Žaliasis vandenilis
Žaliasis vandenilis gaminamas naudojant elektrą iš atsinaujinančių šaltinių, dažniausiai elektrolizės būdu skaidant vandenį. Jis laikomas viena iš priemonių mažinti taršą transporte ir pramonėje.
Archyvinis leidimas
Gitanas Nausėda po susitikimo su parlamentinių partijų lyderiais pareiškė, kad dėl Konstitucijos pakeitimo, kuriuo būtų išbraukta branduolinio ginklo draudimo nuostata, sutariama. Ginčas sutelktas į 137 straipsnį, draudžiantį masinio naikinimo ginklus Lietuvos teritorijoje. Pataisai priimti reikėtų mažiausiai 94 Seimo balsų ir ilgos procedūros.
Lietuvai šiandien skirta 169 mln. eurų iš ES Modernizavimo fondo energetikos projektams. Šios lėšos siejamos su 51 projektu 11 valstybių ir turi stiprinti tinklų atsparumą, sistemos lankstumą bei atsinaujinančią generaciją. „Epso-G“ tuo pat metu planuoja daugiau kaip 4 mlrd. eurų investicijų į elektros, dujų ir vandenilio tinklus. Klaipėdos uostas stumia pietinę plėtrą, kuri pridėtų apie 100 hektarų teritorijos ir pritrauktų bent 300 mln. eurų privataus kapitalo.
Klaipėdoje taip pat pažengė pirmasis Lietuvoje žaliasis vandenilis su pildymo stotimi ir krantinių elektrifikacija, o uosto vadovybė ieško projekto, kuris mažintų krovos vietos trūkumą ir tiktų kariniam mobilumui. Būsto kainos Lietuvoje kyla vienu sparčiausių tempų Europos Sąjungoje ir lenkia Latviją bei Estiją.
Vilniaus apygardos teisme prokuroras pateikė naują prašymą byloje dėl 15-mečio nužudymo Žvėryne, kur kaltinamasis yra 2010 metais gimęs nepilnametis. Prezidentas taip pat pasakė nematantis požymių, kad Kęstutis Budrys negalėtų tęsti pareigų. Užsienio mokslo naujiena pasiekė ir Lietuvos auditoriją: Minesotos universiteto komanda paskelbė sukūrusi visiškai sintetinę ląstelę „SpudCell“, kuri auga, kopijuoja DNR ir dalijasi.
Volodymyras Zelenskis paragino NATO skubiai priimti sprendimą dėl oro gynybos pagalbos Kyjivui paspartinimo, o Ukrainos gynybos ministras kreipėsi į 40 partnerių šalių dėl raketų sistemoms „Patriot“. Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad Lietuva tikisi Donaldo Trumpo patvirtinimo, jog penktasis NATO straipsnis yra neginčijamas.
šaltiniai: 15min.lt, lrt.lt, vz.lt, lrytas.lt, tv3.lt, delfi.lt
Žaliasis vandenilis gaminamas naudojant elektrą iš atsinaujinančių šaltinių, dažniausiai elektrolizės būdu skaidant vandenį. Jis laikomas viena iš priemonių mažinti taršą transporte ir pramonėje.
Ohajo valstijos Hamdeno miestelyje pareigūnai liepos 1 dieną viename name rado 16 tos pačios šeimos vaikų. Tyrėjų teigimu, jie buvo laikomi viename kambaryje ir gyveno tarp žmogaus ekskrementų. Šis atvejis išaiškėjo vykdant kratą dėl nesusijusio tyrimo. Vietos šerifas Ryanas Cainas pareiškė, kad gyvuliai dažnai laikomi geresnėmis sąlygomis. Prokurorai apkaltino vaikų tėvus ir du senelius sunkiu vaikų nepriežiūros nusikaltimu. Pareigūnai taip pat nurodė, kad dalis vaikų nemokėjo kalbėti, o viena 18-metė, turinti raidos negalią, nesugebėjo net parašyti savo vardo.
