Archyvinis leidimas
Lietuvos apeliacinis teismas šiandien paliko galioti Druskininkų mero Ričardo Malinausko apkaltinamąjį nuosprendį korupcijos byloje ir 60 tūkst. eurų baudą. Byla susijusi su Vijūnėlės dvaro ginču, kuriame, teismo vertinimu, per tarpininkus buvo siekta palankių sprendimų dėl pastato likimo.
Finansų ministerija 2026 metų skolinimosi programoje planuoja apie 7 mlrd. eurų naujo finansavimo, iš kurių 6,4 mlrd. eurų sudaro biudžeto deficitas. Maždaug 3 mlrd. eurų ketinama skolintis užsienyje per euroobligacijas, apie 4 mlrd. eurų Lietuvoje per Vyriausybės vertybinius popierius ir taupymo lakštus. Dar 300 mln. eurų numatyta valstybės perskolinimui juridiniams asmenims, o dabar nustatytos sąlygos tiesiogiai lems kitų metų skolos aptarnavimo išlaidas.
Lietuvos kariuomenė sekmadienį perspėjo, kad viešaisiais keliais judės karinė technika ir karių kolonos, todėl kai kur gali lėtėti eismas. Vairuotojams nurodyta laikytis kelių eismo taisyklių ir Karo policijos reikalavimų per pratybų ar pajėgų perdislokavimo judėjimą. Tarptautinis tyrimas papildė duomenis apie žlugusį 2024 metų padegimo planą Šiauliuose, susietą su parama Ukrainai. Lietuvos prokurorai dar sausį perdavė bylą teismui su terorizmo kaltinimais šešiems įtariamiesiems iš Kubos, Ispanijos, Kolumbijos, Rusijos ir Baltarusijos, o dalis jų tebėra ieškomi tarptautiniu mastu.
Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė pareiškė, kad dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos narės Lauros Matjošaitytės atleidimo gali spręsti tik Seimas. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija dar turi nuspręsti, ar pradėti tyrimą dėl jos galimų išankstinių patarimų partijai „Nemuno aušra“ ir interesų konflikto. Vilniaus apylinkės prokuratūros byloje dėl Remigijaus Žemaitaičio įrašo „Facebook“ vienas asmuo jau pripažintas nukentėjusiuoju. Prokuratūra kol kas nepaskelbė kitų procesinių veiksmų, bet ši byla jau vertinama kaip galimas neapykantos kurstymas ir trukdymas religinėms apeigoms.
Vokietijos gynybos ministerija ketina privalomai siųsti karius į Lietuvoje dislokuojamą brigadą. Lietuvoje taip pat daugėja klausimų dėl oro erdvės incidento: kariuomenės ir krizių valdymo vadovai pripažino, kad sekmadienio paryčiais nepakako informacijos skelbti oro pavojų, nors neatmetama, kad į šalį buvo įskridęs dronas.
šaltiniai: lrt.lt, tv3.lt, 15min.lt, delfi.lt, lrytas.lt, vz.lt
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija prižiūri, kaip viešajame sektoriuje laikomasi interesų derinimo ir tarnybinės etikos taisyklių. Ji gali pradėti tyrimus dėl galimų interesų konfliktų ir pateikti išvadas institucijoms.
2026 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti Druskininkų mero Ričardo Malinausko apkaltinamąjį nuosprendį ir jam skirtą 60 tūkst. eurų baudą korupcijos byloje. Byla siejama su vadinamuoju Vijūnėlės dvaro ginču, kuriame, teismo vertinimu, per tarpininkus buvo siekta palankių sprendimų dėl pastato likimo. Sprendimas reiškia, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl kaltės neliko pakeista. Šioje byloje teismas vertino ir kitų nuteistųjų skundus.
