Pereiti prie turinio

2026 m. gegužės 25 d.

Archyvinis leidimas

Lietuva

Santrauka

Lietuvos kariuomenė šiandien baigė drono, įskridusio po oro erdvės pažeidimo, paiešką, bet vis dar nenustatė, ar jis nukrito Lietuvos teritorijoje, ar išskrido atgal. Ankstesnės operacijos buvo sutelktos Varėnos rajone, kur kariai apklausė gyventojus ir tikrino miškingas vietoves, o gyventojams nurodyta nuolaužų neliesti ir skambinti 112.

Po vakarykščio oro pavojaus Vilniuje ir keliuose regionuose Prezidentūra dronų perspėjimo klausimą kelia Valstybės gynimo taryboje, o ministerijos spartina platformą, kuri sujungtų radarus, kamerų tinklus ir kitus jutiklius. „The Telegraph“ šiandien paskelbė, kad Rusija galėjo per signalą iš Kaliningrado perimti Ukrainos dronų valdymą ir nukreipti juos į Lietuvą ar kitas Baltijos šalis. Pasienio tarnyba tuo pat metu pranešė Šalčininkų rajone priverstinai nutupdžiusi iš Baltarusijos įskridusį droną, o jo įranga dabar tiriama dėl galimo kontrabandos ar kito tikslo. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen artimiausiomis dienomis atvyks į Lietuvą tartis dėl saugumo prie rytinės ES sienos ir priemonių prieš dronų grėsmes.

„Registrų centras“ lieka vidaus politikos centre po to, kai prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimai neteisėtos prieigos prie valstybės registrų, o tyrėjai mini daugiau kaip 600 tūkst. galimai paimtų įrašų. Generalinis direktorius Adrijus Jusas šiandien turi su ekonomikos ir inovacijų ministru Edvinu Grikšu aptarti savo ateitį, o Seimo vicepirmininkas Juozas Olekas pareiškė, kad vadovo pasitraukimas būtų teisingas žingsnis. Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys Vilniuje su JAV Kongreso nariais aptarė amerikiečių karių buvimą Lietuvoje, o tarp kitų šiandienos temų lieka pensijų kaupimo pertvarka, nuo birželio didesnės išmokos ir Vilniaus naudoto kepimo aliejaus surinkimo sistema.

Iš pareigų traukiasi Registrų centro vadovas Adrijus Jusas, o gyventojams atverta savitarnos galimybė pasitikrinti, ar per kibernetinį incidentą nebuvo atskleisti jų asmens duomenys. Tuo metu į Lietuvą pargabentas bankininkas Vladimiras Antonovas. Šiauliuose dėl galimo padegimo sulaikyta pora, o nuo sužalojimų mirė vyras.

šaltiniai: vz.lt, 15min.lt, lrytas.lt, tv3.lt, delfi.lt, lrt.lt

Svarbiausios istorijos
Politika

Kariuomenė: tarnybos nutraukė į Lietuvą įskridusio drono paiešką

Lietuvos kariuomenė gegužės 25 d. nutraukė į Lietuvą įskridusio drono paiešką, kuri buvo vykdoma po gegužės 21–22 d. užfiksuoto oro erdvės pažeidimo. Ankstesniais pranešimais pareigūnai ieškojo mažiausiai vieno iš į Lietuvą galimai įskridusių bepiločių ir dirbo Varėnos rajone, apklausdami vietos gyventojus bei tikrindami miškingas vietoves. Kariškiai nurodė, kad kol kas neaišku, ar objektas nukrito Lietuvos teritorijoje, ar išskrido iš šalies, o radus nuolaužų gyventojams liepta jų neliesti ir pranešti 112.

Kodėl svarbu

Varėnos ir aplinkinių rajonų gyventojai lieka pasirengimo režime, nes kiekvienas rastas objektas gali būti pavojingas sprogstamąja medžiaga arba techninėmis detalėmis. Tarnyboms tai reiškia papildomą darbą pasienio ir oro erdvės stebėjime, nes neidentifikuoto drono trajektorija taip ir liko nepatvirtinta.

