinio indoktrinavimo sistemą, jų vertinimu, įtraukta apie 1,6 mln. vaikų. Vakare Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina netrukus gaus „Patriot“ raketų iš Jungtinių Valstijų.
šaltiniai: 15min.lt, delfi.lt, lrt.lt, vz.lt, tv3.lt
EE-ALARM yra Estijos viešojo perspėjimo sistema, siunčianti krizinius pranešimus į telefonus konkrečioje rizikos zonoje. Ji naudojama esant pavojingiems orams, avarijoms ir kitoms grėsmėms gyventojams.
2026 m. liepos 8 d. Lvivo Sykhivo rajone, per karo prievolininkų patikrinimą, žmonių grupė apsupo teritorinio komplektavimo centro tarnybinį automobilį, jį apgadino ir apvertė. Ukrainos žiniasklaida nurodė, kad tikrinamas 1996 m. gimęs vyras nuo 2026 m. birželio 12 d. buvo ieškomas dėl karo apskaitos taisyklių pažeidimo. Lvivo srities karinės administracijos vadovas Maksymas Kozyckis sakė, kad regiono teritorinis komplektavimo centras ir socialinės paramos padalinys atliks oficialų patikrinimą dėl karių veiksmų teisėtumo. Pareigūnai taip pat aiškinsis, kas dalyvavo išpuolyje ir kokia žala padaryta automobiliui.
Kodėl svarbu
Ukrainos karo prievolės pareigūnams tai reiškia didesnę fizinę riziką darbo vietoje, o gyventojams Sykhivo rajone gali būti griežtesnės patikros ir daugiau policijos bei kariškių įsikišimo tokiose operacijose. Jei bus nustatyta, kad tarnybos veikė neteisėtai, tai gali paveikti, kaip Lvivo srityje bus rengiami šauktinių tikrinimai.
Kam naudinga
Naudos gali tikėtis karo prievolininkai, kurie ginčija patikrinimų teisėtumą, o nuostolį patiria teritorinio komplektavimo centro pareigūnai ir vietos administracija, kuriai teks aiškintis dėl incidento.
Kas toliau
Lvivo regiono teritorinis komplektavimo centras turi užbaigti oficialų patikrinimą, o tyrėjai turi nustatyti, kas konkrečiai dalyvavo išpuolyje ir ar prieš vyrus buvo taikytos teisėtos mobilizacijos procedūros.
JAV per pastarąją parą surengė naują smūgių bangą Iranui po atakų prieš tris komercinius laivus Hormuzo sąsiauryje. JAV Centrinė vadavietė nurodė, kad operacija skirta susilpninti Irano galimybes grasinti laivybai, o Donaldas Trumpas Ankaroje pareiškė, kad laikinos paliaubos su Teheranu baigėsi.
Iranas po šių smūgių atakavo JAV objektus Bahreine ir Kuveite, o Bahreine buvo įjungtos perspėjimo sirenos. Jordanija šiandien pranešė virš savo oro erdvės numušusi aštuonias iš Irano paleistas raketas, o nuostolių ir aukų nefiksuota. Iranas apkaltino Vašingtoną smogus stebėjimo ir žvalgybos postams pietinėje pakrantėje, pavadino tai sunkiu karo nusikaltimu ir pareiškė, kad JAV sprendimas atšaukti išimtį Irano naftos pardavimams panaikino dalį kovo paliaubų memorandumo. JAV Centrinė vadavietė šiandien dar paskelbė smogusi 90 taikinių Irane.
Ukrainos dronai per naktį padegė naftos objektus Tverėje, Stavropolyje ir Ufoje, o Ufos siurblinė yra beveik už 1 500 kilometrų nuo Ukrainos sienos. Volodymyras Zelenskis sakė, kad ši smūgių banga taip pat pataikė į rezervinę degalų bazę maždaug už 800 kilometrų nuo fronto, kai Maskva iki liepos pabaigos riboja degalų eksportą dėl dyzelino stygiaus. Vakar Rusijos dronas Chersono Koraleblnyj rajone pataikė į maršrutinį autobusą, žuvo 72 metų moteris ir buvo sužeisti septyni keleiviai.
Kinijoje per didelį gaisrą batų gamykloje žuvo mažiausiai 28 žmonės. Kongo Demokratinėje Respublikoje per Ebolos protrūkį mirė 600 žmonių.
