Dviejų veiksnių autentifikavimas
Tai prisijungimo apsauga, kai vien slaptažodžio nepakanka ir reikia antro patvirtinimo, pavyzdžiui, kodo telefone. Toks būdas mažina riziką, kad pavogtas slaptažodis leis prisijungti prie sistemos.
Archyvinis leidimas
Seimo kanceliarija šiandien 12.04 val. pranešė aptikusi kibernetinį incidentą, nukreiptą į dalies darbuotojų slaptažodžių saugumą. Įstaiga nurodė veiklos sutrikimų ar kitos žalos nenustačiusi, informavo Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą ir griežtina slaptažodžių taisykles, privalomą dviejų veiksnių autentifikavimą bei išorinių laikmenų naudojimą.
Seime šiandien registruota Konstitucijos pataisa, kuri išbrauktų draudimą Lietuvoje dislokuoti branduolinį ginklą. Iniciatyvą parėmė apie 50 parlamentarų, po to kai prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo pirmininkas Juozas Olekas ir krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė paragino peržiūrėti dabar galiojantį 137 straipsnį. Užsienio reikalų ministerija šiandien iškvietė Rusijos ambasados atstovą Vilniuje ir įteikė protesto notą dėl masinio Ukrainos apšaudymo. Ministerija nurodė, kad per ataką paleista mažiausiai 75 raketos ir beveik 500 dronų, žuvo mažiausiai 27 civiliai, o sunaikinta daugiau kaip 1,5 mln. eurų humanitarinės paramos.
Kazlų Rūdos savivaldybė šiandien paskelbė ekstremalią situaciją Jūrės tvenkinio ir užtvankos teritorijoje. Meras Mantas Varaška teigė, kad dar 2018 metais avarine pripažintos užtvankos remontas stringa, nes vandens lygiui pažeminti laiku negautas Aplinkos apsaugos agentūros leidimas. Litgrid vadovas Darius Maikštėnas šiandien sakė, kad Lietuva šiemet jau 45 dienas pasigamino tiek elektros, kiek suvartojo, o veikiančių saulės ir vėjo elektrinių galia viršijo 6 GW. Vilniuje naujų būstų rinka per pirmąjį pusmetį augo daugiau kaip 62 proc., ekonominės klasės butų parduota per 1,5 tūkst., o vidutinė kaina pasiekė 4,1 tūkst. eurų už kvadratinį metrą. Sostinė taip pat atidaro moksleivių dainų šventę „Laiku. Ratu. Kartu“, kuri rengiama po 10 metų pertraukos.
Vyriausybė paskelbė gynybos ir vidaus saugumo prioritetus: žada stiprinti oro gynybą, registrų apsaugą ir atsparumą. Taip pat planuojama didinti vaiko išmokas ir pensijas, o ministrų kabinete gali keistis 8 iš 14 ministrų.
šaltiniai: delfi.lt, tv3.lt, 15min.lt, vz.lt, lrytas.lt, lrt.lt
Tai prisijungimo apsauga, kai vien slaptažodžio nepakanka ir reikia antro patvirtinimo, pavyzdžiui, kodo telefone. Toks būdas mažina riziką, kad pavogtas slaptažodis leis prisijungti prie sistemos.
