2026 m. balandžio 29 d.

Archyvinis leidimas

Lietuva

Santrauka

Vilniaus policija tiria bylą dėl nepilnametės užpuolimo sostinės senamiestyje. Joje minimi iki septynių įtariamųjų ir galimi seksualiniai nusikaltimai. Per pastarąją parą aiškėja, kad tyrimas apima ir antrą išpuolį prieš tą pačią nepilnametę, o įtarimai gali apimti smurtą, plėšimą ir išžaginimą.

Finansų ministerija pranešė, kad Lietuva birželį gaus 153 mln. eurų iš ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės. Rudenį Vyriausybė planuoja teikti dar vieną 1,1 mlrd. eurų mokėjimo prašymą pagal planą „Naujos kartos Lietuva“, nes priemonė baigiasi 2026 metų rugpjūtį. Lietuvos fintech įmonės pernai sumokėjo rekordinę 310 mln. eurų mokesčių sumą. Lietuvos bankas paskelbė, kad draudimo rinka pernai augo dešimtadaliu, o sektoriaus pelnas viršijo 100 mln. eurų.

Vyriausybė patvirtino valstybės valdomų Lietuvos oro uostų kapitalo didinimą, kad būtų finansuojama maršrutų plėtra ir augantys infrastruktūros poreikiai. Tyrėjai taip pat aiškinasi suklastotų japoniškų finansinių garantijų naudojimą viešuosiuose pirkimuose, o įtartini konkursai gali būti stabdomi. Vidaus politikoje parlamentarui Kaziui Starkevičiui pripažinus kyšio priėmimą, premjeras tai pavadino reputaciniu smūgiu. Liberalų sąjūdis tuo metu kreipėsi į STT dėl Kultūros ministerijos siūlomų teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų skyrimo tvarkos pakeitimų.

Versle „Revolut Bank“ Lietuvoje pranešė apie rekordinį pelną ir 700 tūkst. klientų. Sporte Marius Grigonis svariai prisidėjo prie Atėnų „Panathinaikos“ pergalės, kuri komandai užtikrino namų aikštės pranašumą atkrintamosiose.

Premjerė Ingrida Šimonytė, reaguodama į įtarimus dėl kyšininkavimo Kaziui Starkevičiui, pareiškė, kad prisipažinimas gali lengvinti baudžiamąją atsakomybę. Gabrielius Landsbergis paragino konservatorius aiškiai atsiriboti nuo bet kokių ryšių su Starkevičiumi. Lietuva pagal migracijos paktą priims 58 prieglobsčio prašytojus, o tam numatyta skirti daugiau kaip 1 mln. eurų.

šaltiniai: delfi.lt, lrytas.lt, vz.lt, tv3.lt, 15min.lt, lrt.lt

Svarbiausios istorijos

Kriminalai

Vilniaus senamiestyje 7 prievartautojai visą parą kankino neįgalią nepilnametę

Vilniaus policija balandžio 29 d. viešai nepaskelbė patvirtintų duomenų apie 7 įtariamuosius, o pagal pateiktą antraštę tyrimas turėtų būti susijęs su senamiestyje surastu ir nuo kelių asmenų nukentėjusiu nepilnamečiu asmeniu. Lietuvos teisėsauga tokiose bylose paprastai renka liudytojų parodymus, medicininius duomenis ir skaitmeninius įrodymus, nes nuo jų priklauso kaltinimų apimtis ir kardomosios priemonės. Jei šis atvejis patvirtintas, prokuratūra turėtų spręsti dėl įtarimų suformulavimo ir kreiptis dėl suėmimo ar kitų ribojimų.

Kodėl svarbu

Tokios bylos tiesiogiai veikia nepilnamečių apsaugos tarnybų, policijos ir medikų darbą, nes reikia greito apklausų, ekspertizių ir laikino saugumo sprendimų. Kuo daugiau įtariamųjų ir kuo sunkesni kaltinimai, tuo didesnis krūvis tenka teismams ir socialinėms tarnyboms, kurios privalo užtikrinti aukos izoliavimą nuo galimų poveikio bandymų.

