Archyvinis leidimas
Kaišiadorių rajone po vidurnakčio NATO oro policijos naikintuvai numušė į Lietuvos oro erdvę iš Baltarusijos pusės įskridusį droną. Kariuomenė nurodė, kad tai pirmas kartas, kai dronas sunaikintas Lietuvos oro erdvėje, o gyventojai Vilniaus, Trakų ir Elektrėnų apylinkėse gavo perspėjimo žinutes.
Dronas skrido vakarų kryptimi ir buvo sunaikintas ore ties Pratkūnais, maždaug už 100 kilometrų į vakarus nuo Vilniaus ir apie 5 kilometrus nuo Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės. Naktį NATO naikintuvai buvo pakartotinai keliami, laikinai sustabdytos Vilniaus oro uosto operacijos, o Lietuva dėl oro erdvės pažeidimo įteikė protesto notą Baltarusijai. Kariuomenė rado nuolaužas, aptvėrė vietą, ją saugo karo policija ir policija, o tyrėjai aiškinasi skrydžio maršrutą, paskirtį ir kilmę. Krašto apsaugos ministro teigimu, numuštame drone buvo sprogmuo, jis jau neutralizuotas.
Prokuratūra po incidento taip pat pateikė savo vertinimą, o gyventojai prie Kruonio pasakojo girdėję stiprų sprogimą ir matę naikintuvus bei sraigtasparnį virš apylinkių. Kol kas nepranešta apie aukas ar žalą, o viena šeima Kaišiadorių rajone nurodė, kad dronas buvo numuštas virš jų laukų.
Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas vakar pranešė, kad per penkis mėnesius prie sienos su Baltarusija aptikta 12 tunelių nelegaliems migrantams, tarp jų ties Piesčių ir Pertako kaimais. VSAT šiuos tunelius užverčia ir kiekvienu atveju pradeda ikiteisminį tyrimą, o Lietuva kartu su Latvija stiprina rytinės sienos apsaugą. Lietuva nuo rugsėjo 18-osios pradės valstybės ginkluotosios gynybos pratybas „Perkūno griausmas 2026“, per kurias bus šaukiama iki 2,4 tūkst. aktyviojo rezervo karių. Policija Salake taip pat tiria smūgį dviratininkui ir pasišalinimą iš įvykio vietos, o „Volvo“ vairuotojui gresia 600–1100 eurų bauda, arba 850–2000 eurų, jei jis neturėjo teisės vairuoti.
Vėlyvą vakarą dėmesys sutelktas į pirmą kartą Lietuvoje numuštą droną, įskridusį į šalies oro erdvę. Kartu išryškėjo civilinės saugos spraga: naktinio oro pavojaus atveju neaišku, ar visos priedangos būtų atrakintos, nes įstatymas to aiškiai nereglamentuoja.
šaltiniai: lrt.lt, delfi.lt, tv3.lt, 15min.lt, lrytas.lt, vz.lt
NATO oro policijos misija saugo Aljanso šalių oro erdvę, kai valstybė pati neturi pakankamai naikintuvų nuolatinei kontrolei. Baltijos šalyse ją rotacijos principu vykdo sąjungininkų naikintuvai, dislokuoti Šiauliuose ir kitose bazėse.
