Archyvinis leidimas
Lietuvos kariuomenė šiandien įspėjo, kad pagrindiniais šalies keliais judės karinės technikos kolonos. Maršrutai anksčiau buvo nurodyti per Klaipėdą, Kryžkalnį, Kazlų Rūdą, Marijampolę ir Suvalkus. Vairuotojams tai reiškia trumpus eismo sulėtėjimus ir pareigą praleisti lydimą techniką.
TV3 šiandien paskelbė, kad premjeras paskirtasis Mindaugas Sinkevičius kitąmet planuoja didinti senatvės pensijas ir svarsto tam naudoti „Sodros“ rezervą. Valstybės kontrolė ir Lietuvos bankas jau yra išsakę abejonių, o konkretus didinimo dydis kol kas neskelbiamas. Lietuvos banko duomenimis, namų ūkiai 2025 metų pabaigoje finansinių priemonių sąskaitose laikė 3,9 mlrd. eurų, o finansuotų sąskaitų skaičius nuo 2020 metų išaugo 54 proc. Didžiausią investuotojų turto dalį vis dar valdo 45–54 metų vyrai, kurių sąskaitose buvo apie 753 mln. eurų.
Diskusija dėl ES pinigų grąžos stiprėja po to, kai per 20 metų Lietuva iš struktūrinių fondų pritraukė daugiau kaip 16 mlrd. eurų. Vien 2025 metais projektams išmokėta 1,7 mlrd. eurų, o didžiausia 2021–2027 metų lėšų dalis skirta žaliajam kursui, inovacijoms ir socialinei įtraukčiai. Vilnius Ukrainai perdavė du nurašytus troleibusus kaip humanitarinę pagalbą, tuo pat metu atnaujindamas savo viešojo transporto parką. Kalėjimų tarnyba iki liepos 16 dienos ieško saugumo valdymo specialisto Kaune po ginčų dėl Kauno kalėjimo valdymo ir 35 634,50 euro žalos, kurią sukėlė perduotas inventorizacijos patikrinimas.
Ryškesnių vėlyvo vakaro įvykių neišryškėjo. Svarbiausia naujiena yra būsimos aplinkos ministrės Andriulaitytės sprendimas komandoje palikti vieną žmogų.
šaltiniai: delfi.lt, tv3.lt, vz.lt, lrt.lt, 15min.lt, lrytas.lt
ES struktūriniai fondai yra Europos Sąjungos lėšos, skirtos mažinti regionų skirtumus ir finansuoti investicijas į infrastruktūrą, verslą, mokslą ir socialines paslaugas. Lietuvoje jie yra vienas svarbiausių viešųjų investicijų šaltinių.
Vilniaus savivaldybė Ukrainai perdavė du nurašomus troleibusus kaip humanitarinę paramą, o miesto viešojo transporto parkas tuo pat metu atnaujinamas naujomis transporto priemonėmis. Sostinė pastaraisiais metais Ukrainai jau yra siuntusi įvairią techniką ir įrangą, todėl šis perdavimas tęsia miesto paramą karo nuniokotoms vietos valdžioms. Ukrainos miestams tokia parama padeda atstatyti viešojo transporto maršrutus, kai dalis parko yra sunaikinta arba smarkiai susidėvėjusi. Kitas žingsnis priklausys nuo to, kuriam miestui bus perduoti troleibusai ir kada jie pasieks gavėją.
Kodėl svarbu
Ukrainos miestų keleiviams tai reiškia daugiau reisų, mažiau eilių ir greitesnį susisiekimą su ligoninėmis, mokyklomis bei darbo vietomis. Lietuvos savivaldybės ir viešojo transporto įmonės gauna konkretų būdą perduoti dar tinkamą techniką, o ne ją nurašyti į metalo laužą.
Kam naudinga
Laimi Ukrainos savivaldybės ir viešojo transporto keleiviai, o Vilniaus transporto ūkis atsisako senesnių troleibusų ir atlaisvina vietą naujesnei technikai.
