Pereiti prie turinio

2026 m. gegužės 26 d.

Archyvinis leidimas

Lietuva

Santrauka

Kaune šiandien ryte Chemijos gatvėje per kasimo darbus rasti du įtariami Antrojo pasaulinio karo sprogmenys, todėl 8.43 val. buvo įvestas planas „Skydas“. Policija laikinai uždarė atkarpas link Ateities prospekto žiedo ir ties Abrikosų gatvės sankryža, o eismas atnaujintas 9.57 val. po išminuotojų darbo.

Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl iš Registrų centro nutekintų nekilnojamojo turto registro duomenų, o galimai atskleista daugiau kaip 600 tūkst. išrašų. VSD vadovas Remigijus Bridikis šį nutekinimą pavadino vienu skaudžiausių pastarojo meto atvejų, sakė nematantis sabotažo požymių ir neatmetė informacinės operacijos prieš Lietuvą. Teisėsauga patvirtino, kad duomenys buvo pagrobti naudojantis Migracijos departamento paskyromis, o Registrų centro vadovas Adrijus Jusas atsistatydino.

Vilniuje Gitanas Nausėda šiandien su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen, Latvijos prezidentu Edgaru Rinkevičiumi ir Estijos prezidentu Alaru Karisu aptaria dronų pažeidimus Baltijos šalyse ir rytinio NATO flango oro gynybą. Prezidentas trečiadienį šaukia Valstybės gynimo tarybą, kurioje bus vertinama saugumo padėtis po pastarųjų incidentų ore. Ursula von der Leyen viešai atsakomybę dėl šių incidentų jau priskyrė Rusijai ir Baltarusijai.

Sodra paskelbė, kad balandį didžiausių darbdavių atlyginimų reitingo viršūnę susigrąžino „Danske Bank“ Lietuvos filialas, kur bruto medianinis atlygis siekė 3369 eurus. Vilniaus paauglys, įtariamas žiauriu nužudymu Žvėryne, teismo sprendimu suimtas, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiandien sprendžia dėl išteisinto policininko Dariaus Šerpyčio bylos.

Lietuva įteikė Rusijos atstovui protesto notą dėl grasinimų Kyjivui ir užsienio diplomatams bei paragino sostinėje esančius užsieniečius išvykti. Tuo metu pradėtas bankroto procesas Gintauto Palucko valdomai įmonei „Garnis“, o dėl nutekintų Registrų centro duomenų tūkstančiai gyventojų sulaukė įspėjimų.

šaltiniai: 15min.lt, delfi.lt, vz.lt, tv3.lt, lrytas.lt, lrt.lt

Svarbiausios istorijos
Politika

VSD vadovas: Registrų centro duomenų nutekinimas yra vienas skausmingiausių

Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl iš Registrų centro nutekintų nekilnojamojo turto registro duomenų, o VSD direktorius Remigijus Bridikis gegužės 26 d. sakė, kad kol kas nėra aišku, ar už operaciją atsakinga Rusija. Prokuratūra ir žvalgyba vertina, kad galėjo būti atskleista daugiau nei 600 tūkst. registro išrašų, o VSD vadovas teigia nematantis požymių, jog buvo siekta sabotuoti sistemas ar pažeisti infrastruktūrą. Po incidento iš pareigų pasitraukė Registrų centro direktorius Adrijus Jusas, o institucija rengia priemonę, kuri leis gyventojams pasitikrinti, ar jų duomenys pateko į nutekėjimą.

Kodėl svarbu

Nuo šio nutekėjimo priklauso, ar šimtai tūkstančių žmonių turės tikrinti savo turto dokumentus ir apsisaugoti nuo galimo tapatybės vagystės ar sukčiavimo. Valstybės institucijoms tai reiškia ir naują spaudimą peržiūrėti, kas turi prieigą prie jautriausių registrų duomenų.

šaltiniai:tv3.lt
Politika

Po dronų pažeidimų Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse – skubus Nausėdos susitikimas su EK pirmininke

Vilniuje gegužės 26 dieną Gitanas Nausėda susitiko su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen ir Latvijos bei Estijos prezidentais Edgaru Rinkevičiumi ir Alaru Karisu. Prezidentūra nurodė, kad pagrindinė tema buvo padažnėję bepiločių orlaivių incidentai Baltijos valstybių oro erdvėje ir būtinybė stiprinti oro erdvės stebėseną bei antidroninius pajėgumus NATO rytiniame flange. Susitikimas vyko po to, kai Lietuvoje, Utenos rajone ir kitose Baltijos šalyse buvo fiksuoti dronų įskridimai ir radaro žymos, o Europos Komisijos vadovė yra viešai sakiusi, kad dėl jų atsakomybė tenka Rusijai ir Baltarusijai.