Kodėl svarbu
Šis atvejis veikiausiai įtrauks vietos vaiko teisių tarnybas ir teismus. Vaikams prireiks skubios globos, medicininės pagalbos ir jų raidos bei mokymosi vertinimo. Žala bus juntama ir mokyklų sistemai, nes pareigūnai sakė, kad vaikai nebuvo įrašyti į mokyklą.
Kam naudinga
Laimi prokuratūra ir vaiko teisių tarnybos, kurios gavo pagrindą areštams ir globos sprendimams, o pralaimi tėvai, seneliai ir vietos mokyklų sistema, kurios kontrolė akivaizdžiai nesuveikė.
Kas toliau
Artimiausias žingsnis bus prokurorų byla dėl sunkaus vaikų nepriežiūros nusikaltimo, o teismas turės spręsti dėl kaltinamųjų sulaikymo ir vaikų globos.
Liepos 2 dieną paskelbta, kad iš Modernizavimo fondo Lietuvai teks 169 mln. eurų, o šios lėšos bus skirtos 51 energetikos projektui 11 Europos Sąjungos valstybių. Europos Komisijos ir Europos investicijų banko mechanizmas šiemet jau finansuoja projektus, kurie didina tinklų atsparumą, elektros sistemos lankstumą ir atsinaujinančios energetikos pajėgumus. Lietuva anksčiau yra gavusi ir kitų su energetika susijusių ES išmokų, tarp jų 37 mln. eurų iš to paties fondo per 2025 metų paskirstymą. Naujas finansavimas ateina tuo metu, kai Lietuva plečia vietinę atsinaujinančią generaciją ir tinklų modernizavimą.
Kodėl svarbu
Pelną iš to gauna elektros tinklų operatoriai, atsinaujinančios energetikos plėtotojai ir rangovai, o spaudimas mažėja importuojamoms iškastinio kuro technologijoms ir senai infrastruktūrai. Tokios lėšos gali tiesiogiai mažinti investicijų stygių tinklų stiprinime ir energijos gamybos lankstume.
Minesotos universiteto mokslininkai liepos 1 d. paskelbė sukūrę pirmąją visiškai sintetinę ląstelę, pavadintą „SpudCell“, kuri iš negyvų cheminių komponentų sukonstruota dalimis, auga, kopijuoja savo DNR ir dalijasi. Komanda teigia, kad ląstelė užbaigia visą gyvavimo ciklą ir net rodo atranką bei konkurenciją tarp kartų. Tyrėjai nurodo, kad ši konstrukcija dar yra primityvi ir kad ją reikia toliau tobulinti, įskaitant stabilesnį genomą bei daugiau molekulinės įrangos. Proveržis iškart sukėlė diskusiją, kur baigiasi inžinerinė biologija ir prasideda dirbtinės gyvybės kūrimas. (twin-cities.umn.edu)
Kodėl svarbu
Šis darbas svarbus biotechnologijų įmonėms, kurios gali iš jo gauti naują platformą vaistams, biojėgoms ir medžiagoms kurti. Jis taip pat kelia klausimų apie saugą ir prieigą, nes kuo labiau standartizuojama sintetinė ląstelė, tuo lengviau ją bus perkelti iš laboratorijos į pramonę. (quantamagazine.org)
Prezidentūroje liepos 2 d. prezidentas Gitanas Nausėda ir Seimo vadovybė turėtų svarstyti, ar dėl branduolinio ginklo reikia keisti Konstituciją, nes gegužę Prezidentūra vetavo Klaipėdos uosto įstatymo pataisas. Ginčo ašis yra Konstitucijos 137 straipsnis, kuris Lietuvoje draudžia masinio naikinimo ginklus ir, prezidento vertinimu, nepalieka išimčių laivams su branduoline ginkluote. Po vetavimo Seimas jau buvo grįžęs prie įstatymo, o dalis politikų viešai siūlė pradėti platesnę diskusiją dėl pagrindinio įstatymo keitimo. Tokiam Konstitucijos keitimui reikėtų labai plataus sutarimo, nes kalbama apie 94 Seimo balsus ir ilgesnį nei vienų posėdžių procesą.
