Pereiti prie turinio

2026 m. balandžio 3 d.

Archyvinis leidimas

Lietuva

Santrauka

Lietuvos teisėsauga ketvirtadienį sulaikė daugiau kaip 1 toną kokaino, iš jų 800 kilogramų rasta Lietuvoje, o krovinio vertė juodojoje rinkoje siekia dešimtis milijonų eurų. Tyrėjai sieja siuntą su maršrutu per kelias valstybes ir aiškinasi visą tiekimo grandinę bei įtariamuosius.

Pasieniečiai nuo kovo 30 iki balandžio 2 dienos Baltarusijos pasienyje apgręžė 117 neteisėtų migrantų, o per parą fiksuoti šių metų pikai siekė 34 ir 35 asmenis. Prie Aleksandro Barausko užkardos 12 asmenų grupės paieškai buvo pasitelktas sraigtasparnis, o dalį migrantų ugniagesiai traukė iš pelkės. Aplinkos ekspertai įspėja, kad blogėjanti Kuršių marių būklė kelia grėsmę visai Lietuvos pakrantei. Radviliškio rajone ir Šiauliuose tiriami nepilnamečių seksualinio išnaudojimo atvejai.

„Litgrid“ skelbia, kad Lietuvoje įrengta vėjo ir saulės elektrinių galia pasiekė 5,9 GW ir artėja prie 6 GW ribos. Vis dėlto iki strateginio tikslo dar trūksta apie 2 GW, o dabartinė leistina generacijos galia siekia 5,2 GW, todėl tinklo balansavimas darosi sudėtingesnis. Seimo narys Lukas Savickas įspėjo, kad vilkinami Vyriausybės sprendimai gali kainuoti Lietuvai iki 30 tūkst. darbo vietų. Trakuose policija tiria įvykį po to, kai ežere rastas žmogaus kūnas.

Prie Kauno mokyklos per naktinį konfliktą nužudytas žmogus. Netoli Vilniaus oro uosto sulaikyti trys dronai ir jų pilotai.

šaltiniai: lrt.lt, delfi.lt, 15min.lt, lrytas.lt, tv3.lt

Svarbiausios istorijos
Kriminalai

Teisėsaugos laimikis: sulaikyta daugiau negu 1 tona kokaino, 800 kilogramų rasta Lietuvoje

Lietuvos teisėsauga ketvirtadienį pranešė apie operaciją, per kurią sulaikyta daugiau kaip 1 tona kokaino, o 800 kilogramų šios medžiagos rasta Lietuvoje. LRT nurodė, kad byla siejama su tarptautiniu tyrimu, o dalis krovinio buvo aptikta Lietuvoje, kai pareigūnai sekė jo judėjimą tarp kelių valstybių. Tyrimas dabar pereina į įtariamųjų tapatybės, maršrutų ir tiekimo grandinės aiškinimą, kuris gali lemti naujus sulaikymus ir turto areštus.

Kodėl svarbu

Didžiulis kokaino kiekis rodo, kad per Lietuvos teritoriją galėjo judėti gerai organizuotas tranzito kanalas. Tokios bylos dažnai baigiasi platesniais areštais ir piniginių srautų blokavimu, todėl tiesiogiai paliečia tiek logistikos grandines, tiek organizuotą nusikalstamumą regione.

šaltiniai:lrt.ltdelfi.lt
Energija

Lietuvoje įrengtų vėjo ir saulės elektrinių galia pasiekė 6 GW

„Litgrid“ šią savaitę paskelbė, kad Lietuvoje veikiančių vėjo ir saulės elektrinių įrengtoji galia jau viršijo 5,9 GW ir artėja prie 6 GW ribos. Bendrovė nurodė, kad leistina generuoti galia siekia 5,2 GW, o dar daugiau projektų jau suplanuota ir įgyvendinama. Artimiausiais mėnesiais prie tinklo turėtų jungtis nauji parkai, o operatoriui teks derinti dar didesnius pajėgumus su tinklo pralaidumu ir kaupimo įrenginiais.

Kodėl svarbu

Didėjanti saulės ir vėjo galia mažina importo poreikį ir didina vietinės gamybos dalį, bet kartu kelia spaudimą tinklui piko valandomis. Elektros vartotojams tai svarbu todėl, kad be naujų linijų ir kaupiklių dalis galios gali likti neišnaudota.

