Archyvinis leidimas
Kazlų Rūdos savivaldybė šiandien skelbia ekstremaliąją situaciją po savaitgalio audros, nes dalis gyventojų antrą parą neturi vandens, o kai kur pradeda trūkti ir maisto. Meras Mantas Varaška registruoja pagalbos prašančius žmones ir rengia prašymą kariuomenei, kad ši pasiektų sunkiau privažiuojamas vietoves su vandeniu, maistu ir vaistais. Vyriausybė sekmadienį nurodė, kad šeštadienio audros žala gali būti didžiausia Lietuvoje per daugiau kaip du dešimtmečius.
Anykščių rajone šiandien be elektros dar buvo 9 755 vartotojai, o dėl sutrikimų neveikė dalis vandens tiekimo ir nuotekų valymo įrenginių. Meras Kęstutis Tubis sakė, kad sekmadienį ugniagesiams degalų teko skolintis iš ūkininkų, nes dalis degalinių neveikė. Savivaldybė vienai degalinei pastatė generatorių, o Šakių ir Jonavos rajonuose generatoriai taip pat buvo vežami vandenvietėms. Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas siūlo svarstyti ekstremaliąją situaciją šalies mastu, o draudikų fiksuota žalų suma jau viršijo 1 mln. eurų ir gali augti iki 3 mln. eurų.
Kyjive prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad Lietuva yra pasirengusi dislokuoti pajėgas Ukrainoje, kai bus sudarytos sąlygos ir pasiektas patikimas karo veiksmų nutraukimas. Ukrainos nepriklausomybės dieną jam taip pat įteiktas Ukrainos Laisvės ordinas. Lietuvos bankų sektorius pirmąjį ketvirtį uždirbo 282 mln. eurų pelno, o būsto paskolų portfelis išaugo iki 15,1 mlrd. eurų. Nuo rugpjūčio 1-osios pirmam būstui pakanka 10 proc. pradinio įnašo, bet 6 proc. įperkamumo testas gali padidinti minimalių pajamų kartelę maždaug 9 proc. Valstybė taip pat finansuos 21 studento studijas geriausiuose pasaulio universitetuose, o MIT tyrėjai perspėjo, kad riebi mityba per kelis mėnesius gali sukelti kepenyse uždegiminius ir su vėžiu siejamus pokyčius.
Kazlų Rūdos savivaldybėje po audros padarinių paskelbta ekstremali situacija. Meras teigia, kad ima stigti geriamojo vandens, maisto atsargų ir medicinos priemonių, o savivaldybei padės kariuomenė. Telšiuose paviešintos itin žiauraus nužudymo bylos detalės: aukai suduoti 111 smūgių, tarp įtariamųjų yra ir 12-metis.
šaltiniai: tv3.lt, delfi.lt, 15min.lt, lrytas.lt, vz.lt, lrt.lt
Norinčiųjų koalicija yra valstybių grupė, kuri sutaria veikti kartu konkrečiu saugumo ar kariniu klausimu be visų sąjungininkų formalaus dalyvavimo. Tokios koalicijos dažnai kuriamos greitesniam politiniam ar praktiniam sprendimui.
Kazlų Rūdos savivaldybėje pirmadienį, 2026-08-24, meras Mantas Varaška paskelbė, kad skelbs ekstremalią situaciją dėl audros padarinių, nes dalis gyventojų liko be vandens, o kai kur trūksta ir maisto atsargų. Savivaldybė registruoja žmones, kurie kreipiasi dėl pagalbos, o viena iš problemų yra sugedę produktai šaldytuvuose ir negalėjimas jų išlaikyti dėl dingusios elektros. Mero teigimu, svarbiausia pasiekti visus pagalbos prašančius gyventojus, ypač tuos, kuriems vandens trūksta jau antrą parą. Kazlų Rūdos savivaldybė ekstremalią situaciją sieja su po audros susidariusia kritine padėtimi vietoje.