šaltiniai:15min.lt

Kriminalai

Dvi siaubingos neįgalios nepilnametės dienos Vilniuje: 4 vyrai ir 3 moterys ją mušė, prievartavo, apiplėšė

Vilniaus policija šį balandį pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl nepilnametės užpuolimo, tačiau su šia antrašte siejama aplinkybė, kad byla susijusi su dviem atskirais išpuoliais per trumpą laiką sostinėje. LRT ir 15min skelbtose panašiose bylų žinutėse minimos aukos gimimo datos, sulaikymai ir teismo sprendimai rodo, kad tyrimuose dažnai tiriamas ne tik smurtas, bet ir plėšimas bei seksualiniai nusikaltimai. Jei pareigūnai patvirtins naujus įtariamuosius ir jų vaidmenį, byla gali būti perkvalifikuota į sunkesnius nusikaltimus ir perduota prokuratūrai su papildoma medžiaga.

Kodėl svarbu

Tokių bylų baigtis tiesiogiai lemia, ar nukentėjusiajai bus skirta apsauga, psichologinė pagalba ir atstovavimas procese. Jei įtarimai pasitvirtins, teismui teks vertinti kelių asmenų veiksmus vienoje byloje, o tai gali reikšti ilgesnį tyrimą ir griežtesnes kardomąsias priemones.

šaltiniai:lrytas.lt

Ekonomika

Lietuva birželį sulauks 153 mln. eurų iš RRF, rudenį planuoja kreiptis dėl dar 1,1 mlrd. eurų

Lietuvos finansų ministerija balandžio 29 dieną pranešė, kad birželį iš Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės gaus 153 mln. eurų, o rudenį Europos Komisijai pateiks dar vieną mokėjimo prašymą dėl 1,1 mlrd. eurų. Šie pinigai siejami su „Naujos kartos Lietuva“ planu, kurio įgyvendinimui iki priemonės pabaigos 2026 metų rugpjūtį dar reikia užbaigti dalį reformų ir investicijų. Ministerija anksčiau yra įspėjusi, kad dalis rodiklių vėluoja, todėl naujas prašymas bus lemiamas tam, kiek lėšų Lietuva spės susigrąžinti iki termino pabaigos.

Kodėl svarbu

Nuo šių išmokų priklauso, ar bus finansuojamos suplanuotos reformos ir investicijos, ypač energetikos, skaitmeninimo ir viešojo sektoriaus srityse. Jei dalis rodiklių nebus įvykdyti laiku, Lietuva gali netekti dalies jai skirtų RRF lėšų.

šaltiniai:tv3.lt

Kriminalai

Japoniškų finansinių garantijų klastojimo schema aptikta viešuosiuose pirkimuose Lietuvoje – žiniasklaida

Lietuvoje viešuosiuose pirkimuose aptikta schema, kurioje galėjo būti klastojamos japoniškos finansinės garantijos, o tyrėjai aiškinasi dokumentų kilmę ir jų pateikimo kelią per sutartis. Šis atvejis siejamas su rizika, kad netikri garantiniai raštai galėjo būti naudojami laimint konkursus arba įtvirtinant sandorius, kuriems reikėjo bankų ar draudikų patvirtinimo. Tikrinami pirkimai gali būti stabdomi, o nustatyti dalyviai gali sulaukti baudžiamosios atsakomybės dėl dokumentų klastojimo ir sukčiavimo.

Kodėl svarbu

Perkančiosioms organizacijoms tai reiškia papildomą patikrą prieš pasirašant sutartis ir didesnę riziką, kad darbai bus sustabdyti, jei garantijos pasirodys netikros. Tiekėjams ir rangovams tai gali užverti kelią į naujus konkursus, jei bus nustatytas dalyvavimas suklastotų dokumentų grandinėje.

šaltiniai:tv3.lt vz.lt

Ekonomika

Didinamas Lietuvos oro uostų kapitalas: norima užtikrinti naują kryptį

Vyriausybė balandžio 29 d. leido padidinti valstybės valdomų Lietuvos oro uostų įstatinį kapitalą, kad bendrovė galėtų tęsti maršrutų plėtrą ir finansuoti naujas skrydžių kryptis. Susisiekimo ministerija sprendimą sieja su augančiais infrastruktūros poreikiais ir tuo, kad oro uostai jau įgyvendina vieną didžiausių plėtros programų šalies transporto sektoriuje. Kapitalo didinimas turėtų padėti išlaikyti suplanuotas investicijas ir derybose su oro bendrovėmis užtikrinti rizikos pasidalijimo modelį, pagal kurį valstybė prisideda prie naujų, bet dar nepelningų maršrutų starto.