Kodėl svarbu
Klaipėdos uostui ir jūrų transporto bendrovėms šis sprendimas lems, ar į Lietuvą galės įplaukti laivai, kurių krovinys ar įranga susiję su branduoline ginkluote. NATO partneriams ir gynybos planuotojams tai apspręs, ar Lietuva laikysis dabartinio absoliutaus draudimo, ar leis siauresnes išimtis.
Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje 15-mečio nužudymo Žvėryne byloje prokuroras po sprendimo pateikė naują prašymą dėl kaltinamojo procesinės padėties. Šioje byloje kaltinimai pareikšti 2010 metais gimusiam nepilnamečiui, o teismas jau yra pradėjęs įrodymų tyrimą. Ikiteisminį tyrimą užbaigusi policija bylą prokuratūrai perdavė sausį, o posėdžiai vyksta uždarai. Kaltinamajam iki šiol taikyta griežčiausia kardomoji priemonė, nes teismas vertino pabėgimo ir naujų nusikaltimų riziką.
Kodėl svarbu
Byloje sprendžiama, ar nepilnametis kaltinamasis liks izoliuotas iki nuosprendžio. Nuo šio sprendimo priklauso ir nukentėjusios šeimos, ir gynybos galimybės, ir tai, kiek greitai byla judės iki baigiamojo nagrinėjimo.
Klaipėdos uosto direkcija ir Susisiekimo ministerija birželio pabaigoje toliau stūmė pietinės uosto dalies plėtros projektą, kuriam numatoma apie 100 hektarų naujos teritorijos ir ne mažiau kaip 300 mln. eurų privačių investicijų. Šalia to uostas šiemet jau paskelbė apie žaliųjų sprendimų plėtrą, įskaitant pirmąją Lietuvoje žaliojo vandenilio gamybos ir pildymo stotelę bei krantinių elektrifikavimą. Uosto vadovybė dabar ieško projekto, kuris išspręstų vietos stoką krovai ir kartu derėtų su karinio mobilumo bei energetinio saugumo poreikiais. Lemiamas klausimas lieka toks, ar atsiras investuotojų ir veiklos modelis, kuris paverstų pietinę plėtrą komerciškai pagrįsta.
Kodėl svarbu
Krovos bendrovėms, logistikos įmonėms ir energetikos projektams nuo šio sprendimo priklauso, ar Klaipėdoje atsiras naujų pajėgumų be ribojimų dėl vietos stokos. Jei plėtra užstrigs, dalis krovinių ir investicijų gali keliauti į kitus Baltijos uostus.
Kyjive per naktinę Rusijos raketų ir dronų ataką žuvo mažiausiai 17 civilių, sužeistųjų skaičius perkopė pusšimtį. Gelbėtojai auštant dar ieškojo žmonių sugriautuose daugiabučiuose, o gyventojai valandas slėpėsi metro stotyse. Ukrainos pareigūnai skelbė, kad smūgiai pataikė į 28 vietas sostinėje, daugiausia gyvenamuosius namus ir kitus civilinius objektus, taip pat padegė viešbutį centriniame bulvare. Per tą pačią ataką Kyjive buvo sunaikintas ir Raudonojo Kryžiaus pagalbos sandėlis. Maskva šį smūgį pateikė kaip atsaką į Ukrainos atakas prieš Rusijos naftos objektus, o Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad spaudimas Ukrainai bus didinamas siekiant karo tikslų. Tą pačią dieną Vašingtone įsikūręs Strateginių ir tarptautinių studijų centras paskelbė, kad bendri Rusijos karo prieš Ukrainą kariniai nuostoliai jau viršijo 2 mln. žmonių. Tyrimas nurodo, kad vien Rusijos pajėgos patyrė apie 1,4 mln. nuostolių, iš jų 400–450 tūkst. žuvo. Ukrainos pareigūnai šiandien dar nurodė, kad Rusija galėjo pirmą kartą paskelbti numušusi ukrainietišką balistinę raketą savo teritorijoje, o tai reikštų naują Kyjivo tolimojo smūgio etapą. Vokietijoje federalinė prokuratūra paskelbė, kad 2022 metų „Nord Stream“ sabotažas buvo įvykdytas Ukrainos valdžios nurodymu, o kaltinamajam Serhii K. byla perduota teismui. Liuksemburge ES Teisingumo Teismas tuo metu nagrinėja „Google“ apeliaciją dėl 4,125 mlrd. eurų „Android“ antimonopolinės baudos, kuri užbaigs septynerius metus trunkantį ginčą dėl paieškos ir naršyklės dominavimo.