Kas toliau
Vilniaus savivaldybė turi užbaigti troleibusų perdavimo ir transportavimo procedūras bei paskelbti, kuriam Ukrainos miestui jie atiteks.
Lietuvos kalėjimų tarnyba iki 2026 m. liepos 16 d. ieško Saugumo valdymo skyriaus specialisto darbui Kaune. Skelbime nurodyta, kad pareigybė susijusi su įskaitos klausimais ir kad darbo vieta yra Kaune. Šis pranešimas pasirodo po ankstesnių ginčų dėl tarnybos vadovybės sprendimų Kauno kalėjime, kai ministerijos sudaryta komisija konstatavo, jog inventorizaciją buvo pavesta atlikti išoriniam paslaugų teikėjui, o tarnyba patyrė 35 634,50 euro žalą. Dėl tokių sprendimų Kauno kalėjimo veikla jau buvo tapusi teisėsaugos ir profesinių sąjungų kritikos objektu.
Kodėl svarbu
Kauno kalėjimo pareigybės ir valdymo sprendimai tiesiogiai veikia pareigūnų darbo krūvį, vidinę kontrolę ir riziką dėl draudžiamų daiktų patekimo į įstaigą. Jei saugumo valdymo grandis silpna, labiausiai nukenčia kalėjimo darbuotojai ir pats įstaigos režimas.
2026 m. liepos 10 d. Lietuvos kariuomenė perspėjo vairuotojus, kad pagrindiniais šalies keliais gali judėti karinės technikos kolonos. Tokie perspėjimai paprastai siejami su pratybomis ir karių perdislokavimu tarp dalinių ar į tarptautines užduotis, o judėjimas dažniausiai vyksta magistralėmis ir pagrindiniais regioniniais keliais. Kariuomenė anksčiau yra nurodžiusi maršrutus per Klaipėdą, Kryžkalnį, Kazlų Rūdą, Marijampolę ir Suvalkus, kai technika vyksta į pratybas Lenkijoje. Vairuotojams tai reiškia galimus trumpalaikius eismo sulėtėjimus ir poreikį praleisti lydimas kolonas.
Kodėl svarbu
Daugiausia tai paliečia tolimųjų reisų vairuotojus, keleivinius vežėjus ir žmones, kurie liepos viduryje važiuoja A1 bei kitais magistraliniais keliais. Kariuomenės kolonos trumpam keičia eismo ritmą, todėl didžiausią kainą sumoka tie, kuriems svarbus tikslus atvykimo laikas.
Per pastaruosius 20 metų į Lietuvą per ES struktūrinius fondus investuota daugiau nei 16 mlrd. eurų, o tokios lėšos vidutiniškai sudarė didelę viešųjų investicijų dalį. Dabar diskusija krypsta į tai, kur grąža didžiausia: į matomą infrastruktūrą, kuri greitai pakeičia miestus ir kelius, ar į mažiau matomas sritis, tokias kaip moksliniai tyrimai, skaitmenizacija ir produktyvumo didinimas. 2025 metais vien projektams Lietuvoje išmokėta 1,7 mlrd. eurų, o didžiausia 2021–2027 m. lėšų dalis nukreipta į žaliąjį kursą, inovacijas ir socialinę įtrauktį. (lrt.lt)
Kodėl svarbu
Didžiausią naudą pajunta statybų, transporto ir energetikos sektoriai, kurie gauna tiesioginius užsakymus, bet ilgalaikėje perspektyvoje daugiau laimi inovacijų, IT ir MTEP įmonės, nes jos kuria didesnę pridėtinę vertę ir geriau kelia atlyginimus. Jeigu pinigai toliau bus nukreipiami daugiausia į fizikinius objektus, dalis ekonomikos gaus greitą postūmį, bet mažiau investicijų liks aukštos kvalifikacijos darbo vietoms ir produktyvumui. (lrt.lt)
2026 m. liepos 9 d. paskelbtame Lietuvos banko metiniame investuotojo paveiksle nurodyta, kad 2025 m. pabaigoje gyventojų finansinių priemonių sąskaitose sukauptas turtas siekė 3,9 mlrd. eurų, o sąskaitų su likučiu turėjo 334 tūkst. fizinių asmenų. Per metus turto vertė padidėjo 17 proc., o sąskaitų skaičius išaugo 54 proc., palyginti su 2020 m., kai tokių sąskaitų turėjo tik 46 tūkst. gyventojų. Didžiausias turto telkimas tebėra vidutinio amžiaus vyrų rankose: 45–54 metų vyrų grupėje jis siekia apie 753 mln. eurų. Jauniausių investuotojų dalis pagal sąskaitų skaičių sparčiai auga, bet jų portfeliuose dar dominuoja mažesnės sumos.