Kodėl svarbu
Druskininkų savivaldybei tai reiškia, kad meras lieka su galutiniu korupcijos nuosprendžiu ir 60 tūkst. eurų bauda, o miesto politinei vadovybei tenka tęsti darbą su šia teisine našta. Byla svarbi ir teismų sistemai, nes joje kartu vertinti pareigūnų bei buvusių teisėjų veiksmai.
Kam naudinga
Laimi kaltinimą palaikiusi prokuratūra ir Vijūnėlės dvaro bylos sprendimus ginantys procesiniai interesai, o pralaimi Ričardas Malinauskas ir kiti nuteistieji.
Kas toliau
Kitas žingsnis yra apeliacinio teismo nutarties įsiteisėjimas ir galimi tolesni nuteistųjų veiksmai dėl šio sprendimo teisinių pasekmių.
2026 m. sausį Lietuvos prokuratūra pranešė apie šešių asmenų kaltinimus dėl 2024 m. bandyto padegimo Šiauliuose, susijusio su pagalba Ukrainai, o tarp įtariamųjų minėti Kubos, Ispanijos, Kolumbijos, Rusijos ir Baltarusijos piliečiai. Tyrėjai nurodė, kad vienas iš koordinavimo grandies žmonių gyvena Rusijoje ir siejamas su GRU nurodymais, o Lietuvoje veikę asmenys rinko informaciją apie taikinį ir perdavinėjo ją per užšifruotus ryšius. Prokuratūra tada teigė, kad byla perduota teismui, o dar keli įtariamieji liko ieškomi tarptautiniu mastu. (efe.com)
Kodėl svarbu
Ukrainą remiančioms įmonėms ir logistikos grandinėms tai reiškia, kad prieš jas gali būti taikomasi ne tik fiziškai, bet ir per užsienyje koordinuojamus sabotažo tinklus. Lietuvos teisėsaugai tai buvo viena iš bylų, kurioje teko jungti vidaus tyrimą su tarptautine paieška ir ekstradicijos procedūromis. (archyvai.lrt.lt)
Rugsėjo 12 d. Vilniaus apylinkės prokuratūros tiriamoje byloje dėl Remigijaus Žemaitaičio įrašo „Facebook“ vienas asmuo buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Tai rodo, kad pareiškimai dėl žydų bendruomenės ar religinių veiksmų jau vertinami ne tik kaip vieša politinė polemika, bet ir kaip galimas nusikaltimas. Iki rugsėjo 14 d. prokuratūra viešai nepaskelbė, kokie konkretūs veiksmai dar bus atliekami šioje byloje. Anksčiau prokuratūra yra perdavusi teismui ir kitą bylą dėl antisemitinės neapykantos kalbos, kurioje kaltinamajam skirtas 12 mėnesių laisvės apribojimas.
Kodėl svarbu
Žydų bendruomenei ir religinių apeigų dalyviams tai reiškia, kad ginčas dėl politiko viešų pasisakymų persikelia į baudžiamąją teisę. Tokiose bylose svarbiausia tampa ne vien žodžių turinys, bet ir tai, ar jie sukėlė konkrečią žalą ar baimę nukentėjusiajam.