2026 m. rugsėjo 15 d. po vidurnakčio į Lietuvos oro erdvę įskridęs dronas buvo numuštas Kauno apskrityje, Kaišiadorių rajone, preliminariai ties Pratkūnų kaimu, netoli Kauno marių. NKVC vadovas Vilmantas Vitkauskas patikslino, kad reaguojant į grėsmę buvo aktyvuota NATO oro policijos misija, o gyventojai Vilniaus, Trakų ir Elektrėnų savivaldybėse gavo įspėjamuosius pranešimus. Pasak jo, į vietą išvyko Karo policija ir kitos tarnybos, kurios naktį ieško drono ar jo nuolaužų. Pirminiais duomenimis, objektas galėjo būti įskridęs iš Baltarusijos pusės ir judėjo į vakarus, tačiau apie nukentėjusius žmones ar žalą kol kas nepranešta. (archyvai.lrt.lt)
Kodėl svarbu
Vilniaus ir Kauno oro uostų keleiviams toks incidentas reiškia vėlavimus ir perimetro ribojimus, o aplink Pratkūnų kaimą gyvenantiems žmonėms atsirado papildomas saugumo režimas su patruliais ir paieškos darbais. NATO oro policijos reakcija rodo, kad oro erdvės gynyba veikia ne tik kaip signalas, bet ir kaip reali gynybinė priemonė pasienio regione. (archyvai.lrt.lt)
Kam naudinga
Laimi Lietuvos kariuomenė ir NATO oro policijos misija, nes jų reakcija buvo greita, o nukenčia keleiviai ir aplink Pratkūnų kaimą gyvenantys žmonės, kurių naktį buvo perspėti ir kuriems ribotas judėjimas teritorijoje. (archyvai.lrt.lt)
Kas toliau
Karo policija ir kariuomenės ekspertai šią parą tęs nuolaužų paiešką Pratkūnų apylinkėse, o gynybos ministerija tikslins drono kilmę ir skridimo trajektoriją. (archyvai.lrt.lt)
Rugsėjo 9-ąją 18.15 val. Zarasų rajono Salako seniūnijoje vienas vyras kartu su kitu asmeniu važiavo dviračiais, kai juos iš paskos važiavęs „Volvo“ vairuotojas ne kartą signalizavo, kliudė vieną dviratininką ir pasišalino iš įvykio vietos. Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pareiškimą gavo tą pačią dieną 21.53 val., o pareigūnai vertina tai kaip eismo įvykį, susijusį su pasitraukimu iš jo vietos. Pagal policijos nurodytą Kelių eismo taisyklių nuostatą vairuotojui gresia 600–1100 eurų bauda, o jei jis neturėjo teisės vairuoti, bauda siekia 850–2000 eurų. Jei per incidentą padaryta žala viršys 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių ribą, pasekmės bus vertinamos griežčiau.
Kodėl svarbu
Nukentėjusiam dviratininkui ir kitiems mažesnio pažeidžiamumo eismo dalyviams svarbiausia, kad policija tokias situacijas kvalifikuoja kaip pasitraukimą iš eismo įvykio vietos, o ne kaip paprastą konfliktą kelyje. Tai reiškia ir realią piniginę sankciją vairuotojui, ir galimybę, kad žala bus vertinama pagal griežtesnę baudžiamąją ar administracinę tvarką.
Lietuvos oro erdvę įskridęs dronas naktį į rugsėjo 15-ąją buvo numuštas ties Pratkūnais Kaišiadorių rajone, apie 100 kilometrų į vakarus nuo Vilniaus. Lietuvos kariuomenė pranešė, kad tai buvo pirmas kartas, kai šalyje oro erdvėje buvo numuštas dronas. NATO naikintuvai iš Šiaulių bazės objektą sunaikino ore, o pavojaus signalas vėliau buvo atšauktas. Kariškiai ir kitos tarnybos dabar tiria nuolaužas, skrydžio kryptį ir paskirtį. (lrt.lt)
Kodėl svarbu
Tai keičia oro gynybos praktiką Lietuvoje. Gyventojams ir infrastruktūrai aplink Kauno regioną, įskaitant Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę, kyla tiesioginis saugumo klausimas, nes tokie objektai yra arti tankiai apgyvendintų vietų ir strateginių taškų. (zmones.15min.lt)
2026 m. rugsėjo 15-osios naktį, kiek po vidurnakčio, NATO sąjungininkų italų naikintuvai Kaišiadorių rajone, ties Pratkūnų kaimu, numušė į Lietuvą įskridusį droną. Vietos gyventojas iš Vaišvydavos, esančios maždaug už 13 kilometrų nuo Pratkūnų, sakė girdėjęs stiprų sprogimą ir matęs virš rajono skrendančius naikintuvus bei sraigtasparnį. Kariuomenė patvirtino, kad dronas rastas, teritorija aptverta ir saugoma Karo policijos bei Lietuvos policijos pajėgų, o dėl įvykio pradėtas tyrimas. Pirminiais duomenimis, dronas galėjo būti su sprogmenimis.
