2026 m. balandžio 4 d.

Archyvinis leidimas

Lietuva

Santrauka

Juras Taminskas balandžio 3 dieną Seimo komitete pasakė, kad kelių priežiūrai 2026 metais vis tiek trūks lėšų, nors pradės veikti Kelių fondas. „Via Lietuva“ skolinsis, o pagrindinis naujas pajamų šaltinis – sunkiojo transporto rinkliava – metų pradžioje dar neveiks visu mastu. Prezidentūra atidėjo sprendimą dėl dalies kuro akcizo grąžinimo verslui, todėl vežėjai ir ūkininkai kol kas neturi jokio termino. Verslas jau skaičiuoja, kad Artimųjų Rytų konfliktas Lietuvoje pirmiausia didina degalų ir kitas veiklos sąnaudas.

Socialdemokratai viešai pasakė Gitanui Nausėdai, kad povestuvinis laikotarpis po rinkimų baigėsi. Vidaus tarnybose ryškėja darbuotojų stoka, o ugniagesių ir policijos atlyginimai didėja tik apie 15 eurų. Kauno diskusijoje apie epilepsiją Donatos istorija vėl iškėlė diskriminaciją darbo rinkoje, o „Sopos“ atstovė Jurgita Kuprytė sako, kad dalis žmonių diagnozę slepia nuo darbdavių. NVSC šiemet Lietuvoje jau užregistravo daugiau kaip 340 Laimo ligos atvejų.

Palangoje balandžio 4 dieną bute nužudytas vyras, o policija sulaikė tris įtariamuosius ir aiškinasi jų ryšius su auka. Klaipėdoje vyras policijos įstaigoje smogė pareigūnei į veidą per įprastą procedūrą, todėl pradėtas tyrimas dėl smurto prieš pareigūną. Panevėžio rajone rastas mirusio vyro kūnas. Kauno apygardos teismas kovą buvusiam policininkui, sužalotam sulaikant girtą vyrą, priteisė 40 tūkst. eurų. Teismas ėmėsi Birštono vicemero Viliaus Kederio ir tarybos narių čekių bylų bei kvies liudytojus.

Lietuvos paviljono 2026 metų Venecijos architektūros bienalei konstrukcijos ir ekspozicijos dalys jau išsiųstos į Italiją, o montavimas prasidės prieš gegužę atidaromą parodą. Siunta iškeliavo po viešo ginčo Lietuvoje dėl paviljono finansavimo.

Lietuva įvardyta tarp Europos šalių, kur pensijos nepadengia būtiniausių pragyvenimo išlaidų. Vyriausybė taip pat rengia muitinės pokyčius, kuriais būtų ribojama kiniškų technologijų įtaka valstybės sistemoms.

šaltiniai: delfi.lt, tv3.lt, lrytas.lt, 15min.lt, lrt.lt

Svarbiausios istorijos

Kriminalai

Klaipėdos policijoje vyras smurtavo prieš pareigūnę – smogė į veidą

Klaipėdoje sulaikytas vyras policijos patalpose smogė pareigūnei į veidą. Incidentas užfiksuotas 2026 m. balandžio 4 d. Uostamiesčio komisariate. Pareigūnų teigimu, moteris dirbo budėjimo metu, todėl įvykis laikomas smurtu prieš tarnybos pareigūną, o ne gatvės konfliktu. Pradėtas ikiteisminis tyrimas, o vyrui gresia baudžiamoji atsakomybė. Suėmimo klausimas gali būti svarstomas ikiteisminio tyrimo metu.

Kodėl svarbu

Tokie išpuoliai tiesiogiai veikia pareigūnų saugumą komisariatuose, kur žmonės turi būti sulaikomi, apklausiami ar registruojami be papildomos rizikos. Jei bylą kvalifikuos kaip smurtą prieš pareigūną, tai gali lemti griežtesnę bausmę ir greitesnius sprendimus dėl kardomųjų priemonių.