Rugsėjo 14 d. Lietuvos kariuomenė įspėjo gyventojus, kad šalies bendro naudojimo keliais judės karinė technika, o vairuotojai gali matyti ir karių vilkstines. Tokie judėjimai Lietuvoje siejami su pratybomis ir pajėgų perdislokavimu, kai sunkioji technika važiuoja sausumos maršrutais iš uostų, poligonų ar nuolatinės dislokacijos vietų. Gyventojų ir eismo dalyvių prašoma laikytis Kelių eismo taisyklių ir Karo policijos nurodymų, nes vilkstinės ilgina važiavimo laiką ir gali trumpam sulėtinti eismą atskiruose ruožuose. Ankstesni kariuomenės pranešimai rodo, kad tokie perspėjimai dažniausiai skelbiami prieš intensyvesnius pratybų etapų pervažiavimus. (lrt.lt)
Kodėl svarbu
Tai paliečia vairuotojus, kurie rugsėjo viduryje važiuoja magistralėmis ir krašto keliais, nes gali tekti planuoti ilgesnę kelionę ir laukti vilkstinių praleidimo. Nauda tenka kariuomenei ir sąjungininkams, kurie gali treniruoti perdislokavimą viešais keliais, o mažiau patogu tampa įprastam eismui ir vežėjams. (15min.lt)
Finansų ministerija 2026 metų skolinimosi programoje numato apie 3 mlrd. eurų pasiskolinti tarptautinėse rinkose, išleidžiant euroobligacijas, ir dar apie 4 mlrd. eurų vidaus rinkoje per Vyriausybės vertybinius popierius bei taupymo lakštus. Didžiausią lėšų poreikio dalį sudaro 2026 metų valstybės biudžeto deficito finansavimas, kuriam reikia apie 6,4 mlrd. eurų. Dar apie 0,3 mlrd. eurų planuojama skirti valstybės perskolinamoms paskoloms juridiniams asmenims. Tai reiškia, kad skolinimosi sąlygos šiemet tiesiogiai veiks, kiek kainuos valstybės skolos aptarnavimas kitų metų biudžete.
Kodėl svarbu
Didžiausią poveikį pajus valstybės biudžetas ir mokesčių mokėtojai, nes nuo skolinimosi kainos priklauso palūkanų išlaidos ir kitų metų fiskalinė erdvė. Brangesnis finansavimas labiausiai spaudžia gynybos, sveikatos ir švietimo asignavimus, nes jie konkuruoja dėl tų pačių biudžeto pajamų.
Rita Tamašunienė pareiškė, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos narės Lauros Matjošaitytės statusą gali spręsti tik Seimas, kai į viešumą iškilo klausimai dėl jos galimų konsultacijų „Nemuno aušrai“ prieš rinkimus. Teisingumo ministerija anksčiau nurodė, kad pirmiausia šią situaciją turėtų įvertinti Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, nes nuo to priklausytų sprendimai dėl tinkamumo eiti pareigas VRK. Prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad paviešinta informacija jo nenuteikia pozityviai, bet galutinį vertinimą žadėjo pateikti tik geriau susipažinęs su aplinkybėmis. VTEK dar turės pasisakyti, ar pradėti tyrimą dėl galimo interesų konflikto ir įstatymo nuostatų pažeidimo. (advokatura.lt)
Kodėl svarbu
VRK narių nepriklausomumas tiesiogiai veikia Seimo ir prezidento rinkimų skaidrumą, todėl ginčas dėl Matjošaitytės gali paveikti pasitikėjimą pačia komisija. Jei VTEK pradės tyrimą, jo išvada gali nulemti, ar Seimui teks svarstyti jos atleidimo klausimą. (advokatura.lt)
Ukraina pranešė, kad per naktį neutralizavo 85 Rusijos dronus, o Kyjivas nurodė, kad dalis naujausių atakų buvo valdoma iš Baltarusijos. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas savaitgalį pareiškė, kad Rusija dabar smogia Ukrainoje „viskam ir bet kam“.
Sočyje vėlų vakarą Ukrainos jūrų dronai sužeidė 28 žmones, tarp jų du vaikus. Uosto zonoje kilo gaisrai, paplūdimiai buvo uždaryti, o Sočio oro uoste atidėta arba atšaukta daugiau kaip 100 skrydžių. Keturis sužeistuosius medikai paliko ligoninėje, o vietos valdžia apribojo degalų pylimą ir stebi kuro atsargas. Anksčiau smūgiai pataikė ir į naftos bazę maždaug už 100 metrų nuo tarptautinio oro uosto, o jūrų dronas smogė Rusijos laivui „Nefrit“, aptarnavusiam jūrines naftos ir dujų aikšteles.