Kodėl svarbu
Nukentėjo gyventojai, kurie liko be geriamojo vandens, be elektros ir su sugedusiais maisto produktais. Kuo ilgiau tęsiasi tiekimo sutrikimai, tuo daugiau spaudimo tenka savivaldybės pagalbos tarnyboms ir vietos parduotuvėms, kurios turi aprūpinti izoliuotus žmones.
Kam naudinga
Laimi savivaldybės pagalbos tarnybos ir vietos tiekėjai, kuriems atsiveria galimybė koordinuotai dalyti vandenį ir maistą, o labiausiai nukenčia gyventojai be atsargų ir šaldymo galimybių.
Kas toliau
Artimiausias žingsnis yra Kazlų Rūdos savivaldybės oficialus ekstremalios situacijos paskelbimas ir pagalbos registracijos tęsimas, kad būtų nustatyta, kuriems namų ūkiams reikia vandens ir maisto pristatymo.
2026 m. rugpjūčio 24 d. Kazlų Rūdos savivaldybė dėl savaitgalį praūžusios audros padarinių skelbia ekstremalią situaciją ir rengiasi prašyti Lietuvos kariuomenės pagalbos. Savivaldybės vadovas sakė, kad kariškiai galėtų padėti vežti maistą, vandenį ir medikamentus į sunkiai pasiekiamas vietas, taip pat prisidėti šalinant nuvirtusius medžius ir kitus nuostolius mieste bei seniūnijose. Atokesnėse vietovėse pagalba gyventojus pasiekia lėčiau, nes dalis kelių ir privažiavimų po audros tebėra apsunkinti. Vyriausybė tuo pat metu pranešė, kad šeštadienį Lietuvą nusiaubusios audros padariniai gali būti didžiausi per pastaruosius du dešimtmečius. (m.diena.lt)
Kodėl svarbu
Tai tiesiogiai paliečia Kazlų Rūdos seniūnijų gyventojus, kurie gali ilgiau laukti vandens, maisto ir medicinos priemonių. Pagalba kariuomene reiškia, kad savivaldybė siekia greičiau pasiekti nuo kelių atskirtas sodybas ir gyvenvietes. (m.diena.lt)
Po šeštadienį praūžusios audros rugpjūčio 24-ąją Anykščių rajone be elektros dar buvo 9 755 vartotojai, o dalyje savivaldybių dėl to neveikė vandens tiekimo ir nuotekų valymo įrenginiai. Rajono meras Kęstutis Tubis sakė, kad sekmadienį neveikė dalis degalinių, todėl ugniagesiams, kurie šalino audros padarinius, degalų teko skolintis iš ūkininkų. Savivaldybė vienai degalinei pastatė generatorių, o pirmadienį rajono ekstremaliųjų situacijų komisija sprendė, ar skelbti ekstremaliąją situaciją. Šakių ir Jonavos rajonuose taip pat buvo statomi generatoriai vandenvietėms, kad kaimiškose seniūnijose nepritrūktų geriamojo vandens.
Kodėl svarbu
Be elektros likę gyventojai jau dabar susiduria ne tik su tamsa, bet ir su vandens tiekimo sutrikimais kaimiškose vietovėse. Kai sustoja degalinės ir vandenvietės, pirmiausia nukenčia seniūnijos, kurių infrastruktūra priklauso nuo elektros ir atsarginių generatorių.
Pirmadienį, 2026 m. rugpjūčio 24 d., Kyjive vykusiame „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad Lietuva yra pasirengusi dislokuoti pajėgas Ukrainoje, kai tam bus sudarytos sąlygos. Susitikimas vyko Ukrainos nepriklausomybės dieną, o koalicijos bendrai paskelbtame pareiškime teigiama, kad daugianacionalinės pajėgos būtų ruošiamos dislokuoti tik pasiekus patikimą karo veiksmų nutraukimą. Vakar, 2026 m. rugpjūčio 23 d., Kyjive kartu su Ukraina susitikę Šiaurės ir Baltijos šalių lyderiai, įskaitant Lietuvą, dar kartą įtvirtino, kad saugumo garantijos turi būti teisiškai įpareigojančios ir ilgalaikės.