Kodėl svarbu

Baltijos šalių oro erdvės stebėsena ir antidroninės priemonės tiesiogiai veikia pasienio regionų gyventojus, kuriems dėl incidentų tenka slėptis ir keisti kasdienę rutiną. Jei Briuselis skirtų daugiau lėšų ir įrangos, Lietuva, Latvija ir Estija greičiau gautų priemones, galinčias aptikti ir numušti žemai skrendančius bepiločius.

šaltiniai:tv3.lt
Politika

Perspėjimas vairuotojams: vienoje Kauno gatvėje radus sprogmenų, ribojamas eismas – įvestas „Skydas“

Kaune, Chemijos gatvėje, 2026 m. gegužės 26 d. 8.43 val. vykdant žemės kasimo darbus rasti sprogmenys, o teritorijoje buvo įvestas planas „Skydas“. Kauno apskrities policija nurodė, kad radiniai aptikti darbų zonoje, todėl tą vietą iki išvežimo saugojo specialiosios tarnybos. Po radinių išgabenimo eismas gatvėje buvo atnaujintas tą pačią dieną 9.57 val., tačiau darbų vykdytojams teko stabdyti darbus ir pritaikyti saugumo procedūras.

Kodėl svarbu

Chemijos gatvė yra viena svarbių Kauno pramoninių jungčių, todėl net trumpi ribojimai paveikia sunkiojo transporto maršrutus ir vietos įmonių tiekimą. Tokie radiniai taip pat reiškia papildomas išlaidas rangovams, nes darbus reikia sustabdyti, o aikštelę patikrinti ir atlaisvinti tik po išminavimo.

šaltiniai:15min.lt
Kriminalai

Kaune rasti du sprogmenys, įvestas planas „Skydas“: perspėja dėl eismo ribojimų

Kaune 2026 m. gegužės 26 d. 8.43 val. Chemijos gatvėje kasimo darbų metu aptikti du įtariami karo laikų sprogmenys. Kauno apskrities policija dėl radinio apribojo transporto eismą atkarpose nuo Chemijos gatvės iki Ateities plento žiedo ir nuo Chemijos gatvės iki Abrikosų gatvės sankryžos. Teritorijoje įvestas planas „Skydas“, o gyventojams ir vairuotojams nurodyta rinktis kitus maršrutus, kol atvyks išminuotojai.

Kodėl svarbu

Ribojimai paveikė vieną judriausių Kauno pramoninių ir tranzitinių zonų, kur net trumpas sustabdymas gali nukreipti sunkųjį transportą į aplinkines gatves. Kol vieta saugoma, į darbą ar į sandėlius važiuojantys vairuotojai turi skaičiuoti papildomą laiką ir naudoti aplinkkelius.

šaltiniai:tv3.lt
Kriminalai

LAT skelbs sprendimą dėl išteisinto policininko Dariaus Šerpyčio bylos

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2026 m. gegužės 26 d. skelbs sprendimą policininko Dariaus Šerpyčio byloje, kurioje jis buvo išteisintas dėl moters nužudymo tarnybos metu Vilniaus rajone. Pirmoji instancija bylą buvo nutraukusi, o Lietuvos apeliacinis teismas vėliau paliko galioti išteisinimą dėl kaltinimų piktnaudžiavimu tarnyba ir atmetė prokuratūros bei nukentėjusiųjų skundus. Kasacinį skundą nagrinėjantis LAT dabar vertina, ar apeliacinio teismo nutartis bus palikta galioti, ar byla grįš nagrinėti iš naujo.

Kodėl svarbu

Sprendimas gali nulemti, ar pareigūnų veiksmai pavojingose tarnybinėse situacijose bus vertinami pagal griežtesnį baudžiamosios atsakomybės standartą, ar liks galioti iki šiol išplėstas pateisinimo vertinimas. Nukentėjusiųjų šeimai tai reiškia, kad būtent šis nutarimas apspręs, ar jie turės dar vieną teismo etapą, ar procesas bus užbaigtas.