Sergejus Lavrovas vėl sukritikavo Vakarus ir pareiškė, kad Rusija laukia Ukrainos kapituliacijos. Tuo pat metu Izraelis paskelbė esąs pasirengęs prireikus dar kartą smogti Iranui.
šaltiniai: 15min.lt, tv3.lt, delfi.lt, lrt.lt, lrytas.lt, vz.lt
Hormuzo sąsiauris yra siauras jūrų kelias tarp Irano ir Arabijos pusiasalio, jungiantis Persijos įlanką su Omano įlanka. Per jį gabenama didelė pasaulio naftos ir suskystintų dujų dalis, todėl bet kokie išpuoliai ten greitai veikia energetikos rinkas.
Ukrainos dronai naktį į 2026 m. liepos 9 d. sukėlė gaisrus naftos sandėlyje Tverėje, naftos objekte Stavropolio krašte ir naftos siurblinėje Ufoje, kuri yra beveik už 1500 kilometrų nuo Ukrainos sienos. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad smogta ir rezerviniam degalų sandėliui maždaug už 800 kilometrų nuo fronto linijos. Maskva jau riboja degalų eksportą iki liepos pabaigos, nes šalies vidaus rinkoje trūksta dyzelino ir kyla kainos. Tai viena tolimiausių Kyjivo atakų prieš Rusijos energetikos infrastruktūrą per visą karą.
Kodėl svarbu
Rusijos vairuotojams ir transporto bendrovėms tai reiškia didesnę dyzelino stokos riziką ir naują kainų spaudimą, ypač regionuose, kur degalai tiekiami per ribotą infrastruktūrą. Naftos sektoriui tai didina tiekimo trikdžius, o valstybės biudžetui mažina eksporto pajamas.
Kam naudinga
Laimi Ukraina ir jos dronų pramonė, o labiausiai nukenčia Rusijos naftos sektorius, degalų mažmenininkai ir vidaus transportas.
Kas toliau
Kremliaus sprendimas dėl degalų eksporto ribojimo iki 2026 m. liepos 31 d. rodo, kad Maskva spaudžia vidaus rinką, kad apsaugotų atsargas.
Jordanija liepos 9 d. paskelbė numušusi 8 iš Irano paleistas raketas virš savo oro erdvės, o valdžia nurodė, kad žmonės nenukentėjo ir žalos neužfiksuota. Ammano pareigūnai tuo pat metu teigė, kad visi iš Irano atskrieję taikiniai buvo perimti, kai regione vyko nauja abipusių smūgių banga tarp Irano ir JAV sąjungininkų. Irano valstybinė žiniasklaida tvirtino, kad smogta JAV bazei Jordanijoje, bet Jordanas šio teiginio nepatvirtino. JAV Centrinė vadavietė tą pačią dieną pranešė surengusi smūgius Irane prieš 90 taikinių. (apnews.com)
Kodėl svarbu
Jordanijos oro erdvės saugumas tiesiogiai veikia JAV bazes ir civilinį susisiekimą regione, nes kiekvienas perimtas raketų smūgis didina riziką, kad nuolaužos kris gyvenamose vietovėse ar prie oro uostų. Naftos rinkoms ir aviacijai svarbu, ar Iranas plės smūgius už savo sienų ribų. (apnews.com)
Okupuotame Kryme liepos 8 d. degalinėse fiksuotas degalų stygius, o LRT iliustracijoje matyti eilės ir neveikiančios kolonėlės. Tą pačią dieną LRT rašė, kad Rusija dėl Ukrainos smūgių į naftos saugyklas keliuose regionuose susidūrė su degalų krize ir uždraudė dyzelino eksportą. Krymas šioje grandinėje tapo viena labiausiai pažeidžiamų teritorijų, nes kuras į pusiasalį patenka per Rusijos logistikos tinklą, kurį dabar spaudžia tiek atakos, tiek Maskvos sprendimai riboti eksportą. LRT taip pat išskyrė, kad Krymas jau tampa problema Vladimirui Putinui.
Kodėl svarbu
Krymo gyventojams ir okupacinės valdžios institucijoms tai reiškia realesnius tiekimo sutrikimus, ilgesnes eiles ir didesnį spaudimą viešajam transportui bei žemės ūkiui. Rusijos degalų rinkoje didžiausią žalą patiria vidaus vartotojai ir logistikos bendrovės, o mažiau laimi eksportuotojai, kuriems Maskva užvėrė dyzelino rinkas užsienyje.