Per vieną didžiausių pastarojo meto Rusijos smūgių Kyjivui žuvusiųjų skaičius išaugo iki 27, dar apie 100 žmonių sužeista. Ukraina taip pat pranešė, kad nuo 2022 metų užfiksavo beveik 14 tūkst. Rusijos cheminių atakų prieš savo pajėgas.
šaltiniai: 15min.lt, delfi.lt, lrt.lt, tv3.lt, lrytas.lt
ES Teisingumo Teismas yra aukščiausia Europos Sąjungos teisminė institucija, aiškinanti ES teisę ir sprendžianti ginčus tarp valstybių narių, institucijų ir bendrovių. Jis taip pat nagrinėja apeliacijas tam tikrose konkurencijos bylose.
Per 2026 m. liepos 2 d. naktį Rusija surengė raketų ir dronų smūgį Kyjivui, per kurį žuvo mažiausiai 17 civilių, dar dešimtys buvo sužeisti. Maskva šį smūgį aiškino atsaku į Ukrainos atakas prieš Rusijos naftos objektus, kurie sukėlė degalų trūkumą ir spaudimą Vladimirui Putinui. Dmitrijus Peskovas vėliau pareiškė, kad Rusija „ir toliau didins spaudimą“ Ukrainai, kad pasiektų savo karo tikslus. Kyjive gelbėtojai ryte dar ardė sugriautus daugiabučius ir ieškojo dingusių žmonių. (apnews.com)
Kodėl svarbu
Kyjivo gyventojams tai reiškia dar vieną naktį slėptuvėse, išardytus daugiabučius ir ilgą paieškos bei gelbėjimo darbą po smūgio. Ukrainos oro gynybai tai didina spaudimą, nes atakos vis dažniau derina balistines raketas ir dronus prieš tankiai apgyvendintus rajonus. (apnews.com)
Kam naudinga
Laimi Kremliaus karo linija ir Rusijos naftos perdirbimo smūgius remiantys Ukrainos daliniai, o praranda Kyjivo civiliai ir Rusijos miestų gyventojai, kurie gauna atsakomąsias atakas bei didėjančius kuro trukdžius. (apnews.com)
Kas toliau
Didžiausias kitas klausimas yra, ar Ukraina per artimiausias dienas atsakys naujais smūgiais į Rusijos naftos infrastruktūrą, nes Maskva šią kampaniją tiesiogiai sieja su savo tolesniais veiksmais. (apnews.com)
Permėje daugiau kaip 30 Ukrainos dronų smogė „Lukoil-Permnefteorgsintez“ gamyklai ir sustabdė vienos didžiausių Rusijos naftos perdirbimo įmonių darbą. Pernai ši gamykla perdirbo apie 12,6 mln. tonų naftos, arba maždaug 250 tūkst. barelių per dieną.