Kodėl svarbu
Pratkūnų ir aplinkinių kaimų gyventojams tai reiškia didesnę tiesioginę oro pavojaus ir nuolaužų riziką, todėl teritorija saugoma, o žmonės raginami nesiartinti prie įtartinų objektų. Civilinei aviacijai ir oro erdvės stebėsenai tai rodo, kad dėl vieno objekto gali būti keliami naikintuvai ir trumpam paveikiami skrydžiai regione.
Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas rugsėjo 14 d. Vilniuje sakė, kad per pastaruosius penkis mėnesius prie sienos su Baltarusija aptikta 12 tunelių, kuriais neteisėti migrantai bandė patekti į Lietuvą. Per tą patį laikotarpį pasienyje jau fiksuoti keli atskiri tunelių kasimo atvejai Varėnos ir Lazdijų ruožuose, o vienas tunelis buvo aptiktas netoli Piesčių kaimo, kitas ties Pertako kaimu. VSAT šiuos tunelius užverčia žemėmis ir pradeda ikiteisminius tyrimus dėl neteisėto valstybės sienos perėjimo. Ministerija taip pat pabrėžė, kad po vasaros pradžios nelegalios migracijos srautai vėl auga, o Lietuva kartu su Latvija stiprina rytinės sienos apsaugą. (mfa.lt)
Kodėl svarbu
Pasienio pareigūnams tai reiškia daugiau naktinių patrulių, techninių priemonių ir tyrimų, o valstybės biudžetui didėja sienos infrastruktūros ir personalo išlaidos. Vietos bendruomenėms pietryčių Lietuvoje tai kelia daugiau saugumo operacijų ir didesnį pareigūnų buvimą prie kaimų bei miškų. (lrt.lt)
Lietuvoje nuo rugsėjo 18 dienos prasidės valstybės ginkluotosios gynybos pratybos „Perkūno griausmas 2026“, o į jas bus pašaukta iki 2,4 tūkst. aktyviojo kariuomenės rezervo karių. Kariuomenė tikrins vadaviečių ir vienetų parengtį, taip pat tai, ar rezervo kariai laiku gauna tikslią informaciją, į kurį dalinį ir kada turi atvykti. Pratybos vyks keliuose kariuomenės padaliniuose ir buvo suplanuotos kaip ginkluotos gynybos operacinio plano patikra. Gynybos štabas sako, kad tikslas yra sutvarkyti duomenų bazes, sveikatos ir saugumo patikras bei greitesnį rezervo pašaukimo procesą.
Kodėl svarbu
Rezervo kariams tai reiškia, kad bus tikrinama ne tik jų kovinė parengtis, bet ir darbdavių, šeimų bei savivaldybių prisitaikymas prie greito iškvietimo. Tikslesnės duomenų bazės ir aiškesnės procedūros gali sutrumpinti delsą, kai karių prireikia gynybos sistemoje.
Donbase ukrainiečių vertinimu dalis Rusijos pajėgų jau faktiškai apsuptos. Kalbama apie ruožą prie Pokrovsko ir Dobropilės, kur Rusija bandė apeiti ukrainiečių gynybą ir spausti vadinamąją tvirtovių juostą. Jei apsupties žiedas užsivertų, rusų daliniams tektų trauktis arba laikyti tiekimą siaurais ir pažeidžiamais koridoriais.