šaltiniai:delfi.lt
Politika

„The Telegraph“: Ukrainos dronus į Lietuvą rusai gali nukreipti per Kaliningradą

„The Telegraph“ cituojami ekspertai gegužės 25 d. rašo, kad Rusija gali per Kaliningradą perimti Ukrainos dronų GPS signalą ir nukreipti juos į Lietuvą, Latviją, Estiją bei Suomiją. Leidinyje minimas Kaliningrado siųstuvas, kuris jau kelerius metus trikdo palydovinę navigaciją Baltijos regione, o dalis dronų skrydžio korekcijas daro pagal vaizdo kameras ir reljefo atpažinimą. Po šių išvadų Baltijos šalių ir Suomijos oro erdvės stebėsenai tenka daugiau dėmesio, nes bet koks klaidingai nukreiptas aparatas gali įskristi į NATO teritoriją.

Kodėl svarbu

Pasienio gyventojams ir oro erdvės stebėtojams tai reiškia didesnę klaidingų perspėjimų ir incidentų riziką, nes dronas gali pasiekti gyvenamas vietas, o ne grįžti į karą Ukrainoje. NATO valstybėms tai kelia spaudimą stiprinti žemai skrendančių objektų aptikimą ir navigacijos trikdžių atsparumą vakariniame regione.

šaltiniai:15min.lt
Politika

Šalčininkų rajone pasieniečiai nutupdė iš Baltarusijos atskridusią bepilotę skraidyklę

Šalčininkų rajone pirmadienį pasieniečiai panaudojo antidroninę įrangą ir nutupdė iš Baltarusijos įskridusią bepilotę skraidyklę, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba. VSAT nurodė, kad tą patį savaitgalį pasienio ruože jau fiksuoti kiti oro objektai iš Baltarusijos, o pareigūnai pastaraisiais mėnesiais dažniau perima skraidykles, kuriomis į Lietuvą mėginama gabenti cigaretes. Po šio įvykio įranga ir skraidyklė perduodami tolesniam patikrinimui, nes pareigūnai aiškinasi, ar aparatas vykdė kontrabandos skrydį, ar buvo naudojamas kitam tikslui.

Kodėl svarbu

Šalčininkų ir gretimų pasienio seniūnijų gyventojams tai reiškia dar vieną oro erdvės pažeidimą virš tankiai stebimo ruožo prie Baltarusijos sienos. Kiekvienas toks atvejis verčia pasieniečius laikyti parengtą antidroninę įrangą ir stiprina kontrabandos maršrutų kontrolę vietoje.

šaltiniai:lrt.lt
Politika

Lietuvoje po dronų incidentų lankysis Europos Komisijos pirmininkė

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen į Lietuvą atvyks 2026 m. gegužės 27 d., praėjus kelioms dienoms po virtinės dronų įskridimų į Lietuvos oro erdvę. LRT nurodo, kad incidentai įvyko praėjusią savaitę, o Komisijos vadovė vizitą surengs būtent dėl saugumo situacijos pasienio regione. Vizito metu tikimasi dėmesio rytinei ES sienai ir priemonėms prieš bepiločių keliamą grėsmę, kurią Briuselis jau sieja su Rusija ir Baltarusija.

Kodėl svarbu

Lietuvos pasienio ir oro erdvės saugumas dabar tiesiogiai priklauso nuo to, ar Briuselis greitai skirs daugiau lėšų dronų aptikimui ir neutralizavimui. Tai svarbu ir civilinei aviacijai, nes kiekvienas naujas įskridimas gali reikšti skrydžių ribojimus bei papildomas procedūras oro uostuose.