Kongo Demokratinėje Respublikoje Ebolos protrūkio aukų skaičius ketvirtadienį pasiekė 438, o užsikrėtusiųjų jau daugiau kaip 1 400. PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas sakė, kad protrūkį sukėlė Bundibugyo atmaina, kuriai nėra nei specifinio gydymo, nei vakcinos. PSO taip pat įtraukė pirmą pacientą į tyrimą, kuriame bus vertinami du galimi vaistai, o daugiau kaip 200 žmonių jau pasveiko.
Dohoje netiesioginėse JAV ir Irano derybose aptarta Irano branduolinė programa ir laivyba Hormūzo sąsiauriu. Kataro užsienio reikalų ministerija nurodė, kad susitikime pasiekta teigiamos pažangos, o Donaldas Trumpas sakė, kad abi pusės labai gerai sutaria. Jungtinėse Valstijose taip pat pateiktas ieškinys Venesuelos prezidentui Nicolasui Maduro dėl neteisminių egzekucijų Venesueloje ir pasirašytas susitarimas dėl nuolatinės ambasados statybos Jeruzalėje.
Vašingtonas tikisi, kad kitą savaitę Ankaroje vyksiantis NATO viršūnių susitikimas pateiks konkrečių sprendimų dėl gynybos planų ir didesnių įsipareigojimų Ukrainai. NATO šaltinis nurodė, kad Europos sąjungininkės jau užpildė beveik visas spragas, kurias aljanso planuose paliko JAV. Stambule keturi žmonės gavo 12–18 metų laisvės atėmimo bausmes dėl Turkijos ir Vokietijos šeimos žūties viešbutyje po nuodingo insekticido panaudojimo. Meksikos Kalakmulo biosferos rezervate archeologų komanda, vadovaujama Ivano Šprajco, aptiko iki šiol nežinotą majų miestą Minanbę su 14 akmeninių paminklų ir maždaug 13 metrų aukščio piramidės šventykla.
Jungtinių Tautų vadovas griežtai pasmerkė Rusijos smūgį Kyjivui. Tuo metu JAV pareigūnas sakė, kad Donaldas Trumpas siekia nutraukti beprasmes žudynes Ukrainoje.
šaltiniai: 15min.lt, delfi.lt, lrt.lt, tv3.lt, lrytas.lt
Hormūzo sąsiauris yra siauras jūrų kelias tarp Irano ir Arabijos pusiasalio, jungiantis Persijos įlanką su Omano įlanka. Per jį gabenama didelė pasaulio naftos ir suskystintų dujų dalis, todėl bet kokia grėsmė laivybai greitai paveikia energijos rinkas.
Daugiau kaip 30 Ukrainos dronų smūgis Rusijos Permėje sustabdė „Lukoil-Permnefteorgsintez“ naftos perdirbimo gamyklos darbą. Ji yra viena didžiausių šalyje. 2024 metais įmonė perdirbo apie 12,6 mln. tonų naftos, arba 250 tūkst. barelių per dieną. Rusijos naftos perdirbimo sektorius jau kelis mėnesius patiria pasikartojančius dronų smūgius, o birželį kiti išpuoliai trumpam sustabdė ar sulėtino gamyklų darbą Maskvos, Tatarstano ir Samaros srityse.
Kodėl svarbu
Rusijos degalų rinką labiausiai spaudžia perdirbimo įmonės ir transporto bendrovės, nes kiekvienas sustojęs padalinys mažina benzino ir dyzelino pasiūlą. Ukrainai tai suteikia galimybę taikyti į karo finansavimo šaltinį, o Rusijos kariuomenei ir vidaus vartotojams tai reiškia didesnę degalų trūkumo riziką.
Kam naudinga
Naudos gauna Ukraina ir jos gynybos planuotojai, o nuostolį patiria „Lukoil“, Rusijos naftos perdirbimo sektorius ir degalų tiekimo grandinė.
Kas toliau
Kitas lūžis priklausys nuo to, ar Rusijos energetikos ministerija paskelbs naujus gamybos ribojimus arba avarinius remonto terminus Permės gamykloje.