šaltiniai:15min.ltdelfi.lt
Ekonomika

Stambiausių darbdavių atlygio medianos balandį: lyderio sugrįžimas

Balandžio mėnesį didžiausią atlygio medianą tarp stambiausių Lietuvos darbdavių vėl mokėjo „Danske Bank“ A/S Lietuvos filialas, o jo mediana siekė 3 369 eurus bruto. Kovo mėnesį pirmą vietą buvo užėmusi AB „Energijos skirstymo operatorius“, tačiau balandį ji nusileido žemiau, todėl trejetuke įvyko vietų persirikiavimas. Gegužės 26 dieną paskelbti „Sodros“ duomenys rodo, kad tokie pokyčiai fiksuojami kas mėnesį, kai įmonėse keičiasi premijos, darbuotojų sudėtis ir apmokėtų pozicijų struktūra.

Kodėl svarbu

Didžiausią atlygio medianą mokančių darbdavių sąrašas rodo, kuriose įmonėse aukštesnės kvalifikacijos darbuotojai gauna didžiausias pajamas. Tai svarbu darbo ieškantiems žmonėms ir darbdaviams, kurie konkuruoja dėl specialistų finansų, energetikos ir paslaugų sektoriuose.

šaltiniai:vz.lt

Europa

Santrauka

Vokietija paragino NATO nares 2026 metais Ukrainai skirti bent 90 mlrd. eurų, o Johanas Wadephulis siūlo dalį šių įnašų susieti su jau patvirtinta ES paramos schema. Berlynas nori, kad 60 mlrd. eurų būtų skirta ginklams, o likusi dalis padengtų Ukrainos biudžeto poreikius.

Rusija per pastarąją parą paleido į Ukrainą 600 dronų ir 90 raketų, įskaitant balistinę vidutinio nuotolio raketą „Orešnik“, o Kyjive žuvo keturi žmonės. Karo tyrimų institutas nurodė, kad vienas „Orešnik“ galėjo nukristi Rusijos kontroliuojamoje Donecko dalyje, nepasiekęs taikinio. Maskva pirmadienį paskelbė, kad Sergejus Lavrovas pokalbyje su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio paragino evakuoti amerikiečių diplomatus iš Kyjivo. Šis perspėjimas nuskambėjo kitą dieną po smūgių sostinei, per kuriuos žuvo du žmonės ir buvo sužeisti 87.

Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas savaitgalį pareiškė, kad Kyjivo vadovybę reikia „sustabdyti“, kai Rusija surengė naują raketų ir dronų ataką prieš Ukrainos sostinę. Baltijos šalių prezidentai šiandien Vilniuje su Ursula von der Leyen aptarė dronų incidentus ir regioninės oro gynybos spragas. Po pastarosios savaitės aliarmų prie rytinės sienos svarbiausiu artimiausiu žingsniu įvardytas spartesnis radarų ir antidroninių sistemų dislokavimas.

„Ferrari“ antradienį patvirtino pirmojo visiškai elektrinio modelio pristatymą ir paskelbė, kad prie dizaino prisidėjo buvęs „Apple“ dizaino vadovas Jony Ive. Modelis „Ferrari Luce“ yra pagrindinė gamintojo elektrifikacijos plano dalis, pagal kurį hibridiniai ir visiškai elektriniai automobiliai 2026 metais turi sudaryti 60 proc. gamos. Lenkija taip pat pirmą kartą pripažino tos pačios lyties santuoką ir žengė reikšmingą teisinį žingsnį šeimos teisės srityje.

NATO spartina Baltijos šalių gynybos planą ir rengiasi greitesniam pajėgų dislokavimui regione. Lenkija gavo pirminį JAV pritarimą „Patriot“ raketų gamybai, o tai stiprina rytinio NATO flango oro gynybos pajėgumus.