Prie Jagodyno-Dorohusko pasienio punkto netoli Lenkijos Rusijos dronas pataikė į sunkvežimį ir trumpam sutrikdė eismą. Pavlohrade Rusijos bepiločio smūgis į prekybos centrą nusinešė keturias gyvybes, o daugiau kaip 60 žmonių buvo sužeista, tarp jų trys 13, 14 ir 15 metų berniukai. DTEK pranešė, kad tarp žuvusiųjų buvo du jos darbuotojai, dar keturi bendrovės darbuotojai buvo sužeisti. Suomijoje prezidentas Gitanas Nausėda šiandien paragino ES ir NATO stiprinti Arkties apsaugą, susiedamas šį regioną su Baltijos jūra į vieną saugumo erdvę.
Indonezijos Javos jūroje gelbėtojai pirmadienį tęsė 129 dingusių žmonių paiešką po kelto katastrofos. Patvirtintos šešios žūtys, 108 žmonės išgelbėti, o pareigūnai dar tikslina tikslų keleivių sąrašą.
Volodymyras Zelenskis atleido Ukrainos generalinį prokurorą Andrijų Kravčenką dėl korupcijos kaltinimų. Ukrainos pasienio tarnyba taip pat pareiškė, kad Rusija atakoms prieš Ukrainą naudojo retransliatorius Baltarusijos teritorijoje.
šaltiniai: delfi.lt, lrt.lt, vz.lt, tv3.lt, lrytas.lt, 15min.lt
Šiaurės Atlanto sutarties organizacija yra karinis aljansas, grindžiamas kolektyvinės gynybos principu. Pagal 5 straipsnį ginkluotas išpuolis prieš vieną narę laikomas išpuoliu prieš visas.
Rugsėjo 10 d. Pavlohrade per Rusijos bepiločio orlaivio smūgį į prekybos centrą žuvo keturi žmonės, o daugiau kaip 60 buvo sužeista, tarp jų trys 13, 14 ir 15 metų berniukai. Ukrainos prokuratūra nurodė, kad ataka įvyko apie 16.25 val., kai centras buvo miesto centre ir jame buvo daug žmonių. Pirmieji pranešimai skelbė apie mažesnį aukų skaičių, bet vėliau jis buvo patikslintas iki keturių žuvusiųjų ir daugiau kaip 60 sužeistųjų. DTEK patvirtino, kad tarp žuvusiųjų buvo du jos darbuotojai, o dar keturi bendrovės darbuotojai buvo sužeisti. (en.interfax.com.ua)
Kodėl svarbu
Pavlohradas yra svarbus Dnipropetrovsko srities miestas, todėl smūgis į prekybos centrą padidino riziką civiliams ir vietos darbuotojams, kurie tokiomis valandomis buvo gatvėse ir parduotuvėse. DTEK darbuotojų žūtis ir sužeidimai rodo, kad karo poveikis jau tiesiogiai paliečia energetikos įmonių personalą už fronto linijos. (en.interfax.com.ua)
Kam naudinga
Laimi Rusijos karinė vadovybė, kuri spaudžia Dnipropetrovsko srities civilinę infrastruktūrą, o praranda Pavlohrado gyventojai, prekybos centro darbuotojai ir DTEK personalas. (en.interfax.com.ua)
Kas toliau
Dnipropetrovsko srities prokuratūra toliau dokumentuos rugsėjo 10-osios smūgio pasekmes, o naujausias oficialus klausimas yra galutinis aukų skaičius ir atsakomybės vertinimas. (ukrinform.net)
Rugsėjo 4-ąją Ukrainos pajėgos keliais dronų smūgių etapais atakavo Sočį ir netoliese esantį Sirijaus rajoną, o vietos pareigūnai pranešė apie kilusius gaisrus. Per tą pačią ataką jūrinis dronas pataikė į Rusijos laivą „Nefrit“, kuris aptarnavo jūroje esančius naftos ir dujų objektus. Prieš pat tai Ukrainos dronai smogė naftos bazei vos už 100 metrų nuo Sočio tarptautinio oro uosto. Maskva viešai nepatvirtino visos žalos masto, o Ukraina pastaraisiais mėnesiais taikėsi į Rusijos naftos ir logistikos infrastruktūrą.