Kodėl svarbu
Tai svarbu namų ūkiams, kurie pradeda kaupti turtą per akcijas, fondus ir obligacijas, nes rinkoje atsiranda daugiau smulkiojo kapitalo ir daugiau likvidumo vietos vertybiniams popieriams. Naudos gauna vietos emitentai ir bankai su investavimo platformomis, o didžiausią atotrūkį išlaiko jauni investuotojai ir moterys, kurių valdomos sumos vis dar mažesnės.
Liepos 10-ąją TV3 Žinios pranešė, kad paskirtasis premjeras Mindaugas Sinkevičius kitąmet žada didinti senatvės pensijas, tačiau tikslių sumų dar neatskleidė. Laidoje taip pat sakyta, kad valdžia svarsto naudoti milijardinį „Sodros“ rezervą, o dėl tokio sprendimo jau nerimauja Valstybės kontrolė ir Lietuvos bankas. Naujame Vyriausybės plane pensijų indeksavimas įvardijamas kaip viena iš prioritetinių socialinių priemonių. Klausimas, kiek pinigų tam bus skirta, liko atviras.
Kodėl svarbu
Didesnės senatvės pensijos tiesiogiai paveiktų pensininkų perkamąją galią ir valstybės biudžeto spaudimą kitais metais. Jei bus panaudotas „Sodros“ rezervas, sprendimo pasekmes pajus ir ateities pensijų sistemos tvarumas.
Oleksandras Syrskis vakar pareiškė, kad Rusijos puolimo tempas Ukrainoje šiemet sumažėjo daugiau nei perpus. Vladimiras Putinas tuo pat metu atmeta raginimus derėtis dėl taikos, o Ukrainos smūgiai Rusijos naftos perdirbimo gamykloms ir uostams sustiprino jo ryžtą tęsti karą. Rusija prieš keturias dienas surengė intensyvų raketų ir dronų smūgį Kijivui, kai antžeminiai veiksmai lėtėja ir svarbiausiais taikiniais tampa logistika bei degalų infrastruktūra.
Dnipropetrovsko srityje šiandien paskelbta privaloma evakuacija iš dviejų gyvenviečių dėl didėjančios grėsmės civiliams. Liepos 7 dieną tame pačiame regione jau nurodyta evakuotis iš devynių Vasylkivkos bendruomenės kaimų, o gyventojams palikta karštoji linija 0-800-336-085. Vakar ukrainiečių dronai smogė naftos bazei Tverės srityje ir padegė du tanklaivius Azovo jūroje, o dėl gaisro buvo evakuoti netoliese esančių daugiabučių gyventojai.
ESBO Parlamentinės Asamblėjos liepą paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad „Gazprom“ ir „Rosneft“ dalyvavo iš okupuotų teritorijų išvežtų Ukrainos vaikų pervežime, finansavime ir indoktrinacijoje. Ši išvada remiasi kovo 25 dienos Jeilio Humanitarinių tyrimų laboratorijos tyrimu, kuris identifikavo apie 2 158 vaikus ir aprašė stovyklas bei kelionių kuponus, susietus su šiomis įmonėmis. Kyjivas ir Europos institucijos dabar reikalauja grąžinti visus prievarta pervežtus vaikus, o Ukraina balandį jau įvedė sankcijas su šiais grobimais susijusiems Rusijos subjektams.
