2026 m. balandžio 30 d.

Gitanas Nausėda šiandien pasakė, kad Lietuva gavo pasiūlymą prisidėti prie Hormūzo sąsiaurio saugumo ir dar svarsto, ar siųsti karius. Pasiūlymas pateiktas po virtualaus Europos lyderių susitikimo dėl laivybos apsaugos prie Irano.

Lietuvos apeliacinis teismas šiandien turi skelbti sprendimą buvusio Seimo nario Kristijono Bartoševičiaus byloje dėl seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius. Prokurorai prašo palikti galioti Panevėžio apygardos teismo nuosprendį ir papildomai penkeriems metams uždrausti jam dirbti su vaikais bei nepilnamečiais. Prezidentas taip pat pasirašė įstatymą dėl Kapčiamiesčio karinio poligono steigimo, o Lietuva pasirašė susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis dėl antrosios HIMARS baterijos įsigijimo. Atskirai šiandien paskelbta apie maždaug 280 mln. dolerių vertės amerikietiškų HIMARS sistemų pirkimą, o pirmoji baterija Lietuvą turi pasiekti dar šiemet.

Valstybės duomenų agentūra pranešė, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas pirmąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu, smuko 0,4 proc. Per metus ekonomika buvo 2,1 proc. didesnė, bet ketvirčio kritimas rodo silpnesnę metų pradžią. Vidaus politikoje Generalinė prokuratūra siekia panaikinti Gintauto Palucko teisinę neliečiamybę dėl įtariamo neteisėto praturtėjimo, o jis sako neketinantis trauktis iš Seimo.

Lietuva šiandien testuoja gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą, todėl visoje šalyje kaukia sirenos. Sporte komanda su Margiriu Normantu laimėjo FIBA Europos taurę.

Buvęs Seimo narys Kristijonas Bartoševičius, nuteistas už seksualinį vaikų išnaudojimą, pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmės. Rusija pareiškė protestą Lietuvai dėl sprendimo Šiauliuose perkelti sovietų karių palaikus, o Užsienio reikalų ministerija atsakė, kad sprendimai priimami pagal Lietuvos teisę.

Odesoje per naują Rusijos smūgį apgadintas darželis ir gyvenamieji namai, sužeista mažiausiai 16 žmonių. Gelbėtojai į Juodosios jūros uostą grįžo po dar vienos atakos prieš tą patį miestą, kuris buvo atakuotas ir anksčiau šį mėnesį.

Ukraina skelbia, kad per pastarąją parą sunaikino beveik 1,500 Rusijos karių, o kituose miestuose Rusijos smūgiai pražudė mažiausiai vieną žmogų ir dar 23 sužeidė. Ukrainos karinė žvalgyba antradienį pranešė smogusi Rusijos patruliniam kateriui ir dar dviem laivams prie Kerčės tilto, pagrindinio tiekimo kelio į okupuotą Krymą. Kyjivo paskelbtas vaizdo įrašas parodė, kad Ukraina gali smogti jūriniams taikiniams prie vieno jautriausių Rusijos karinių mazgų.

Maskvoje Marija Zacharova pareiškė, kad Volodymyro Zelenskio raginimai dėl saugumo garantijų ir stipresnės oro gynybos stumia pasaulį į branduolinį karą. Kremliaus retorika sutapo su Kyjivo argumentu, kad Rusija renkasi smūgius energetikai ir infrastruktūrai vietoje derybų. Rusijos Tolimuosiuose Rytuose uždarame kariniame miestelyje per sprogimą žuvo vienas karininkas, o tyrėjai aiškinasi, ar taikinys buvo pulkininkas leitenantas Azatbekas Omurbekovas, siejamas su 2022 metų Bučos okupacija.

Vašingtonas svarsto mažinti karių skaičių Vokietijoje, kur sutelkta didžiausia JAV karinė grupuotė Europoje. Pentagone aptariamas dalies pajėgų perkėlimas arčiau NATO rytinio flango priverstų sąjungininkus peržiūrėti oro gynybos, transporto ir mokymo planus.

Per Rusijos atakas Ukrainos Chersono srityje žuvo vienas žmogus, dar šeši buvo sužeisti. Jungtinė Karalystė padidino terorizmo grėsmės lygį, o JAV prezidentas pagrasino išvesti karius iš dar dviejų Europos šalių.

Donaldas Trumpas trečiadienį nurodė JAV kariniam jūrų laivynui rengtis ilgai Hormūzo sąsiaurio blokadai, kai iš regiono pasitraukia lėktuvnešis „USS Gerald R. Ford“. Vašingtonas kartu buria naują jūrų koaliciją komercinei laivybai atkurti ir sankcijų vykdymui prie Irano sugriežtinti. JT generalinis sekretorius António Guterresas vakar Saugumo Taryboje perspėjo, kad faktinis sąsiaurio uždarymas jau grasina pasaulio maisto sistemai. JT duomenimis, jūroje įstrigo daugiau kaip 20 tūkst. jūrininkų, o į rizikos zoną pateko per 2 tūkst. laivų.

Per pastarąją parą Vašingtonas svarstė mažinti JAV karių skaičių Vokietijoje po naujo ginčo su Berlynu dėl karo su Iranu. „Politico“ nurodė, kad Baltieji rūmai sudarė NATO sąjungininkų sąrašą ir svarsto bausmes, įskaitant atšauktas pratybas ir ginklų pardavimo ribojimus. Friedrichas Merzas antradienį Berlyne sakė, kad dar turi tiesioginį ryšį su D. Trumpu, nors šis viešai griežtina išpuolius prieš Europos lyderius. Donaldas Trumpas taip pat vėl puolė Federalinio rezervo vadovą Jerome'ą Powellą po šio sprendimo likti poste.

Seule prezidentas Lee Jae-myungas trečiadienį pareiškė, kad Šiaurės Korėja kasmet pagamina pakankamai branduolinės medžiagos 10–20 bombų. Pietų Korėja dėl to labiau remiasi atgrasymu su JAV ir Japonija, nes sankcijos Pchenjano programos nesustabdė. Izraelis pareiškė, kad „Hezbollah“ pažeidė paliaubas ir sulauks atsako smūgių. Naujojoje Zelandijoje Kraistčerčo mečečių žudikas pralaimėjo apeliaciją, o Australijoje po šaudymo Bondi rajone sustiprėjo raginimai didinti žydų bendruomenės apsaugą.

„Reporteriai be sienų“ šiandien paskelbė, kad pasaulinė spaudos laisvė smuko į žemiausią lygį per 25 metus. Organizacija nurodė, kad Lietuva jos indekse užima 15 vietą ir išskyrė siūlomas LRT valdymo pataisas dėl politinio spaudimo rizikos.

JAV Kongresas patvirtino finansavimo įstatymą ir užbaigė rekordiškai ilgą dalinį federalinės valdžios uždarymą. Naftos kainas kilstelėjo įtampa dėl Irano blokados ir stringančių Teherano bei Vašingtono derybų. Mianmaro prezidentas paskelbė, kad įkalinta Aung San Suu Kyi bus perkelta į namų areštą.