Pereiti prie turinio

2026 m. gegužės 27 d.

Archyvinis leidimas

Lietuva

Santrauka

Gitanas Nausėda šiandien sušaukė Valstybės gynimo tarybą po dronų įskridimų į Lietuvos ir kaimyninių šalių oro erdvę. Taryba svarsto Lietuvos ir regiono saugumo padėtį, integruotos oro erdvės gynybos sistemos diegimą, o prezidentas pareiškė, kad pažeidėjus Lietuva numuštų ir brangiomis raketomis.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas jau paprašė Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės tikslių skaičių, kiek reikia Lietuvos dangui nuo dronų apsaugoti. Po tarybos posėdžio Nausėda paskelbė, kad Lietuva iki 2030 metų pirks 936 suomiškus „Patria“ šarvuočius su atsarginėmis dalimis ir priežiūros paketu. Dalis šių darbų bus atliekama Lietuvos įmonėse, o kariuomenė šiandien taip pat pristato planą plėsti tolimojo nuotolio pajėgumus naujame Lietuvos kariuomenės vienete. Viešojoje erdvėje kartu aptariamas ir bendrojo mobilizavimo modelis.

Kauno centre šiandien ugniagesiai, policija ir išminuotojai buvo pasiųsti prie Lietuvos šaulių sąjungos pastato, gavus pranešimą apie galimą sprogmenį ir įvedus planą „Skydas“. Prezidentūra vakar pareiškė, kad gyventojų duomenų vagystė iš Registrų centro tapo nacionalinio saugumo klausimu, o prokurorė Nida Grunskienė patvirtino, kad byloje jau yra nukentėjusiųjų. LRT skelbė, kad per kelis mėnesius galėjo būti nukopijuota šimtai tūkstančių įrašų, tarp jų ir kariuomenės vado duomenys, o prezidentas įžvelgė požymių, kad tai galėjo būti priešiškos užsienio valstybės organizuota ataka.

Vakar 15min pranešė, kad su Pinskuvienių šeima siejamas butas Palangoje buvo nupirktas už mažesnę sumą, nei ilgai skelbta viešai. Lengvosios atletikos varžybose Lietuvos sportininkė šiandien iškovojo Europos čempionato auksą treke.

Lietuvos kariuomenė formuoja specializuotas dronų pajėgas, o krašto apsaugos sistema rengiasi įsigyti beveik tūkstantį suomiškų „Patria“ šarvuočių. Vėlai vakare į Lietuvą atvyko Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Ji pabrėžė Baltijos šalių saugumo svarbą.

šaltiniai: 15min.lt, delfi.lt, vz.lt, tv3.lt, lrt.lt, lrytas.lt

Svarbiausios istorijos
Politika

Tarnybos Kauno centre apsupo Lietuvos šaulių sąjungos pastatą – įvestas planas „Skydas“

Gegužės 27-ąją Kauno centre ugniagesiai, policija ir išminuotojai buvo sutelkti prie Lietuvos šaulių sąjungos pastato, nes buvo gautas pranešimas apie galimą sprogmenį. Kauno savivaldybė šioje vietoje dar gegužės 13-ąją skelbė apie birželį planuojamas pratybas „Tvirtas skydas 2“, kuriose turėjo dalyvauti apie 1 tūkst. karių, NATO sąjungininkai ir šauliai. Įvedus planą „Skydas“, aplinkinė teritorija buvo patikrinta, o eismas ir žmonių judėjimas centre laikinai riboti, kol specialistai įvertins radinį.

Kodėl svarbu

Kauno centro gyventojams ir darbuotojams tai reiškė laikinus judėjimo ribojimus, o verslui prie Laisvės alėjos — sutrikdytą dienos srautą. Jei pranešimas pasitvirtintų kaip melagingas, tokie iškvietimai vis tiek suryja išminuotojų ir policijos pajėgas, kurių reikia kitoms miesto ir regiono užduotims.