„Revolut“ vakar pranešė, kad buvęs JPMorgan vadovas Kuba Fast perėmė banko Lietuvoje registruoto padalinio ir Europos veiklos vadovavimą. Bendrovė skelbia turinti daugiau kaip 57 mln. klientų Europoje ir iki 2028 metų pabaigos siekia 95 mln. patvirtintų klientų, kartu plėsdama indėlių ir paskolų verslą. Rusijos žiniasklaida šiandien taip pat išskiria augančią automobilių vagysčių ir detalių ardymo bangą didmiesčiuose, kur organizuotos grupės taikosi į naujesnius ir brangesnius modelius.
Vokietijoje atidaryta didžiausia pasaulyje išmaniųjų mikroschemų gamykla. NATO susitikime priimti svarbūs sprendimai dėl Ukrainos ir Baltijos šalių. Zelenskis paskelbė apie pokyčius Ukrainos kariuomenėje ir teigė, kad Ukrainos ginklai pasiekė visas Rusijos naftos perdirbimo gamyklas.
šaltiniai: vz.lt, delfi.lt, tv3.lt, 15min.lt, lrytas.lt, lrt.lt
ESBO Parlamentinė Asamblėja yra Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos parlamentinis forumas, vienijantis valstybių narių parlamentarus. Ji priima rezoliucijas ir ataskaitas saugumo, žmogaus teisių ir demokratijos klausimais.
Liepos 2026 m. paskelbtame Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinės Asamblėjos pranešime teigiama, kad „Gazprom“ ir „Rosneft“ prisidėjo prie iš Rusijos okupuotų Ukrainos teritorijų išvežtų vaikų gabenimo, finansavimo ir indoktrinavimo. Šis vertinimas remiasi Jeilio visuomenės sveikatos mokyklos Humanitarinių tyrimų laboratorijos 2026 m. kovo 25 d. ataskaita, kurioje nurodyta apie 2 158 vaikus ir minimos su šiomis bendrovėmis susijusios stovyklos bei kelialapiai. Ukrainos valdžia ir Europos institucijos tuo pat metu spaudžia dėl visų prievarta perkeltų vaikų grąžinimo ir dėl sankcijų tinklui, kuris vykdo jų perauklėjimą. 2026 m. balandį Ukraina jau įvedė sankcijas su vaikų grobimu siejamiems Rusijos subjektams.
Kodėl svarbu
Ukrainos šeimoms tai reiškia, kad dingusių vaikų paieška vyksta ne tik prieš kariuomenę, bet ir prieš valstybei artimų bendrovių infrastruktūrą, kuri gali aprūpinti transportą, stovyklas ir finansavimą. Toks tinklas apsunkina vaikų grąžinimą, nes kiekvienas naujas ryšys tarp įmonių ir perkėlimo schemų didina dokumentų, sankcijų ir teisinės atsakomybės mastą.
Kam naudinga
Laimi Rusijos valstybinėms įmonėms artimi tinklai ir jų prižiūrimi stovyklų operatoriai, o pralaimi Ukrainos šeimos, vaikų teisių gynėjai ir sankcijas taikančios institucijos.
Kas toliau
Kitas konkretus žingsnis bus Europos Sąjungos ir partnerių sprendimas, ar į sankcijų sąrašus įtraukti daugiau su vaikų perkėlimu siejamų Rusijos bendrovių ir jų patronuojamųjų įmonių.
JAV federalinis teismas ketvirtadienį pateikė kaltinimus aštuoniems vyrams dėl planuoto drono ir snaiperių išpuolio per birželį Baltuosiuose rūmuose vykusį UFC renginį. Prokurorai nurodo, kad taikiniais buvo Donaldas Trumpas, viceprezidentas J. D. Vance'as, Benjaminas Netanyahu, Elonas Muskas ir kiti aukšto rango asmenys. Ankstesniame procese jau buvo kaltinami penki vyrai, o vienas jų pareigūnams prisipažino padėjęs planuoti koordinuotą ataką.