šaltiniai:lrt.ltdelfi.lt
Politika

Šią savaitę: JAV ir Irano susitarimas, VGT apie dronus, NATO Vilniuje, mokesčiai, V. Antonovo pargabenimas, „Sidabrinės gervės“

Gegužės 20 dieną Vilniuje ir keliose kitose apskrityse buvo paskelbtas oro pavojus po to, kai netoli sienos su Baltarusija pastebėtas dronas, o kariuomenė aktyvavo NATO oro policijos misiją. Prezidentūra tuo pat metu pranešė, kad dronų perspėjimo klausimas bus svarstomas Valstybės gynimo taryboje ir kad ministerijos testuoja sistemą, kuri turėtų greičiau sujungti radarus, kamerų tinklą ir kitus jutiklius. Po incidento 11:40 val. pavojus buvo atšauktas, bet institucijos kelia klausimą, kaip įspėjimai gyventojus pasieks iki vasaros pradžios.

Kodėl svarbu

Vilniaus, Ignalinos, Utenos, Zarasų, Švenčionių ir Alytaus gyventojams tai reiškia dažnesnius perspėjimus ir būtinybę žinoti, kur yra artimiausios priedangos. Savivaldybėms tai reiškia ir praktišką pareigą užtikrinti, kad priedangos būtų atviros visą parą, kai pasienyje kartojasi bepiločių incidentai.

šaltiniai:vz.lt
Politika

Situaciją dėl nutekintų duomenų Registrų centro vadovas aptars su ekonomikos ir inovacijų ministru

Birželio 24 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo neteisėto prisijungimo prie valstybės valdomų registrų, o pareigūnai nurodė, kad per jį iš Registrų centro galėjo būti išsiurbta daugiau kaip 600 tūkst. įrašų. Teisėsaugos duomenimis, prisijungimai vyko iš užsienio valstybės ir per kitų institucijų administruojamas sistemas, o tarp tiriančių institucijų minimos Vidaus reikalų, Teisingumo ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos. Registrų centro vadovas Adrijus Jusas po susitikimo su ekonomikos ir inovacijų ministru Edvinu Grikšu turėtų apsispręsti dėl savo ateities, nes premjerė Inga Ruginienė ir ministras viešai paragino jį trauktis.

Kodėl svarbu

Nutekinti duomenys paliečia žmones ir įmones, kurių informacija buvo saugoma valstybės registruose, nes jiems teks tikrinti, ar jų įrašai nebuvo panaudoti neteisėtai. Tyrimas ir politinis spaudimas taip pat gali pakeisti Registrų centro vadovybę ir saugumo tvarkas, nuo kurių priklauso duomenų prieiga visoje valstybės registrų sistemoje.

šaltiniai:15min.lt

Europa

Santrauka

Kyjivas per pastarąją parą patyrė vieną didžiausių karo oro atakų: Rusija paleido 600 smogiamųjų dronų ir 90 raketų, tarp jų ir hipergarsinę „Orešnik“. Ukrainos pareigūnai nurodė, kad sostinėje sužeisti 86 žmonės, tarp jų trys vaikai, o daugiau kaip 40 vietų apgadinta visuose miesto rajonuose. Ukrainos oro pajėgos pranešė numušusios 245 dronus, tačiau sostinėje kilo keli gaisrai, buvo apgadintas prekybos centras, o gelbėtojai šiandien dar dirba griuvėsiuose. Rusija taip pat perspėjo užsieniečius ir diplomatus palikti Kyjivą.

Kramatorske vakar dvi Rusijos sklendžiančios bombos nužudė 46 metų vyrą ir sužeidė 16-metę merginą. Pavlohrade per atskirą Rusijos smūgį sužeisti penki žmonės, tarp jų vaikas. Rusija smogė ir Černobylio muziejui bei kelioms Ukrainos kultūros ir mokslo įstaigoms.