šaltiniai:delfi.lt 15min.lt

Kriminalai

Kraupus nusikaltimas Palangoje: nužudytas vyras, sulaikyti trys įtariamieji

Bute Palangoje balandžio 4 dieną nužudytas vyras, o policija dėl šios bylos sulaikė tris įtariamuosius, iš kurių dalis buvo neblaivūs. Ikiteisminį tyrimą dėl nužudymo pradėjo Klaipėdos apskrities policija, o įtariamųjų tapatybės ir nukentėjusiojo amžius kol kas neviešinami. Pareigūnai aiškinasi, kokie buvo jų tarpusavio ryšiai ir kuriam iš sulaikytųjų teks suėmimo klausimas.

Kodėl svarbu

Palangos gyventojams ir kurorto svečiams ši byla svarbi dėl saugumo daugiabučiuose ir nuomojamuose butuose, kur konfliktai gali greitai peraugti į smurtą. Jei teismas skirs suėmimą, įtariamieji bus izoliuoti jau tyrimo pradžioje, o tai leidžia pareigūnams surinkti parodymus ir įkalčius be spaudimo aplinkiniams.

šaltiniai:tv3.lt 15min.lt delfi.lt lrytas.lt lrt.lt

Politika

Tragiška kelių būklė, nuostolių patyrė ir ministras: „Su daug negatyvių emocijų“

Susisiekimo ministras Juras Taminskas balandžio 3 d. Seimo komitete sakė, kad kitąmet kelių būklei stabilizuoti pritrūks lėšų, nes Kelių fonde numatytas mažesnis finansavimas. LRT duomenimis, jis pažymėjo, kad „Via Lietuva“ jau skolinsis, o didžiausia dalis naujų fondo pinigų turėtų ateiti iš e. tollingo, kuris pilnai pradės veikti tik vėliau. Ministras taip pat nurodė, kad 2026 m. dar nepavyks pasiekti tokio lygio, kuris leistų sparčiau taisyti blogiausias valstybinės reikšmės atkarpas ir tiltus.

Kodėl svarbu

Keleiviai ir vežėjai ir toliau važiuos keliais, kurių tvarkymui trūks pinigų, todėl avarijų rizika ir remonto delsos labiausiai kels rūpesčių regionuose bei sunkiajam transportui. Savivaldybės ir logistikos įmonės turės planuoti didesnes išlaidas, kol nauji fondo pajamų šaltiniai pradės veikti visu pajėgumu.

šaltiniai:tv3.lt

Kultūra

Lietuva ruošiasi Venecijos bienalei: svarbiausias krovinys jau kelyje

Lietuvos architektų sąjunga ir Lietuvos kultūros taryba šią savaitę pranešė, kad į Veneciją jau išsiųstas svarbiausias 2026 metų Lietuvos architektūros bienalės krovinys. Tai yra paviljono konstrukcijos ir ekspozicijos dalys, kurios bus montuojamos prieš gegužę Venecijoje vyksiančią tarptautinę parodą. Projekto kūrėjai rengia Lietuvos paviljoną po to, kai šiemet ministerija ir kultūros bendruomenė viešai ginčijosi dėl lėšų jam užtikrinti.

Kodėl svarbu

Paviljono paruošimas dabar lemia, ar Lietuva suspės laiku įrengti savo ekspoziciją viename svarbiausių architektūros renginių pasaulyje. Nuo to priklauso ir šalies matomumas tarp tarptautinių architektų, kuratorių ir užsakovų, kurie Venecijoje renkasi būsimus projektus.

šaltiniai:lrytas.lt

Kriminalai

Girtą smurtautoją sužalojusiam pareigūnui – 40 tūkst. eurų: mano garbė sutrypta, viskas žlugo

Kauno apygardos teismas 2026 m. kovą priteisė 40 tūkst. eurų buvusiam policijos pareigūnui, kuris sulaikymo metu buvo sužalotas girto vyro. Byla kilo po incidento, per kurį pareigūnas patyrė traumą, o vėliau teisme siekė neturtinės žalos atlyginimo už garbės ir orumo pažeidimą. Po sprendimo abi pusės turi teisę jį skųsti apeliacine tvarka, todėl išmokėjimas gali užtrukti iki galutinio sprendimo.