Taifūnas Bavi šiandien artėjo prie Taivano ir Kinijos, todėl Taipėjuje uždarytos mokyklos. Taivano sinoptikai jį vadina didžiausiu pagal plotą salą pasiekusiu taifūnu nuo 1987 metų, o pastovus vėjo greitis siekė apie 184 km per valandą. Pietų Kinijoje dar prieš audros išėjimą į krantą potvyniai jau nusinešė 39 gyvybes, dar devyni žmonės dingo be žinios.
Donaldas Trumpas ketvirtadienį kalbėjosi su Benjaminu Netanyahu apie JAV veiksmus Persijos įlankoje po naujų amerikiečių smūgių Iranui. Incidentai su laivais Hormūzo sąsiauryje vėl padidino riziką regiono laivybai, o Izraelio paviešinta informacija apie tariamą Irano planą nužudyti Trumpą pasirodė vykstant karui ir deryboms. „Der Spiegel“ ir „Die Welt“ pastarosiomis dienomis paskelbė, kad Kinija slapta mokė Rusijos karius dronų ir elektroninės kovos, o „Reuters“ anksčiau citavo Europos pareigūnus apie mažiausiai keturių Rusijos ir Kinijos generolų dalyvavimą.
Kinija ir Rusija taip pat paskelbė kasmetines bendras karines jūrų pratybas prie Kinijos krantų. Ukrainos karo vertinimuose analitikai teigia, kad Kremlius mato siaurėjantį langą laimėjimams rytų Donecke, o Ukrainos smūgiai Rusijos energetikos objektams jau sukėlė degalų stygių daugiau kaip 50 Rusijos regionų. Pasaulio sveikatos organizacija perspėjo, kad iki 2050 metų naujų vėžio atvejų pasaulyje gali padaugėti iki beveik 35 milijonų per metus nuo dabartinių 20,6 milijono. Beveik keturi iš dešimties vėžio atvejų siejami su išvengiamais rizikos veiksniais, o PSO ir Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra ragina plėsti profilaktiką, ankstyvą diagnostiką ir gydymą.
Vėlų vakarą išryškėjo dvi svarbiausios geopolitinės kryptys: Donaldas Trumpas pareiškė palikęs nurodymus smogti Iranui, jei būtų nužudytas, o JAV Senato įstatymo projektas dėl itin griežtų sankcijų Rusijai jau suderintas su Trumpo administracija. Tuo pat metu Irano vyriausiasis derybininkas pareiškė, kad karas su JAV nesibaigs Teherano kapituliacija.
šaltiniai: 15min.lt, delfi.lt, tv3.lt, lrytas.lt, lrt.lt
Hormūzo sąsiauris yra siauras jūrų kelias tarp Persijos įlankos ir Omano įlankos. Per jį gabenama didelė pasaulio naftos ir dujų eksporto dalis, todėl bet kokie incidentai greitai veikia laivybą ir energijos kainas.
JAV federalinis teismas ketvirtadienį pateikė kaltinimus aštuoniems vyrams dėl tariamo sąmokslo surengti drono ir snaiperių išpuolį per birželį Baltuosiuose rūmuose vykusį UFC renginį. Prokurorai teigia, kad taikiniais buvo Donaldas Trumpas, viceprezidentas J. D. Vance'as, Benjaminas Netanyahu, Elonas Muskas ir kiti aukšto rango asmenys. Ankstesniame baudžiamajame procese jau buvo pateikti kaltinimai penkiems vyrams, o vienas iš jų pareigūnams esą prisipažino planavęs koordinuotą ataką.
Kodėl svarbu
Baltųjų rūmų apsaugą prižiūrinčios tarnybos dabar turi vertinti ne tik tiesioginę prezidento apsaugą, bet ir renginių perimetro saugumą, kai į vieną vietą sutelkiami pareigūnai, žiūrovai ir vieši svečiai. Tai didina spaudimą federalinėms institucijoms peržiūrėti minios kontrolės ir antidronų priemones tokiose didelėse politinėse ir sporto masinėse sueigose.
Kam naudinga
Laimi federaliniai prokurorai ir saugumo tarnybos, o didžiausi nuostoliai tenka įtariamiesiems ir renginių organizatoriams, kuriems teks taikyti griežtesnes apsaugos procedūras.