šaltiniai:lrytas.lt
Politika

Prezidentas: Registrų centro incidentas – nacionalinio saugumo klausimas, tai negali pasikartoti

2026 m. gegužės 26 d. Prezidentūra pareiškė, kad iš Registrų centro pavogti gyventojų duomenys rodo visišką saugumo priemonių neefektyvumą, o prezidento patarėjas Andrius Varnelis pavadino šį atvejį nacionalinio saugumo klausimu. Generalinė prokurorė Nida Grunskienė tą pačią dieną sakė, kad tyrime jau yra nukentėjusiųjų, bet kol kas neatskleidė tikslaus paveiktų žmonių skaičiaus; LRT skelbė, kad įsilaužėliai per kelis mėnesius galėjo nukopijuoti šimtus tūkstančių gyventojų duomenų. Po viešo incidento pradėta kalbėti apie papildomą Registrų centro sistemų auditą, o Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ruošia neeilinį posėdį.

Kodėl svarbu

Nuo šio nutekėjimo priklauso, kiek žmonių turės stebėti savo tapatybę, turtą ir galimus sukčiavimo bandymus su registrų duomenimis. Valstybės institucijoms tai reiškia papildomą saugumo patikrą ir spaudimą greičiau keisti prieigos bei duomenų apsaugos tvarką.

šaltiniai:15min.lt
Politika

Prezidentas: Lietuva pasiryžusi numušti dronus, net jei prireiks panaudoti brangias raketas

Gitanas Nausėda 2026 m. gegužės 27 d. pareiškė, kad Lietuva yra pasirengusi numušti jos oro erdvę pažeidusius bepiločius orlaivius, net jei tam tektų panaudoti brangias raketas. Prezidentas tai pasakė komentuodamas saugumo priemones po pastarųjų oro erdvės pažeidimų, kai Lietuvos institucijos jau buvo sustiprinusios atsaką į dronus ir kitus skraidančius objektus. Tolesni sprendimai priklausys nuo kariuomenės ir institucijų vertinimo, kokios priemonės konkrečiu atveju leis neutralizuoti grėsmę greičiausiai.

Kodėl svarbu

Šis sprendimas tiesiogiai veikia pasienio gyventojus, oro uostų darbą ir civilinę aviaciją, nes kiekvienas įskridęs dronas gali sukelti skrydžių ribojimus ar pavojaus signalus. Tai taip pat reiškia didesnį spaudimą kariuomenei ir institucijoms greitai atskirti žvalgybinį droną nuo tikro oro ginklo.

šaltiniai:15min.ltlrt.lt
Politika

Lietuva iš Suomijos „Patria“ pirks beveik 1.000 šarvuočių

Prezidentas Gitanas Nausėda 2026 m. gegužės 27 d. po Valstybės gynimo tarybos posėdžio paskelbė, kad Lietuva iki 2030 metų pirks 936 suomiškus šarvuočius „Patria“. Užsakymas apims ne tik šarvuotą techniką, bet ir atsarginių dalių bei aptarnavimo paketą, todėl dalis darbų liks Lietuvos įmonėms. Sprendimas siejamas su kariuomenės modernizavimu ir leidžia iš anksto suplanuoti kelių šimtų transporto priemonių pristatymą per artimiausius metus.

Kodėl svarbu

Tai reiškia didelius užsakymus Lietuvos serviso ir logistikos įmonėms, kurios turės aptarnauti techniką vietoje, o ne siųsti ją remontuoti į užsienį. Kariuomenei tai suteiks vienodą važiuoklių parką, kuris palengvins mokymą, atsarginių dalių kaupimą ir vienetų parengimą dislokavimui.

Politika

Po dronų įskridimų Valstybės gynimo taryba aptars oro gynybą

Prezidentas Gitanas Nausėda 2026 m. gegužės 27 d. sušaukė Valstybės gynimo tarybos posėdį, kuriame bus nagrinėjama oro gynyba po dronų įskridimų į Lietuvos ir kaimyninių šalių oro erdvę. Prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis sakė, kad taryba vertins saugumo padėtį Lietuvoje ir regione bei tolesnį integruotos oro erdvės gynybos sistemos diegimą. Tai vyksta po to, kai Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas įpareigojo Krašto apsaugos ministeriją ir kariuomenę pateikti tikslius pajėgumų poreikius apsaugai nuo dronų.

Kodėl svarbu

Civilinei aviacijai ir pasienio tarnyboms svarbiausia aiškūs sprendimai dėl aptikimo, neutralizavimo ir perspėjimo grandinės. Jei VGT patvirtins konkrečius pirkimus ir atsakomybes, tai lems, ar naujos sistemos bus diegiamos centralizuotai ir per kelis mėnesius, o ne atskirais, lėtais konkursais.