Kodėl svarbu

Policijos pareigūnams tokios bylos lemia ne tik finansinę kompensaciją, bet ir aiškesnę ribą, kiek civilinėje byloje gali kainuoti smurtas prieš tarnybos metu sužalotą žmogų. Teismo sprendimas taip pat gali turėti įtakos kitoms žalos byloms, kur pareigūnai prašo atlyginti ne tik gydymo išlaidas, bet ir patirtą pažeminimą.

šaltiniai:delfi.lt

Sveikata

Išgirdę apie šią ligą darbdaviai net nesileidžia į kalbas: „Tikiesi, kad kažkas tave priims?“

Kaune rugsėjo 2025–kovo 2026 m. gydytojai ir pacientai viešai kalbėjo apie epilepsiją, o LRT paskelbė Donatos istoriją, kurioje ji pasakoja, kad Užimtumo tarnyboje išgirdo žeminantį klausimą: „Ko tu čia atėjai?“. Straipsnyje cituojama ir socialinės įdarbinimo agentūros „Sopa“ vadovė Jurgita Kuprytė, kuri sako, kad dalis sergančių žmonių apie ligą darbdaviams ir kolegoms nepraneša dėl baimės netekti darbo ar būti atstumti. Po šios istorijos viešai aptarta, kad epilepsija Lietuvoje yra gydoma, bet socialinė stigma vis dar lemia, kaip žmonės priimami į darbo rinką.

Kodėl svarbu

Epilepsija sergantys žmonės dažniau nutyli diagnozę per įdarbinimo pokalbius ir darbo pradžioje, todėl jiems sunkiau ginti savo teises, kai kyla konfliktas dėl darbo krūvio ar pamainų. Tai tiesiogiai veikia žmonių galimybes įsidarbinti ir išlikti darbo rinkoje, ypač ten, kur kandidatų trūkumas leidžia darbdaviams rinktis iš kelių pretendentų.

šaltiniai:tv3.lt

Europa

Santrauka

Ukraina per pastarąsias 24 valandas patyrė naują Rusijos smūgių bangą, per kurią keliuose regionuose žuvo 14 žmonių. Chersono srityje Rusijos smūgis turgui pražudė penkis žmones, o gubernatorius Oleksandras Prokudinas nurodė, kad gelbėtojai dar ieško žmonių po griuvėsiais.

Rusijos atakos smogė gyvenamiesiems rajonams, energetikos objektams, pramonės ir logistikos vietoms. Sumuose Rusijos dronas pataikė į 16 aukštų daugiabutį ir sužeidė 11 žmonių. Ukrainos kariuomenė nurodė numušusi dalį atskridusių dronų, o vietos valdžia išplėtė evakuaciją iš pafrontės rajonų. Jungtinės Karalystės žvalgyba paskelbė, kad padėtis fronte Ukrainai yra geriausia per dešimt mėnesių. Ukrainos dronai balandžio 4-osios naktį smogė „Signal“ gamyklai Stavropolio krašte, kur gaminama elektroninės kovos įranga ir komponentai kariniams orlaiviams. Rusijoje po dronų atakų taip pat kilo gaisrai chemijos gamyklose, tęsiant smūgius prieš pramonės objektus už fronto linijos.

Rusija po smūgio prie Bušehro atominės elektrinės Irane evakuoja 198 „Rosatom“ darbuotojus. „Rosatom“ vadovas Aleksejus Lichačiovas sakė, kad smūgis krito prie metrologijos pastato ir veikiančio reaktoriaus zonos, nors radiacijos lygis išlieka normalus.

„Frontex“ kovą pranešė, kad bandymų pasiekti ES Vakarų Afrikos ir Vakarų Viduržemio maršrutais sumažėjo, o išvykimai iš Maroko sudarė mažesnę srauto dalį. Agentūra šį pokytį siejo su griežtesne Mauritanijos kontrole, bendrais Ispanijos ir Maroko patruliais prie Kanarų salų ir audringais Atlanto orais. Europos baterijų pramonė tuo metu fiksuoja milijardinius nuostolius, nes projektai Vokietijoje ir kitose šalyse stringa mėginant vytis Azijos gamintojus.

Europos Parlamentas balsuoja dėl siūlymo leisti tikrinti interneto žinutes, o kritikai tai vadina masinio sekimo rizika. Stambule Turkijos ir Ukrainos prezidentai aptarė energetikos saugumą ir taikos pastangas.