Kas toliau
Artimiausias žingsnis yra federalinio teismo posėdžiai Ohajuje, kur bus nagrinėjami aštuonių kaltinamųjų kaltinimai ir galimas ikiteisminis suėmimas.
Liepos 9 d. Ukrainos dronai smogė Rusijos Tverės srityje esančiam naftos sandėliui ir Juodojo Azovo jūroje uždegė du tanklaivius, pranešė AP. Vietos pareigūnai nurodė evakuoti netoliese esančių daugiabučių gyventojus, nes gaisras plėtėsi. Tai įvyko po kelių pastarųjų dienų smūgių Rusijos energetikos infrastruktūrai, kurie jau sukėlė degalų stygių ir normavimą keliuose regionuose. Maskva šiuos išpuolius vadina Ukrainos bandymu mažinti Rusijos karo pajėgumus.
Kodėl svarbu
Rusijos vidaus degalų rinkai tai reiškia didesnį spaudimą, nes atakos taikosi į perdirbimo ir tiekimo grandį, kuri maitina regionų degalines ir transportą. Pakrantės infrastruktūros pažeidimai taip pat gali trikdyti laivybą ir degalų tiekimą į okupuotą Krymą.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis liepos 9 dieną sakė, kad Rusijos puolimo tempas Ukrainoje šiemet sumažėjo daugiau nei perpus, nors Maskva toliau didina atakų mastą ore ir sausumoje. Tą pačią dieną „Reuters“ pranešė, kad Vladimiras Putinas atmeta raginimus derėtis dėl taikos ir kad Ukrainos smūgiai Rusijos naftos perdirbimo gamykloms bei uostams sustiprino jo ryžtą tęsti karą. Liepos 6 dieną Rusija intensyviai smogė Kijivui raketomis ir dronais, o fronto tempą lėtina smūgiai Rusijos logistikai ir degalų infrastruktūrai. Ukrainos karinė vadovybė dabar tai akcentuoja.
Kodėl svarbu
Ukrainos civiliai ir miesto infrastruktūra lieka pagrindiniu Rusijos oro smūgių taikiniu, o tai reiškia naujus elektros, ryšių ir priešlėktuvinės gynybos poreikius didžiuosiuose miestuose. Kartu smūgiai į Rusijos naftos infrastruktūrą didina spaudimą degalų tiekimui kariuomenei ir kariniams tiekimo maršrutams.
Liepos 10 d. Dnipropetrovsko srityje paskelbta privaloma evakuacija iš dviejų gyvenviečių, kurias vietos administracija sieja su didėjančia grėsme civiliams. Regionas jau anksčiau, birželio 10 d., buvo įtraukęs Vasylkivką ir kitas Sinihylskio rajono teritorijas į galimų karo veiksmų zonų sąrašą. Liepos 7 d. tame pačiame regione privaloma evakuacija paskelbta iš devynių Vasylkivkos bendruomenės kaimų, o gyventojams nurodyta kreiptis į regiono karštąją liniją 0-800-336-085. Sprendimas rodo, kad fronto artėjimas spaudžia ir atokiau nuo tiesioginės kovos linijos esančias vietoves. (decentralization.gov.ua)
Kodėl svarbu
Evakuacija tiesiogiai paliečia šeimas, kurioms tenka palikti namus, turtą ir ūkį, o savivaldybėms reikia skubiai parengti transportą, apgyvendinimą ir socialinę pagalbą. Dėl tokių sprendimų Dnipropetrovsko sritis tampa dar svarbesne priėmimo ir perkėlimo vieta žmonėms iš fronto zonos. (suspilne.media)
Vakar „Revolut“ paskelbė, kad Lietuvos padaliniui ir Europai pradeda vadovauti Kubas Fastas, anksčiau dirbęs „JPMorgan Chase“. Bendrovė pranešė, kad Europoje dabar turi daugiau nei 57 milijonus klientų ir šį skaičių mini kaip pagrindą tolesnei plėtrai. „Revolut Bank“ vidinėje 2025 metų ataskaitoje nurodė, kad iki 2028 metų pabaigos siekia 95 milijonų patikrintų klientų ir didesnio paskolų bei indėlių masto.