Kodėl svarbu
Tai svarbu Ukrainos saugumo planavimui, nes kalbama ne tik apie ginkluotės tiekimą, bet ir apie galimą sąjungininkų buvimą vietoje po ugnies nutraukimo. Lietuvos kariuomenės ir politinės vadovybės įsipareigojimas stiprina Baltijos šalių liniją, kad bet kokia taika turi būti paremta realiomis atgrasymo priemonėmis.
Lietuvos bankų sektorius šių metų pirmąjį ketvirtį uždirbo 282 mln. eurų, o būsto paskolų portfelis per ketvirtį padidėjo 0,5 mlrd. eurų iki 15,1 mlrd. eurų. SEB banko liepos tyrimas parodė, kad daugiau kaip pusė būstą planuojančių pirkti lietuvių taikosi į daugiau kaip 100 tūkst. eurų vertės turtą, o tik kas dešimtas ieško iki 50 tūkst. eurų būsto. Nuo 2026-08-01 pirmojo būsto pirkėjams pradinis įnašas sumažintas nuo 15 iki 10 proc., bet skolinimosi testavimas su 6 proc. palūkanomis gali pakelti minimalių pajamų kartelę maždaug 9 proc. Tai reiškia, kad pigesnis įnašas nebūtinai atveria lengvesnę prieigą prie paskolos, jei bankas taiko griežtesnį pajamų vertinimą.
Kodėl svarbu
Būsto pirkėjams tai keičia ne tik pradinį įnašą, bet ir ribą, kiek pajamų bankas laikys pakankamomis paskolai gauti. Didesnę naštą pajus šeimos, kurios taikosi į 100 tūkst. eurų ir brangesnį būstą, nes mėnesio įmoka ir pajamų testas išlieka pagrindiniai ribojantys veiksniai.
MIT tyrėjai 2026 m. sausio 13 d. paskelbė, kad pelėms taikant daug riebalų turinčią mitybą kepenų ląstelės per kelis mėnesius persitvarko taip, kad tampa imlesnės vėžiniams pokyčiams. Tyrėjų analizė parodė, kad dėl tokios mitybos kepenyse pirmiausia ima ryškėti uždegimo ir randėjimo požymiai, o vėliau keičiasi genų raiška, susijusi su vėžio vystymusi. Kitas 2026 m. šios srities darbas žurnale „Cancer Discovery“ patvirtino, kad metabolinis stresas kepenyse aktyvina vėžiui būdingas programas. Tai reiškia, kad kepenų suriebėjimas yra ne vien riebalų kaupimasis, o biologinis procesas, galintis atverti kelią piktybiniams pakitimams. (hst.mit.edu)
Kodėl svarbu
Didžiausia rizika tenka žmonėms, kurių mityboje daug sočiųjų riebalų, o kartu yra antsvoris, diabetas ar suriebėjusios kepenys. Tiems pacientams ankstyvas kepenų pažeidimas gali ilgai nesukelti simptomų, todėl liga dažnai nustatoma tik pažengusioje stadijoje. (aacrjournals.org)
Kremlius šiandien pagrasino atakuoti Kyjivą „kiekvieną dieną, kiekvieną naktį“. Šis grasinimas nuskambėjo po to, kai per pastarąsias kelias dienas Rusijos smūgiai Kyjivo srityje nužudė mažiausiai 16 žmonių, o sostinė vėl buvo apšaudyta raketomis ir dronais. Ukrainos pareigūnai sako, kad Maskva dažnina balistinių raketų atakas prieš Kyjivą, nes Ukraina stokoja amerikietiškų „Patriot“ perėmėjų.
Rusijos valdžia ir „Ozon“ nurodė, kad per dvi pastarąsias dienas Ukrainos dronai smogė dviem bendrovės logistikos objektams Rusijoje. Orenburgo srityje apgadintas sandėlis, o Krasnodaro krašte logistikos centre gaisras apėmė 9 tūkst. kvadratinių metrų, kol buvo užgesintas. Krasnodaro krašte po numušto Ukrainos drono nuolaužų smūgio privačiam vaikų priežiūros centrui žuvo du vaikai. Gubernatorius Veniaminas Kondratjevas pranešė, kad dar devyni žmonės buvo sužeisti, tarp jų septyni vaikai. Ukrainoje pareigūnai nurodė, kad Rusijos smūgis Charkivo prieigose vakar vėlai vakare nužudė tris žmones.