Kodėl svarbu
Sočio kurortas ir jo oro uosto zona tapo pažeidžiami Rusijos energetikos ir transporto mazgai. Tai kelia riziką naftos tiekimo grandinėms, jūrų aptarnavimo darbams ir civiliniam oro uosto darbui Juodosios jūros pakrantėje.
Ukrainos jūrų dronai rugsėjo 9-osios vakarą smogė Sočio pakrantės zonai ir uostui, o Krasnodaro krašto operatyvinis štabas vėliau nurodė 28 sužeistuosius, tarp jų du vaikus. Vietos ir Rusijos šaltiniai pranešė apie gaisrą uosto teritorijoje ir paplūdimių uždarymą, o Sočio oro uoste po smūgio buvo atidėta arba atšaukta daugiau kaip 100 skrydžių. Keturi nukentėjusieji tebebuvo gydomi ligoninėje, o pareigūnai ribojo kuro pildymą ir stebėjo degalų tiekimo padėtį mieste. Šis smūgis įvyko tuo metu, kai ukrainiečių bepiločiai vis dažniau taikosi į Rusijos Juodosios jūros infrastruktūrą, įskaitant uostus ir energetikos objektus. (meduza.io)
Kodėl svarbu
Sočio gyventojams ir turistams tai reiškia sutrikdytą judėjimą, uždarytus paplūdimius ir mažesnį oro uosto pralaidumą. Rusijos kuro tiekimo ir transporto sektoriams tokie smūgiai kelia papildomą apkrovą, nes net vienas gaisras uosto zonoje gali paveikti skrydžius ir degalų paskirstymą. (meduza.io)
Indonezijos Javos jūroje sekmadienį apsivertė keleivinis keltas, kuriame buvo 243 žmonės, o pirmadienį gelbėtojai tebeieško 129 dingusiųjų. Po nakties buvo patvirtinta šešių žuvusiųjų ir 108 išgelbėtųjų statistika, o paieškai mestas 17 laivų ir orlaivių vienetų pajėgumas. Keltas plaukė iš Rytų Javos Surabajos į Pietų Kalimantano Banjarmasiną, kai pateko į blogas oro sąlygas. Indonezijoje keltų avarijos yra dažnos šalies salynui gyvybiškai svarbiame susisiekime, todėl pareigūnai dabar aiškinasi, kiek žmonių tiksliai buvo laive ir kaip greitai pavyks pasiekti galimus išsigelbėjusius. (apnews.com)
Kodėl svarbu
Dingusiųjų artimiesiems kiekviena papildoma valanda mažina galimybes rasti gyvų, o pakrančių gelbėtojams tenka plėsti paieškos zoną ir laikyti budrias jūrų, oro bei medicinos pajėgas. Indonezijos vidaus susisiekimo sistemai ši avarija vėl kelia klausimą dėl keltų saugos ir keleivių sąrašų tikslumo maršrutuose tarp pagrindinių salų. (apnews.com)
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas rugsėjo 13 d. pareiškė, kad Rusija esą dabar smogia Ukrainoje „viskam ir visiems“, o šį posūkį susiejo su Kyjivo atakomis prieš Rusijos ekonomikos ir strateginę infrastruktūrą. Tas pareiškimas nuskambėjo tuo metu, kai Rusija per pastarąsias savaites smarkiai padidino ilgojo nuotolio dronų smūgių skaičių, o Ukrainos pareigūnai šeštadienį sakė, kad šalis artėja prie sunkios žiemos dėl suintensyvėjusių atakų prieš energetiką ir eksporto sektorius. Tą pačią dieną Rusijos dronas pataikė į sunkvežimį prie Yagodyno ir Dorogusko pasienio punkto netoli Lenkijos, o judėjimas ten buvo laikinai sustabdytas. Putinas rugpjūčio 22 d. jau buvo pasakęs, kad Kyjivas „atidarė Pandoros skrynią“, ir pagrasino smūgiais į jautriausius Ukrainos ekonomikos sektorius.