Kodėl svarbu
Lietuvos ir Europos mažmeniniai bankai gauna dar vieną agresyvų konkurentą dėl gyventojų indėlių, mokėjimų ir vartojimo paskolų. Jei „Revolut“ sparčiau didins paskolų portfelį, spaudimas dėl kainų ir maržų didės didžiosioms bankų grupėms Baltijos šalyse ir Vakaruose.
Rusijos žiniasklaida liepos 10 dieną rašo apie augantį automobilių vagysčių ir dalių plėšimų skaičių didžiuosiuose miestuose, kur nusikaltėliai vėl taikosi į naujesnius ir brangesnius modelius. Tai siejama su brangesnėmis atsarginėmis dalimis, sudėtingesne automobilių apsauga ir senesniais, organizuotų grupių naudojamais veiklos metodais. Policija jau fiksuoja daugiau išpuolių gyvenamuosiuose rajonuose ir ribotoje teritorijoje veikiančias grupes, kurios renkasi konkrečius modelius. Vairuotojai raginami stiprinti signalizaciją ir statyti automobilius saugomose vietose.
Kodėl svarbu
Nukentėjo brangių automobilių savininkai, o labiausiai laimi vogtų dalių perpardavėjai ir nusikalstamos grupės, kurios iš kiekvieno automobilio išpeša didesnę vertę. Draudikams ir servisams tai reiškia daugiau žalų, o vairuotojams, gyvenantiems tankiai apgyvendintuose rajonuose, didesnę riziką likti be transporto priemonės.
„Der Spiegel“ ir „Die Welt“ pastarosiomis dienomis rašo, kad Kinija slapta apmokė Rusijos karius, o ši parama Ukrainos karą pasiekė jau 2026 metų pradžioje. „Reuters“ liepos 1 dieną citavo Europos pareigūnus, kurie teigė, jog mokymai apėmė dronų ir elektroninės kovos taktiką, o juose dalyvavo mažiausiai keturi Rusijos ir Kinijos generolai. Tuo pat metu Kinija ir Rusija derina karinius veiksmus jūroje: liepos 5 dieną paskelbta apie kasmetines bendras karinių jūrų pajėgų pratybas prie Kinijos krantų. Šie ženklai rodo, kad Pekinas ir Maskva viešai nevadina savęs sąjungininkėmis, bet praktiškai plečia karinį koordinavimą.
Kodėl svarbu
Ukrainos frontui tai reiškia didesnį Rusijos smogiamųjų ir gynybos veiksmų tikslumą, nes dronų ir elektroninės kovos žinios tiesiogiai keliauja į kovos lauką. Europos saugumo planuotojams tai kelia klausimą, kiek toli Pekinas pasirengęs eiti remdamas Maskvą, neperžengdamas tiesioginės sankcijų ribos.
Galingas taifūnas Bavi liepos 10-ąją artėjo prie Taivano ir Kinijos pakrantės, o Taipėjuje buvo uždarytos mokyklos. Kinijos meteorologai pranešė, kad audra dar turėjo apie 184 kilometrų per valandą maksimalų pastovų vėjo greitį, o Taivano pareigūnai ją vadino didžiausia pagal apimtį nuo 1987 metų. Tuo pat metu pietų Kinijoje tebebuvo skaičiuojamos liūčių aukos, nes per potvynius žuvo 39 žmonės ir devyni buvo dingę be žinios. Pareigūnai abiejose šalyse ragino gyventojus kaupti atsargas ir ruoštis smarkiam lietui, staigiems potvyniams ir nuošliaužoms.
Kodėl svarbu
Stipriausiai paveikti yra Taivano miestų gyventojai, žvejai ir ūkininkai, kuriems tenka stabdyti darbus, saugoti derlių ir ruoštis evakuacijai. Pietų Kinijos gelbėtojams ir vietos valdžiai tai reiškia dar vieną krizę tuo metu, kai dalis regiono jau tvarkosi su sugadintais keliais, užlietais namais ir dingusiais žmonėmis.