2026 m. liepos 3 d. 12 val. 04 min. Seimo kanceliarija pranešė apie kibernetinį incidentą, kai buvo mėginta paveikti dalies darbuotojų slaptažodžių saugumą. Kanceliarija teigia, kad įvykis buvo laiku užfiksuotas, apie jį informuotas Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, o neigiamų pasekmių ar sistemos sutrikimų nenustatyta. Po ankstesnių grėsmių Seime jau atnaujintos tinklų ir informacinių sistemų naudojimo taisyklės, sugriežtinti slaptažodžių reikalavimai ir daugiaveiksnis autentifikavimas, o išorinės laikmenos ribojamos. Kanceliarija taip pat sako stiprinanti Informacinių technologijų departamentą ir planuojanti dideles sistemas modernizuojančias investicijas. (lrytas.lt)
Kodėl svarbu
Kanceliarijos darbuotojams ir parlamentarams tai reiškia griežtesnę prieigą prie tarnybinių sistemų, mažiau galimybių dirbti iš asmeninių įrenginių ir daugiau privalomų saugumo veiksmų prisijungiant prie dokumentų bei vidinių kanalų. Tai tiesiogiai veikia, kaip Seime cirkuliuoja teisėkūros ir tarnybinė informacija. (lrytas.lt)
Kam naudinga
Laimi Seimo kanceliarijos IT specialistai ir centralizuotai valdomų įrenginių naudotojai, o patogumo netenka tie darbuotojai ir politikai, kurie anksčiau rėmėsi asmeniniais telefonais, išorinėmis laikmenomis ar viešomis susirašinėjimo programomis. (lrytas.lt)
Kas toliau
Artimiausias konkretus žingsnis yra Seimo kanceliarijos naujų taisyklių įgyvendinimas, kuriame privalomas daugiaveiksnis autentifikavimas ir 12 simbolių slaptažodžiai visur, kur tai techniškai įmanoma. (lrytas.lt)
Penktadienį Seime registruotas Konstitucijos 137 straipsnio pakeitimo projektas, kuriuo siūloma išbraukti draudimą Lietuvoje dislokuoti branduolinį ginklą, iniciatyvą pasirašė pusšimtis parlamentarų. Prezidentas Gitanas Nausėda ir Seimo vadovas Juozas Olekas jau viešai sakė, kad šią nuostatą reikia peržiūrėti, o krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė dar pernai kalbėjo apie galimą Konstitucijos korekciją, jei sąjungininkai pateiktų realius dislokavimo planus. Šiuo metu Konstitucijoje nurodyta, kad Lietuvos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių. Naujas projektas šią ribą iš esmės pakeistų ir atvertų kelią Seimo balsavimui dėl pagrindinio įstatymo.
Kodėl svarbu
Tai gali pakeisti Lietuvos branduolinio atgrasymo architektūrą ir suteikti daugiau derybinės erdvės su NATO sąjungininkais, jei būtų svarstomas jų ginkluotės dislokavimas Baltijos regione. Pokytis paliestų ir Seimą, kuriam tektų surinkti politinę daugumą konstitucinei pataisai.
Liepos 3 d. Užsienio reikalų ministerija iškvietė Rusijos ambasados Lietuvoje atstovą ir įteikė griežto protesto notą dėl naktį iš liepos 1 į 2 d. surengto masinio Ukrainos apšaudymo. Per išpuolį Rusija paleido ne mažiau kaip 75 įvairių tipų raketas ir beveik 500 kovinių bepiločių orlaivių, o labiausiai nukentėjo Kyjivas. Per šią ataką žuvo mažiausiai 27 civiliai, dar bent 90 buvo sužeisti, o sugriautas Ukrainos Raudonojo Kryžiaus sandėlis, kuriame sunaikinta daugiau kaip 1,5 mln. eurų vertės humanitarinės paramos. Ministerija taip pat pažymėjo, kad Rusijos pajėgos tęsė atakas ir liepos 3-iosios naktį, kai Romnų bendruomenėje Sumų srityje į daugiabutį pataikius žuvo keturi žmonės, tarp jų vienerių metų mergaitė ir jos mama. (urm.lt)
Kodėl svarbu
Tai tiesiogiai veikia Ukrainos gelbėjimo tarnybas ir humanitarinės pagalbos tinklą, nes sunaikintos atsargos ir sugriauta infrastruktūra mažina pagalbą civiliams po atakų. Kijevo ir Sumų gyventojams tai reiškia daugiau žuvusiųjų, sužeistųjų ir lėtesnį pirmosios pagalbos tiekimą. (urm.lt)
2026 m. liepos 3 d. Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška potvarkiu paskelbė savivaldybės lygio ekstremalią situaciją Jūrės kaime, Jūrės tvenkinio ir užtvankos teritorijoje. Sprendimas priimtas po birželio 30 d. Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro posėdžio, kuriame įvertinta reali užtvankos būklė ir rizika žmonių gyvybei, sveikatai, turtui bei aplinkai. Savivaldybė nurodo, kad užtvankos avarinė būklė nustatyta dar 2018 metais, o šiemet rastas rangovas remontui. Darbams reikia pažeminti tvenkinio vandens lygį, tačiau laiku negautas Aplinkos apsaugos agentūros leidimas.
