Novosibirske šią savaitę karo prievolės pareigūnai ragina studentus mesti studijas ir pasirašyti sutartis su kariuomene, o toks verbavimas jau apėmė mažiausiai 201 Rusijos universitetą ir kolegiją. Studentams žadamos dronų operatorių vietos, tačiau pagal 2022 metų taisykles pasirašytos sutartys galioja iki mobilizacijos pabaigos, kurios Kremlius taip ir nėra oficialiai paskelbęs.
Donaldas Trumpas balandžio 1 dieną pareiškė, kad JAV dar dvi ar tris savaites smogs Iranui „labai stipriai“, siekdamos suardyti Teherano karinės paramos tinklą ir užkirsti kelią branduoliniam ginklui. Ukrainos generalinis štabas balandžio 2 dieną nurodė, kad per parą Rusija neteko 1 300 karių, o Kyjivo skelbiamas bendras nuostolių skaičius nuo 2022 metų vasario viršijo 1,3 mln. Odesos srityje naktiniai Rusijos dronų smūgiai apgadino gyvenamuosius namus ir civilinę infrastruktūrą, o po gaisrų keliose vietovėse tikrinama žala ir tiekimo sutrikimai. Švedija balandžio 2 dieną paskelbė už 8,7 mlrd. kronų perkanti oro gynybos ir kovos su dronais sistemas iš „Saab“ ir BAE Systems, o pristatymai numatyti 2027 ir 2028 metais. Prie Lietuvos sienos su Baltarusija pasieniečiai per parą apgręžė 35 neteisėtus migrantus – tai didžiausias šių metų paros skaičius, o dalį žmonių iš pelkėtos vietovės traukė ugniagesiai.
Lietuvos bankas balandžio 2 dieną įspėjo, kad užsitęsęs degalų brangimas blogiausiu atveju šiemet gali pakelti infliaciją iki 6 procentų. Finansų ministerija rengia laikiną 2–3 mėnesių dyzelino akcizo mažinimą, o ministras Kristupas Vaitiekūnas sako dėl šios priemonės gavęs neformalų Europos Komisijos pritarimą. Verslo organizacijos siūlo iš dalies grąžinti degalų akcizo lengvatas, ESO pernai daugiau nei perpus sumažino grynąjį pelną, o analitikai įspėja, kad skubus elektros kaupimo projektų bumas gali dalį rinkos palikti nuostolingą.
ECDC šią savaitę nurodė, kad Latvijos kovo 19–20 dienomis Rygoje surengta 2025 metų leptospirozės protrūkio peržiūra tikrino, kaip Baltijos šalys ir ES ekspertai keičiasi duomenimis, perkelia specialistus ir koordinuoja tarpvalstybinį atsaką. Pasaulio vyriausybės šiemet ruošiasi pasiskolinti rekordinę sumą, o didesnės palūkanos ir skolos aptarnavimo kaina didina spaudimą ir tokioms mažoms atviroms ekonomikoms kaip Lietuva.