šaltiniai: tv3.lt, 15min.lt, delfi.lt, lrt.lt, lrytas.lt

Svarbiausios istorijos
Politika

Vokietija ragina NATO skirti Ukrainai dar 90 mlrd. eurų

Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas gegužės 22 dieną Helsinkyje paragino NATO valstybes 2026 metais Ukrainai skirti ne mažiau kaip 90 mlrd. eurų ir šią sumą susieti su Europos Sąjungos jau patvirtinta paskola Kyjivui. Jis taip pat pasiūlė, kad papildomi NATO partnerių įnašai galėtų būti įskaitomi į tą ES finansavimo schemą, kurioje 60 mlrd. eurų numatyta ginklams, o likusi dalis – biudžeto paramai. Šis siūlymas atsirado tuo metu, kai Europos Vadovų Taryba jau yra sutarusi dėl 90 mlrd. eurų paramos Ukrainai 2026 ir 2027 metams, bet ginčai dėl pinigų šaltinių ir įšaldyto Rusijos turto tebėra atviri.

Kodėl svarbu

Ukrainos biudžetas 2026 metais priklausys nuo to, ar sąjungininkai finansavimą sujungs į vieną schemą, ar jį skaidys į atskirus nacionalinius įnašus. Nuo šio sprendimo tiesiogiai priklauso, kiek lėšų Kyjivas turės gynybai ir viešosioms išlaidoms, kai karo išlaidos spaudžia šalies finansus.

šaltiniai:delfi.lt
Politika

Rusija „Orešnik“ raketa atakavo Ukrainą: kas tai?

Rusija naktį iš gegužės 23 į 24 dieną paleido į Ukrainą 600 dronų ir 90 raketų, tarp jų ir vidutinio nuotolio balistinę raketą „Orešnik“, o Kyjive per smūgius žuvo keturi žmonės. Karo studijų institutas nurodė, kad viena iš šių raketų galėjo sugesti ir nukristi ant Rusijos pozicijų okupuotoje Donecko srityje. Jei tai pasitvirtins, tai bus jau ketvirtas žinomas „Orešnik“ panaudojimas kare ir pirmas atvejis, kai ši raketa nepasiekė numatyto taikinio.

Kodėl svarbu

Ukrainos civiliai ir miesto infrastruktūra lieka tiesioginiu taikiniu, nes šalia dronų naudojama ir raketa, kurią Kyjivas laiko branduolinį užtaisą galinčia nešti sistema. Rusijai tokios atakos kainuoja šimtus milijonų dolerių, todėl kiekvienas nesėkmingas „Orešnik“ paleidimas mažina ginklo įvaizdį ir didina spaudimą oro gynybai bei diplomatinėms reakcijoms.

šaltiniai:delfi.lt
Politika

Iš Dūmos pirmininko – naujas grasinimas Kyjivui

Rusijos Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas 2026 m. gegužės 24 d. pareiškė, kad Kyjivo vadovybė turi būti „sustabdyta“, kai Rusija surengė naują raketų ir dronų ataką prieš Ukrainos sostinę. LRT radijas pranešė, kad per tą antskrydį žuvo keturi žmonės, o Rusijos pajėgos panaudojo ir vidutinio nuotolio hipergarsinę raketą „Orešnik“. Volodino pasisakymas pasirodė tuo metu, kai Maskva viešai eskaluoja grasinimus dėl Ukrainos atsako į smūgius Rusijos teritorijoje.

Kodėl svarbu

Kyjivo civiliai yra tiesiogiai veikiami tokių viešų grasinimų ir realių smūgių derinio, nes praėjus dviem dienoms po atakos sostinė vis dar skaičiuoja žuvusiuosius ir žalos mastą. Europos saugumo erdvėje tai reiškia didesnę riziką, kad Rusija toliau naudos karinius ir politinius signalus vienu metu, o ne vien fronte.

šaltiniai:delfi.lt
Politika

Svarbiausi saugumo prioritetai Baltijos šalyse: štai kuo skiriasi lietuvių, latvių ir estų požiūris

Gegužės 26 d. Vilniuje įvykusiame Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentų susitikime su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen aptarti pastarųjų savaičių bepiločių orlaivių incidentai ir oro gynybos spragos Baltijos regione. LRT skelbė, kad Baltijos šalys prie vieno stalo sutarė dėl skubaus poreikio stiprinti oro erdvės stebėseną, o Lietuvos kariuomenė šią savaitę ir vėl aktyvavo oro pavojaus procedūras dėl įtarimų apie dronus prie rytinės sienos. Tolesniame darbe daugiausia dėmesio ketinama skirti greitesniam radarų ir priešdroninių priemonių diegimui, nes dabartiniai pajėgumai dar neleidžia laiku aptikti visų objektų.