„Azov“ šiandien pranešė tiksliais smūgiais atakavęs Rusijos pajėgas keliuose prie Mariupolio ir Berdiansko, pataikydamas į judančias karines transporto priemones. Ukrainos stebėtojai nurodo, kad iš Mariupolio rajono veikiantys dronai gali pasiekti M-14 magistralę, kuri jungia Mariupolį, Berdianską, Melitopolį ir Heničeską. Keli NATO sąjungininkai tuo metu blokavo planą didinti karinę paramą Ukrainai, nors Baltijos valstybėse vyksta Aljanso pratybos.

Europos automobilių rinkoje Kinijos gamintojai pasiekė rekordinę dalį, kurią labiausiai augina hibridinių modelių pardavimai. Demokratinėje Kongo Respublikoje įtariamų Ebolos atvejų skaičius pakilo iki 900, užfiksuotos 204 mirtys, o užkratas jau persimetė į Ugandą.

Vladimiras Putinas pasirašė įstatymą, leidžiantį Rusijai panaudoti kariuomenę užsienyje, neva savo piliečiams ginti. Ukraina smogė naftos saugyklai Vakarų Rusijoje, o po ankstesnių atakų sustojo Syzrano naftos perdirbimo gamykla Samaros srityje.

šaltiniai: tv3.lt, delfi.lt, 15min.lt, lrt.lt

Svarbiausios istorijos
Politika

Beribis rusų žiaurumas: surengė siaubingą ataką Kyjive – žuvo 86 žmonės

Gegužės 24-osios naktį Rusija Kyjivą atakavo raketomis ir bepiločiais orlaiviais, o Ukrainos valdžia skelbė apie mažiausiai 4 žuvusius ir 80 sužeistų. Per smūgius buvo apgadintas prekybos centras, užsiliepsnojo keli pastatai, o vienoje vietoje kilo didelis gaisras, kurį gesino gelbėtojai. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po atakos ragino sąjungininkus sustiprinti oro gynybą ir spaudimą Maskvai.

Kodėl svarbu

Kyjivo gyventojams ši ataka reiškia naują riziką miegamuosiuose rajonuose ir prie transporto bei prekybos objektų, kur žala greitai sustabdo kasdienes paslaugas. Po tokio masto smūgių Ukrainai reikia daugiau priešlėktuvinės gynybos raketų ir perimtuvų, nes vienas naktinis išpuolis gali vienu metu paveikti dešimtis tūkstančių žmonių.

šaltiniai:tv3.lt
Politika

Sužeistųjų per Rusijos smūgį Kyjivui skaičius išaugo iki 86

Rusijos naktinis smūgis Kyjivui per 2026 m. gegužės 24 d. ataką sužeidė 86 žmones, tarp jų tris vaikus, o sostinėje apgadinta daugiau kaip 40 vietų visuose rajonuose. Ukrainos kariuomenė nurodė, kad Rusija paleido 600 smogiamųjų dronų ir 90 oro, jūros bei sausumos raketų, o per ataką panaudota ir hipergarsinė „Oreshnik“ raketa. Gelbėtojai vis dar tikrina griuvėsius ir vertina žalą, todėl sužeistųjų bei nuostolių skaičiai gali dar kisti.

Kodėl svarbu

Kyjivo ligoninės ir greitosios pagalbos tarnybos dirba su dešimtimis nukentėjusiųjų vienu metu, o tai apkrauna ir intensyviosios terapijos, ir traumatologijos skyrius. Tuo pat metu apgadinti gyvenamieji ir komerciniai objektai reiškia naujus išjungimus, remonto darbus ir laikiną tūkstančių miesto gyventojų kasdienybės sutrikimą.