Per pastarąją parą Ukraina smogė Rusijos Saratovo sričiai, kur degė Syzranės naftos perdirbimo gamykla ir „Ozon“ logistikos centras. „Ozon“ patvirtino smūgį savo objektui. Taip pat pasirodė pranešimų apie smūgį kompleksui, kuriame rusai remontuoja karinius lėktuvus.
Kyjive vakar Rusijos reaktyviniai dronai pataikė į dvi „Ukrnafta“ degalines Troješčinos ir Počainos rajonuose. Počainos degalinė buvo atakuota du kartus, žuvo du žmonės, sužeista 12, tarp jų vaikas. „Ukrnafta“ pradėjo statyti gabionų užtvaras aplink sostinės degalines.
Lietuvos oro erdvėje naktį NATO Baltijos oro policijos naikintuvai iš Šiaulių numušė droną, kurio nuolaužos rastos Kaišiadorių rajone. Lietuvos pareigūnai sieja objektą su Baltarusija, bet jo kilmė tebėra neaiški: jis galėjo būti rusiškas arba ukrainietiškas. Ursula von der Leyen po šio incidento ir Rusijos laivo signalinių raketų paleidimo į Danijos karinius sraigtasparnius pasmerkė Rusijos provokacijas Europoje.
Europos Parlamentas šiandien svarsto kitą ilgalaikį ES biudžetą, kuriame sprendžiamas ir „Erasmus+“ finansavimas po 2027 metų. Ankstesnėje kadencijoje Parlamentas jau buvo pareikalavęs didesnio 2028–2034 metų biudžeto ir atskiros apsaugotos paramos studentų mainams, mokyklų partnerystėms bei profesinio mokymo stažuotėms.
Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusija per pastarąsias savaites du kartus dronais taikėsi į jo lėktuvą. Vokietijos užsienio reikalų ministras po drono incidento Lietuvoje pareiškė, kad NATO Rusijos neįbaugins.
šaltiniai: delfi.lt, 15min.lt, vz.lt, lrt.lt, lrytas.lt, tv3.lt
NATO misija, pagal kurią sąjungininkų naikintuvai saugo Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro erdvę. Baltijos šalys pačios neturi nuolatinių naikintuvų, todėl rotuojamos kitų NATO valstybių pajėgos.
Rugsėjo 11 d. Kyjive Rusijos reaktyviniai dronai smogė dviem „Ukrnafta“ degalinėms Troješčinos ir Počainos rajonuose, o Počainos degalinė buvo pataikyta du kartus. Per ataką žuvo du žmonės, dar 12 buvo sužeisti, tarp jų vaikas. „Ukrnafta“ teigia, kad buvo smarkiai apgadinta įranga, o bendrovė dabar stiprina degalines apsauginėmis gabionų sienelėmis. Dėl smūgių sostinėje griežtinama fizinė apsauga ir peržiūrimi saugumo sprendimai prie viso tinklo objektų. (en.interfax.com.ua)
Kodėl svarbu
Kyjivo vairuotojams ir degalinių darbuotojams tai reiškia didesnę riziką kasdienėse vietose, kur žmonės užeina ne tik degalų, bet ir būtiniausių prekių. „Ukrnafta“ tinklui tai reiškia papildomas apsaugos išlaidas ir galimus veiklos trikdžius sostinėje. (kyivindependent.com)
Kam naudinga
Naudos gauna apsaugos sistemų tiekėjai ir statybos rangovai, o nuostolį patiria „Ukrnafta“, jos klientai ir degalinių darbuotojai. (ukrnafta.com)
Kas toliau
„Ukrnafta“ tęs gabionų sienelių įrengimą Kyjivo degalinėse, o miesto tarnybos vertins, ar reikia papildomų apsaugos priemonių prie kitų tinklo objektų. (ukrnafta.com)