Kodėl svarbu

Rytinių Lietuvos, Latvijos ir Estijos pasienio rajonų gyventojams tai reiškia daugiau oro pavojaus pratybų, dažnesnius perspėjimus ir didesnį spaudimą vietos savivaldybėms rengti priedangas. Oro uostams, geležinkeliams ir pasienio infrastruktūrai svarbiausia tampa greitesnis objektų aptikimas, nes net trumpas drono incidentas gali sustabdyti eismą ir tikrinimo procedūras.

šaltiniai:tv3.lt
Technologijos

„Ferrari“ laužo tradicijas: pristatytas pirmasis markės elektromobilis, kurio dizainą kūrė buvęs „Apple“ dizaino vadovas

2026 m. gegužės 26 d. „Ferrari“ patvirtino, kad pristato pirmąjį visiškai elektrinį savo modelį, o jo dizaino kūrime dalyvavo buvęs „Apple“ dizaino vadovas Jony Ive. Bendrovė jau 2025 m. rudenį parodė parengtą važiuoklę ir pagrindinius komponentus, o 2026 m. vasarį atskleidė salono dizaino kryptį ir naujo modelio pavadinimą „Ferrari Luce“. Naujas automobilis yra svarbiausia markės elektrifikacijos programos dalis, nes iki 2026 m. „Ferrari“ siekia, kad 60 proc. jos pasiūlos sudarytų hibridiniai ir visiškai elektriniai modeliai.

Kodėl svarbu

Turtingų sportinių automobilių pirkėjai gaus pirmąjį „Ferrari“ modelį be vidaus degimo variklio, todėl markė turi įrodyti, kad elektra gali išlaikyti jos vertę, garsą ir išskirtinumą. Gamintojui tai taip pat reiškia naują kainodaros ir tiekimo grandinės etapą, nes elektrinis modelis taps matomiausiu visos 2026 m. elektrifikacijos programos rezultatu.

šaltiniai:tv3.lt
Politika

Maskva: Sergejus Lavrovas per pokalbį su Marco Rubio paragino JAV evakuoti diplomatus iš Kyjivo

2026 m. gegužės 25 d. Maskva pranešė, kad Sergejus Lavrovas per pokalbį telefonu su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio paragino Vašingtoną evakuoti JAV diplomatus iš Kyjivo. Tą pačią dieną Rusija perspėjo užsienio piliečius ir diplomatus palikti Ukrainos sostinę, o diena anksčiau Kyjive per naujus Rusijos smūgius žuvo 2 žmonės ir buvo sužeisti 87. Šis signalas sutapo su Rusijos pareiškimais apie planuojamus tolesnius smūgius prieš Kyjivą, įskaitant taikinius, kuriuos Maskva vadina sprendimų priėmimo centrais.

Kodėl svarbu

Kyjive dirbantys užsienio diplomatai ir jų šeimos turi spręsti, ar likti mieste, kai Rusija viešai kalba apie naujus smūgius. Toks įspėjimas gali apsunkinti ir JAV, ir kitų Vakarų valstybių diplomatų darbą, nes kiekvienas judėjimas sostinėje tampa didesnės rizikos klausimu.

šaltiniai:15min.lt

Pasaulis

Santrauka

JAV pajėgos šiandien smogė taikiniams pietų Irane ir atakavo raketų paleidimo aikšteles bei laivus, siejamus su minų klojimu. JAV Centrinė vadovybė nurodė, kad smūgiai buvo skirti apsaugoti amerikiečių karius nuo Irano grėsmių, nors paliaubos paskelbtos tik prieš kelias dienas. Tuo metu Irano derybininkai Dohoje derėjosi dėl galimo susitarimo užbaigti karą, o naftos kainos pakilo dėl naujos grėsmės laivybai Hormūzo sąsiauryje. Šie smūgiai sekė po ankstesnių JAV ir Izraelio atakų prieš Fordo, Natanco ir Isfahano branduolinius bei karinius objektus, o Teheranas gali dar labiau riboti JT inspektorių patekimą į apgadintas vietas.

Iranas paskelbė numušęs į jo oro erdvę įskridusį JAV droną. Donaldas Trumpas pareiškė, kad pagal bet kokį būsimą susitarimą Irano prisodrintas uranas bus sunaikintas. Irano aukščiausiasis lyderis šiandien pareiškė, kad regionas daugiau nebebus skydas, saugantis išorės jėgas, ir taip viešai sugriežtino Teherano toną po naujų smūgių.