šaltiniai:delfi.lt
Politika

Ukraina per naktinę Rusijos ataką numušė beveik 250 dronų

Per naktinį Rusijos puolimą prieš Ukrainą gegužės 24-osios naktį šalies oro gynyba numušė 245 dronus, o pagrindinis smūgis teko Kyjivui ir centriniams regionams. Ukrainos karinės oro pajėgos skelbė, kad ataka vyko kartu su raketų smūgiais, o prezidentas Volodymyras Zelenskis ją siejo su didėjančiu Rusijos smūgių intensyvumu prieš civilinę infrastruktūrą. Kremlius tuo pat metu tęsė oro kampaniją po ankstesnės paros masinės atakos, per kurią į Ukrainą buvo paleista šimtai dronų ir raketų.

Kodėl svarbu

Kyjivo ir kitų miestų gyventojams tai reiškia naktinius perspėjimus, sutrikusį miegą ir nuolatinę grėsmę elektros, ryšių bei transporto mazgams. Kiekviena tokia ataka verčia Ukrainą naudoti brangias oro gynybos sistemas, kurių raketos kainuoja daug daugiau nei pigūs Rusijos bepiločiai.

šaltiniai:delfi.lt
Politika

„Azov“ pademonstravo taiklius smūgius rusams – atakavo greitkeliuose

Gegužės 25-ąją paskelbtame įraše „Azov“ brigada pranešė apie tikslius smūgius rusų pajėgoms keliuose prie Mariupolio ir Berdiansko, kur taikiniu tapo važiuojantys kariniai automobiliai. Ukrainos karo apžvalgininkai sieja šią veiklą su dronais, kurie nuo Mariupolio apylinkių gali pasiekti M-14 greitkelį, jungiantį Mariupolį, Berdianską, Melitopolį ir Geničeską. Šis ruožas laikomas viena svarbiausių Rusijos sausumos linijų palei Azovo jūrą, todėl smūgiai ten apsunkina karių ir technikos judėjimą į okupuotą Krymą.

Kodėl svarbu

Okupuotų teritorijų rusų logistika tampa labiau priklausoma nuo trumpesnių ir lengviau pažeidžiamų maršrutų. Kiekvienas smūgis M-14 ruože didina riziką vilkinti tiekimą į pietinį frontą ir okupuotą Krymą.

šaltiniai:tv3.lt
Politika

Rusai į Kramatorską paleido sklendžiančias bombas

2026 m. gegužės 24 d. Rusijos pajėgos į Kramatorską paleido dvi sklendžiančias bombas, per smūgį žuvo 46 metų vyras, o 16-metė mergina buvo sužeista. Miestas Donecko srityje jau kelis mėnesius yra vienas pagrindinių Rusijos smūgių taikinių, nes jis tebėra svarbus Ukrainos logistikos mazgas ir evakuacijos punktas civiliams iš fronto artumos. Ukrainos pareigūnai laukia naujų vertinimų dėl žalos miesto infrastruktūrai ir galimų papildomų nukentėjusiųjų, nes gelbėtojai dar tikrina atakos vietą.

Kodėl svarbu

Kramatorsko gyventojams ir iš fronto artumos atvykstantiems civiliams tai reiškia dar didesnę riziką judėti mieste ir naudotis viešosiomis paslaugomis. Tokie smūgiai spaudžia ir vietos pagalbos sistemą, nes ligoninės, gelbėtojai ir evakuacijos tarnybos turi dirbti jau apšaudomoje teritorijoje.

šaltiniai:delfi.lt
Sveikata

PSO vadovas: Kongo DR įtariamų Ebolos karštligės atvejų skaičius viršijo 900

Kongo Demokratinės Respublikos sveikatos ministerija sekmadienį pranešė, kad įtariamų Ebolos atvejų skaičius šalyje pasiekė 900 ir kad 204 žmonės jau mirė per protrūkį, kuris daugiausia fiksuojamas rytinėje Iturio provincijoje. Pasaulio sveikatos organizacijos vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas sakė, kad užregistruota ir 101 laboratorijoje patvirtintas atvejis, o sunkiausia padėtis išlieka teritorijose, kur gydymo įstaigos dirba karo ir vietos gyventojų pasipriešinimo sąlygomis. PSO taip pat įspėjo dėl greito viruso plitimo ir paprašė kaimyninių šalių sustiprinti keliautojų patikrą bei kontaktų sekimą, nes dalis užsikrėtusiųjų jau kirto sieną į Ugandą.