Vašingtone įsikūręs Strateginių ir tarptautinių studijų centras liepos 2 d. paskelbtame tyrime apskaičiavo, kad nuo 2022 m. vasario Rusijos invazija į Ukrainą sukėlė daugiau kaip 2 mln. karinių netekčių. Tyrimas rodo, kad Rusijos pajėgos patyrė maždaug 1,4 mln. netekčių, iš jų 400–450 tūkst. žuvo. Analitikų vertinimu, tai didžiausias vienos valstybės kariuomenės nuostolių mastas nuo Antrojo pasaulinio karo. Šis skaičiavimas pasirodė tą pačią dieną, kai Rusija surengė naktinę raketų ir dronų ataką prieš Kyjivą.
Kodėl svarbu
Ukrainos ir Rusijos kariuomenėms šie skaičiai reiškia dar didesnį rotacijos ir mobilizacijos spaudimą, o rusų vadovybei jie siaurina manevro erdvę tęsti puolimą be papildomų nuostolių. Kyjivo gyventojams karo kaina tiesiogiai matuojama naujomis oro atakomis ir sužeistaisiais.
Vokietijos federalinė prokuratūra liepos 2 d. Karlsrūhėje pareiškė, kad 2022 m. rugsėjo išpuolį prieš „Nord Stream“ dujotiekius surengė Ukrainos valstybės institucijų nurodymu veikusi grupė, o kaltinamasis įvardytas kaip Serhii K. Jam pateikti kaltinimai dėl sprogdinimo, turto sugadinimo, viešųjų paslaugų trikdymo ir karo nusikaltimo bendrininkavimo. Prokurorai nurodė, kad grupė naudojo jachtą „Andromeda“, kuri išplaukė iš Rostoko ir buvo pasitelkta sprogmenims prie Bornholmo salos Baltijos jūroje padėti. Byla dabar perduota teismui, o tai reiškia, kad vienas politiškai jautriausių Europos sabotažo tyrimų artėja prie nagrinėjimo iš esmės.
Kodėl svarbu
Vokietijos teismui teks vertinti bylą, kuri tiesiogiai paliečia Berlyno ir Kyjivo santykius, nes Vokietija yra viena didžiausių Ukrainos karinių rėmėjų. Sprendimas taip pat svarbus energetikos sektoriui, nes „Nord Stream“ sprogdinimai galutinai užbaigė Rusijos dujų grįžimo į Vokietijos rinką scenarijų.
Ukrainos kariškiai ir valdžios atstovai, remdamiesi „Bloomberg“, liepos 2-ąją nurodė, kad Maskva galėjo pirmą kartą pranešti apie Ukrainos balistinės raketos numušimą Rusijos teritorijoje. To paties pranešimo fone minėta ukrainiečių gynybos bendrovė „Fire Point“, kuri pastarosiomis savaitėmis viešai siejama su tolimosios veikos ginklais. Jei šis vertinimas pasitvirtins, tai reikštų, kad Kyjivas į Rusijos gilumą jau gali smogti ne tik sparnuotosiomis raketomis, bet ir balistine sistema. Bloomberg taip pat pažymėjo, kad Rusijos pareiškimas pasirodė tuo metu, kai Ukrainos smūgiai Rusijos viduje jau pasiekė svarbią infrastruktūrą, įskaitant naftos ir gynybos objektus. (newsukraine.rbc.ua)
Kodėl svarbu
Ukrainos kariuomenei tai reikštų platesnį smūgių spektrą prieš Rusijos karinius ir pramoninius taikinius. Rusijos naftos ir gynybos sektoriui tai didintų spaudimą saugoti objektus, kurie iki šiol buvo laikomi saugesniais už fronto zoną. (businessmirror.com.ph)
Per Rusijos naktinę ataką Kyjive liepos 2-osios rytą žuvo mažiausiai aštuoni žmonės, dar 34 buvo sužeisti, o smūgiai užfiksuoti 28 miesto vietose, daugiausia gyvenamuosiuose namuose ir civilinėje infrastruktūroje. Ukrainos pareigūnai nurodė, kad puolime naudotos balistinės ir sparnuotosios raketos bei dronai, o gyventojai slėpėsi metro stotyse, kai sostinėje kelias valandas griaudėjo sprogimai. Per išpuolį kilo gaisras viešbutyje centrinėje miesto gatvėje, taip pat apgadinti daugiabučiai ir kiti civiliniai objektai. Tai vienas didžiausių smūgių Kyjivui per pastarąsias savaites.