Kodėl svarbu
Jūrės kaimo gyventojams ir prie tvenkinio esantiems sklypams tai reiškia didesnę saugos kontrolę ir galimus laikino vandens režimo pakeitimus, kol bus pradėtas remontas. Savivaldybei šis sprendimas atveria kelią avariniams darbams, kurie gali sumažinti užtvankos griūties ir aplinkos taršos riziką.
„Litgrid“ vadovas Darius Maikštėnas aiškino, kad Lietuvos elektros sistema kasdien laikoma pusiausvyroje pagal paklausą, gamybą ir rezervus, o šiemet šalis jau 45 dienas pati pasigamino tiek elektros, kiek suvartojo. Bendrovės duomenimis, 2025 metais tokių dienų buvo 70, o veikiančių saulės ir vėjo elektrinių bendra galia šiemet perkopė 6 gigavatų ribą. Tinklo stabilumui taip pat svarbūs perdavimo linijų srautų valdymas ir rezervinės galios, kurios leidžia dengti staigius gamybos ar vartojimo šuolius.
Kodėl svarbu
Namų ūkiams ir verslui tai reiškia mažesnę priklausomybę nuo importo ir mažesnę sutrikimų riziką, kai vietinė gamyba staiga krinta arba paklausa pašoka. Tuo pačiu laimi saulės ir vėjo projektų vystytojai, o pralaimi tie tiekėjai, kurių modelis remiasi importuota elektra ir didesniais sistemos balansavimo kaštais.
Vilniaus naujų butų rinka per pirmąjį 2026 metų pusmetį išaugo daugiau kaip 62 proc., o sostinėje fiksuota rekordinė pasiūla. Per šį laikotarpį populiariausi buvo ekonominės klasės butai, kurių parduota daugiau kaip 1,5 tūkst., o vidutinė naujo būsto kaina pasiekė 4,1 tūkst. eurų už kvadratinį metrą. NT vystytojų teigimu, brangstant palūkanoms, infliacijai ir būsto kainoms, dalis pirkėjų ieško didesnių, bet prieinamesnių būstų miesto centre, o ne namų užmiestyje. Vasarą sprendimai dažniau atidedami rudeniui, todėl artimiausius mėnesius rinka vertins, ar pasiūlos perteklius liks ir kaip keisis kainos.
Kodėl svarbu
Didmiesčio butų ieškantys pirkėjai ir nuomos rinka gauna daugiau pasirinkimo, bet už geresnius adresus centre teks mokėti daugiau. Užmiestinių namų savininkams ir jų tarpininkams tai reiškia didesnę konkurenciją dėl pirkėjų, kurie šiandien lygina erdvę su kasmėnesine įmoka.
Kyjive po Rusijos masinės naktinės atakos žuvusiųjų skaičius išaugo iki 30, dar 10 žmonių tebėra dingę. Sostinės pareigūnai anksčiau nurodė, kad sužeistas 91 žmogus, apgadinta apie 130 pastatų, o šiandien mieste paskelbta gedulo diena po daugiausia aukų šiemet pareikalavusio smūgio.
Sumų srities Romnų bendruomenėje Rusijos dronas naktį pataikė į gyvenamąjį namą ir nužudė keturis civilius, tarp jų mažą mergaitę ir jos motiną. Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad per naktį neutralizavo 82 iš 105 Rusijos paleistų dronų ir vieną raketą Kh-59/69. Kariškiai taip pat nurodė, kad 21 smogiamasis dronas ir viena raketa pataikė į 16 vietovių.