Kodėl svarbu

Rytų Kongo ligoninės ir laidojimo komandos dirba didžiausio pavojaus zonoje, kur kiekvienas nepatikrintas kontaktas gali išplėsti protrūkį į kaimynines valstybes. Ugandoje jau patvirtinti vietiniai užsikrėtimai rodo, kad užkrato grandinė nebėra vien Kongo vidaus problema.

šaltiniai:lrt.lt

Pasaulis

Santrauka

Kyjivas per naktį patyrė vieną didžiausių pastarojo meto smūgių: Rusija paleido apie 600 dronų ir 90 raketų, įskaitant vidutinio nuotolio balistinę raketą „Orešnik“. Ukrainos pareigūnai nurodė, kad žuvo keturi žmonės, 87 buvo sužeisti, o apgadinimai užfiksuoti 49 vietose sostinėje. Tarp apgadintų objektų yra Ukrainos užsienio reikalų ministerija, teatras, filharmonija, muziejai, biblioteka, universitetas ir dešimtys namų. Maskva tuo pat metu paragino užsienio valstybių piliečius ir diplomatus palikti Kyjivą.

Konge įtariami Ebolos atvejai sekmadienį viršijo 900, o PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas nurodė, kad protrūkio centras yra Ituri provincijoje. PSO šį protrūkį jau paskelbė tarptautinio masto visuomenės sveikatos ekstremaliąja situacija, o kaimyninėje Ugandoje pastarosiomis dienomis patvirtinti penki užsikrėtimo atvejai. Protrūkis siejamas su Bundibugyo atmaina, o atsaką sunkina nesaugumas, gyventojų judėjimas ir silpna sveikatos apsaugos infrastruktūra. Kongo valdžia ir tarptautiniai partneriai dabar telkia pajėgas kontaktų atsekimui, pacientų izoliavimui ir griežtesnei infekcijų kontrolei.

Vašingtonas sekmadienį nurodė, kad derybos su Iranu pasistūmėjo į priekį, bet galutinis tekstas dar neparengtas ir susitarimas artimiausiu metu nebus pasirašytas. Pirmadienio rytą naftos kainos smuko daugiau kaip 5 proc., nes rinkos įkainojo galimą Hormūzo sąsiaurio atvėrimą ir lėtesnę karo Artimuosiuose Rytuose pabaigą. Donaldas Trumpas sumenkino greito susitarimo lūkesčius, todėl rinkos liko jautrios naujiems svyravimams.

JAV ir Kinijos santykiuose Xi Jinpingas per susitikimą su Donaldu Trumpu pareiškė, kad Taivanas yra svarbiausias abiejų valstybių klausimas. Pekinas vėliau perspėjo, kad ginčas dėl Taivano gali virsti susirėmimais ar konfliktu, o Xi ir Vladimiras Putinas Pekine pasirašė daugiau kaip 40 bendradarbiavimo susitarimų. Pasaulio ledo ritulio čempionate Kanada ir Suomija iškovojo užtikrintas pergales ir sustiprino pozicijas turnyro viršūnėje.

Ugandoje patvirtinti dar du Ebolos atvejai. Pasaulio sveikatos organizacija paragino Kongo Demokratinę Respubliką ir kaimynines valstybes nedelsiant imtis veiksmų, kad būtų sustabdytas ligos plitimas. Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu pareiškė, kad Izraelis stiprins smūgius „Hezbollah“ taikiniams Libane.