šaltiniai:delfi.lttv3.lt
Visuomenė

Į Lietuvą besibraunantys migrantai vėl muša rekordus – tyla pasienyje buvo laikina

Balandžio 3 dieną VSAT pranešė, kad per kovo 30–balandžio 2 dienas prie sienos su Baltarusija buvo sustabdyti 117 neteisėtų migrantų, o pirmadienį ir trečiadienį fiksuoti didžiausi šiemet paros skaičiai – atitinkamai 34 ir 35. Vienos iš 12 migrantų grupės, sulaikytos ties Aleksandro Barausko užkarda, pareigūnai ieškojo pasitelkę sraigtasparnį, o kitus iš pelkės traukė ugniagesiai. VSAT tęsia sienos stebėseną vietovėse, kur migrantai juda mažomis grupėmis.

Kodėl svarbu

Miesteliuose prie sienos tai reiškia daugiau budėjimų, daugiau iškvietimų ugniagesiams ir didesnę apkrovą pasieniečiams, kurie turi reaguoti į judėjimą pelkėse ir miškuose. Kiekvienas toks šuolis taip pat didina įtampą regione, nes migrantų maršrutai per Baltarusiją vėl verčia Lietuvą stiprinti patruliavimą ir stebėjimą.

šaltiniai:lrytas.lt

Europa

Santrauka

Rusija balandžio 3 d. smogė Ukrainai beveik 500 dronų ir raketų banga, o per ankstesnę kovo 24-osios ataką buvo paleista beveik 1 000 smogiamųjų dronų ir dešimtys raketų. Naujausi smūgiai pasiekė Kyjivo sritį, o ankstesnė dieninė ataka nusinešė mažiausiai tris gyvybes ir apgadino energetikos bei geležinkelių infrastruktūrą vakarų Ukrainoje.

Ukrainos kariuomenė per parą savo oro erdvėje aptiko daugiau kaip 400 Rusijos dronų, o Lenkija per smūgius netoli sienos pakėlė naikintuvus. Sumų srityje Rusijos smūgis apgadino civilinį autobusą, sužeisti visi keleiviai. Kyjivas skelbia, kad Rusija per pastarąją parą neteko 1 230 karių, o Ukrainos smūgiai Rusijoje pataikė į penkias strategines gamyklas ir 10 naftos objektų. Okupuotame Kryme sudužo Rusijos naikintuvas Su-30, kurio vertė siekia apie 50 mln. eurų.

Europoje abejonės dėl būsimo JAV įsipareigojimo NATO spartina sąjungininkų karinius mokymus ir gynybos planavimą. Vokietija, Lenkija ir Šiaurės šalys didina parengtį, o prie Lenkijos sienos pasieniečiai sulaikė dar vieną į vakarus vykusią migrantų grupę. Prezidentas Volodymyras Zelenskis tuo pat metu leido suprasti, kad Ukraina būtų pasirengusi svarstyti galimas Velykų paliaubas.

Prancūzijos teismas nusprendė perduoti Lietuvai buvusį „Snoro“ akcininką Vladimirą Antonovą. Paryžiuje dešimtys mokyklų darbuotojų atsidūrė po įtarimų dėl seksualinio smurto prieš vaikus. Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Egiptas nepirks iš Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose užgrobtų grūdų.

šaltiniai: delfi.lt, 15min.lt, tv3.lt, lrytas.lt

Svarbiausios istorijos
Politika

Rusija per praėjusią parą kare prieš Ukrainą neteko 1 230 karių

Ukrainos generalinis štabas balandžio 3 d. paskelbė, kad Rusijos kariuomenė per pastarąją parą neteko 1 230 karių, nes fronto linijoje keliuose ruožuose tęsėsi puolamieji veiksmai. Tuo pat metu ukrainiečių pajėgos fiksavo naujus Rusijos technikos nuostolius, įskaitant šarvuotąsias mašinas, artileriją ir bepiločius. Kyjivas šiuos duomenis naudoja kaip argumentą, kad Maskvai sunku greitai atstatyti puolimo tempą, nors mūšiai prie rytinių miestų ir toliau vyksta.

Kodėl svarbu

Ukrainos gynėjams šie skaičiai reiškia trumpesnę Rusijos atakų bangą tam tikruose ruožuose ir daugiau laiko įtvirtinti gynybą. Vakarų sostinėms jie svarbūs vertinant, kiek ilgam Maskva dar gali išlaikyti dabartinį karo intensyvumą ir kokio masto paramos reikės Kyjivui.