šaltiniai:15min.lt
Politika

Yla išlindo iš maišo: štai kiek iš tiesų kainavo Pinskuvienės mamos butas Palangoje

2026 m. gegužės 26 d. 15min paskelbė, kad Palangoje esantis butas, siejamas su Dainoros ir Jurgitos Pinskuvienių šeima, buvo įsigytas ne už 200 tūkst. eurų, o už mažesnę sumą, kuri buvo patikslinta pagal registrų ir sandorio duomenis. Leidinys nurodė, kad ginčas kilo dėl viešai sklandžiusių skaičių, o tikrą kainą teko tikrinti pagal dokumentus, nes kurorto nekilnojamojo turto sandoriai dažnai vertinami pagal rinkos triukšmą, o ne pagal įrašytą sutarties kainą. Šis patikslinimas gali sustiprinti klausimus dėl politiko artimųjų turto deklaravimo ir dėl to, kiek aiškiai viešojoje erdvėje buvo pateikiama informacija apie Palangos būstą.

Kodėl svarbu

Viešas ginčas dėl kainos paliečia rinkėjus, kurie vertina politikų šeimų turto skaidrumą ir deklaracijų tikslumą. Kiekvienas patikslintas sandorio skaičius keičia ir nekilnojamojo turto rinkos palyginimus Palangoje, kur aukštos kainos dažnai naudojamos kaip orientyras.

šaltiniai:delfi.lt

Europa

Santrauka

Lenkija pirmadienį iškvietė Rusijos ambasadorių ir įteikė protesto notą dėl Maskvos grasinimų Kyjivui ir ten dirbantiems užsienio diplomatams. Varšuva pareikalavo, kad Rusija nutrauktų agresiją prieš Ukrainą, išvestų savo pajėgas ir atlygintų karo žalą.

Ukraina aiškinasi, ar per šeštadienio masinį smūgį Kyjivui Rusija panaudojo dvi hipergarsines vidutinio nuotolio raketas „Orešnik“. Volodymyras Zelenskis sakė, kad dar trys Rusijos raketos pataikė į Bila Cerkvą, o per visą antskrydį panaudota 600 dronų ir 90 raketų. Per pastarąją parą Rusijos atakos Chersono srityje sužeidė tris civilius. Černihive per smūgius buvo apgadinta įmonė, o mieste girdėta mažiausiai 15 sprogimų.

Antradienį Rusijos smūgis pataikė į burlaivį Ukrainos Juodosios jūros pakrantėje, nors Ukraina nurodė, kad laive nebuvo likę kuro ir jis nebebuvo naudojamas kovinėms užduotims. Kyjivas šį laivą apibūdino kaip civilinį arba pagalbinį ir sieja ataką su spaudimu Juodosios jūros pakrantei bei uostų veiklai. Pirmadienį Ukraina britų gamybos raketomis „Storm Shadow“ smogė taikiniams Rusijos Kursko, Belgorodo ir Briansko srityse, kur po atakų prieš karinę infrastruktūrą ir energetikos objektus kilo gaisrai bei matėsi juodų dūmų stulpai.

Kyjivas šiandien perspėjo, kad Rusija ir Baltarusija gali rengti naują puolimą iš šiaurės, ir nurodė nustačiusi 500 galimų taikinių Baltarusijoje, jei Minskas įsitrauktų į karą. Šis įspėjimas paskelbtas po gegužės 18–21 dienomis vykusių bendrų Rusijos ir Baltarusijos branduolinių pratybų. Europos Sąjunga tuo pat metu perorientuoja investicijų prioritetus į gynybą ir kritinę infrastruktūrą. Pasaulio ledo ritulio čempionate paaiškėjo ketvirtfinalio poros, o Latvija žais su Norvegija.

Rusijai apšaudžius Chersono vaikų žaidimų aikštelę, žuvo vienas žmogus. Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusija rengiasi naujai mobilizacijai, ir paragino Donaldą Trumpą skubiai didinti paramą Ukrainai.