Centrinėje Gazos Ruožo dalyje per Izraelio antskrydį šiandien žuvo mažiausiai penki palestiniečiai. Gazos sveikatos pareigūnai sako, kad nuo spalio 10-osios paliaubų įsigaliojimo anklave žuvo mažiausiai 890 palestiniečių. Izraelis taip pat išplėtė sausumos operacijas Libane.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio šiandien pasakė, kad Vašingtonas tebėra pasirengęs tarpininkauti Maskvos ir Kyjivo deryboms, nors tiesioginės kalbos faktiškai įstrigusios. Maskva tuo pat metu išsikvietė Čekijos pasiuntinį po to, kai čekų policija sulaikė Rusijos stačiatikių dvasininką ir jo automobilyje rado kelis stiklainius su įtartina balta medžiaga. Kinija šiandien pirmą kartą istorijoje į kosmosą išsiuntė dirbtinius žmogaus embrionus tyrimams mikrogravitacijos sąlygomis.

Irane įvykdyta mirties bausmė 28 metų moteriai. „Human Rights Watch“ paskelbė, kad Jungtiniai Arabų Emyratai verbavo Kolumbijos samdinius kovoti Sudane, o Izraelio žiniasklaida praneša apie plečiamas kariuomenės sausumos operacijas Libane.

šaltiniai: delfi.lt, vz.lt, 15min.lt, lrt.lt, tv3.lt

Svarbiausios istorijos
Politika

Nepaisydamos paliaubų, JAV atakavo raketų objektus Irane

2026 m. gegužės 26 d. JAV smogė Irano raketų objektams, nors tarp Vašingtono ir Teherano buvo paskelbtos paliaubos, o ataka įvyko praėjus vos kelioms dienoms po ankstesnių abipusių smūgių. LRT nurodo, kad šis žingsnis siejamas su platesniu JAV ir Izraelio spaudimu Irano karinei infrastruktūrai, o ankstesniuose smūgiuose buvo taikytasi ir į branduolinius objektus Fordo, Natanze bei Isfahane. Po naujų smūgių Iranas gali dar labiau apriboti bendradarbiavimą su TATENA, nes agentūra jau anksčiau reikalavo visiškos prieigos prie paveiktų branduolinių vietų.

Kodėl svarbu

Įtampa tiesiogiai veikia naftos ir energetikos rinkas, nes kiekvienas naujas smūgis didina riziką, kad konfliktas persimes į Persijos įlankos infrastruktūrą ir tiekimo maršrutus. Europos valstybėms tai reiškia didesnį spaudimą degalų kainoms ir papildomą neapibrėžtumą dėl saugumo regione, iš kurio priklauso dalis energijos tiekimo.

šaltiniai:lrt.lt
Politika

Gazos Ruožo sveikatos apsaugos pareigūnai: per Izraelio oro smūgį žuvo penki žmonės

Gazos Ruožo sveikatos apsaugos pareigūnai pranešė, kad 2026 m. gegužės 26 d. per Izraelio oro smūgį centriniame Gazos Ruože žuvo mažiausiai penki palestiniečiai. Jungtinių Tautų laikomais patikimais laikomi ministerijos duomenys rodo, kad nuo 2025 m. spalio 10 d. paliaubų Gazos Ruože jau žuvo mažiausiai 890 palestiniečių. Paskutinis smūgis įvyko tuo metu, kai Izraelio kariuomenė toliau atakuoja taikinius anklave ir sako siekianti smogti ginkluotoms grupuotėms bei jų infrastruktūrai.

Kodėl svarbu

Gazos gyventojams tai reiškia, kad judėjimas ir saugumas anklave ir toliau išlieka riboti net po paliaubų. Kiekvienas toks smūgis didina spaudimą ligoninėms, gelbėtojams ir šeimoms, kurios vis dar gyvena tarp apgriautų rajonų ir neužtikrintų tiekimo kelių.