Kodėl svarbu

Vežėjams tai reiškia, kad Lietuva gali toliau siūlyti finansinę pagalvę naujoms kryptims, kurių pradžia dažnai būna nuostolinga. Keleiviams tai didina tikimybę, kad iš Vilniaus, Kauno ir Palangos atsiras daugiau tiesioginių skrydžių į svarbius verslo ir tranzito centrus.

šaltiniai:delfi.lt

Politika

Liberalai kreipėsi į STT dėl planų keisti teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų skyrimo tvarką

Liberalų sąjūdžio frakcija 2026 m. balandžio 28 d. kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą ir paprašė įvertinti Kultūros ministerijos siūlymą keisti nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų bei koncertinių įstaigų vadovų skyrimo tvarką. Frakcija sako, kad projektas ministrui ir merams suteiktų per didelę įtaką komisijose, o pačios ministerijos argumentas remiasi 2023 m. STT antikorupcine išvada, kurioje siūlyta didinti išorės ekspertų svorį atrankose. Ministerija planuojamus pakeitimus pristato kaip būdą patikslinti atrankų proporcijas ir skaidrinti procesą, o STT vertinimas gali nulemti, ar pataisos bus toliau stumiamos į Vyriausybę ir Seimą.

Kodėl svarbu

Nuo šio sprendimo priklausys, kiek svertų skiriant kultūros įstaigų vadovus turės politikai, o kiek — nepriklausomi ekspertai. Tai tiesiogiai paveiktų nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų bei koncertinių įstaigų vadovų atrankas visoje šalyje.

šaltiniai:lrytas.lt

Europa

Santrauka

Ukrainos pajėgos per pastarąją parą prie Pokrovsko smogė Čečėnijos daliniui ir iš rikiuotės išvedė dešimtis kovotojų. Smūgis suduotas viename labiausiai ginčijamų Donecko fronto ruožų, kur Rusija mėgina veržtis į vakarus ir atkirsti ukrainiečių tiekimo maršrutus.

Kyjivas antradienį pavadino operaciją Rusijos Kursko srityje svarbiu koziriu derybose dėl karo pabaigos. Volodymyras Zelenskis pareiškė esąs pasirengęs kalbėtis su Vladimiru Putinu, jei tai priartintų karo pabaigą, o Ukrainos derybininkai dirba su JAV ir kitais partneriais. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė, kad Ukraina gaus 6 mlrd. eurų dronų pirkimams.

Ukrainos karinis jūrų laivynas šiandien Juodojoje jūroje dviem bepilotėmis paviršinėmis priemonėmis smogė sankcionuotam tanklaiviui „Marquise“. Laivas dreifavo apie 210 kilometrų į pietryčius nuo Tuapsės uosto, išjungęs AIS sistemą, ir, Kyjivo teigimu, laukė nelegalaus naftos produktų perkrovimo jūroje.

Zelenskis taip pat paskelbė, kad Ukraina šiemet Europoje atidarys 10 ginklų eksporto centrų, įskaitant Baltijos ir Šiaurės šalis, o pajamas nukreips į ginklų ir dronų gamybą. Jungtinėje Karalystėje karalius Karolis III viešai paragino išlaikyti tvirtą paramą Ukrainos gynybai ir Vakarų vienybei. Briuselyje Europos Parlamentas parėmė didesnį 2028–2034 metų ES biudžetą ir naujus Sąjungos pajamų šaltinius, nors Prancūzija, Vokietija ir Nyderlandai nesutaria dėl bendro skolinimosi. Suomijos „Kone“ tuo metu susitarė už 29,4 mlrd. eurų grynaisiais ir akcijomis nupirkti Vokietijos „TK Elevator“; sujungta grupė taptų didžiausia pasaulio liftų gamintoja.

Kremlius paskelbė, kad Vladimiras Putinas siūlo gegužės 9-ąją paliaubas Ukrainoje. Dnipropetrovsko srityje per Rusijos atakas žuvo du žmonės. Volodymyras Zelenskis vakare pareiškė, kad padėtis fronte Ukrainai yra geriausia per beveik metus.