šaltiniai: 15min.lt, delfi.lt, lrt.lt, vz.lt, lrytas.lt, tv3.lt

Svarbiausios istorijos
Politika

„Kodėl jie tai padarė? Juk krovinio ten nebebuvo!“ – rusai smogė į ukrainiečių burlaivį

2026 m. gegužės 27 d. Ukrainos Juodosios jūros pakrantėje Rusijos smūgis pataikė į burlaivį, kuriame, kaip nurodo Ukrainos pusė, nebebuvo kuro ir jis nebuvo naudojamas kovinėms užduotims. Laivas buvo laikomas civiliniu arba pagalbiniu objektu, todėl ataka išplėtė smūgių į Ukrainos infrastruktūrą ir laivybą ribas. Ukraina šį incidentą sieja su platesnėmis Rusijos pastangomis spausti Juodosios jūros pakrantę ir trikdyti civilių judėjimą bei uostų darbą.

Kodėl svarbu

Ukrainos pakrantės miestams tai reiškia didesnę riziką civiliniam laivynui, žvejybai ir uostų logistikai, kuri nuo karo pradžios jau dirba su nuolatiniais apribojimais. Tokie smūgiai verčia didinti apsaugą prie krantinių ir laivų stovėjimo vietų, o tai kelia papildomas išlaidas verslui ir savivaldybėms.

šaltiniai:lrytas.lt
Politika

Aptalžė Rusiją „Storm Shadow“ raketomis: trijuose regionuose – juodų dūmų stulpai

2026 m. gegužės 26 d. Ukrainos ginkluotosios pajėgos paleido britų raketas „Storm Shadow“ į Rusijos teritoriją, o Rusijos valdžia tą pačią dieną patvirtino smūgius Kursko, Belgorodo ir Briansko srityse. Maskvos vietos valdžia ir karo tinklaraštininkai pranešė apie gaisrus bei tirštų juodų dūmų stulpus, kurie kilo po atakų prieš karo infrastruktūrą ir energetikos objektus. Šie smūgiai rodo, kad Kyjivas toliau naudoja Vakarų tolimojo nuotolio ginklus prieš taikinius už fronto linijos, o Rusija jau sustiprino oro gynybą vakariniuose regionuose.

Kodėl svarbu

Vakarų Rusijos pasienio srityse gyvenantys civiliai susiduria su nauja rizika, kai smūgiai pasiekia energetikos ir transporto mazgus. Kuo dažniau tokie objektai nukenčia, tuo didesnė tikimybė sutrikimų elektra, degalų tiekimui ir kariuomenės logistikai.

šaltiniai:15min.lt
Politika

Karas Ukrainoje. Perspėja dėl Putino ir Lukašenkos plano: ruošia dirvą naujiems smūgiams

Gegužės 27 d. Kyjivas perspėjo, kad Rusija kartu su Baltarusija gali rengti naują puolimą iš šiaurės, o Ukrainos kariuomenė teigia turinti 500 galimų taikinių Baltarusijoje, jei ši taptų karo dalyve. Įspėjimas pasirodė po gegužės 18–21 d. Rusijos ir Baltarusijos branduolinių pratybų, per kurias buvo tikrinamas branduolinių užtaisų pristatymas į lauko saugyklas ir raketinių dalinių parengtis. Ukraina sieja šiuos veiksmus su Maskvos bandymu sukurti spaudimo priemones ir priversti Kijevą skirti jėgas naujam frontui prie Baltarusijos sienos.

Kodėl svarbu

Ukrainos šiaurinė siena taptų tiesioginiu pavojaus ruožu dar vienam puolimui, o tai verstų Kijevą laikyti ten daugiau karių ir oro gynybos priemonių. Baltarusijai įsitraukus, padidėtų smūgių rizika ir kaimyninėms Europos valstybėms, ypač prie Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos sienų.

šaltiniai:tv3.lt
Politika

Ukrainos raketos supleškino Rusijos Juodosios jūros laivyno štabą Kryme

2023 m. rugsėjo 22 d. Ukrainos raketų smūgis pataikė į Rusijos Juodosios jūros laivyno štabą Sevastopolyje, o po jo Maskvos primesti Krymo pareigūnai skelbė apie apgriautą pastatą ir gaisrą. Tą ataką Ukraina siejo su savo pastangomis atimti iš Rusijos vadovavimo ir ryšių centrus okupuotame pusiasalyje, o vėliau smūgiai Kryme buvo nukreipti ir į ryšių, ir į laivyno infrastruktūrą. Štabo apšaudymas buvo vienas iš smūgių, po kurių Rusijai teko dar labiau riboti Juodosios jūros laivyno veiklą ir perkelti dalį laivų toliau nuo Krymo krantų.