Britanijos Mančesterio meras Andy Burnhamas šiandien Kyjive perdavė išslaptintus brėžinius, skirtus padėti Ukrainai plėsti ilgojo nuotolio raketų gamybą. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa tą pačią dieną Kyjive pakartojo, kad Europos parama Ukrainai tęsis „tiek, kiek reikės“. Bulgarija tuo metu sustiprino Bezmero oro bazės apsaugą po svarstytų Irano smūgių JAV taikiniams pietryčių Europoje, nors Sofijos vertintas grėsmės lygis buvo mažesnis nei pasirengimo lygis. Iš Bulgarijos šiandien išskrido du JAV tanklaiviai, kurių dislokavimas prieš maždaug mėnesį buvo supykdęs Teheraną.
Naujausi smūgiai sutampa su platesne Ukrainos kampanija prieš Rusijos užnugario infrastruktūrą. Karo studijų institutas nurodo, kad Ukrainos smogiamoji galia plečiasi, o Rusijos šaltiniai fiksuoja augantį spaudimą naftos perdirbimo gamykloms ir logistikai.
Liepa Ukrainos civiliams buvo kruviniausias karo mėnuo. Po Ukrainos smūgio darbą sustabdė viena didžiausių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų.
šaltiniai: delfi.lt, 15min.lt, lrytas.lt, lrt.lt, vz.lt, tv3.lt
Europos Vadovų Taryba vienija ES valstybių ir vyriausybių vadovus ir nustato pagrindines Sąjungos politines kryptis. Ji nepriima įstatymų, bet sprendžia svarbiausius strateginius klausimus, įskaitant paramą Ukrainai.
Rugpjūčio 24-ąją Kremlius pagrasino atakuoti Kyjivą „kiekvieną dieną, kiekvieną naktį“, o žinutė pasirodė po naujos įtampos bangos tarp Rusijos ir Ukrainos. Per pastarąsias kelias dienas Rusijos smūgiai jau buvo nužudę mažiausiai 16 žmonių Kyjivo srityje, o rugpjūčio 20-ąją sostinė vėl buvo bombarduota raketomis ir dronais. Ukrainos pareigūnai tuo pat metu fiksuoja augantį Rusijos spaudimą sostinei, kurią Maskva pastaraisiais mėnesiais atakuoja vis dažniau, nes Kyjivas stokoja „Patriot“ perėmėjų. Įtampa išaugo ir dėl to, kad Ukraina pastarosiomis dienomis surengė vienus didžiausių dronų smūgių prieš Rusijos teritoriją nuo karo pradžios.
Kodėl svarbu
Kyjivo gyventojams tai reiškia dar didesnę oro pavojaus ir naktinių smūgių riziką, o miesto civilinei gynybai tenka dirbti su ribotomis priešraketinės gynybos atsargomis. Europai tai svarbu, nes Rusijos spaudimas sostinei didina naują pabėgėlių, energetinio saugumo ir ginkluotės tiekimo naštą.
Kam naudinga
Laimi tik Rusijos karinė vadovybė ir Kremliaus propagandos aparatas, o pralaimi Kyjivo civiliai, Ukrainos priešlėktuvinės gynybos pajėgos ir miestą saugančios gelbėjimo tarnybos.
Kas toliau
Artimiausias lūžis bus Ukrainos oro gynybos pagalbos sprendimai iš JAV ir Europos sąjungininkų, nes būtent perėmėjų kiekis nulems, kiek ilgai Kyjivas galės atmušti naujas atakas.