šaltiniai: lrt.lt, 15min.lt, tv3.lt, delfi.lt, lrytas.lt, vz.lt

Svarbiausios istorijos

Politika

Gubernatorius: per Rusijos smūgį Ukrainos turgui žuvo penki žmonės

Pietų Ukrainos Chersono srityje Rusijos smūgis pataikė į turgų ir pražudė penkis žmones, penktadienį pranešė regiono administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas. Jo teigimu, smūgis buvo suduotas civiliams skirtai vietai, o atakos metu aplinkiniai pastatai taip pat patyrė žalą. Gelbėtojai ir vietos pareigūnai dabar aiškinasi, ar po griuvėsiais nėra daugiau nukentėjusiųjų, o srityje stiprinama civilių evakuacija iš prie fronto esančių rajonų.

Kodėl svarbu

Chersono srities civiliai gyventojai ir toliau lieka Rusijos artilerijos bei dronų taikinyje. Smūgis į turgų reiškia, kad žmonės rizikuoja net įprastose maisto pirkimo vietose, o vietos valdžiai tenka skubiau organizuoti evakuaciją ir pagalbą sužeistiesiems.

šaltiniai:15min.lt

Politika

Karas Ukrainoje. Kruvina atakų banga Ukrainoje: žuvo 14 žmonių, paleista šimtai dronų

Per pastarąsias 24 valandas Rusija apšaudė Ukrainą šimtais dronų ir raketų, o dėl smūgių keliuose regionuose žuvo 14 žmonių. Tarp taikinių buvo gyvenamieji rajonai ir energetikos objektai, o dalis atakų teko miestams, kuriuose veikia pramonės ir logistikos centrai. Ukrainos gelbėtojai penktadienį ir šeštadienį ieškojo nukentėjusiųjų griuvėsiuose, o kariuomenė skelbė apie perimtus dalį bepiločių, kurių dar laukta ore.

Kodėl svarbu

Ukrainos civiliai dar kartą atsiduria po smūgiais į miestus, kur neveikia nei oro pavojaus signalai, nei slėptuvės visus apsaugo. Smūgiai į energetikos ir logistikos infrastruktūrą reiškia naujus elektros tiekimo sutrikimus, brangesnį transportą ir spaudimą artimiausiomis dienomis.

šaltiniai:tv3.lt

Politika

Skaudus smūgis Rusijos karo mašinai: pataikyta į svarbią gamyklą

Ukrainos dronai naktį į 2026 m. balandžio 4 d. smogė Rusijos Stavropolio krašte esančiai „Signal“ gamyklai, kuri gamina radijoelektroninę įrangą karinei technikai ir naikintuvams. Vietos kanalai paskelbė vaizdo įrašus, kuriuose matyti tiesioginis smūgis ir liepsnos įmonės teritorijoje, o Rusijos valdžia nurodė, kad nukentėjo keli gamyklos pastatai. Šis objektas įtrauktas į Rusijos gynybos pramonės grandinę, todėl jo sutrikdymas gali laikinai mažinti elektronikos tiekimą karinei produkcijai.

Kodėl svarbu

Rusijos gynybos pramonė nuo tokių smūgių praranda laiką ir gamybos ritmą (partizaninis informacijų nutekėjimas, remonto darbai, logistikos trikdžiai). Ukrainai tai reiškia dar vieną būdą spausti karinius pajėgumus ne fronto linijoje, o giliau Rusijos teritorijoje.

šaltiniai:lrytas.lt

Politika

Valstybinė žiniasklaida: po smūgio iš Irano branduolinės elektrinės Rusija evakuoja darbuotojus

Rusijos valstybinė branduolinė korporacija „Rosatom“ paskelbė evakuojanti 198 darbuotojus iš Irano Bušehro atominės elektrinės po šeštadienį šalia komplekso suduoto smūgio. Bendrovės vadovas Aleksejus Lichačiovas sakė, kad smūgis pataikė į zoną prie metrologijos tarnybos pastato ir buvo labai arti veikiančio energetinio bloko. Rusijos pareigūnai teigia, kad radiacijos lygis objekte yra normalus, bet Maskva rengia ir kitą darbuotojų atitraukimo etapą.