Kodėl svarbu

Ukrainos smūgiai Kryme silpnina Rusijos karinį spaudimą pietų Ukrainai ir mažina laivyno galimybes koordinuoti raketų bei dronų atakas iš Juodosios jūros. Kuo toliau rusų laivai stumiami nuo Krymo, tuo brangiau Maskvai kainuoja tiek logistika, tiek oro ir jūrų gynyba.

šaltiniai:15min.lt
Politika

Lenkija iškvietė Rusijos ambasadorių ir pareikalavo nutraukti agresiją Ukrainoje

Lenkijos užsienio reikalų ministerija 2026 m. gegužės 26 d. iškvietė Rusijos ambasadorių ir įteikė jam notą dėl Maskvos grasinimų Kyjivui bei ten dirbantiems užsienio diplomatams. Varšuva nurodė, kad Rusija turi nedelsdama nutraukti agresiją prieš Ukrainą, išvesti okupacines pajėgas ir atlyginti dėl karo padarytą žalą. Žingsnis siejamas su gegužės 25 d. Rusijos perspėjimu užsieniečiams ir diplomatams palikti Kyjivą prieš planuojamus smūgius sostinei.

Kodėl svarbu

Kyjive dirbantys diplomatai ir jų šeimos dabar turi vertinti tiesioginę smūgių riziką, o Vakarų misijoms gali tekti peržiūrėti personalo buvimą Ukrainos sostinėje. Lenkijos pareiškimas taip pat rodo, kad Varšuva siekia išlaikyti spaudimą Maskvai diplomatiniais kanalais, kol karo veiksmai tęsiasi.

šaltiniai:15min.lt
Politika

Karas Ukrainoje. Analitikai: Rusija gegužės 24 d. galėjo paleisti dvi raketas „Orešnik“

2026 m. gegužės 24 d. per masinę raketų ir dronų ataką prieš Kyjivą Rusija paleido ir vidutinio nuotolio hipergarsinę raketą „Orešnik“, o Lietuvos užsienio reikalų ministerija tą pačią dieną įteikė protesto notą Rusijos ambasados atstovui Vilniuje. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nurodė, kad per ataką į taikinį Bilą Cerkvą taip pat buvo paleistos trys Rusijos raketos, o naktį Rusija iš viso panaudojo 600 dronų ir 90 raketų. Ukrainos ir Vakarų analitikai dabar vertina, ar gegužės 24-osios smūgis buvo vienkartinis demonstravimas, ar ženklas, kad Maskva vėl ketina naudoti šią sistemą prieš Ukrainą.

Kodėl svarbu

Ukrainos oro gynybai tai reiškia dar vieną taikinį, kuriam reikia atskiro perspėjimo ir perėmimo sprendimų, o civiliams Kyjive ir kituose miestuose tai didina riziką dėl platesnių smūgių bangų. Baltijos šalims ir NATO tai kelia klausimą, kiek toli Maskva pasirengusi eiti demonstruodama branduolinę dvejopą paskirtį turinčius ginklus greta įprastų atakų.

šaltiniai:delfi.lt

Pasaulis

Santrauka

Izraelis šiandien smogė taikiniui Gazos Ruože, susietam su naujuoju „Hamas“ kariniu vadu Khaledu al-Haddadu. Izraelio kariuomenė nurodė, kad jis perėmė vadovavimą po Mohammedo Sinwaro žūties pernai gegužę ir prisidėjo prie spalio 7-osios išpuolio planavimo.

Rusija per pastarąsias dvi paras raketomis ir dronais atakavo Kyjivą, o sprogimai ir gaisrai fiksuoti keliuose sostinės rajonuose. Ukrainos pareigūnai nurodė gyventojams slėptis slėptuvėse po Maskvos perspėjimo apie naujus smūgius sostinei. Pietų Libane Izraelio kariai ir „Hezbollah“ kovotojai vakar susirėmė į šiaurę nuo Litani upės, nors ši zona pagal paliaubas turėjo likti demilitarizuota. Libano pareigūnų duomenimis, per Izraelio smūgius Libane žuvo 31 žmogus.