15min.lt 2026 m. rugsėjo 15 d. pranešė apie Rusijos pajėgas Donbase, kurias ukrainiečių vertinime jau laiko faktiškai apsuptomis. Šis fronto ruožas siejamas su Rusijos spaudimu Pokrovsko ir Dobropilės kryptimis, kur Maskva anksčiau buvo iškėlusi tikslą apeiti ukrainiečių gynybą ir priartėti prie vadinamosios tvirtovių juostos. Jei apsupties žiedas užsivertų, Rusijos daliniams tektų arba trauktis, arba rizikuoti tiekimu siaurais koridoriais. Pastaraisiais mėnesiais Rusija šiame kare nuosekliai spaudė Donbaso centrą, o ukrainiečių vertinimu tokia operacija Maskvai vis dar kainuoja daugiau, nei leidžia greitai laimėti teritoriją. (15min.lt)
Kodėl svarbu
Donbase kovojantys Ukrainos daliniai ir prie jų artėjantys Rusijos daliniai priklauso nuo kelių kelių ir tiltų, todėl apsupties pavojus gali greitai pakeisti vietos gynybos planus. Jei Rusijos pajėgos būtų izoliuotos, smogtų ne tik kariuomenės nuostoliai, bet ir naujas spaudimas civiliams aplink Pokrovską bei Dobropilę. (lrt.lt)
2026 m. rugsėjo 15 d. naktį NATO oro policijos misiją vykdę iš Šiaulių pakilę Italijos naikintuvai Lietuvos oro erdvėje numušė bepiločius orlaivius, o vienas jų nukrito Kaišiadorių rajone, ties Pratkūnų kaimu. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sakė, kad įtariamas objektas greičiausiai atskrido iš Baltarusijos, o kariuomenė dabar renka nuolaužas ir tikslina skrydžio maršrutą bei tikslą. Prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis teigė, kad tai tikriausiai buvo nuo kurso nukrypęs dronas, bet kol kas neaišku, ar jis buvo Rusijos, ar Ukrainos. Pareigūnai taip pat sieja šį atvejį su ankstesniais oro pavojaus įspėjimais, kuriuos naktį gavo keli Lietuvos rajonai. (lrt.lt)
Kodėl svarbu
Lietuvos oro gynyba dabar vertinama ne pagal teorines schemas, o pagal tai, kaip greitai ji gali sustabdyti į šalį įskridusį objektą virš gyvenamų vietovių ir svarbios energetikos infrastruktūros. Jei nuolaužų tyrimas patvirtins, kad dronas atklydo iš kaimyninės šalies, pasienio rajonams tai reiškia dažnesnius oro pavojaus įspėjimus ir daugiau skubiai keliamų patrulių. (lrt.lt)
NATO naikintuvai naktį į rugsėjo 15-ąją virš Lietuvos numušė į šalies oro erdvę įskridusį droną, o Lietuvos kariuomenė tai pavadino pirmu tokiu atveju šalies oro erdvėje. Tuo pat metu Danijoje užfiksuotas incidentas su Rusijos laivu, kuris į karinius sraigtasparnius paleido signalines raketas. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen sakė, kad abu įvykiai nėra pavieniai ir rodo platesnį Rusijos provokacijų prieš Europą modelį. Lietuvos pareigūnai nurodė, kad dėl drono kilmės ir paskirties tebesiaiškina, o dviem aukštiems pareigūnams jis atrodė galėjęs gabenti sprogmenis.
Kodėl svarbu
Lietuvos oro gynyba ir Danijos karinės jūrų pajėgos dabar turi reaguoti į incidentus, kurie kelia tiesioginę grėsmę oro erdvei ir kariams. Tokie įvykiai didina spaudimą NATO greičiau stiprinti oro patruliavimą ir priešdronines priemones rytiniame flange.