Kodėl svarbu
Kyjivo gyventojams tai reiškia daugiau žuvusiųjų, sužeistųjų ir žmonių, kuriems tenka palikti namus dėl apgadintų daugiabučių bei užsiliepsnojusių pastatų. Tokių smūgių mastas didina spaudimą miesto priešgaisrinėms pajėgoms, ligoninėms ir metro slėptuvėms, kurios priima civilius per oro pavojaus signalus.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas Liuksemburge šiandien sprendžia „Google“ apeliaciją dėl 4,125 mlrd. eurų baudos, kurią Europos Komisija skyrė 2018 metais už „Android“ sistemos naudojimą konkurentams spausti. Bendrasis Teismas 2022 metais paliko pažeidimo esmę galioti, bet baudą sumažino iki 4,125 mlrd. eurų. 2025 metais Teismo generalinė advokatė pasiūlė atmesti „Google“ skundą ir palikti galioti sumažintą sankciją. Galutinis sprendimas užbaigs septynerius metus trunkantį ginčą dėl to, ar „Google“ per „Android“ gynė savo paieškos ir naršyklės pozicijas nesąžiningai.
Kodėl svarbu
Baudos dydis tiesiogiai veikia „Alphabet“ finansinius rezervus ir signalizuoja, kiek toli Europos teisėjai gali eiti prieš didžiąsias technologijų bendroves. Sprendimas taip pat nustatys, kokias ribas ES taiko telefonų gamintojams ir programėlių tiekėjams, kai jos susietos su „Android“ ekosistema.
2026 m. liepos 1 d. Dohoje JAV ir Irano delegacijos surengė netiesiogines derybas. Kataro užsienio reikalų ministerija po susitikimų pranešė apie teigiamą pažangą ir sutarimą tęsti pokalbius. JAV pasiuntiniai Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris prieš tai susitiko su Kataro pareigūnais, kurie tarpininkauja tarp Vašingtono ir Teherano. Derybose buvo keliami Irano branduolinės programos ir Hormūzo sąsiaurio klausimai. Donaldas Trumpas tą pačią dieną sakė, kad JAV ir Iranas „sutaria labai gerai“, ir gyrė pažangą Dohoje. Tai įvyko po kelių savaičių įtampos dėl Irano ir JAV smūgių bei ginčo dėl laivybos Persijos įlankoje.
Kodėl svarbu
Derybų baigtis tiesiogiai veikia laivybą Hormūzo sąsiauriu, per kurį juda didelė pasaulinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų dalis. Bet koks susitarimas arba jo žlugimas gali iš karto atsiliepti kuro kainoms ir Europos importo sąnaudoms.
2026-07-01 Meksikos Kampečės valstijos Kalakmulo biosferos rezervate tarptautinė Meksikos ir Slovėnijos archeologų komanda aptiko iki šiol nežinomą majų miestą Minanbę. Tyrimui vadovavo archeologas Ivas Šprajcas, o darbus leido Meksikos antropologijos ir istorijos institutas. Vietoje dokumentuota 14 akmeninių monumentų, tarp jų stelų ir altorių, bei apie 13 metrų aukščio piramidės šventykla. Mokslininkai teigia, kad radinys suteiks naujų duomenų apie majų politinę sandarą, architektūrą ir gyvenimą prieš civilizacijos nuosmukį.