Pasaulio sveikatos organizacijos vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas paragino Kongo Demokratinės Respublikos kaimynes stiprinti sienų kontrolę dėl Ebolos protrūkio. PSO šį protrūkį, susijusį su reta Bundibugyo atmaina, jau paskelbė tarptautinio masto visuomenės sveikatos padėtimi Kongo DR ir Ugandoje. Iranas šiandien įvykdė mirties bausmę 28 metų moteriai, nuteistai už nužudymą byloje, susijusioje su 2020 metų ginču su buvusiu vyru. Teisių gynėjai skaičiuoja, kad Iranas 2025 metais įvykdė mažiausiai 1 639 egzekucijas pagal qisas atpildo sistemą.

Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi per pastarąją parą dar kartą paragino Jungtines Valstijas ir Iraną ieškoti kompromiso įstrigusiose branduolinėse derybose. Tuo metu Laose penki aukso kasėjai rasti gyvi užlietoje oloje po savaitę trukusių paieškų.

Izraelio kariuomenė paragino evakuotis beveik visus pietų Libano Tyro gyventojus ir paskelbė teritoriją į pietus nuo Zahri upės kovos zona. Netrukus po perspėjimo prie Tyro suduoti smūgiai. Uganda dėl Ebolos protrūkio uždarė sieną su Kongo Demokratine Respublika.

šaltiniai: lrt.lt, 15min.lt, tv3.lt, lrytas.lt, delfi.lt

Svarbiausios istorijos
Politika

Karas Ukrainoje. Galinga Rusijos ataka Ukrainoje: po smūgio – virtinė sprogimų

2026 m. gegužės 25 d. Rusija paleido į Kyjivą raketų ir dronų bangą. Ankstyvą rytą sostinėje aidėjo virtinė sprogimų, veikė oro gynyba. Ukrainos pareigūnai nurodė gyventojams slėptis, o miesto administracija pranešė apie gaisrus ir smūgius gyvenamiesiems bei komerciniams objektams keliuose rajonuose. Naktį į gegužės 26-ąją Ukraina perspėjo dėl galimo dar vieno plataus masto smūgio, kai Maskva viešai kalbėjo apie „sprendimų priėmimo centrus“ Kyjive.

Kodėl svarbu

Kyjivo gyventojams tai reiškia naujas evakuacijos ir slėpimosi valandas, o miesto tarnyboms gegužės 25–26 d. teko gesinti gaisrus ir tikrinti daugiabučius, prekybos vietas bei infrastruktūrą. Tokie smūgiai taip pat kelia papildomą spaudimą Ukrainos oro gynybai, kuri turi dengti sostinę ir kartu saugoti kitus miestus.

šaltiniai:lrytas.lt
Politika

„Hezbollah“ sako susirėmusi su Izraelio kariais į šiaurę nuo Libano Litanio upės

Izraelio kariuomenė ir „Hezbollah“ kovotojai susirėmė pietų Libane prie Litanio upės 2026 m. gegužės 26 d., kai Izraelio daliniai stūmėsi giliau į teritoriją, kuri pagal paliaubas turėjo likti demilitarizuota. Izraelis teigia kontroliuojantis dalį pietų Libano, o jo vadovybė sako siekianti sustiprinti ruožą, skirtą apsaugoti šiaurės Izraelio miestus nuo raketų ir dronų atakų. Susirėmimas įvyko likus kelioms dienoms iki Vašingtone planuotų Izraelio ir Libano delegacijų derybų, kurios dabar vyksta dar silpnesnės paliaubų tvarkos fone.

Kodėl svarbu

Pietų Libano gyventojams tai reiškia, kad evakuacijos ir judėjimo ribojimai gali tęstis, o namų grįžimas ir ūkių darbas lieka priklausomi nuo fronto linijos. Šiaurės Izraelio miestams ir kaimams nuo to priklauso, ar bus laikomos galiojančiomis saugumo priemonės ir ar bus mažiau oro pavojaus bei bepiločių atakų.

šaltiniai:lrt.lt15min.lt
Sveikata

PSO vadovas: gresia katastrofiškas Ebolos viruso ir karo derinys

2026 m. gegužės 25 d. per virtualų ministrų pasitarimą PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas paragino Kongo Demokratinei Respublikai besiribojančias šalis nedelsiant sustiprinti pasienio kontrolę ir stebėseną dėl Ebolos protrūkio. PSO duomenimis, dabartinis protrūkis siejamas su reto Bundibugyo viruso atmaina, o Kongo rytuose ir Ugandoje jau paskelbta tarptautinio masto ekstremalioji visuomenės sveikatos situacija. Organizacija įspėja, kad nesaugumo sąlygos ir didelis gyventojų judėjimas didina riziką virusui persimesti į kitas Centrinės Afrikos valstybes.