2026 m. liepos 8 d. Rusijos apšaudymai Chersono srityje pražudė tris civilius ir dar 12 sužeidė, pranešė Ukrainos institucijos. Per parą atakos buvo vykdytos artilerija, minosvaidžiais ir įvairių tipų dronais, o smūgiai teko kelioms gyvenvietėms regione. Chersono srities valdžia nurodė, kad tarp aukų yra ir gyvenamųjų rajonų gyventojai. Ukrainos pareigūnai šiuos išpuolius sieja su nuolatiniu Rusijos spaudimu pietų fronte. (censor.net)
Kodėl svarbu
Chersono srityje gyvenantys civiliai moka didžiausią kainą, nes smūgiai taikosi į kaimus, miestelius ir judėjimo kelius, kur žmonės kasdien keliauja į darbą ar ieško vandens bei maisto. Tokie apšaudymai didina spaudimą vietos medicinos ir evakuacijos tarnyboms, kurios jau dirba prie fronto linijos. (censor.net)
Latvijos vyriausybė liepos 2 dieną iki šių metų pabaigos pratęsė sustiprintą sienos su Baltarusija apsaugos režimą, nes pasienyje tebėra didelis neteisėtų kirtimų skaičius. Latvijos pasieniečiai nurodė, kad balandį nuo neteisėto sienos kirtimo buvo atgrasyta 1700 kartų, gegužę 2433 kartus, o birželį 2263 kartus. Tą pačią savaitę pasienio tarnyba pranešė ir apie sulaikytus migrantų gabentojus, kuriuos persekiojant buvo naudotas šaunamasis ginklas. Dėl to pasienyje reikalinga nuolatinė policijos ir kariuomenės parama, ne tik laikinos priemonės. (lsm.lv)
Kodėl svarbu
Latvijos rytinės savivaldybės ir pasienio tarnyba gauna didžiausią krūvį, nes joms tenka stabdyti tūkstančius bandymų kirsti sieną ir reaguoti į gabentojų tinklus. Sustiprintas režimas reiškia daugiau patrulių, daugiau technikos ir didesnes išlaidas valstybės biudžetui. (lsm.lv)
2026 m. liepos 9 d. Estijos aplinkos agentūra paskelbė pavojingų orų įspėjimą Vakarų Estijai dėl stipraus lietaus. Agentūra nurodė, kad tokio lygio reiškiniai gali kelti pavojų gyvybei ir sveikatai, o krizės atveju perspėjimai gyventojams siunčiami per EE-ALARM sistemą į rizikos zoną patenkančius telefonus. Estijos gelbėjimo tarnybos tokiose situacijose gali nurodyti evakuaciją, jei grėsmė tampa tiesioginė.
Kodėl svarbu
Vakarų Estijos gyventojams tai reiškia galimus sutrikimus keliuose, vietos infrastruktūroje ir viešajame transporte. Jei vanduo kils sparčiau, savivaldybės ir gelbėtojai turės spręsti dėl laikino gyventojų iškėlimo iš pavojingų vietų.