šaltiniai: lrytas.lt, delfi.lt, 15min.lt, tv3.lt, lrt.lt, vz.lt

Svarbiausios istorijos

Politika

Sėkminga operacija: ukrainiečiai skelbia apie triuškinantį smūgį „kadyrovcams“

Ukrainos kariai per pastarąsias 24 valandas smogė „kadyrovcų“ padaliniui prie Pokrovsko Donecko srityje ir, remiantis Ukrainos kariuomenės viešu vertinimu, sunaikino arba išvedė iš rikiuotės kelias dešimtis kovotojų. Operacija įvyko sektoriuje, kuriame Rusijos pajėgos nuo metų pradžios mėgina prasiveržti į vakarus ir spaudžia Ukrainos gynybos linijas prie kelių bei logistikos mazgų.

Kodėl svarbu

Pokrovsko kryptimi juda keliai, kuriais aprūpinami Ukrainos daliniai Donecko srityje. Bet koks Rusijos smogikų praradimas ten tiesiogiai mažina spaudimą šiam tiekimo mazgui ir trumpina laiką, kurį ukrainiečiai turi gintis nuo naujų puolimų.

šaltiniai:delfi.lt

Politika

Jūriniai dronai smogė sankcionuotam tanklaiviui Juodojoje jūroje

2026 m. balandžio 29 d. Ukrainos karinės jūrų pajėgos Juodojoje jūroje pataikė į sankcionuotą tanklaivį „Marquise“, kuris plaukiojo su Kamerūno vėliava ir buvo maždaug už 210 kilometrų į pietryčius nuo Rusijos Tuapsės uosto. Laivą smogė du Ukrainos jūrų dronai, o Ukrainos generalinis štabas nurodė, kad jis buvo nepakrautas ir greičiausiai laukė perkrovimo iš kito laivo, nes buvo išjungęs automatinę atpažinimo sistemą. Kyjivas sako, kad šis tanklaivis buvo naudojamas neteisėtam naftos produktų gabenimui, o žalos mastas dar vertinamas.

Kodėl svarbu

Juodosios jūros laivyba tampa tiesioginiu karo taikiniu, todėl didėja rizika laivams, kurie gabena Rusijos naftą per trečiąsias vėliavas ir šešėlinį laivyną. Tai gali branginti draudimą, trikdyti perkrovimo operacijas prie Rusijos krantų ir versti laivybos bendroves keisti maršrutus.

šaltiniai:15min.lt

Politika

Karas Ukrainoje. „Ukraina gavo svarbių kozirių“: įvertino derybų dėl karo nutraukimo procesą

Volodymyras Zelenskis balandžio 29 d. pareiškė, kad Ukrainos pajėgų operacija Kursko srityje gali tapti svarbia derybų dėl karo užbaigimo dalimi, nes ji suteikė Kyjivui papildomų svertų pokalbiuose su sąjungininkais. Anot jo, ukrainiečių daliniai šioje operacijoje smogė keliems svarbiems Rusijos karinės kontrolės punktams ir taip pakeitė derybų aplinką. Zelenskis sakė esantis pasirengęs kalbėtis su Vladimiru Putinu, jei tai priartins karo pabaigą, o derybų grupės tuo pat metu tęsia kontaktus su Jungtinėmis Valstijomis ir kitais partneriais.

Kodėl svarbu

Ukrainos kariams Kursko operacija reiškia ne tik karinį spaudimą pasienyje, bet ir daugiau argumentų siekiant saugesnių paliaubų sąlygų. Europos sąjungininkams tai svarbu, nes nuo derybų baigties priklausys, ar reikės ilgiau finansuoti ginklus, oro gynybą ir atstatymą.

šaltiniai:lrytas.lt

Politika

Europos Parlamentas reikalauja didesnio biudžeto: „Europa negali įžengti į naują erą su senu“

Europos Parlamento nariai 2026 m. balandžio 28 d. pritarė didesnio ir ambicingesnio ES ilgalaikio biudžeto krypčiai ir paragino kurti naujus pajamų šaltinius būsimiems 2028–2034 m. išlaidų planams. Diskusijose Briuselyje Europos Komisijos biudžeto komisaras Piotras Serafinas sakė, kad galutinis susitarimas turi būti pasiektas iki 2026 m. pabaigos, o valstybės narės dėl finansavimo modelio nesutaria. Prancūzija pasisako už didesnį bendrą skolinimąsi, o Vokietija ir Nyderlandai tam priešinasi, todėl derybos dėl naujo biudžeto gali tapti viena aštriausių šių metų ES finansinių kovų.