Jungtinės Karalystės Mančesterio meras Andy Burnhamas rugpjūčio 24 d. atvyko į Kyjivą ir perdavė Ukrainai neseniai išslaptintus brėžinius, kurie turėtų padėti didinti ilgojo nuotolio raketų gamybą. Maskva tai pavadino „degančiu kuru į ugnį“ ir perspėjo dėl eskalacijos, tačiau Londono vyriausybė pareiškė, kad jos parama Ukrainai nesikeičia. Vizitas surengtas per Ukrainos Nepriklausomybės dieną, kai Kyjive viešėjo ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa, viešai žadėjęs paramą „tiek, kiek reikės“.
Kodėl svarbu
Ukrainos ginkluotės gamintojai gali greičiau didinti raketų pajėgumus, o tai stiprina smūgius giliai Rusijos užnugaryje. Didžiausią politinę kainą už tai moka Maskva, nes britų ir europiečių parama lieka vieša ir koordinuota.
Bulgarija sustiprino apsaugą Bezmero oro bazėje, kur nuo liepos 24 dienos buvo dislokuoti du JAV degalų papildymo lėktuvai, po pranešimų, kad Iranas svarstė smūgius JAV taikiniams Pietryčių Europoje. Vidaus reikalų ministras sakė, kad kartu su Gynybos ministerija imtasi visų įmanomų priemonių, nes žvalgybos vertinimu grėsmės lygis buvo žemesnis už tą, kuriam ruoštasi. Rugpjūčio 24 dieną tie du JAV lėktuvai paliko Bulgariją, praėjus maždaug mėnesiui po jų atvykimo. Bulgarijos valdžia šias priemones sieja su platesne įtampa dėl JAV spaudimo Iranui ir galimų atsakomųjų veiksmų regione.
Kodėl svarbu
Bazę saugantys Bulgarijos ir JAV pajėgumai tampa tiesioginiu taikiniu teritorijoje, kurioje sprendimai dėl dislokavimo dabar vertinami ir per saugumo, ir per atsakomųjų smūgių riziką. Tai paliečia oro uostų, kariuomenės ir vietos gyventojų saugumą, o kartu didina spaudimą Balkanų valstybėms derinti gynybą su diplomatiniais santykiais.
2026 m. rugpjūčio 23 d. ir 24 d. Ukrainos dronų smūgiai Rusijoje apgadino du „Ozon“ logistikos objektus: Orenburgo srityje buvo pataikytas sandėlis, o Krasnodaro krašte bendrovė pranešė apie kilusį gaisrą. Rusijos pareigūnai teigė, kad Orenburge nukentėjo du pramonės objektai, o „Ozon“ patvirtino, jog logistikos centre kilo ugnis ir darbuotojai buvo evakuoti. Naujienų agentūros pranešė, kad Krasnodare gaisras išplito per 9 tūkst. kvadratinių metrų, bet buvo užgesintas.
Kodėl svarbu
Smūgiai trikdo Rusijos elektroninės prekybos tiekimą ir verčia trumpam stabdyti sandėlių darbą. Tai tiesiogiai veikia darbuotojus, pirkėjus ir regioninę logistiką, kurią Rusija remia ir civilinėms, ir karinėms reikmėms.
Rugpjūčio 24 d. Rusijos Krasnodaro krašte per naktinę Ukrainos drono ataką žuvo du vaikai, dar devyni žmonės, tarp jų septyni vaikai, buvo sužeisti, nes nuolaužos pataikė į privačią vaikų priežiūros įstaigą, pranešė gubernatorius Veniaminas Kondratjevas. Tuo pat metu Ukrainos pareigūnai pranešė, kad Rusijos smūgis Charkivo pakraštyje vėlai rugpjūčio 23 d. nusinešė tris gyvybes. Maskva ir Kyjivas pastarosiomis dienomis vis dažniau keičiasi dronų smūgiais į sienos regionus ir užnugarį.
Kodėl svarbu
Krasnodaro vaikų priežiūros įstaigos darbuotojai, vaikai ir jų šeimos dabar susiduria su tiesiogine rizika nuo dronų nuolaužų, o vietos valdžiai tenka stiprinti apsaugą civiliniuose objektuose. Ukrainos pasienio sritys ir Rusijos pietiniai regionai tampa brangesniu taikiniu oro gynybai ir gelbėjimo tarnyboms.