2026 m. rugsėjo 11 d. Ukrainos dronai smogė Rusijos naftos perdirbimo gamyklai ir „Ozon“ logistikos centrui Saratove, o vietos kanalai pranešė apie gaisrus abiejuose objektuose. „Ozon“ patvirtino, kad jo logistikos centrą užklupo ataka, o palydovinė priešgaisrinių židinių stebėsena rodė aktyvius gaisrus įmonės ir gamyklos teritorijose. Šie smūgiai įsirašo į Ukrainos kampaniją prieš Rusijos energetikos ir logistikos infrastruktūrą, kurią Kijevas naudoja kariuomenei ir karui finansuoti. LRT šią savaitę taip pat priminė, kad Rusijos naftos perdirbimo objektai šiemet jau ne kartą buvo taikiniai.
Kodėl svarbu
Rusijos kuro tiekimo grandinei tai tiesioginis smūgis, nes naftos perdirbimo pajėgumų sutrikimai greitai persimeta į degalų rinką ir transportą. „Ozon“ sandėlio sustojimas paliečia elektroninės prekybos siuntas ir paskirstymą pietinėje Rusijoje.
Europos Parlamentas rugsėjį svarsto kitą daugiamečio ES biudžeto paketą, kuriame yra ir programa „Erasmus+“, o nuo galutinės sumos priklausys, kiek lėšų liks studentų, moksleivių ir profesinio mokymo mainams. Ankstesniame Parlamento mandate dėl 2028–2034 m. biudžeto buvo siūloma didinti bendras išlaidas ir atskirai stiprinti tokias programas kaip „Erasmus+“, kad jos nekonkuruotų su kitomis biudžeto eilutėmis. Europos Sąjungos institucijos šiuo klausimu derasi dėl po 2027 m. laikotarpio, todėl sprendimas dėl milijardų nulems, ar programa plėsis, ar jos apimtis bus ribojama. Lietuvai tai svarbu dėl išvykstančių studentų, dėstytojų ir jaunimo organizacijų, kurios kasmet remiasi šia finansavimo schema.
Kodėl svarbu
Nuo „Erasmus+“ finansavimo tiesiogiai priklauso Lietuvos aukštųjų mokyklų, profesinių centrų ir jaunimo organizacijų vietos mainų kvotose. Mažesnis biudžetas reikštų mažiau stipendijų ir mažiau galimybių išvykti į užsienį.
JAV Aukščiausiasis Teismas pirmadienį paliko galioti žemesnės instancijos draudimą Donaldo Trumpo planui prieš lapkričio 3-iosios kadencijos vidurio rinkimus sugriežtinti balsavimą paštu. Ginčas kilo dėl Baltųjų rūmų nurodymo, kuris būtų įpareigojęs JAV paštą tikrinti valstijų rinkėjų sąrašus ir taikyti naujas balsalapių vokų bei brūkšninių kodų taisykles.
JT Saugumo Taryba šiandien Niujorke rengia neeilinį posėdį dėl Bab al-Mandabo sąsiaurio. Prancūzija paprašė šio posėdžio po to, kai su Iranu siejami Jemeno husių kovotojai praėjusią savaitę perėmė šalies Raudonosios jūros pakrantės kontrolę. Sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulinės prekybos ir energetikos maršrutų, o Tarybos darbotvarkėje šiandien numatytas ir atskiras posėdis dėl Vidurinių Rytų. JT žmogaus teisių vadovas Volkeris Tirkas šiandien paragino leisti tarptautiniams tyrėjams patekti į visas Gazos Ruožo vietas. Jis sakė, kad iš griuvėsių iškelti šimtai kūnų kelia naujų įtarimų dėl karo nusikaltimų, o griuvėsių valymas trukdo ir palaikų identifikavimui, ir galimam tyrimui.
Azijos akcijų rinkos antradienį daugiausia smuko, o „Brent“ nafta pabrango iki 106,92 dolerio už barelį, JAV WTI iki 102,69 dolerio. Rinkos vis labiau tikisi, kad Federalinis rezervų bankas šią savaitę kels palūkanas, nes brangstanti nafta stiprina infliacijos baimę. Naftos kainas taip pat kelia Vidurinių Rytų krizė ir husių kontrolė prie svarbaus laivybos kelio.