Kodėl svarbu

Bushehro elektrinėje dirbantys rusų specialistai prižiūri Irano vienintelį veikiantį branduolinį reaktorių, todėl jų išvedimas gali apsunkinti eksploatavimą ir techninę priežiūrą. Bet koks tolesnis smūgis šalia komplekso didina riziką regiono elektros tiekimui ir branduolinei saugai.

šaltiniai:15min.lt

Politika

Migracijos maršrutai keičiasi: Marokas fiksuoja mažiau bandymų patekti į Europą

„Frontex“ kovo 2026 m. paskelbė, kad į Europos Sąjungą per Vakarų Afrikos ir Vakarų Viduržemio maršrutus bandymų patekti sumažėjo, o išvykimų iš Maroko dalis šiame sraute tapo mažesnė. Agentūra nurodė, kad mažėjimą lėmė stipresnė Mauritanijos sienų kontrolė, prastesnės oro sąlygos ir glaudesnis Ispanijos bei Maroko patruliavimas prie Kanarų salų. Tuo pat metu vis didesnis migracijos spaudimas tenka kitiems keliams, todėl kontrabandininkų tinklai gali perskirstyti maršrutus jau artimiausiomis savaitėmis.

Kodėl svarbu

Kanarų salas pasiekiantys žmonės susiduria su trumpesniu, bet pavojingu maršrutu, o mažesnis bandymų skaičius reiškia ir mažesnį spaudimą Ispanijos gelbėjimo tarnyboms. Maroko ir Ispanijos bendras patruliavimas taip pat svarbus ES migracijos politikai, nes nuo jo priklauso, ar srautas persikels į kitą Viduržemio jūros atkarpą.

šaltiniai:lrt.lt

Pasaulis

Santrauka

Iranas balandžio 4 dieną pranešė, kad smūgiai pataikė į naftos chemijos objektą prie Bušehiro atominės elektrinės ir žuvo vienas žmogus. JAV ir Irano pajėgos pietų Irane ieško dingusio F-15E įgulos nario po to, kai balandžio 3 dieną buvo numuštas jau antras JAV karinis orlaivis.

Pentagonas balandžio 3 dieną paskelbė, kad per karą su Iranu žuvo 13 JAV karių, o 365 buvo sužeisti. Donaldas Trumpas pareiškė, kad Iranas turi 48 valandas susitarimui, kitaip JAV paleis „pragarą“. Beirute Izraelio aviacija naktį smogė „Hezbollah“ taikiniams pietiniuose priemiesčiuose po raketų ir dronų atakų iš Libano, kurias Izraelis laiko lapkričio 2024 metų paliaubų pažeidimu.

Sumuose balandžio 4-osios naktį Rusijos dronas pataikė į gyvenamąjį daugiaaukštį ir sukėlė gaisrą, o Ukrainos pareigūnai pranešė apie civilių aukas. Lvove balandžio 2 dieną sulaikytas muitinės inspektorius po buvusio olimpiečio žūties prie karinės registracijos centro, o tyrėjai pradėjo nužudymo bylą. Donaldas Trumpas balandžio 4 dieną dar kartą pareikalavo lėšų Alkatraso kalėjimui atidaryti, nors federalinę kalėjimų sistemą jau slegia darbuotojų trūkumas, smurtas ir milijardinis remonto deficitas.

Kinijos automobilių rinkoje analitikai prognozuoja, kad po kainų karo gali likti tik penki stambūs gamintojai. NASA astronautas Victoras Gloveris tęsia „Artemis II“ pasirengimą pirmajam pilotuojamam skrydžiui aplink Mėnulį nuo 1972 metų.

Afganistaną supurtė žemės drebėjimas. Žuvo mažiausiai 12 žmonių, sugriauta namų.