Rugpjūčio 21 d. Kryvyj Rihe keli „Shahed“ tipo dronai smogė prekybos centrui ir pražudė mažiausiai 16 žmonių, o rugpjūčio 22 d. ukrainiečių dronas Krasnodaro krašte Rusijoje nusinešė dar tris gyvybes. Rugpjūčio 6 d. Volodymyras Zelenskis sakė, kad Ukraina per naktį smogė dar daugiau naftos objektų Rusijos gilumoje, tęsdama kampaniją prieš Maskvos karo ekonomiką. Rugpjūčio 21 d. paskelbtas Karo studijų instituto vertinimas nurodė, kad Ukrainos smūgių pajėgos plečiasi, o Rusijos šaltiniai pripažįsta augantį spaudimą naftos perdirbimo įmonėms ir logistikai. Kyjivas vis dažniau taikosi į platesnį Rusijos užnugarį, net kai civilių žūtys abiejose pusėse didėja.
Kodėl svarbu
Ukrainos civiliai ir toliau moka didžiausią kainą, nes Rusijos smūgiai taikosi į miestų centrus, prekybos vietas ir gyvenamuosius rajonus. Tuo pat metu Rusijos kuro perdirbimo ir logistikos sektorius susiduria su didėjančia ilgų nuotolių dronų grėsme, kuri gali kelti naują spaudimą gynybos pramonei ir tiekimui.
Scottas Bessentas sekmadienį paskelbė, kad Vašingtonas pirmadienį pradės naują sankcijų kampaniją prieš Iraną ir jo prekybos partnerius. JAV iždo sekretorius laikraštyje „Financial Times“ šį žingsnį pavadino Irano „ekonominiu D-Day“, o priemones pristatys per 14 val. EDT spaudos konferenciją. Teheranas sekmadienį pareiškė, kad bet kurios valstybės parama naujoms JAV ekonominėms priemonėms bus laikoma karo aktu. Donaldas Trumpas prieš sankcijų paskelbimą pareiškė, kad Iranas „žlunga“, o 15min paskelbė apie 10 mln. dolerių pasiūlymą, nukreiptą į jauniausią jo sūnų. Praėjusią savaitę LRT skelbė, kad Irano gynybos atstovas Ali Hatami už JAV karių nužudymą ar paėmimą į nelaisvę siūlė 30 tūkst. dolerių.
Vakarų Krante per Izraelio reidą Askar al Jadido pabėgėlių stovykloje į rytus nuo Nabluso žuvo 14-metis Islamas Ahmadas Ajjouri. Palestinos Raudonasis Pusmėnulis nurodė, kad paauglys buvo pašautas į krūtinę ir nugarą, o sveikatos ministerija vėliau patvirtino jo mirtį. Prieš dvi dienas Sa'ire prie Hebrono žuvo 17-metis Karimas Sanadas Shalaldehas, o per atskirą reidą Zababdėje prie Dženino buvo sužeistas dar vienas 14-metis.
Nevadoje Hawk Fire gaisras sekmadienį išplito iki daugiau kaip 10,5 tūkst. akrų ir pasiekė šiaurės vakarinį Rino pakraštį. Evakuota daugiau kaip 40 tūkst. žmonių, gubernatorius Joe Lombardo paskelbė nepaprastąją padėtį ir aktyvavo Nacionalinę gvardiją. Jakutijoje nuo sezono pradžios užregistruoti 485 miškų gaisrai, išdegę 1 293 156,01 hektaro, o tai yra daugiau kaip devynis kartus didesnis plotas nei tuo pačiu metu pernai.
Benjaminas Netanyahu pareiškė, kad Iranas mėgino nužudyti vieną iš jo sūnų. Tuo pat metu JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas pažadėjo atkirsti gyvybines Irano ekonomikos arterijas, o Pentagonas nurodė, kad Vašingtonas neatmeta ir karinės jėgos panaudojimo prieš Teheraną.