Kodėl svarbu
Ukrainos energetikos ir transporto tinklams tai reiškia didesnę žalą prieš šaltąjį sezoną, kai kiekvienas smūgis gali sutrikdyti elektros tiekimą, krovinių judėjimą ir eksporto srautus. Prie Lenkijos sienos gyvenančioms bendruomenėms ir pasienio vežėjams gresia daugiau stabdymų, o NATO rytiniam sparnui tenka ruoštis incidentams vis arčiau sąjungininkų teritorijos.
Prezidentas Gitanas Nausėda šiandien Suomijoje, Rovaniemio Europos Arkties viršūnių susitikime, sakė, kad Kinijai plečiant įtaką Arktyje Europos Sąjunga ir NATO turi stiprinti regiono apsaugą. Jis pabrėžė, kad Arktis ir Baltijos jūra turi būti vertinamos kaip viena susijusi saugumo erdvė, o Rusijos karinė plėtra, sabotažo incidentai ir išpuoliai prieš povandeninę infrastruktūrą kelia papildomą spaudimą šiauriniam flangui. NATO savo Arkties saugumo apžvalgoje nurodo, kad 2026 metų vasarį pradėjo operaciją „Arctic Sentry“, o birželį Suomijoje įsteigė pirmąsias sausumos pajėgas regione. Lietuvos vadovas taip pat akcentavo, kad Kinijos aktyvumas Arktyje didėja kartu su bendradarbiavimu su Rusija. (respublika.lt)
Kodėl svarbu
Arkties laivybos keliai, povandeniniai kabeliai ir šiaurinės NATO sienos tiesiogiai veikia Europos energetikos ir ryšių saugumą. Jei sąjungininkai sustiprins stebėjimą ir karinius pajėgumus, tai bus svarbu ne tik šiaurinėms valstybėms, bet ir Baltijos jūros regionui. (ziniu.lt)
Indonezijos gelbėtojai pirmadienį Javos jūroje ieškojo 129 žmonių po to, kai apvirto keleivinis keltas „Virgo Transport 8“. Iš vandens ištraukti šeši žuvusieji, išgelbėti 108 žmonės, o paieškai pasiųsta 17 laivų ir orlaivių, karinio jūrų laivyno narai bei termovizoriniai dronai.
Jemeno husiai pirmadienį užėmė Didžiąją ir Mažąją Hanišo salas pietinėje Raudonojoje jūroje. Perėmę Majuno salą ir Mochos uostą, jie priartėjo prie Bab al Mandabo sąsiaurio, kuriuo eina svarbus Saudo Arabijos naftos eksportas. Husiai taip pat paskelbė smogę taikiniams pietų Saudo Arabijoje, o Saudo Arabijos remiamos Jemeno pajėgos mėgina atsiimti pakrantės ruožus.
Donaldas Trumpas Dubline šeštadienį pareiškė nematantis reikalo griežtinti dirbtinio intelekto priežiūros, nes nenori silpninti JAV pranašumo prieš Kiniją. Pastarosiomis dienomis JAV agentūros apkaltino Kinijos dirbtinio intelekto bendroves pasisavinus pažangiausių amerikietiškų modelių gebėjimus, o Pekinas tai atmetė. Vašingtonas per pastarąją savaitę dar paskelbė naujas sankcijas Irano aviacijos sektoriui, o mėnesio pabaigoje suplanuotas Trumpo ir Xi Jinpingo susitikimas taps svarbiu šio ginčo išbandymu.
Rovaniemyje pirmadienį Europos lyderiai aptarė Arkties saugumą, nes Rusija atnaujino sovietmečio bazes, įrengė radarus ir priešlėktuvinę gynybą bei sustiprino Šiaurės laivyną. Vladimiras Putinas kartu stumia ištisus metus trunkančios laivybos Šiaurės jūrų keliu planą ir platesnę Arkties infrastruktūros plėtrą. Las Vegase Ryanas Garcia antrajame raunde nokautavo Conorą Benną kovoje, kurios bendras honoraras siekė apie 30 mln. JAV dolerių, arba maždaug po 15 mln. kiekvienam.