šaltiniai: 15min.lt, lrt.lt, vz.lt, tv3.lt, delfi.lt

Svarbiausios istorijos

Politika

Karas Ukrainoje: po Rusijos dronų atakos Sumuose yra aukų

2026 m. balandžio 4 d. naktį Rusijos dronas pataikė į gyvenamąjį daugiabutį Sumuose ir sukėlė gaisrą. Ukrainos institucijos pranešė apie nukentėjusius gyventojus. Miestas jau buvo tapęs vienu pagrindinių taikinių šiaurės rytuose. Balandžio 3 d. Ukrainoje per Rusijos smūgius žuvo aštuoni žmonės, o šiame fronto ruože kovos išlieka aktyvios. Per ataką apgadinti butai ir bendrosios pastato erdvės, todėl gelbėtojai dirbo visą naktį. Miesto valdžia vertino, kiek žmonių teks laikinai iškelti.

Kodėl svarbu

Sumų gyventojams tai reiškia dar vieną naktį be saugių namų ir papildomą spaudimą miesto gelbėjimo tarnyboms, kurios turi rūpintis iškeldintomis šeimomis bei pažeista infrastruktūra. Tokie smūgiai didina ir civilinės gynybos poreikį visame pasienio regione, kur net vienas dronas gali palikti dešimtis žmonių be pastogės.

šaltiniai:lrt.lt

Politika

Karas Artimuosiuose Rytuose: smūgis šalia Irano AE, antras numuštas JAV lėktuvas ir sprogimai Beirute

Irano oro gynyba 2026 m. balandžio 3 d. numušė du JAV karinius orlaivius skirtinguose incidentuose. Viename iš jų įgula buvo išgelbėta, per kitą operaciją vienas kariškis dingo. Tą pačią dieną Izraelio aviacija smogė Beiruto pietiniams priemiesčiams, o gyventojai prieš ataką buvo perspėti evakuotis. Libano sostinėje aidėjo sprogimai. Smūgiai įvyko po kelių savaičių trunkančio karo tarp Irano ir JAV bei Izraelio, kuriame jau taikyta į Iranui svarbią energetikos ir karinę infrastruktūrą. Vašingtonas ir jo sąjungininkai dabar vertina atsakomųjų veiksmų riziką.

Kodėl svarbu

Beiruto gyventojams ir šimtams tūkstančių pietinių priemiesčių gyventojų gresia naujos evakuacijos ir būsto žala, nes Izraelis vėl smogia miesto zonoms, kuriose gyvena tankiai susitelkusios bendruomenės. Naftos ir aviacijos rinkoms kiekvienas naujas smūgis reiškia didesnę karo plėtros riziką regione, per kurį eina dalis svarbiausių pasaulio tiekimo ir karinių maršrutų.

šaltiniai:15min.lt

Politika

Izraelis atakavo „Hezbollah“ objektus Beirute

Izraelio kariuomenė šiąnakt smogė „Hezbollah“ taikiniams Beirute, o Libano sostinėje buvo girdėti keli sprogimai. Smūgiai įvyko po pastarųjų dienų raketų ir bepiločių atakų iš Libano, dėl kurių Izraelis apkaltino „Hezbollah“ pažeidus 2024 m. lapkritį sudarytas paliaubas. Libane šie smūgiai kelia naują spaudimą vyriausybei, kuri jau yra įsipareigojusi riboti grupuotės karinę veiklą ir suvaldyti jos ginkluotę.

Kodėl svarbu

Beiruto gyventojams tai reiškia naują riziką tankiai apgyvendintuose rajonuose, kur oro smūgiai gali greitai paveikti civilius ir infrastruktūrą. Libano vyriausybei smūgiai siaurina erdvę deryboms su Izraeliu ir didina vidaus įtampą dėl to, kaip suvaldyti „Hezbollah“.

šaltiniai:lrt.lt

Politika

Iranas ir JAV bando surasti sudužusio amerikiečių naikintuvo įgulos narį

2026 m. balandžio 4 d. Irano ir JAV pajėgos tęsė paiešką dėl vieno iš dviejų numušto JAV naikintuvo F-15E įgulos narių, o kitas jau buvo išgelbėtas. Lėktuvas buvo numuštas virš pietų Irano balandžio 3 d., ir tai tapo pirmu JAV kariniu orlaiviu, numuštu priešo ugnimi per šį konfliktą nuo karo pradžios. Iranas tuo pat metu kreipėsi į civilius, kad šie praneštų apie rastą įgulos narį, ir pažadėjo atlygį už informaciją.