Volodymyras Zelenskis vakar sakė, kad Ukrainos derybininkai pastarąsias dvi dienas kalbėjosi su JAV atstovais, tarp jų ir Jaredu Kushneriu. Šiuose kontaktuose taip pat dalyvauja specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas, o pokalbiai sutelkti į galimo susitarimo sąlygas ir saugumo garantijas. NATO sąjungininkės kitą savaitę Ankaroje ketina pažadėti 70 mlrd. eurų karinę paramą Ukrainai 2026 metais ir bent tokio paties dydžio paramą 2027 metais. Deklaracijos projekte Rusija įvardijama kaip ilgalaikė grėsmė euroatlantiniam saugumui, o lyderiai turėtų dar kartą patvirtinti įsipareigojimą kolektyvinei gynybai pagal 5-ąjį straipsnį.
Lenkijoje dėmesį patraukė „The Telegraph“ pranešimas, kad Jungtinės Valstijos ne kartą perspėjo Varšuvą dėl galimos Rusijos ginkluotos provokacijos Lenkijos teritorijoje artimiausiais mėnesiais. Su prezidentu Karoliu Nawrockiu siejami šaltiniai laikraščiui nurodė scenarijus nuo raketų ir dronų smūgių iki Rusijos karių įžengimo į Lenkiją, siekiant patikrinti NATO ryžtą.
Rusijos smūgiai Sumų centrui vėlų vakarą nusinešė gyvybių, per masinę dronų ir aviacinių bombų ataką sužeistas ir vaikas. Tuo pat metu Ukraina smogė strategiškai svarbiam tiltui Kryme ir sustabdė vienos didžiausių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų veiklą.
šaltiniai: 15min.lt, lrt.lt, delfi.lt, tv3.lt, vz.lt, lrytas.lt
Šiaurės Atlanto sutarties 5-asis straipsnis numato, kad ginkluotas išpuolis prieš vieną ar kelias nares laikomas išpuoliu prieš visas. Kiekviena sąjungininkė tada imasi veiksmų, kuriuos laiko būtinais, įskaitant ginkluotos jėgos panaudojimą.
NATO sąjungininkės per kitą savaitę Ankaroje vyksiantį viršūnių susitikimą ketina pažadėti 70 mlrd. eurų karinę paramą Ukrainai 2026 metais, o 2027 metais žadamos bent tokio paties lygio sumos, rodo diplomatų aptartas deklaracijos projektas. Dokumentas dar laukia galutinio lyderių pritarimo, bet jame taip pat įrašyta, kad Rusija kelia ilgalaikę grėsmę euroatlantiniam saugumui. Šalia to numatomas ir pareiškimas dėl tvirto įsipareigojimo kolektyvinei gynybai pagal 5-ąjį straipsnį. Volodymyras Zelenskis turėtų dalyvauti NATO lyderių vakarienėje 2026 m. liepos 7-ąją, bet ne pagrindiniame susitikime kitą dieną.
Kodėl svarbu
Ukrainos kariuomenei tai reiškia tęstinį amunicijos, oro gynybos ir technikos srautą tuo metu, kai Kyjivas remiasi išorine parama frontui išlaikyti. Europos NATO šalims ir Kanadai tai yra politinis įsipareigojimas, kurio mastas leis vertinti, ar Aljansas išlaiko spaudimą Maskvai po dar vienų karo metų.
Kam naudinga
Laimi Ukrainos ginkluotosios pajėgos, o didžiausią naštą prisiima NATO Europos šalys ir Kanada, kurioms teks finansuoti naują paramos paketą.
Kas toliau
2026 m. liepos 7 dieną Ankaroje NATO lyderiai turi galutinai patvirtinti deklaraciją ir karinės paramos Ukrainai paketą.
Donaldas Trumpas šiandien pareiškė, kad Jungtinėms Valstijoms būtų absurdiška išlaikyti dabartinį paramos NATO lygį. Jo žodžiai nuskambėjo likus kelioms dienoms iki NATO viršūnių susitikimo Ankaroje, po to, kai Vašingtonas jau signalizavo apie mažesnį aljansui skirtų karinių pajėgumų rezervą krizės atveju.