Kodėl svarbu

Pavojus pirmiausia tenka pasienio regionų gyventojams, kurių kelionės, turgūs ir gydymo įstaigų lankymas gali tapti infekcijos plitimo kanalais. Jei protrūkis išsiplės, kaimyninėms valstybėms teks skubiai skirti daugiau izoliavimo vietų, laboratorijų pajėgumų ir vakcinavimo brigadų.

Politika

Karas Irane. Izraelis surengė ataką prieš naująjį „Hamas“ karinį vadovą

Izraelio kariuomenė 2026 m. gegužės 27 d. Gazos Ruože smogė taikiniui, susijusiam su naujuoju „Hamas“ kariniu vadovu Chaledu al Haddadu, kuris šias pareigas perėmė po Mohammedo Sinwaro žūties 2025 m. gegužę. Al Haddadas laikomas vienu iš 2023 m. spalio 7 d. išpuolio organizatorių, o Izraelis jį sieja su bandymais atkurti grupuotės karinius pajėgumus ir planuoti atakas prieš Izraelio civilius bei karius. Smūgis įvyko po kelių savaičių, kai Izraelis vėl sutelkė pajėgas į Gazą, o kariuomenė toliau ieško aukšto rango „Hamas“ vadų visame regione.

Kodėl svarbu

Gazos civiliams tai reiškia naują smūgių ir evakuacijų bangą rajonuose, kuriuose kariuomenė ieško „Hamas“ vadų. Izraelio ir „Hamas“ derybos dėl paliaubų tampa dar trapesnės, nes kiekvienas aukšto rango taikinys gali pakeisti grupuotės sprendimų grandinę.

Kriminalai

Irane įvykdyta egzekucija 28-erių moteriai

Irane 2026 m. gegužės 27 d. įvykdyta mirties bausmė 28 metų moteriai, kuri buvo nuteista už žmogžudystę po 2020 m. lapkritį įvykusio konflikto su buvusiu vyru. Byla buvo nagrinėjama pagal qisas principą, kai auka arba jos artimieji gali reikalauti mirties bausmės kaip atpildo. Irano žmogaus teisių organizacijos skelbia, kad šalis po Kinijos yra antra pasaulyje pagal egzekucijų skaičių, o 2025 m. joje užfiksuota mažiausiai 1639 mirties bausmės.

Kodėl svarbu

Moterų egzekucijos Irane yra reta, bet sisteminė problema, kuri tiesiogiai paliečia moteris, nuteistas už smurtinius nusikaltimus ar ginčus dėl šeimos konfliktų. Qisas sistema suteikia aukos artimiesiems lemiamą vaidmenį, todėl mirties bausmė gali būti įvykdyta net ir tada, kai valstybė viešai susiduria su tarptautiniu spaudimu ją stabdyti.

šaltiniai:lrt.lt
Politika

Kinijos užsienio reikalų ministras tikisi JAV ir Irano kompromiso

Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi gegužės 15 d. Naujajame Delyje paragino Jungtines Valstijas ir Iraną ieškoti kompromiso, kai abi šalys tebebuvo įstrigusios dėl karo ir branduolinės programos derybų. Jo komentarai nuskambėjo per BRICS diplomatų susitikimą, kuriame dalyvavo ir Irano ministras Abbasas Araghchi, o dieną anksčiau Teheranas buvo pareiškęs, kad derybose su Vašingtonu tvyro nepasitikėjimas. Pekinas tuo pat metu siūlėsi padėti mažinti įtampą, nes JAV spaudimas Iranui ir konfliktas prie Hormuzo sąsiaurio kelia riziką pasaulinei energetikai.

Kodėl svarbu

Naftos pirkėjams Europoje ir Azijoje svarbiausia yra Hormuzo sąsiauris, per kurį teka didelė dalis pasaulyje prekiaujamos naftos ir dujų. Jei JAV ir Irano pokalbiai stringa, rinkos greitai reaguoja kainomis ir tiekimo rizika.

šaltiniai:15min.lt