Sirijoje pirmadienį kuro kainų protestai pasiekė Palmyros apylinkes, nors rugpjūtį aplink dykumų miestą jau buvo padaugėję „Islamo valstybės“ aktyvumo. Pastarųjų dienų vaizdai dar rodė lankytojus Palmyros griuvėsiuose, tačiau kelionės į centrinę Siriją dabar vėl tapo rizikingesnės.
JAV administracija perkelia dešimtis milijonų dolerių karinės pagalbos lėšų iš Europos ir Artimųjų Rytų į Centrinę ir Pietų Ameriką. Tuo pat metu JAV Kongrese stringa balsavimas dėl griežtesnių sankcijų Rusijai, nes demokratai dėl jų nėra vieningi.
šaltiniai: lrt.lt, lrytas.lt, delfi.lt, 15min.lt, vz.lt, tv3.lt
Bab al-Mandabo sąsiauris jungia Raudonąją jūrą su Adeno įlanka ir Indijos vandenynu. Tai vienas svarbiausių pasaulio laivybos kelių naftos, dujų ir konteinerių prekybai.
2026 m. rugsėjo 14 d. JAV Aukščiausiasis Teismas atmetė Donaldo Trumpo administracijos prašymą panaikinti žemesnės instancijos teismo nutartį ir paliko galioti draudimą riboti balsavimą paštu prieš lapkričio 3 d. rinkimus. Byla kilo dėl Baltųjų rūmų nurodymo, kuriuo pašto tarnybai būtų tekę tikrinti valstijų pateikiamus balsavimo paštu sąrašus ir naudoti naujus voko bei brūkšninių kodų reikalavimus. Kelių valstijų pareigūnai ir rinkimų teisės gynėjai teigė, kad tokie pokyčiai būtų sutrikdę balsavimo biuletenių siuntimą, kai rinkėjai jau pradėjo balsuoti. Nutartis reiškia, kad valstijos gali tęsti pasirengimą pagal dabartines taisykles, o ginčas dėl vykdomojo įsakymo teisėtumo dar bus nagrinėjamas žemesniuose teismuose.
Kodėl svarbu
Paštu balsuojantys rinkėjai Arizonoje, Kalifornijoje, Utahoje ir kitose valstijose išvengia staigaus taisyklių pakeitimo likus kelioms savaitėms iki 2026 m. lapkričio 3 d. balsavimo. Valstijų rinkimų administratoriams nebereikia per naktį pertvarkyti biuletenių siuntimo sistemos ir rizikuoti, kad dalis balsų būtų nepristatoma laiku.
Kam naudinga
Laimi valstijų rinkimų pareigūnai ir balsavimo teisės grupės, o pralaimi D. Trumpo administracija ir Respublikonų pastangos sugriežtinti balsavimą paštu.
Kas toliau
Kitas etapas yra federalinių bylų nagrinėjimas po to, kai Bostono apygardos teisėja Indira Talwani jau yra uždraudusi įgyvendinti šias pašto tarnybos taisykles.
2026-09-15 dauguma Azijos vertybinių popierių biržų indeksų leidosi žemyn, o „Brent“ nafta pabrango 1,2 proc. iki 106,92 JAV dolerio už barelį, o JAV rūšies WTI kaina pakilo 1,3 proc. iki 102,69 JAV dolerio už barelį. Investuotojai vis labiau tikisi, kad JAV centrinis bankas šią savaitę didins palūkanų normas, nes naftos brangimas stiprina infliacijos baimes. Technologijų bendrovių akcijos kiek atsigavo po išpardavimo, kurį sukėlė nuogąstavimai dėl dirbtinio intelekto bumo. Naftos rinką papildomai spaudžia Artimųjų Rytų krizė ir tai, kad Jemeno hučiai perėmė svarbaus laivybos kelio kontrolę.