Pasaulio sveikatos organizacija liepos 8 d. paskelbė, kad naujų vėžio atvejų pasaulyje iki 2050 metų gali padaugėti iki beveik 35 milijonų per metus, palyginti su maždaug 20,6 milijono dabar. Organizacija nurodo, kad Europa sudaro 21 proc. pasaulio atvejų ir 20 proc. mirčių, nors joje gyvena apie 9 proc. pasaulio gyventojų. Ataskaita beveik keturis iš dešimties vėžio atvejų sieja su išvengiamais veiksniais, ypač žmogaus papilomos virusu, hepatitais B ir C, alkoholiu, tabaku, dideliu kūno masės indeksu ir fizinio aktyvumo stoka. PSO kartu su Tarptautine vėžio tyrimų agentūra ragina valstybes stiprinti profilaktiką, ankstyvą diagnostiką ir gydymą. (who.int)
Kodėl svarbu
Europos sveikatos sistemoms tai reiškia daugiau pacientų, kuriems reikės brangios diagnostikos, operacijų ir ilgo gydymo, o didžiausia našta teks šalims, kuriose silpnesnė vakcinacija ir vėžio patikra. Didžiausią naudą gauna tabako kontrolės, skiepų ir ankstyvos diagnostikos programos, o daugiausia praranda šalys, kurios delsia jas plėsti. (who.int)
Donaldas Trumpas ketvirtadienį, 2026 m. liepos 9 d., kalbėjosi su Benjaminu Netanyahu apie JAV veiksmus Persijos įlankoje, kai Vašingtonas vėl smogė Iranui po atakų prieš laivus Hormūzo sąsiauryje. „The Associated Press“ primena, kad Iranas jau ne kartą neigė rengęs sąmokslą nužudyti Trumpą, o JAV pareigūnai anksčiau įspėjo Teheraną, kad Izraelis galėjo taikytis į Irano derybininkus. Šis naujas pranešimas atsiranda karo ir derybų fone, kai bet koks žvalgybos nutekėjimas dėl taikinių tiesiogiai veikia JAV, Izraelio ir Irano santykius. Tuo pat metu amerikiečių smūgiai Iranui ir įtampa sąsiauryje kelia naują riziką regiono laivybai.
Kodėl svarbu
Naftos ir laivybos rinkoms pavojingiausia yra tai, kad vienas žvalgybos nutekėjimas gali sustiprinti karinių veiksmų spaudimą Hormūzo sąsiauryje. Nuo to tiesiogiai priklauso konteinerių ir energijos bendrovių sąnaudos, o regiono saugumo sprendimai tampa jautresni Vašingtono ir Jeruzalės koordinacijai.
„Newsweek“ kovo 20 d. rašė, kad Vladimiras Putinas mato „dabar arba niekada“ langą, nes mūšio lauke gerėja sąlygos ir Rusijos pajėgos rengiasi naujam puolimui rytinėje Donecko srityje. „15min“ birželio 30 d. citavo analitikus, kurie teigė, kad Ukrainos smūgiai Rusijos naftos objektams jau sukėlė degalų deficitą daugiau nei 50 Rusijos regionų. Tuo pat metu „15min“ liepos 7 d. skelbė, kad kai kurie strategai mano, jog iki metų pabaigos Putinas gali būti priverstas atsisakyti maksimalistinių tikslų. Šiandieninė žinutė apie jo skubėjimą telkiasi į vieną klausimą: ar Kremlius dar bandys išgauti teritorinį laimėjimą prieš galimą spaudimo sugriežtinimą iš Vašingtono.
Kodėl svarbu
Ukrainos civiliai ir kariškiai tai reiškia, kad artimiausiomis savaitėmis gali augti spaudimas fronto ruožuose, kuriuose Maskva mato palankiausią progą judėti į priekį. Naftos perdirbimo sektoriui Rusijoje smūgiai jau kainuoja degalų trūkumą, o šis nepatogumas persimeta į transportą ir vidaus rinką.