Liepos 8 d. Ukrainos dronų smūgiai Rusijoje sukėlė gaisrus Saratovo ir Tatarstano naftos objektuose, o Rusijos regiono valdžia pranešė ir apie vieną žuvusį žmogų bei kelis sužeistuosius Saratovo srityje. Ukraina tą pačią naktį smogė dviem naftos perdirbimo gamykloms, šešiems tanklaiviams, Borisoglebsko aerodromui ir keliems kelių tiltams, nurodė Ukrainos generalinis štabas. Rusijos vicepremjeras Aleksandras Novakas po susitikimo su Vladimiru Putinu paskelbė, kad dyzelino eksportas bus sustabdytas iki liepos pabaigos. (apnews.com)
Kodėl svarbu
Rusijos degalų tiekimui tai reiškia dar didesnį spaudimą, nes iki liepos pabaigos sustabdytas dyzelino eksportas ir jau matomi kuro trūkumo požymiai šalies viduje. Naftos perdirbimo įmonės ir logistika tampa tiesioginiu taikiniu, o tai paveikia kariuomenės tiekimą ir vidaus rinkos degalų pasiūlą. (apnews.com)
JAV pajėgos 2026 m. liepos 8 d. surengė naują smūgių bangą Iranui po to, kai buvo atakuoti trys komerciniai laivai Hormūzo sąsiauryje. JAV centrinė vadavietė nurodė, kad smūgiais siekiama silpninti Irano gebėjimą grasinti laivybai šiame sąsiauryje. Donaldas Trumpas tą pačią dieną pareiškė, kad laikinas susitarimas su Teheranu dėl karo pabaigos yra pasibaigęs. Po smūgių Iranas taikėsi į JAV objektus Bahreine ir Kuveite, o Bahreinas paskelbė raketų pavojaus sirenas. (investing.com)
Kodėl svarbu
Karo rizika dabar tiesiogiai veikia naftos ir suskystintų gamtinių dujų gabenimą per Hormūzo sąsiaurį, kuriuo teka dalis pasaulio energijos tiekimo. Jei smūgiai ir atsakomieji veiksmai tęsis, didės draudimo, frachto ir kuro kainos laivybos bendrovėms, o tai gali persikelti į vartotojų kainas Europoje. (lrt.lt)
Irano užsienio reikalų ministerija liepos 8 d. apkaltino JAV kariniais smūgiais prieš stebėjimo ir žvalgybos centrus Irano pietinėje pakrantėje ir pavadino tai rimtu 2026 m. kovo ės neskelbto susitarimo pažeidimu. Teheranas taip pat pareiškė, kad Vašingtono sprendimas atšaukti leidimą Irano naftos eksportui iš esmės panaikina kelias to memorandumo nuostatas. JAV savo ruožtu tą pačią dieną surengė naujus smūgius Iranui, o Teheranas atsakė atakomis prieš Bahreiną, Kuveitą ir Katarą. Irano pusė įspėjo, kad bet kokia regiono valstybių parama JAV veiksmams bus laikoma bendrininkavimu.
Kodėl svarbu
Naftos prekybininkams ir Persijos įlankos transporto maršrutams svarbiausia yra tai, kad Teheranas dabar sieja susitarimo likimą su JAV smūgiais ir sankcijų atšaukimu. Jei įtampa plėsis, rizikuos oro susisiekimas, energetikos tiekimas ir laivybos draudimas visame regione.
2026-07-08 rytą Rusijos dronas Chersono Koraleblnyj rajone pataikė į maršrutinį autobusą, o per smūgį vietoje žuvo 72 metų moteris ir buvo sužeisti septyni keleiviai. Prieš tai tame pačiame rajone kitas dronas kliudė automobilį, kuriame sužeisti du vyrai, vienas jų buvo nugabentas papildomam ištyrimui. Chersono srities administracija nurodė, kad autobusas buvo atakuotas tuo metu, kai jame buvo daugiausia keleivių, o vairuotojas patyrė smegenų sutrenkimą. Pareigūnai dokumentuoja padarinius ir tikrina nukentėjusiųjų būklę. (pravda.com.ua)
Kodėl svarbu
Chersono keleiviniam transportui tai reiškia dar vieną tiesioginę grėsmę ryto maršrutams, kuriais į darbą ir gydymo įstaigas važiuoja civiliai. Po tokių smūgių miestui tenka mažinti reisus arba keisti maršrutus, o tai labiausiai veikia vyresnius gyventojus ir žmones, kurie neturi nuosavo automobilio. (pravda.com.ua)
2026 m. liepos 8 d. Ankaroje per NATO viršūnių susitikimą Donaldas Trumpas pareiškė, kad paliaubos su Iranu yra „baigtos“, ir užsiminė apie naujus JAV smūgius po to, kai amerikiečių pajėgos atsakė į Irano veiksmus Hormūzo sąsiauryje. Jis taip pat įspėjo, kad jei atakos prieš laivybą pasikartos, JAV veiksmai bus dar griežtesni. JAV pareigūnai ir toliau sieja eskalaciją su Irano išpuoliais prieš komercinius laivus šiame strateginiame maršrute. AP ir kiti naujienų agentūrų pranešimai rodo, kad įtampa vėl stumia naftos ir saugumo rinkas į nervingą režimą.
Kodėl svarbu
Brangsta naftos ir draudimo kaštai jūrų transportui, o tai tiesiogiai veikia degalų kainas ir Europos importuotojus, kurie priklauso nuo laivybos per Persijos įlanką. Didžiausią spaudimą patiria laivybos bendrovės, naftos perdirbėjai ir žaliavų pirkėjai.