Kodėl svarbu
Majų civilizacijos tyrėjams tai svarbu, nes Minanbė gali papildyti spragas apie regiono valdžios centrus ir jų ryšius prieš civilizacijos griūtį. Meksikos paveldo institucijoms tai reiškia naują objektą, kurį reikės saugoti nuo plėšikavimo ir nelegalios veiklos.
Turkijos teismas Stambule nuteisė keturis žmones dėl 4 asmenų turkų kilmės vokiečių šeimos mirties viešbutyje, kuriame, pagal ekspertizę, buvo naudotas nuodingas insekticidas. Byla kilo po to, kai šeima, atvykusi atostogų į Stambulą, susirgo ir per kelias dienas mirė abu vaikai, o vėliau ir tėvai. Teismas skyrė nuo 12 iki 18 metų laisvės atėmimo bausmes viešbučio darbuotojams ir kenkėjų kontrolės įmonės atstovams. Tyrėjai nustatė, kad mirties priežastis siejosi su fosfino dujomis, kurios išsiskiria naudojant tam tikrus pesticidus.
Kodėl svarbu
Ši byla svarbi kelionių organizatoriams ir viešbučių sektoriui, nes ji kelia klausimą, kaip Turkijoje tikrinamas patalpų fumigavimas ir kas atsako už svečių saugumą. Vokietijos turistams ir kitų šalių poilsiautojams tai reiškia didesnį dėmesį apgyvendinimo vietų sanitarijai ir kenkėjų naikinimo procedūroms.
Kongo Demokratinėje Respublikoje ketvirtadienį užfiksuota 438 Ebolos aukos, o užsikrėtusiųjų skaičius viršijo 1 400, pranešė Pasaulio sveikatos organizacijos vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas. Naujas protrūkis šalyje susijęs su Bundibugyo atmaina, kuriai nėra nei specifinio gydymo, nei vakcinos. Pasaulio sveikatos organizacija tuo pat metu paskelbė apie pirmojo tiriamojo įtraukimą į gydymo vaistais studiją, kuri turėtų įvertinti dvi galimas terapijas. Organizacija taip pat nurodo, kad daugiau nei 200 pacientų jau pasveiko.
Kodėl svarbu
Didžiausią spaudimą patiria Rytų Kongo ligoninės ir gydymo centrai, kuriems tenka gydyti pacientus be veiksmingos vakcinos nuo šios atmainos. Rizika išlieka ir šeimoms, kurios slaugo ligonius namuose, nes pagalbos langas trumpas, o sunkių atvejų mirtingumas labai aukštas.
Vašingtonas tikisi, kad 2026 m. liepos 7–8 dienomis Ankaroje vyksiantis NATO viršūnių susitikimas bus labai sėkmingas, nes Aljansas artėja prie susitarimų dėl gynybos planų ir didesnių įsipareigojimų Ukrainai. NATO šaltinis „Reuters“ sakė, kad Europos sąjungininkės jau užpildė beveik visas spragas, kurias paliko JAV gynybos planuose, o Markas Rutte birželio 25 dieną teigė, kad viršūnių susitikime bus paskelbta apie naujas gynybos sutartis už dešimtis milijardų dolerių. Susitikimas vyksta po JAV sprendimo sumažinti dalį į NATO krizių planus įtrauktų pajėgumų ir po spaudimo sąjungininkėms sparčiau didinti išlaidas gynybai. Erdoganas birželio 29 dieną sakė, kad Ankara siekia parodyti Aljanso vienybę ir atsparumą.
Kodėl svarbu
NATO šalims nuo šio susitikimo priklauso, ar jos gaus aiškesnius gynybos planus ir daugiau karinių pajėgumų, kurie svarbūs ir Baltijos valstybių saugumui. Ukrainai tai gali reikšti platesnius įsipareigojimus dėl paramos, o Europos gynybos pramonei, priešingai, naujas sutartis ir užsakymus.