šaltiniai:delfi.lt
Politika

Sybiha: Rusija paleido į Ukrainą beveik 500 bepiločių orlaivių ir raketų

Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha balandžio 3 d. pranešė, kad Rusija per naktį smogė beveik 500 bepiločių orlaivių ir raketų, o vienas pagrindinių taikinių buvo Kyjivo apylinkės. Ukrainos pareigūnai nurodė, kad atakos vyko tuo metu, kai Maskva intensyvina smūgius ir sausumos puolimą įvairiuose fronto sektoriuose, o dalis praėjusių naktų puolimų jau buvo pasiekusi Lvivo, Dnipro ir Ivano Frankivsko sritis. Po šio smūgio Ukraina skaičiuoja žuvusiuosius ir sužeistuosius, o prezidentas Volodymyras Zelenskis signalizavo, kad Kyjivas svarsto galimą Velykų paliaubų pasiūlymą.

Kodėl svarbu

Ukrainos civiliai vėl susiduria su naktiniais ir dieniniais smūgiais, kurie vienu metu apkrauna oro gynybą ir kelia daugiau grėsmių gyvenamiesiems rajonams bei infrastruktūrai. Kuo ilgiau tęsiasi tokio masto atakos, tuo sunkiau regionams išlaikyti elektros, šildymo ir medicinos paslaugas.

šaltiniai:delfi.lt
Kriminalai

Siaubingas rusų smūgis: numetė sprogmenį ant autobuso, visi keleiviai sužeisti

Per Rusijos ataką Ukrainos Sumų srityje balandžio 3 d. buvo apgadintas autobusas, kuriame važiavo civiliai, o vietos pareigūnai pranešė apie sužeistuosius. Šis smūgis įvyko tuo metu, kai regione tęsiasi plataus masto apšaudymai raketomis ir dronais, dėl kurių nukenčia ne tik kariniai, bet ir transporto objektai. Po atakos pradėtas sužeistųjų išvežimas į gydymo įstaigas ir žalos vertinimas, o vietos valdžia tikrina, ar autobusų maršrutai gali būti saugiai tęsiami.

Kodėl svarbu

Civiliai keleiviai karo zonoje tampa tiesioginiu taikiniu kelyje į darbą, gydymo įstaigas ar evakuaciją. Kai apšaudomi autobusai ir viešasis transportas, vietos gyventojams sunkiau judėti, o gelbėtojams tenka dirbti pavojingesnėmis sąlygomis.

šaltiniai:tv3.lt
Politika

Ukraina: Rusija per masinę dieninę ataką paleido šimtus dronų ir raketų

Rusija kovo 24 dieną surengė vieną didžiausių šių metų smūgių ir į Ukrainą paleido beveik 1000 smogiamųjų dronų bei dešimtis raketų. Ukrainos oro pajėgos nurodė, kad dieninė atakos dalis pasiekė vakarinius regionus, esančius už šimtų kilometrų nuo fronto. Per tą išpuolį žuvo mažiausiai trys žmonės, o Kyjivas pabrėžė, kad dalis taikinių buvo energetikos ir geležinkelių infrastruktūra. Tokie smūgiai spaudžia fronto užnugarį, transportą ir civilinį mobilumą, todėl oro gynyba buvo perkelta į aukščiausią parengtį vakariniuose šalies regionuose.

Kodėl svarbu

Ukrainos vakarinių regionų gyventojams tai reiškia didesnę riziką nuo smūgių, kurie anksčiau dažniau pasiekdavo fronto liniją ar pietryčius. Atakos prieš geležinkelius ir energetiką tiesiogiai veikia krovinių judėjimą, elektros tiekimą ir civilių keliones šalies viduje.

šaltiniai:15min.ltdelfi.lt

Pasaulis

Santrauka

JAV administracija balandžio 3 dieną paprašė Kongreso patvirtinti 1,5 trln. JAV dolerių gynybos biudžetą 2027 metams, karą su Iranu paversdama pagrindiniu Vašingtono prioritetu. Pentagonas tuo pat metu patvirtino, kad aukščiausias JAV kariškis pasitrauks iš pareigų, kai regione plečiamos operacijos ir ieškoma virš vakarų Irano numušto naikintuvo įgulos.

Iranas balandžio 3 dieną paskelbė virš vakarų Irano numušęs JAV naikintuvą, o dviejų žmonių įgula dingo. Hormūzo sąsiauryje Teheranas pasiuntė naują perspėjimą Jungtinėms Valstijoms po ankstesnių smūgių bazėms ir infrastruktūrai kaimyninėse šalyse. Izraelio premjeras pareiškė, kad smūgiais sunaikinta 70 proc. Irano plieno gamybos pajėgumų. Ukrainoje per balandžio 2-osios Rusijos raketų ir dronų ataką žuvo šeši žmonės, tarp jų gyventojai Kyjivo srities gyvenamajame rajone.