šaltiniai: 15min.lt, lrytas.lt, tv3.lt, vz.lt, delfi.lt, lrt.lt

Svarbiausios istorijos
Politika

Sekmadienį Rusija stipriai apšaudė Ukrainą raketomis ir dronais

Rusija naktį iš gegužės 24 į 25 d. smogė Kyjivui apie 600 įvairių dronų ir 90 raketų, įskaitant vidutinio nuotolio balistinę raketą „Orešnik“, o Ukrainos tarnybos pranešė apie 4 žuvusiuosius ir 87 sužeistuosius. Kyjive buvo apgadintas Užsienio reikalų ministerijos pastatas, teatras, filharmonija, du muziejai, biblioteka, universitetas, bažnyčia ir apie 30 gyvenamųjų namų, žala fiksuota 49 vietose. Maskva tą pačią dieną paragino užsienio piliečius ir diplomatus palikti Ukrainos sostinę ir užsiminė apie naujus smūgius į „sprendimų priėmimo centrus“.

Kodėl svarbu

Kyjivo civiliai ir miesto infrastruktūra vėl atsidūrė tiesioginėje ugnyje, o smūgiai sugadino pastatus, kuriuose dirba valstybės institucijos, kultūros įstaigos ir šalia jų gyvenantys žmonės. Maskvos perspėjimas dėl naujų taikinių didina riziką diplomatams ir užsienio organizacijų darbuotojams, kurie sostinėje vis dar vykdo darbą.

šaltiniai:lrt.lt
Politika

Karas Irane. Irano kirtis viltims dėl taikos: susitarimas netrukus pasirašytas nebus

JAV pareigūnai sekmadienį pripažino, kad su Iranu dėl karo Artimuosiuose Rytuose pasiekta pažangos, bet galutinis susitarimo tekstas dar neparengtas ir artimiausiu metu nebus pasirašytas. LRT rašo, kad pirmadienio rytą naftos kainos krito daugiau kaip 5 proc., nes rinkos sureagavo į galimybę atverti Hormuzo sąsiaurį ir sumažinti įtampą dėl tiekimo. Donaldas Trumpas tuo pat metu sumenkino lūkesčius dėl greito paskelbimo, o tai reiškia, kad derybos dar gali užsitęsti ir išliks neaiškumas dėl karo pabaigos bei jūrų kelių likimo.

Kodėl svarbu

Naftos rinkai svarbiausia, kad Hormūzo sąsiauris per taiką vėl galėtų būti atvertas, nes per jį eina dalis pasaulio energijos tiekimo. Jei derybos užstrigs, degalų kainų ir laivybos draudimo išlaidos gali likti padidėjusios visame regione.

šaltiniai:lrytas.lt
Politika

Šaltiniai: Xi Jinpingas rimtai suirzo per susitikimą su Trumpu

Pekine gegužės 14 d. per Xi Jinpingo ir Donaldo Trumpo viršūnių susitikimą Kinijos vadovas JAV prezidentui pareiškė, kad Taivano klausimas yra svarbiausias dvišaliuose santykiuose, o Kinijos užsienio reikalų ministerija po pokalbio perspėjo, kad dėl šio klausimo gali kilti konfliktas. Susitikimas įvyko po Trumpo vizito į Kiniją ir vyko tuo metu, kai abi šalys derėjosi dėl karo Irane, prekybos ir JAV ginklų pardavimo Taivanui. Po susitikimo Pekinas ir Maskva dar labiau suaktyvino koordinaciją, o Xi ir Vladimiras Putinas gegužės 20 d. Pekine pasirašė daugiau nei 40 bendradarbiavimo susitarimų.

Kodėl svarbu

Taivano saugumas ir JAV santykiai su Kinija tiesiogiai veikia tiekiausias ginklų sistemas, prekybos srautus ir rizikos kainą Azijos rinkose. Kietesnis Pekino tonas dėl Taivano didina spaudimą Vašingtonui, kuris privalo balansuoti tarp strateginės dviprasmybės ir įsipareigojimo padėti salai apsiginti.