JAV įvedė su Iranu susijusias sankcijas Rusijos bankui. JAV prezidentas pareiškė esąs atviras deryboms su Iranu.
šaltiniai: lrt.lt, 15min.lt, lrytas.lt, delfi.lt, tv3.lt, vz.lt
Bab al Mandabo sąsiauris jungia Raudonąją jūrą su Adeno įlanka ir Indijos vandenynu. Tai vienas svarbiausių pasaulio laivybos koridorių, kuriuo gabenama nafta ir konteineriai.
Sekmadienį, 2026 m. rugsėjo 13 d., Javos jūroje prie Indonezijos apvirto keleivinis keltas „Virgo Transport 8“, o pirmadienį gelbėtojai vis dar ieško 129 dingusių žmonių. Per operaciją iki pirmadienio ryto rasti šeši žuvusieji, o 108 keleiviai išgelbėti, pranešė Indonezijos nacionalinė paieškos ir gelbėjimo agentūra. Laivas plaukė iš Surabajos Rytų Javoje į Banjarmasiną Pietų Kalimantane ir siuntė pavojaus signalą, kai jį užklupo iki 3 metrų aukščio bangos. Paieškoje dalyvauja 17 laivų ir orlaiviai, o jūreiviai pasitelkė povandenines komandas ir termovizinius dronus.
Kodėl svarbu
Dingusiųjų artimiesiems svarbiausia yra tai, kad tarp išgelbėtųjų ir žuvusiųjų dar nėra galutinės keleivių apskaitos, todėl kiekviena papildoma gelbėjimo valanda gali pakeisti aukų skaičių. Indonezijos keltai yra pagrindinė susisiekimo grandis tarp salų, todėl tokios avarijos tiesiogiai paliečia keleivius, krovinių vežėjus ir pakrančių gelbėjimo tarnybas.
Kam naudinga
Išgelbėtų keleivių artimieji ir pakrančių gelbėjimo tarnybos laimi nuo platesnių paieškos pajėgų, o kelto operatorius ir Indonezijos laivybos sektorius patiria spaudimą dėl saugumo ir atsakomybės.
Kas toliau
Indonezijos nacionalinė paieškos ir gelbėjimo agentūra pirmadienį tęs paiešką prie paskutinės kelto buvimo vietos ir bandys patvirtinti, ar tarp 129 dingusiųjų dar yra gyvų žmonių.
2026 m. rugsėjo 14 d. Jemeno hučiai užėmė Didžiąją ir Mažąją Haniso salas pietinėje Raudonojoje jūroje, o vietos pareigūnai sakė, kad jie dar anksčiau perėmė Mayuno salą ir Mochos uostamiestį. Šie laimėjimai sustiprino jų kontrolę prie Bab el Mandebo sąsiaurio, kuris jungia Adeno įlanką su Raudonąja jūra ir yra svarbus maršrutas Saudo Arabijos naftos eksportui. Tą pačią dieną hučiai pranešė apie smūgius Saudo Arabijos pietuose, o Saudo Arabijos remiamos Jemeno vyriausybės pajėgos teigė bandančios atsikovoti pakrantę. (apnews.com)
Kodėl svarbu
Raudonosios jūros laivybos maršrutas tampa pavojingesnis Saudo Arabijos naftos eksportuotojams ir laivybos bendrovėms, kurios per Bab el Mandebo sąsiaurį vengia trumpinti kelią į Europą. Jei hučiai išlaikys salas ir pakrantę, padidės spaudimas naftos tiekimui ir draudimo įmokoms regione. (apnews.com)
Rovaniemyje rugsėjo 14 d. Europos lyderiai susitiko aptarti Arkties saugumo. Klimato šiltėjimas atveria naujus laivybos maršrutus, o Rusija regione didina karinį buvimą. JAV ir Europos žiniasklaidos šaltiniai nurodo, kad Maskva per pastarąjį dešimtmetį atnaujino sovietmečio bazes, įrengė radarus, priešlėktuvinę gynybą ir sustiprino Šiaurės laivyną. Kremlius taip pat paskelbė planus dėl ištisus metus trunkančios laivybos Šiaurės jūrų keliu ir platesnės Arkties transporto infrastruktūros plėtros.