Kodėl svarbu

Nuo šių derybų priklausys, kiek pinigų bus skirta sienų apsaugai, gynybai, mokslui, regionų paramai ir pagalbai Ukrainai nuo 2028 m. sausio 1 d. Jei valstybės narės nesusitars dėl naujų pajamų šaltinių, spaudimas gali kristi nacionaliniams biudžetams ir ES galimybėms greitai finansuoti krizes.

šaltiniai:15min.lt

Ekonomika

Suomių liftininkai kyla į viršų: „Kone“ už rekordinius 30 mlrd. Eur perka vokiečių milžiną

2026 m. balandžio 29 d. Helsinkyje „Kone“ paskelbė susitarusi pirkti Vokietijos liftų bendrovę „TK Elevator“ už 29,4 mlrd. eurų sandorį, kuris būtų sudarytas iš grynųjų pinigų ir akcijų. Sandoris sujungtų dvi dideles vertikaliojo transporto grupes ir sukurtų didžiausią pasaulyje liftų gamintoją, o „TK Elevator“ 2024/2025 finansiniais metais pasiekė 9,2 mlrd. eurų pardavimų ir turėjo daugiau nei 50 tūkst. darbuotojų. Užbaigti sandorį dar reikės konkurencijos ir reguliavimo institucijų patvirtinimų, o po jo „Kone“ tikisi sustiprinti priežiūros, modernizavimo ir naujų įrenginių verslą.

Kodėl svarbu

Pastatų savininkams ir miestų infrastruktūros valdytojams tai reiškia vieną didesnį tiekėją, galintį diktuoti kainas, aptarnavimo sutartis ir modernizavimo terminus Europoje bei kituose didžiuosiuose rinkose. Konkurentams „Schindler“, „Otis“ ir „Toshiba Elevator“ sandoris kelia spaudimą dėl masto, nes sujungta grupė taps stipresnė būtent tose srityse, kur uždirbama daugiausia – priežiūroje ir atnaujinimuose.

šaltiniai:vz.lt

Politika

Zelenskis: Ukraina ketina eksportuoti ginkluotės perteklių

Volodymyras Zelenskis balandžio 27 dieną paskelbė, kad Ukraina šiemet Europoje atidarys 10 ginklų eksporto centrų, tarp jų Baltijos ir Šiaurės šalyse. Jis sakė, kad per šią sistemą Kyjivas parduos karinės technikos perteklių ir gautas lėšas skirs skubiai reikalingiems ginklams bei dronų gamybai. Sprendimas rodo, kad Ukraina bando paversti karo metu sukauptą gamybos pajėgumą pajamų šaltiniu, kol frontui tebėra reikalinga išorinė parama.

Kodėl svarbu

Ukrainos gynybos pramonė gali gauti naują finansavimo kanalą, kuris mažintų priklausomybę nuo svyruojančių Vakarų siuntų. Baltijos ir Šiaurės šalių įmonėms tai atveria tiesioginę prieigą prie ukrainietiškų dronų, elektroninės kovos ir kitų karo technologijų rinkos.

šaltiniai:delfi.lt

Pasaulis

Santrauka

Donaldas Trumpas šiandien Baltuosiuose rūmuose per susitikimą su karaliumi Karoliu III pareiškė, kad Jungtinės Valstijos kariniu požiūriu nugalėjo Iraną. JAV vadovaujamas karas su Iranu įžengė į antrą mėnesį, o Vašingtonas svarsto mėnesiams tęsti Irano blokadą ir siekia atverti Hormūzo sąsiaurį.

JT generalinis sekretorius António Guterresas vakar Niujorke sakė, kad su Hormūzo sąsiauriu susijusių laivų reisų nuo vasario 28-osios sumažėjo 95,3 proc. Europos žalios naftos kainos per tą patį laiką pakilo 53 proc. Po vasario pabaigos JAV ir Izraelio smūgių Iranui maršrutu leidžiama plaukti tik nedideliam skaičiui patvirtintų laivų. Vakar krovinių judėjimas per sąsiaurį tapo dar vienu išbandymu, nes JAV ieško sprogstamųjų minų, o Irano pareigūnai sako, kad kelias atsivertų tik nutraukus karą ir blokadą. Pakistane vykusios derybos proveržio nedavė.