šaltiniai:15min.lt
Politika

Karas Ukrainoje. Rubio: Vašingtonas galėtų tarpininkauti derybose tarp Maskvos ir Kyjivo

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio gegužės 26-ąją pareiškė, kad Vašingtonas tebėra pasirengęs tarpininkauti tarp Maskvos ir Kyjivo, nors tiesioginės derybos tarp abiejų pusių faktiškai nevyksta. LRT cituojamas pareiškimas pasirodė tuo metu, kai Europos sostinės vis garsiau svarsto, kas galėtų atstovauti Vakarų interesams galimose taikos derybose dėl karo Ukrainoje. Rubio žodžiai reiškia, kad JAV palieka atvirą diplomatijos kanalą, jei Rusija ir Ukraina sutiktų grįžti prie derybų stalo.

Kodėl svarbu

Ukrainai ir jos sąjungininkams tai svarbu dėl galimo spaudimo grįžti prie politinio proceso, kai karo laukas ir toliau sprendžia situaciją. Jei Vašingtonas iš tiesų imtųsi tarpininkavimo, tai galėtų pakeisti derybų formatą ir sustiprinti JAV vaidmenį sprendžiant karo baigtį.

šaltiniai:lrt.lt
Politika

Dėl stačiatikių dvasininko sulaikymo su narkotikais Rusija iškvietė Čekijos atstovą

Čekijos policija sekmadienį greitkelyje tarp Karlovi Varų ir Prahos sulaikė Rusijos stačiatikių dvasininką, o jo automobilyje rado kelis indelius su įtartina balta medžiaga. Čekijos kovos su narkotikais centras nurodė pradėjęs veiksmus dėl transporto priemonės po anoniminio pranešimo apie narkotinių ir psichotropinių medžiagų gabenimą. Rusijos užsienio reikalų ministerija dėl sulaikymo išsikvietė Čekijos atstovą, o Čekijos policija kol kas niekam nepateikė kaltinimų.

Kodėl svarbu

Rusijos ir Čekijos santykiuose tai dar vienas diplomatinis ginčas, kuris gali peraugti į oficialų protestą ar atsakomąsias priemones. Jei tyrimas patvirtins narkotikų gabenimą, byla gali paliesti ir Maskvos bažnytinius ryšius Europoje.

šaltiniai:15min.lt
Politika

JAV kariuomenė sudavė smūgius pietų Irane

JAV kariuomenė 2026 m. gegužės 25 d. sudavė smūgius Pietų Irane, taikydamasi į raketų paleidimo vietas ir laivus, kurie, anot Centrinės vadavietės, dėjo minas. Pentagono atstovas Timas Hawkinsas teigė, kad operacija buvo vykdoma siekiant apsaugoti JAV karius nuo Irano pajėgų grėsmių ir laikantis paliaubų režimo. Vašingtonas tą pačią dieną nenurodė, kiek taikinių buvo sunaikinta, o Teheranas į smūgius iš karto oficialiai neatsakė.

Kodėl svarbu

Smūgiai didina įtampą dėl trapių paliaubų ir kelia riziką, kad derybos dėl galimo susitarimo su Iranu bus nutrauktos. Bet koks atsakas galėtų paveikti JAV pajėgų saugumą regione ir laivybą per Hormūzo sąsiaurį, kuriuo teka dalis pasaulio naftos srautų.

šaltiniai:delfi.ltvz.lt
Politika

Vykstant deryboms dėl karo pabaigos – nauji JAV smūgiai Irane

2026 m. gegužės 26 d. JAV pajėgos Pietų Irane smogė taikiniams, susijusiems su minų klojimu ir raketų paleidimo vietomis, kol Dohoje vyko Irano vyriausiojo derybininko ir užsienio reikalų ministro pokalbiai su Kataro ministru pirmininku dėl galimo susitarimo su Vašingtonu. Reuters nurodė, kad smūgiai buvo vykdomi kaip gynybiniai veiksmai. Tuo pat metu abi pusės mažino lūkesčius dėl greito proveržio derybose. Naftos kainos tą pačią dieną kilo, nes rinkos reagavo į riziką, kad derybos gali strigti, o laivybos maršrutai Hormūzo sąsiauryje liko pagrindiniu galimo susitarimo klausimu.

Kodėl svarbu

Naftos rinką ir pasaulinę laivybą labiausiai veikia būtent Hormūzo sąsiaurio klausimas, nes per jį teka dalis Artimųjų Rytų eksporto. Jei derybos užsitęs arba žlugs, brangstantis kuras ir didesnė rizika jūroje pirmiausia palies transportą, draudimą ir energetikos kainas Europoje.

šaltiniai:15min.lt