Teheranas šiandien atgabeno Ali Chameneinio karstą į Didįjį Mosalos kompleksą, kur prasidėjo kelias dienas truksiančios valstybinės laidotuvės. Chameneinis žuvo per vasario 28-osios JAV ir Izraelio smūgius, o viešos gedulo ceremonijos buvo atidėtos iki paliaubų. Irano pareigūnai tikisi didelių minių ir užsienio delegacijų šeštadienio ceremonijoje prieš kūną išgabenant į Nadžafą, Karbalą ir Mašhadą. Revoliucinės gvardijos vadas Ahmadas Vahidi vakar Teherane pirmą kartą nuo karo pradžios pasirodė viešumoje ir atidavė pagarbą prie Chameneinio karsto.
Pasaulio meteorologijos organizacija šiandien perspėjo, kad Ramiojo vandenyno šilimas per liepą–rugsėjį gali greitai sustiprėti iki stipraus El Ninjo. Organizacija jau stiprina ankstyvojo perspėjimo pagalbą valstybėms ir ragina ruoštis žemės ūkiui, sveikatos sistemoms bei pažeidžiamoms bendruomenėms dėl didesnės sausrų ir smarkių liūčių rizikos.
Mičigano teismas per pastarąją parą nurodė atlikti Damieno O'Brieno, 40, ir Jessicos O'Brien, 41, kompetencijos vertinimą jų 7 metų sūnaus Casperio žūties byloje. Prokurorai teigia, kad berniukas mirties metu svėrė 116 kilogramų, o tėvams pareikšti kaltinimai antrojo laipsnio žmogžudyste, kankinimu ir vaikų nepriežiūra. Toronto „Raptors“ vakar susitarė dėl vienų metų 3,9 mln. dolerių kontrakto su puolėju Kyle'u Andersonu, o per pastarąją parą Kyle'as Lowry pasirašė simbolinę vienos dienos sutartį ir baigė karjerą kaip „Raptors“ žaidėjas.
Per sprogimą Damasko kavinėje žuvusiųjų skaičius išaugo iki 10. „The Washington Post“ skelbia, kad JAV perspėjo Iraną apie Izraelio ketinimus nužudyti jo lyderius.
šaltiniai: delfi.lt, 15min.lt, tv3.lt, lrytas.lt, lrt.lt
El Ninjo yra periodinis centrinės ir rytinės tropinio Ramiojo vandenyno dalies paviršinių vandenų atšilimas, keičiantis pasaulio orų ir kritulių režimus. Stiprūs epizodai dažnai didina sausrų, liūčių, karščio bangų ir derliaus nuostolių riziką skirtinguose regionuose.
2026 m. liepos 3 d. Teherano Didžioji Mosala priėmė nužudyto Irano aukščiausiojo lyderio Ali Chamenėjaus karstą prieš oficialias laidotuvių ceremonijas. Prie komplekso rinkosi gedintys žmonės ir valstybės pareigūnai. Tai kelių dienų atsisveikinimo pradžia po jo žūties per JAV ir Izraelio smūgius vasario 28 d. Ceremonijoje Teherane tikimasi užsienio svečių ir didelės minios, nes valdžia ragina gyventojus masiškai dalyvauti.