Kodėl svarbu
Arkties valstybėms tai reiškia didesnes gynybos išlaidas ir dažnesnį NATO oro bei jūrų patruliavimą prie Norvegijos, Suomijos ir Islandijos maršrutų. Laivybos bendrovėms ir energetikos projektams svarbiausias klausimas tampa ne tik ledas, bet ir tai, kiek saugūs bus nauji keliai bei infrastruktūra.
Las Vegaso T-Mobilaus arenoje rugsėjo 12 d. Ryanas Garcia ir Conoras Bennas kovėsi dėl Pasaulio bokso tarybos pusvidutinio svorio diržo, o žiūrovams pateikti skaičiai rodo maždaug 30 mln. JAV dolerių bendrą honorarą. Už kiekvieną kovotoją, remiantis skelbiama suma, turėjo tekti apie 15 mln. JAV dolerių. Garcia kovą laimėjo nokautu antrajame raunde.
Kodėl svarbu
Didžiulės išmokos rodo, kad Las Vegasas vis dar išlieka brangiausia bokso scena, kurioje vienas vakaras gali sugeneruoti dviženklę milijonų sumą sportininkui ir transliacijų partneriams. Tai taip pat kelia kartelę būsimiems pusvidutinio svorio kovų derybų atlygiams ir didina spaudimą organizatoriams pateisinti tokias sumas bilietų bei transliacijų pardavimais.
Donaldas Trumpas rugsėjo 13 d. Dubline sumenkino poreikį griežčiau prižiūrėti dirbtinio intelekto plėtrą ir sakė nenorintis atsisakyti JAV persvaros technologijų varžybose su Kinija. Rugsėjo 9 d. JAV federalinės institucijos apkaltino Kinijos dirbtinio intelekto bendroves išgaunant galimybes iš pažangiausių amerikiečių modelių, o Pekinas šiuos kaltinimus atmetė. Tuo pat metu Vašingtonas rugsėjo 8 d. įvedė naujas sankcijas Irano aviacijos sektoriui.
Kodėl svarbu
Lietuvos ir Europos technologijų bendrovėms svarbu, ar Vašingtonas ir Pekinas sugriežtins ribojimus prieigai prie pažangiausių modelių ir puslaidininkių. Jei ginčas persimes į platesnes sankcijas, brangs tiekimo grandinės ir didės spaudimas eksporto rinkoms, kuriose veikia ir Baltijos IT paslaugų tiekėjai. (apnews.com)
Astrologė Palmira Kelertienė rugsėjo 14-osios horoskope rašo, kad daliai Zodiako ženklų pavyks gana sėkmingai įveikti per pastarąjį laiką susikaupusias problemas. Jos prognozė siejama su rugsėjo vidurio planetų perėjimais, kurie, anot jos, palankesni susitarti dėl darbinių ir asmeninių klausimų. Tokiu metu svarbiausia tampa ne naujų planų pradžia, o jau pradėtų reikalų užbaigimas ir klaidų taisymas.
Kodėl svarbu
Palmiros horoskopą skaitantys žmonės šią savaitę gali rinktis atsargiau dėlioti darbus ir pokalbius, ypač jei sprendžia atidėtus šeimos ar darbo reikalus. Toks patarimas labiausiai palankus tiems, kuriems reikia užbaigti užstrigusius susitarimus, o ne pradėti naujus projektus.