Kodėl svarbu

Paieška vyksta tuo metu, kai kiekvienas papildomas dingęs amerikiečių karys tampa tiesioginiu derybiniu ir kariniu svertu tarp Vašingtono ir Teherano. Incidentas taip pat didina riziką JAV oro operacijoms regione, nes gelbėjimo misijos dabar vyksta priešo kontroliuojamoje teritorijoje.

šaltiniai:lrt.lt vz.lt

Politika

Pentagonas paskelbė, kiek karių jau žuvo Irano kare

Pentagonas balandžio 3 d. paskelbė, kad per karą su Iranu žuvo 13 JAV karių, o dar 365 buvo sužeisti. Daugiausia sužeistųjų yra sausumos pajėgose. Pentagonas juos skirsto ir pagal tarnybos rūšis. Skaičiai paviešinti po to, kai Iranas numušė du JAV karinius lėktuvus, o JAV pajėgos tęsia vieno įgulos nario paiešką.

Kodėl svarbu

Šie skaičiai rodo, kad karas jau daro tiesioginį poveikį JAV sausumos, jūrų, jūrų pėstininkų ir oro pajėgoms, o sužeistųjų skaičius reiškia papildomą spaudimą medicinos evakuacijai ir rotacijoms. Viešai paskelbti nuostoliai taip pat gali paveikti Baltųjų rūmų sprendimus dėl tolesnės operacijos masto.

šaltiniai:delfi.lt

Kriminalai

Lvive nužudytas buvęs olimpietis – sulaikytas muitinės inspektorius

Lvive balandžio 2 d. buvo sulaikytas 1991 metais gimęs muitinės inspektorius, kuris, policijos duomenimis, mirtinai sužalojo į karinę registracijos ir komplektavimo centrą atvykusį vyrą. Nukentėjusysis laikytas buvusiu olimpiečiu, o tyrėjai pradėjo nužudymo bylą ir aiškinasi, ar sužalojimai buvo padaryti vietoje, ar po konflikto. Įtariamasis sulaikytas pagal Ukrainos baudžiamojo proceso kodekso 208 straipsnį, todėl jam gali būti pareikšti oficialūs kaltinimai ir skirta kardomoji priemonė.

Kodėl svarbu

Karinei mobilizacijai jautrioje Lvivo aplinkoje tokia byla kelia klausimų dėl saugumo prie įdarbinimo centrų ir dėl institucijų kontrolės pasienio mieste, kuriame dirba muitinė ir karinė administracija. Jei įtarimai pasitvirtins, byla gali paveikti ir vidaus tarnybų patikros tvarką.

šaltiniai:tv3.lt

Politika

Trumpas reikalauja pinigų 1969 m. uždarytam liūdnai pagarsėjusiam Alkatraso kalėjimui atidaryti

Donaldas Trumpas 2026 m. balandžio 4 d. vėl pareikalavo lėšų Alkatrasui atnaujinti, nors federalinis kalėjimas San Francisko įlankos saloje uždarytas 1963 m. ir nuo tada veikia kaip muziejus. Jis dar 2025 m. gegužės 4 d. buvo nurodęs federalinėms institucijoms rengti planą „atkurti ir atidaryti“ šią įstaigą, o Federalinių kalėjimų biuras tuo metu jau kovojo su darbuotojų trūkumu, smurto problemomis ir milijardiniu remonto atidėjimu. Dabar kalbama apie brangų ir techniškai sudėtingą projektą, nes saloje nėra šiuolaikinės kalėjimo infrastruktūros, o tikslūs atnaujinimo kaštai nėra paskelbti.

Kodėl svarbu

Mokesčių mokėtojams tai gali reikšti milijardines statybos ir saugumo išlaidas, jei projektas pereitų iš politinio pareiškimo į federalinį užsakymą. Kalifornijos institucijoms ir San Francisko įlankos turizmo sektoriui svarbu, kad bet koks Alkatraso pertvarkymas paliestų muziejaus veiklą ir salos prieigą.

šaltiniai:15min.lt