šaltiniai:delfi.lt
Sveikata

Darosi rimta? Epidemiją paskelbė tarptautinio masto visuomenės sveikatos krize

PSO gegužės 17 dieną paskelbė, kad Ebolos protrūkis Kongo Demokratinėje Respublikoje ir Ugandoje yra tarptautinio masto visuomenės sveikatos ekstremali situacija. Kongo rytuose, Itūrio provincijoje, protrūkis siejamas su Bandibadžio Ebolos virusu, o PSO duomenimis, Ugandoje teigiamus tyrimus iki gegužės 23 dienos gavo penki žmonės. PSO teigia, kad Kongo DR protrūkis yra 17-asis šalyje nuo 1976 metų, o vietos institucijos kartu su partneriais jau aktyvavo reagavimo sistemą ir ruošia platesnę tarptautinę pagalbą.

Kodėl svarbu

Rytų Kongo ir Ugandos gyventojams tai reiškia sustiprintą patikrą pasienyje, greitesnį izoliavimą ir didesnį spaudimą perpildytoms ligoninėms. Sveikatos darbuotojams didžiausia rizika išlieka kontaktas su pacientų kūno skysčiais ir užkrėstomis gydymo įstaigomis, todėl sprendimas atveria kelią papildomoms apsaugos priemonėms ir ištekliams.

šaltiniai:lrytas.lt
Sveikata

PSO vadovas: Kongo DR įtariamų Ebolos karštligės atvejų skaičius viršijo 900

Kongo Demokratinėje Respublikoje įtariamų Ebolos karštligės atvejų skaičius gegužės 24-ąją viršijo 900, o Pasaulio sveikatos organizacijos vadovas pareiškė, kad protrūkis rytinėje šalies dalyje plinta sparčiai. PSO nurodo, kad pagrindiniame protrūkio židinyje Iturio provincijoje ligos sklaida siejama su nesaugumu, gyventojų judėjimu ir ribotomis gydymo galimybėmis, o jau patvirtinta ir dalis atvejų kaimyninėje Ugandoje. Sekmadienį vietos valdžia ir tarptautinės agentūros stiprino kontaktų atsekimą, izoliaciją ir apsaugos priemones, nes PSO protrūkį jau paskelbė tarptautine visuomenės sveikatos ekstremalia situacija.

Kodėl svarbu

Didžiausią riziką dabar patiria rytų Kongo bendruomenės, kuriose ligoninės dirba karo ir saugumo krizės sąlygomis, o kiekvienas naujas užsikrėtimas didina gydymo įstaigų apkrovą ir laidotuvių, izoliacijos bei kontaktų sekimo mastą. Uganda jau susiduria su pasienio stebėsena ir galimu pacientų pervežimu, todėl protrūkis tapo regionine, o ne vienos šalies sveikatos operacija.

šaltiniai:15min.lt
Politika

Palmira: būsime itin priklausomi nuo praeities klaidų

Palmira Galkontaitė gegužės 25 d. Vilniuje interviu kalbėjo apie sprendimus, kurie, jos teigimu, ilgai lėmė jos darbą ir viešą laikyseną. Ji priminė, kad televizijos laida „Atleisk“ Lietuvoje pradėta 1999 metais ir kad tuomet viešas atsiprašymas bei klaidų pripažinimas buvo naujas reiškinys. Ji sakė, kad dabar žmonės vis labiau gyvena su ankstesnių pasirinkimų pasekmėmis, o ne su pačiu dabarties momentu.

Kodėl svarbu

Viešas atsiprašymas ir klaidų pripažinimas tiesiogiai veikia žmones, kurie sprendžia šeimos, darbo ar reputacijos konfliktus. Kai tokia kalba tampa įprastesnė, lengviau spręsti ginčus, kuriuos anksčiau uždarydavo tylėjimas.

šaltiniai:lrytas.lt