Kodėl svarbu
Irano valdžiai šios laidotuvės yra jėgos demonstravimas po karo ir aukščiausiosios valdžios tęstinumo patikrinimas. Didesnis dalyvavimas suteiktų režimui viešą atramą, o menkas aktyvumas parodytų, kad mobilizacija po smūgių nėra tokia plati, kaip tikimasi. (investing.com)
Kam naudinga
Laimi Irano dvasininkija ir Revoliucinė gvardija, nes masinės ceremonijos stiprina jų viešą kontrolę, o nukenčia karo išsekinti civiliai ir opozicija, kuriems lieka mažiau erdvės protestui. (investing.com)
Kas toliau
2026 m. liepos 9 d. Mašhade vyks Chamenėjaus palaidojimas Imamo Rezos šventovėje, o iki tol Teherane ir Irake numatytos atsisveikinimo ceremonijos. (arabnews.com)
Rusija naktį į liepos 2-ąją smogė Kyjivui šimtais dronų ir dešimtimis raketų, o aukų skaičius iki liepos 3 dienos išaugo iki 27, kai ligoninėje mirė dar vienas sužeistas žmogus. Ukrainos sostinės karinė administracija nurodė, kad sužeisti 91 žmonės, o žala užfiksuota maždaug 130 pastatų visame 3 milijonų gyventojų mieste. Gelbėtojai vis dar ardė griuvėsius ieškodami galimai įstrigusių žmonių, o Kyjive liepos 3-ąją paskelbta gedulo diena. Smūgis buvo didžiausias šiemet prieš sostinę ir taikėsi į gyvenamuosius namus bei kitą civilinę infrastruktūrą. (investing.com)
Kodėl svarbu
Kyjivo gyventojams tai reiškia naują slėgį prie pat namų durų, nes ataka smogė daugiabučiams ir paliko šimtus sužeistų ar netekusių būsto. Ukrainos oro gynybai tai didina spaudimą gauti daugiau perėmimo sistemų ir raketų, nes būtent tokie masiniai smūgiai nusineša daugiausia civilių aukų. (investing.com)
Jungtinės Amerikos Valstijos per kelis pranešimus įspėjo Varšuvą, kad Rusija gali rengti ginkluotą provokaciją Lenkijos teritorijoje per artimiausius kelis mėnesius, rašo „The Telegraph“, remdamasis šaltiniais, artimais prezidentui Karoliui Nawrockiui. Pasak šių šaltinių, Vašingtonas Lenkiją informuoja apie vis naujus Rusijos planus smūgiui NATO rytiniame flange, o Lenkija perspėjimus gavo ne vieną kartą. Minimas scenarijus apima ataką raketomis ir dronais arba Rusijos karių įžengimą į Lenkijos teritoriją. Šaltiniai teigia, kad tokiu veiksmu Maskva siektų patikrinti NATO ryžtą. (lrytas.lt)
Kodėl svarbu
Lenkijos kariuomenei ir NATO rytinio sparno pajėgoms tai reiškia didesnį pasirengimą oro gynybai, pasienio apsaugai ir greitesniam sąjungininkų reagavimui. Jei Maskva mėgins ribotą provokaciją, pirmasis spaudimas teks Varšuvai, o vėliau ir visam Aljansui. (lrytas.lt)
Naktį iš liepos 2-osios į 3-iąją Rusijos dronas smogė gyvenamajam namui Romnų bendruomenėje Sumų srityje ir pražudė keturis civilius, tarp jų jauną mergaitę ir jos motiną. Ukrainos pareigūnai nurodė, kad dar trys žmonės buvo sužeisti, o iš pradžių skelbta tik apie du žuvusius, todėl aukų skaičius vėliau padidėjo. Tą pačią naktį Rusijos atakos nusinešė gyvybių ir kituose Ukrainos regionuose, o Kyjive paskelbtas gedulas po dar vieno didelio smūgio sostinei. (pravda.com.ua)
Kodėl svarbu
Sumų srities civiliai vėl patiria tiesioginę riziką savo namuose, nes smūgiai ten taikosi į gyvenamuosius pastatus, o ne tik į fronto liniją. Tokie išpuoliai reiškia daugiau žuvusiųjų, sužeistųjų ir skubios pagalbos poreikį regionui, kuris jau gyvena nuolatinių oro pavojaus signalų sąlygomis. (pravda.com.ua)
Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad per naktį į 2026 m. liepos 3 d. šiaurėje, pietuose ir rytuose buvo neutralizuota 82 iš 105 Rusijos paleistų bepiločių orlaivių ir viena valdomoji raketa Kh-59/69. Rusijos pajėgos ataką surengė dviem Kh-59/69 raketomis iš laikinai okupuotos Zaporižios srities ir 105 dronais iš Kursko, Oriolo, Briansko, Primorsko-Achtarsko, Millerovo ir okupuoto Donecko. Ukrainos kariuomenė taip pat nurodė, kad į 16 vietovių pataikė 21 smogiamasis dronas ir viena raketa. Tai reiškia, kad dalis smūgių prasiveržė pro oro gynybą ir pasiekė taikinius Ukrainos teritorijoje.