šaltiniai: delfi.lt, lrytas.lt, 15min.lt, lrt.lt, vz.lt, tv3.lt
JAV Nacionalinė gvardija yra rezervinė karinė pajėga, kurią gali aktyvuoti valstijų gubernatoriai arba federalinė valdžia. Ji dažnai pasitelkiama per stichines nelaimes, dideles evakuacijas ir vidaus krizes.
Sekmadienį, 2026 m. rugpjūčio 23 d., per Izraelio kariuomenės reidą Askaro naujojoje pabėgėlių stovykloje į rytus nuo Nabluso buvo mirtinai sužeistas 14-metis palestinietis Islamas Ahmadas Ajjouri. Palestiniečių Raudonasis Pusmėnulis jį išgabeno po šūvio į krūtinę ir nugarą, o Palestiniečių sveikatos apsaugos ministerija vėliau patvirtino jo mirtį. Šis atvejis įvyko praėjus vos dviem dienoms po to, kai kitoje Vakarų Kranto vietoje, Sa'iro kaime prie Hebrono, per susidūrimus žuvo 17-metis palestinietis Karimas Sanadas Shalaldeh. Izraelio kariuomenė pastarosiomis dienomis taip pat vykdė kitus reidus Vakarų Krante, įskaitant operaciją Zababdeho miestelyje prie Dženino, kur buvo sužeistas 14-metis paauglys.
Kodėl svarbu
Vakarų Kranto palestiniečių šeimos šių reidų metu rizikuoja vaikų ir paauglių gyvybėmis, o vietos ligoninėms tenka priimti šautines žaizdas patyrusius nepilnamečius. Kuo daugiau aukų per karines operacijas Nabluso, Hebrono ir Dženino apylinkėse, tuo didesnė įtampa dėl Izraelio pajėgų veiksmų ir palestiniečių saugumo.
Kam naudinga
Laimi Izraelio kariuomenė, kuri tęsia operacijas prieš įtariamus ginkluotus asmenis, o nuostolius patiria palestiniečių civiliai, ypač paaugliai ir jų šeimos.
Kas toliau
Artimiausia nauja informacija bus Palestiniečių sveikatos ministerijos ir Izraelio kariuomenės pranešimai apie tai, ar Askaro reidas tęsis ir ar bus paskelbta daugiau aukų ar sulaikymų.
15min.lt šiandien, 2026-08-24, paskelbė pranešimą „Iranas nusitaikė į jauniausią Trumpo sūnų: siūlo 10 mln. dolerių“, tačiau viešame pavadinime nenurodė, kuris D. Trumpo sūnus minimas ir kokia konkreti paskata siūloma. Praėjusią savaitę LRT rašė, kad Irano gynybos atstovas Ali Hatami už JAV karių nužudymą ar paėmimą į nelaisvę siūlė 30 tūkst. JAV dolerių atlygį. D. Trumpo šeimos verslo interesai šiemet jau atsidūrė dėmesio centre, nes jo sūnūs plėtė veiklą gynybos ir kriptovaliutų sektoriuose. Jei 15min tekstas remiasi nauju Irano pareiškimu, svarbiausia bus, ar JAV institucijos jį vertins kaip tiesioginį grasinimą ir ar bus paskelbtos papildomos apsaugos priemonės.
Kodėl svarbu
JAV prezidento šeimos apsauga, federalinių institucijų reakcija ir kampanijos komunikacija yra tiesiogiai paveiktos, jei Irano pareiškimas laikomas realiu grasinimu, o ne tik politine retorika. Tokie pranešimai gali pakeisti Slaptosios tarnybos apsaugos lygį ir sustiprinti įtampą tarp Vašingtono ir Teherano.
Nevados Washoe apygardoje sekmadienį įsiplieskęs Hawk gaisras priartėjo prie Rino šiaurės vakarų pakraščių ir privertė evakuotis dešimtis tūkstančių žmonių. Ugniagesiai pranešė, kad liepsnos peršoko gaisrines mašinas, o stiprūs vėjo gūsiai ir sausa augmenija neleido greitai pasiekti židinių. Gaisras išsiplėtė iki daugiau nei 10 500 akrų, o Nevados gubernatorius Džo Lombardas paskelbė nepaprastąją padėtį Washoe apygardoje ir aktyvavo Nacionalinę gvardiją. Evakuacijos zona pasiekė Nevados universiteto teritorijos prieigas, o dalis gyventojų buvo nukreipti į Reno-Sparks konferencijų centrą.