Donaldas Trumpas paskelbė naujus muitus vaistams ir pertvarkė muitus metalams, papildydamas platesnį planą didinti gynybos išlaidas ir mažinti dalį vidaus programų. Smūgis taip pat perskrodė vandens valymo įrenginį, išplėsdamas karo poveikį civilinei infrastruktūrai.

NASA misija „Artemis II“ balandžio 2 dieną paliko Žemės orbitą ir su keturiais astronautais skrenda Mėnulio link. Artimas praskridimas pro Mėnulį numatytas balandžio 6 dieną per pirmą pilotuojamą skrydį už Žemės orbitos nuo 1972 metų.

Londone dieną nušautas 14-metis, policija sulaikė kelis jaunus įtariamuosius. Kinija dėl snukio ir nagų ligos protrūkio naikina galvijus ir griežtina pasienio kontrolę. Jungtinės Valstijos perspėjo savo piliečius Libane dėl galimų Irano ir jo sąjungininkų taikinių, įskaitant universitetus.

šaltiniai: lrt.lt, 15min.lt, vz.lt, tv3.lt, delfi.lt, lrytas.lt

Svarbiausios istorijos
Politika

Tęsiantis karui su Iranu, Baltieji rūmai prašo milžiniško 1,5 trln. JAV dolerių biudžeto gynybai

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija balandžio 3 dieną paskelbė 2027 metų gynybos biudžeto planą, kuriame Pentagono išlaidos pakeliamos iki 1,5 trln. JAV dolerių. Baltieji rūmai tai sieja su karo prieš Iraną finansavimu ir platesne kariuomenės modernizavimo programa, o 2026 metų karinis biudžetas jau siekia 901 mlrd. dolerių. Kongresas turės spręsti, ar pritarti tokiam šuoliui, nors kovą Pentagonas jau prašė papildomų 200 mlrd. dolerių karui finansuoti.

Kodėl svarbu

Toks biudžetas reikštų didesnį spaudimą federalinėms išlaidoms ir skolai, kuri jau pernai pasiekė 39 trln. dolerių ribą. Europoje tai svarbu todėl, kad JAV kariuomenės prioritetai gali pakeisti amunicijos, oro gynybos ir pagalbos sąjungininkams srautus.

šaltiniai:15min.lt
Politika

Virš Irano numuštas JAV naikintuvas, įgula dingo be žinios

2026 m. balandžio 3 d. Irano oro gynyba virš vakarų šalies numušė JAV naikintuvą, o dviejų žmonių įgula dingo ir buvo ieškoma sausumoje. LRT surinkta medžiaga rodo, kad regione jau kelias savaites tvyro įtampa dėl JAV ir Izraelio smūgių prieš Iraną, o Teheranas atsako dronų ir raketų atakomis prieš bazes bei infrastruktūrą kaimyninėse valstybėse. Vašingtonui ir Teheranui teks spręsti, ar šis incidentas liks pavienis, ar taps nauju tiesioginio susidūrimo etapu virš Irano oro erdvės.

Kodėl svarbu

Regiono civiliai ir energetikos objektai jau gyvena po raketų bei dronų grėsme, todėl dar vienas oro mūšio epizodas didina riziką smūgiams į bazes, uostus ir naftos infrastruktūrą. Europos rinkoms tai svarbu dėl galimų tiekimo sutrikimų per Persijos įlanką ir tolesnio spaudimo degalų kainoms.

Technologijos

Pirmas kartas nuo 1972 metų: „Artemis II“ paliko Žemės orbitą ir keliauja link Mėnulio

2026 m. balandžio 2 d. NASA „Artemis II“ misija po translunarinio įsibėgėjimo manevro paliko Žemės orbitą, o keturių astronautų įgula pradėjo kelionę aplink Mėnulį. Skrydis turėtų trukti apie 10 dienų, o balandžio 6 d. planuojamas artimas praskridimas, per kurį astronautai fotografuos Mėnulio paviršių ir tikrins navigatorinius bei ryšio režimus. Tai pirmas žmonių skrydis už Žemės orbitos nuo 1972 metų ir pirmas „Artemis“ programos pilotuojamas etapas prieš būsimą nusileidimą ant Mėnulio paviršiaus.

Kodėl svarbu

NASA astronautų surinkti duomenys apie erdvėlaivio valdymą, šiluminį režimą ir ryšį bus naudojami prieš kitą „Artemis“ etapą, kai į Mėnulį bus siunčiama nusileidimo technika. Misija taip pat parodys, ar JAV gali pereiti nuo bandymų prie reguliarių pilotuojamų skrydžių į Mėnulio apylinkes.

šaltiniai:lrt.lt