Kodėl svarbu
Ukrainos civiliai ir infrastruktūra lieka pagrindinis taikinys, nes net ir perėmus daugumą oro taikinių, dalis raketų ir dronų vis tiek pasiekia miestus bei gyvenvietes. Tokie smūgiai verčia Ukrainą toliau skirti oro gynybos resursus pietiniams, rytiniams ir šiauriniams regionams.
Volodymyras Zelenskis liepos 2 dieną pranešė, kad Ukrainos derybininkai pastarąsias dvi dienas kalbėjosi su Jungtinių Valstijų atstovais, tarp jų ir Donaldo Trumpo žentu Jaredu Kušneriu. Derybos siejamos su Vašingtono mėginimu judinti karą Ukrainoje užbaigiančio susitarimo paieškas, o prie JAV komandos dirba ir specialusis pasiuntinys Stivas Vitkofas. Birželio 8 dieną Zelenskis jau buvo sakęs, kad pokalbis su Vitkofu ir Kušneriu buvo pozityvus, o kovą abi pusės pranešė apie naują derybų ratą Floridoje. Kitas žingsnis yra tęstiniai JAV ir Ukrainos kontaktai dėl galimų karo pabaigos sąlygų ir saugumo garantijų.
Kodėl svarbu
Ukrainos civiliai ir fronto kariai laukia, ar derybos atvers kelią ugnies nutraukimui, karo belaisvių mainams ir aiškesnėms saugumo garantijoms. Jei Vašingtonas ir Kyjivas suartins pozicijas, tiesiogiai laimės derybų procesas, o Rusijos kariuomenė ir toliau susidurs su spaudimu fronto linijoje.
Mičigano Genesio apygardos teismas trečiadienį nurodė 40-mečiui Damienui O’Brienui ir 41-erių Jessicai O’Brien atlikti kompetencijos vertinimą byloje dėl jų 7 metų sūnaus Casperio O’Brieno mirties. Prokurorai teigia, kad berniukas mirties metu svėrė 255 svarus, tai yra 116 kilogramų, ir jo būklė siejama su nepakankama mityba bei priežiūra. Pora kaltinama antrojo laipsnio žmogžudyste, kankinimu ir keliomis smurto prieš vaiką nusikaltimų epizodais. Byloje taip pat minimas įtarimas, kad buvo skriaudžiama ir 5 metų dukra, kuri, anot skundo, taip pat buvo smarkiai nutukusi.
Kodėl svarbu
Byla svarbi vaikų apsaugos tarnyboms ir prokurorams, nes ji parodo, kaip ilgalaikė nepriežiūra gali pereiti į sunkiausias baudžiamąsias bylas. Ji taip pat kelia klausimą, kada medikai ir socialiniai darbuotojai turi įsikišti anksčiau, kad būtų apsaugoti kiti šeimos vaikai.