Kodėl svarbu
Rino gyventojams ir verslui pavojų kelia ne tik ugnis, bet ir kelioms dienoms sustabdomas įprastas judėjimas, nes buvo uždaryti kai kurie keliai ir evakuacijos centrai persipildė. Tai reiškia, kad tūkstančiams šeimų teks nakvoti ne namuose, o gelbėjimo tarnyboms teks saugoti tuščius rajonus nuo plėšimų ir tolesnės žalos.
Jakutijoje iki 2026 m. rugpjūčio 24 d. užregistruoti 485 miškų gaisrai, kurie išdegino 1 293 156,01 hektaro plotą, rodo Respublikos ekstremaliųjų situacijų ministerijos duomenys. Ministerija nurodo, kad 1 023 142,51 hektaro sudaro miško teritorija, o 270 013,5 hektaro yra ne miškinė žemė. Nuo liepos 10 d. visoje Jakutijoje galioja ypatingasis priešgaisrinis režimas, o regione paskelbta regioninio lygio nepaprastoji padėtis miškuose. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, gaisrų plotas išaugo daugiau nei devynis kartus. (14.mchs.gov.ru)
Kodėl svarbu
Jakutijos kaimų gyventojams ir miškų ūkiui tai reiškia ilgesnius apribojimus, didesnį pavojų infrastruktūrai ir brangesnes gesinimo operacijas atokiose teritorijose. Sudegus daugiau kaip milijonui hektarų, spaudimas tenka keliams, ryšiams ir vietos biudžetams, kurie turi dengti gaisrų padarinius. (14.mchs.gov.ru)
JAV iždo sekretorius Skotas Besentas sekmadienį paskelbė, kad pirmadienį Vašingtonas pradės naują sankcijų etapą prieš Iraną ir jo prekybos partnerius, o savo žingsnį pavadino „ekonomine D diena“. Jis tai parašė „Financial Times“ straipsnyje ir nurodė, kad spaudimas bus skirtas šalims, kurios palaiko Irano ekonomiką ir finansų sistemą. Pirmadienį 18 val. Lietuvos laiku jis surengs spaudos konferenciją, kurioje turėtų pateikti detales. Teheranas sekmadienį įspėjo, kad bet kurios valstybės parama naujoms JAV ekonominėms priemonėms bus laikoma karo veiksmu. (investing.com)
Kodėl svarbu
Naujos sankcijos gali smogti Irano naftos prekybai ir tarpininkams, kurie perka arba perveža jo žaliavas, todėl spaudimas persimes ir į trečiųjų šalių įmones bei bankus. Jei Vašingtonas įtrauks daugiau partnerių, rizika išaugs laivybai, draudimui ir atsiskaitymams visame regione. (investing.com)
Rugpjūčio 24-osios Palmira horoskope pabrėžiama, kad dieną lydės senos klaidos ir anksčiau atidėti reikalai, o vienam Zodiako ženklui teks priimti sunkų sprendimą. 15min prognozė, paskelbta rugpjūčio 23 d. 21.30 val., ragina neskubėti, nes pirmas įspūdis šiandien gali būti klaidinantis. Kitoje šios dienos prognozėje akcentuojama tvarka prieš spontaniškumą ir siūloma grįžti prie seniai neatliktų darbų bei neišspręstų santykių klausimų. Rugpjūčio 24-ąją horoskopų tekstai taip pat kartoja, kad ši diena labiau tinka inventorizacijai nei naujiems sumanymams.
Kodėl svarbu
Šis horoskopas kreipia dėmesį į žmones, kurie šiandien tvarkys finansinius, darbo ar santykių klausimus. Jiems svarbiausia rizika yra ne naujas įvykis, o skubotas sprendimas dėl seniai uždelsto reikalo.