Trumpas šiandien taip pat sakė, kad Vladimiras Putinas nori prekybos su Jungtinėmis Valstijomis ir pinigų Rusijai. Izraelis ir „Hezbollah“ per pastarąją parą tęsė tarpusavio atakas. JAV Aukščiausiasis Teismas panaikino rasiniu pagrindu sudarytą rinkimų apygardų žemėlapį istorinėje byloje.

Niujorke buvęs NBA žaidėjas Damonas Jonesas, 49 metų, vakar prisipažino kaltas federalinėje lošimų byloje, kurioje sulaikyta daugiau kaip 30 žmonių. JAV skyrė 100 mln. dolerių Černobylio apsauginio gaubto remontui po vasarį įvykdyto Rusijos drono smūgio, kuris sugadino virš reaktoriaus esantį arkos gaubtą.

JAV federalinis rezervų bankas dar kartą nepakeitė bazinių palūkanų normų. Kremlius pranešė, kad Vladimiras Putinas telefonu su Donaldu Trumpu aptarė Artimuosius Rytus, Iraną ir Ukrainą, o Putinas užsiminė apie planus paskelbti paliaubas Pergalės dienos proga. Naftos kainos pakilo iki aukščiausio lygio nuo karo pradžios.

šaltiniai: 15min.lt, tv3.lt, delfi.lt, vz.lt, lrytas.lt, lrt.lt

Svarbiausios istorijos

Politika

Donaldas Trumpas per susitikimą su karaliumi: JAV karine prasme nugalėjo Iraną

Donaldas Trumpas per susitikimą Baltuosiuose rūmuose su Didžiosios Britanijos karaliumi Čarlzu III 2026 m. balandžio 29 d. pakartojo, kad Jungtinės Valstijos karine prasme nugalėjo Iraną. Tokį pareiškimą jis pasakė tuo metu, kai JAV vadovaujama kampanija prieš Iraną tęsiasi jau daugiau kaip mėnesį, o Hormūzo sąsiauryje vis dar ribojama laivyba. Vašingtonas siekia, kad būtų atnaujintas jūrų eismas ir užbaigti Irano atsakomieji veiksmai regione, tačiau Teheranas kol kas neparodė, kad nusileis.

Kodėl svarbu

Hormūzo sąsiaurio apribojimai vis dar spaudžia naftos ir dujų rinkas, todėl kiekvienas signalas apie karo baigtį ar jo eskalaciją tiesiogiai veikia degalų kainas Europoje. Britų ir kitų Vakarų sąjungininkų pozicija taip pat svarbi, nes nuo jų priklauso, ar Vašingtonas gaus politinę paramą tolesniems veiksmams Artimuosiuose Rytuose.

šaltiniai:15min.lt tv3.lt

Politika

Irano karas. JT: laivyba Hormuze beveik visiškai sustojo

JT generalinis sekretorius António Guterresas balandžio 28 d. Niujorke sakė, kad su Hormuzo sąsiauriu susiję laivų reisai nuo vasario 28 d. sumažėjo 95,3 proc., o į Europą tiekiamos žalios naftos kaina nuo tada pakilo 53 proc. JT teigimu, po JAV ir Izraelio smūgių Iranui vasario pabaigoje sąsiauris iš esmės tapo ribotas, o per jį leidžiama plaukti tik nedidelei patvirtintų laivų daliai. Jungtinės Tautos dabar ragina atkurti laisvą tranzitą, nes apribojimai smogia ne tik naftos tiekimui, bet ir maisto bei kitų žaliavų judėjimui.

Kodėl svarbu

Brangstanti nafta tiesiogiai veikia degalų kainas Europoje ir logistikos sąnaudas Lietuvoje, nes Hormuzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos srautų taškų. Ilgesnis sustojimas gali didinti spaudimą infliacijai ir apsunkinti tiekimo grandines kelioms pramonės šakoms.

šaltiniai:delfi.lt

Kriminalai

Buvęs NBA žaidėjas pripažintas kaltu lošimų skandale, per jį suimta daugiau nei 30 žmonių

Buvęs NBA žaidėjas Damonas Jonesas, 49 metų, 2026 m. balandžio 28 d. Niujorke tapo pirmuoju žmogumi, prisipažinusiu kaltu per federalinį tyrimą dėl lošimų tinklo, per kurį sulaikyta daugiau kaip 30 žmonių. Prokurorai teigia, kad byla siejama su dviem atskiromis schemomis: neteisėtomis sporto lažybomis ir aukštų statymų pokerio žaidimais, kuriuose veikė ir mafijos siejami asmenys. Jonesas dirbo buvusio NBA trenerio asistentu ir, anot tyrėjų, bandė parduoti vidinę informaciją apie rungtynes bei žaidėjų būklę. Kitų kaltinamųjų bylos turėtų judėti toliau federaliniame teisme.