Pasaulio meteorologijos organizacija liepos 3 d. paskelbė, kad Ramiojo vandenyno šilimas per liepą–rugsėjį 2026 m. gali greitai sustiprėti iki stipraus El Ninjo. Organizacija nurodo, kad jos mėnesinis sezoninis klimato atnaujinimas rodo spartų perėjimą į šį reiškinį ir jau dabar stiprinama ankstyvojo perspėjimo pagalba valstybėms. El Ninjo keičia kritulių ir temperatūros pasiskirstymą pasaulyje, todėl jo poveikis gali pasireikšti sausromis vienuose regionuose ir smarkiomis liūtimis kituose. WMO ragina ruoštis žemės ūkiui, sveikatos sistemoms ir pažeidžiamoms bendruomenėms, kurioms tokie svyravimai dažniausiai smogia pirmiausia. (wmo.int)
Kodėl svarbu
Žemės ūkio sektoriui, vandens tiekėjams ir sveikatos apsaugos tarnyboms tai reiškia didesnį planavimo spaudimą, nes orų svyravimai gali sutrikdyti derlių, vandens atsargas ir pasirengimą karščio bangoms ar liūtims. Humanitarinėms organizacijoms ir labiausiai pažeidžiamoms bendruomenėms tai didina poreikį ankstesniam perspėjimui ir atsargoms. (wmo.int)
Irano Revoliucinės gvardijos vadas Ahmadas Vahidi 2026 m. liepos 2 d. Teherane pirmą kartą nuo karo pradžios pasirodė viešumoje ir atidavė pagarbą prie Ali Chameneinio karsto per gedulo ceremoniją prieš laidotuves. Anksčiau jis viešai nebuvo matytas nuo 2026 m. vasario 8 d., kai dar nebuvo prasidėjęs karas. Irano valdžia liepos 3 d. ruošėsi kelių dienų laidotuvių ceremonijai, o Vahidi yra vienas įtakingiausių režimo karinio sparno veikėjų, formavusių griežtą Teherano liniją derybose su Jungtinėmis Valstijomis. (apnews.com)
Kodėl svarbu
Gedulo ceremonija parodė, kad po karo smūgių Irano saugumo elitas vis dar geba viešai susitelkti aplink valdžios centrą Teherane. Tai svarbu diplomatijai, nes Vahidi siejamas su kietesne Irano pozicija derybose su Vašingtonu, todėl jo matomumas rodo, kokia linija gali dominuoti tolesniuose pokalbiuose. (apnews.com)
Donaldas Trumpas liepos 3 d. vėl sukritikavo NATO ir pareiškė, kad Jungtinėms Valstijoms būtų absurdiška išlaikyti dabartinį paramos lygį aljansui. Jo pastabos nuskambėjo likus kelioms dienoms iki 2026 m. liepos 7–8 d. Ankaroje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo, kuriame planuoja dalyvauti ir pats Trumpas. Šių metų ginčas dėl Europos sąjungininkių gynybos išlaidų ir JAV vaidmens kolektyvinėje gynyboje tęsiasi, o Vašingtonas jau yra signalizavęs apie mažesnį karinių pajėgumų paketą, kurį krizės atveju teiktų sąjungininkams.
Kodėl svarbu
Europos sostinėms tai reiškia didesnį spaudimą skubinti gynybos biudžetus ir ruoštis scenarijui, kuriame JAV mažintų karinį indėlį į NATO planavimą. Baltijos šalims ir kitoms rytinio flango valstybėms nuo to tiesiogiai priklauso atgrasymo planai, oro gynybos ir pastiprinimo greitis krizės atveju. (abcnews.com)
Toronto „Raptors“ liepos 2 d. susitarė dėl vienerių metų 3,9 mln. JAV dolerių sutarties su 13-ąjį NBA sezoną pradedančiu puolėju Kyle'u Andersonu. Krepšininkas į Torontą atvyksta po sezono, kuriame jis sužaidė 43 rungtynes ir rinko po 6,2 taško, 3,5 atkovoto kamuolio bei 2,9 rezultatyvaus perdavimo. Andersonas grįžta į komandą kartu su Kawhi Leonardu, su kuriuo anksčiau žaidė San Antonijuje.
Kodėl svarbu
„Raptors“ taip papildo priekinę liniją patyrusiu žaidėju, kuris gali rinkti kamuolius, kurti progas komandos draugams ir sumažinti naštą jaunesniems rotacijos krepšininkams. Tuo pat metu mažėja laisvų minučių kitiems Toronto krašto puolėjams, kurie tikėjosi vietos sudėtyje prieš 2026–2027 m. sezoną.