Kodėl svarbu
Brangstanti nafta tiesiogiai didina degalų ir transporto sąnaudas Azijoje, o tai spaudžia įmonių maržas ir gali pakelti vartotojų kainas. Jei FED šią savaitę pakels palūkanas, brangesnis finansavimas smogs skolintoms įmonėms ir akcijų rinkos vertinimams.
JT Saugumo Taryba 2026 m. rugsėjo 15 d. Niujorke rengia neeilinį posėdį dėl padėties Bab al-Mandabo sąsiauryje, diplomatiniai šaltiniai sakė AFP. Prancūzija, kuri šį mėnesį pirmininkauja Tarybai, paprašė susitikimą surengti 15 val. Niujorko laiku po to, kai su Iranu siejami Jemeno husių kovotojai praėjusią savaitę perėmė šalies Raudonosios jūros pakrantės kontrolę. Posėdis vyksta tuo metu, kai sąsiauris ir prie jo esantys laivybos keliai yra vieni svarbiausių pasaulinei prekybai ir energetikai. Tarybos darbotvarkėje rugsėjo 15 d. taip pat numatytas atskiras posėdis dėl Vidurinių Rytų.
Kodėl svarbu
Raudonosios jūros maršrutais plukdomos prekės ir energijos ištekliai gali pabrangti, jei laivybai bus grasinama ar ji bus stabdoma prie Bab al-Mandabo sąsiaurio. Tai tiesiogiai veikia Europos importuotojus, laivybos bendroves ir draudikus, o netiesiogiai ir degalų bei prekių kainas.
2026 m. rugsėjo 15 d. JT žmogaus teisių vadovas Volkeris Tirkas paragino leisti tarptautiniams tyrėjams patekti į visas Gazos Ruožo vietas ir padėti rinkti įrodymus, nes iš sugriautų pastatų jau iškelta šimtai kūnų. Jis siejo tai su vykstančiomis teisinėmis bylomis dėl karo veiksmų ir sakė, kad radiniai kelia naujų įtarimų dėl karo nusikaltimų. Rugsėjo 7 d. JT ekspertė Francesca Albanese jau buvo perspėjusi, kad griuvėsių valymas gali sunaikinti žmonių palaikus ir svarbius įrodymus. Izraelio sausumos darbai ir griuvėsių šalinimas Gazos miestuose tampa kliūtimi ir palaikų identifikavimui, ir galimam nusikaltimų tyrimui.
Kodėl svarbu
Gazos šeimos ir teismo medicinos specialistai turi labai ribotą laiką, kol griuvėsių valymas nesunaikino palaikų tapatybės nustatymo galimybės. Tarptautinėms baudžiamosioms byloms tai reiškia, kad įrodymai gali būti prarasti dar prieš juos užfiksuojant.
Rugsėjo 14 d. Sirijoje prasidėję protestai po staigaus degalų kainų šuolio pasiekė ir Palmyros regioną, kuriame vasaros pabaigoje jau fiksuota daugiau ISIS smūgių nei ankstesniais mėnesiais. Rugsėjo 4 d. Reuters fotografai rodė turistus, vaikštančius tarp Palmyros griuvėsių, kol vietos valdžia mėgina išjudinti lankytojų srautą po karo ir sunaikinimų. Dabar miestas balansuoja tarp turizmo sugrįžimo ir saugumo rizikos, nes „Islamo valstybė“ Sirijoje tebėra aktyvi ir per rugpjūtį jos atakos buvo pastebimos Palmyros apylinkėse. Artimiausias klausimas yra, ar Damaske bus suvaldytos degalų kainos ir protestai, ar jie dar labiau apsunkins keliones į dykumos miestą. (au.marketscreener.com)
Kodėl svarbu
Palmyros viešbučiams, gidams ir vietos parduotuvėms svarbus kiekvienas turistas, tačiau degalų kainų šuolis ir neramumai gali greitai sumažinti atvykstančiųjų skaičių. Saugumo pablogėjimas labiausiai smogia kelionių organizatoriams ir archeologijos paveldo atkūrimo planams. (au.marketscreener.com)