Kodėl svarbu

Byla gali atverti platesnį profesionalaus sporto derinimo ir vidinės informacijos nutekinimo tinklą, kuris tiesiogiai veikia lažybų rinkos patikimumą. NBA klubams ir žaidėjams tai reiškia didesnę riziką dėl drausminių sankcijų, teisinių apklausų ir reputacijos žalos.

šaltiniai:lrt.lt

Politika

JAV skirs 100 mln. dolerių Černobylio apsauginio gaubto remontui

JAV paskelbė skiriančios 100 mln. dolerių Černobylio apsauginio gaubto remontui po vasarį įvykusio rusų drono smūgio, kuris pažeidė didįjį 2016 metais pastatytą kupolą. Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas nurodė, kad buvo sutrikdytos sistemos, turėjusios užtikrinti 100 metų gaubto tarnavimo laiką, todėl išaugo tolesnio jo irimo rizika. Lėšos bus naudojamos skubiems remonto darbams, kad konstrukcija galėtų saugiai izoliuoti sugadintą Černobylio reaktoriaus bloką.

Kodėl svarbu

Šis remontas tiesiogiai veikia Ukrainos branduolinį saugumą ir aplinkinių teritorijų apsaugą nuo radiologinių nuotėkių. Jei gaubtas toliau irtų, brangtų jo priežiūra ir didėtų spaudimas Ukrainos bei Vakarų donorams finansuoti ilgesnį atstatymo etapą.

šaltiniai:15min.lt

Politika

„Putinas nori išnaikinti gyventojus“: įgarsino Trumpo žodžius karaliui iš jo lūpų

JAV prezidentas Donaldas Trumpas 2026 m. balandžio 29 d. kalbėdamas apie Rusijos karą Ukrainoje pareiškė, kad Vladimiras Putinas siekia prekybos su Jungtinėmis Valstijomis ir pinigų Rusijai. LRT cituojamoje publikacijoje šis pareiškimas siejamas su Trumpo bandymu parodyti, kad Maskvai svarbiau ekonominis kontaktas su Vašingtonu nei muitų spaudimas. Šie Trumpo žodžiai nuskamba tuo metu, kai JAV administracija ieško svertų derybose dėl karo pabaigos ir viešai svarsto, kaip derinti spaudimą Rusijai su galimu dialogu.

Kodėl svarbu

Ukrainai svarbu, nes Trumpo signalas rodo, kad Vašingtonas dar ieško ekonominio sverto prieš Kremlių, o tai gali lemti naujas derybų sąlygas dėl sankcijų ir prekybos ribojimų. Europos sąjungininkams tai reiškia, kad bet koks JAV ir Rusijos susitarimas gali tiesiogiai paveikti sankcijų režimą ir karo eigą prie fronto.

šaltiniai:15min.lt

Ekonomika

Į Hormuzo sąsiaurį atsimušusi pramonė būsimos krizės gylį matuoja Irano ir JAV derybų terminais

2026 m. balandžio 28 d. Hormuzo sąsiauryje įstrigusių laivų judėjimas ir per jo rajoną plaukiančių tanklaivių stabdymas rinkoms tapo naujausiu spaudimo matu tarp Vašingtono ir Teherano. JAV pareigūnai paskelbė ieškantys sprogmenų minų, o Irano atstovai pareiškė galį atverti sąsiaurį, jei JAV nutrauks blokadą ir baigsis karas. Derybų ratas Pakistane proveržio neatnešė, todėl naftos prekiautojai dabar vertina, ar paliaubos išsilaikys iki kito šalių kontakto.

Kodėl svarbu

Naftos perdirbimo įmonėms ir laivybos bendrovėms kiekviena nauja blokados diena reiškia brangesnį draudimą, didesnes gabenimo išlaidas ir vėluojančius krovinius per svarbiausią pasaulio naftos koridorių. Jei sąsiauris liks ribojamas, kainų šuolis greitai persiduos degalams Europoje ir Azijoje.

šaltiniai:vz.lt