Archyvinis leidimas
ESO sekmadienio rytą buvo užregistravusi 2 974 gedimus, o po šeštadienio audros be elektros dar buvo 218 245 vartotojai. Daugiausia žalos patyrė Kauno regionas: Kėdainių rajone be elektros liko apie 9 tūkst. vartotojų, o visiškas tinklo atkūrimas sunkiausiai paveiktose vietovėse gali užtrukti iki savaitės. Vyriausybė elektros tiekimo atkūrimą paskelbė svarbiausiu darbu, o audra jau nusinešė vieną gyvybę ir sužeidė tris žmones.
Lietuvos kariuomenė šiandien prie Vilniaus dislokavo vidutinio nuotolio oro gynybos sistemą NASAMS. Kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras sakė, kad ji pakeitė iki tol naudotą RBS-70 ir sustiprino sostinės prieigų apsaugą ilgesniu nuotoliu. Prezidentas Gitanas Nausėda šiandien Kyjive pakartojo, kad Lietuva rems Ukrainą ir pasibaigus karui. Per pastarąją parą prie Baltarusijos sienos apgręžta 13 neteisėtų migrantų.
Vilniuje su islamu susijusį turinį skelbęs socialinių tinklų veikėjas lieka suimtas, nes įtariamas nužudymu. Ši byla išsiskiria tuo, kad sostinėje tuo pat metu tiriamas ir kitas neseniai paviešintas neapykantos kalbos internete atvejis. Panevėžyje vakarykštė audra apgadino Beržų progimnazijos futbolo arenos pripučiamą stogą, todėl žmonės buvo evakuoti, o savivaldybės tarnybos sprendžia dėl remonto ir atidarymo datos.
Prezidentas Gitanas Nausėda Kyjive paragino Europos Sąjungą kuo skubiau priimti 22-ąjį sankcijų paketą ir stiprinti spaudimą Rusijai. Jis sakė, kad taiką Europai atneš tik Ukrainos pergalė.
šaltiniai: delfi.lt, lrytas.lt, lrt.lt, 15min.lt, vz.lt, tv3.lt
NASAMS yra vidutinio nuotolio oro gynybos sistema, skirta naikinti orlaivius, sraigtasparnius, sparnuotąsias raketas ir kai kuriuos bepiločius taikinius. Ją naudoja NATO šalys, nes sistema gali dengti didesnę teritoriją nei trumpojo nuotolio kompleksai.
Sekmadienio rytą po šeštadienį Lietuvos talžiusios audros ESO užfiksavo 2 974 gedimus, o elektros neturėjo 218 245 klientai, sakė premjeras. Daugiausia žalos patirta Kauno regione. Tarnybos darbą pradėjo dar audrai nenurimus. Vyriausybė nurodė pirmiausia atkurti elektros tiekimą, nes dėl vėjo ir liūčių daug kur nutrūko linijos ir prireikė šimtų brigadų. Per audrą žuvo vienas žmogus, trys buvo sužeisti.
Kodėl svarbu
Be elektros likę gyventojai šiandien susiduria su ryšio, šildymo ir vandens tiekimo sutrikimais, o daliai verslo objektų stabdomas darbas. Ilgesnis tinklo remontas reiškia papildomas išlaidas savivaldybėms, ūkininkams ir smulkioms įmonėms, kurių veikla priklauso nuo nuolatinės elektros.
Kam naudinga
Laimi elektros tiekimo rangovai, kelininkai ir gelbėtojų pajėgos, o nuostolius patiria gyventojai, savivaldybės ir įmonės, kurių įranga bei veikla priklauso nuo elektros.
Kas toliau
ESO ir savivaldybės turi kitą kartą skelbti, kiek gedimų liko ir kada bus atkurtas tiekimas, nes premjeras nurodė pirmiausia sugrąžinti elektrą visiems vartotojams.
2026 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos kariuomenė Vilniaus prieigose dislokavo vidutinio nuotolio oro gynybos sistemą NASAMS, kuri pakeitė iki šiol ten naudotą trumpo nuotolio sistemą RBS-70. Kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras teigė, kad taip sostinės prieigos dabar saugomos efektyviau, didesniu nuotoliu ir galingiau. Sprendimas priimtas tuo metu, kai rytinėse NATO valstybėse kartojasi dronų įskridimai. (15min.lt)
Kodėl svarbu
Vilniaus oro erdvės apsauga tampa mažiau priklausoma nuo trumpo nuotolio priemonių, o tai svarbu sostinės infrastruktūrai ir gyventojams šalia jos. Didesnis aptikimo ir naikinimo nuotolis reiškia platesnį saugomą ruožą aplink miestą. (15min.lt)
Lenkijos Jelenios Guros mieste tiriama 11-metės žūtis, o byloje minima 12-metė įtariamoji, kurios sulaikymas paskelbtas dar gruodį ir apie kurią vietos žiniasklaida šią savaitę paskelbė naujų detalių. Tyrėjai dabar aiškinasi, kokius ryšius mergaitė turėjo prieš nusikaltimą ir ar jos elgesys internete galėjo būti ankstesnis pavojaus signalas. Byla sugrąžino dėmesį į nepilnamečių agresijos ir ankstyvo įsikišimo klausimą, nes abi mergaitės yra per jaunos viešai identifikuoti. (rp.pl)
Kodėl svarbu
Mokykloms ir tėvams tai kelia klausimą, kaip pastebėti vaiko smurto požymius dar iki nusikaltimo. Teismo psichologų, policijos ir vaiko teisių specialistų veiksmų reikės ne tik šioje byloje, bet ir panašiuose nepilnamečių tyrimuose. (rp.pl)
2026 m. rugpjūčio 23 d. Kėdainių rajone po šeštadienį praūžusios audros elektros neturėjo apie 9 tūkst. vartotojų, o mieste ir rajone buvo užfiksuota nuverstų medžių, apgadintų stogų, tvorų ir automobilių. Vietos spauda rašo, kad Vainikų kaime medis nutraukė elektros laidus, o keliose Kėdainių gatvėse gyventojai matė nuo stogų nuplėštas skardas ir ant aikštelių užkritusias šakas. ESO sekmadienio rytą teigė, kad visoje šalyje po audros elektros dar neturėjo apie 218 tūkst. vartotojų, o labiausiai paveiktuose regionuose darbas gali užtrukti iki savaitės. Ugniagesiai ir elektros tinklų brigados tą patį rytą toliau šalino nuvirtusius medžius ir pavojingas konstrukcijas, o tarnybos ragino nesiartinti prie nutrūkusių laidų.
Kodėl svarbu
Be elektros liko namų ūkiai, kuriems reikėjo šaldyti maistą ir palaikyti ryšį, taip pat gamybos įmonės, ypač maisto pramonė. Kuo ilgiau užsitęs gedimai, tuo daugiau nuostolių patiria vietos verslas ir tuo ilgiau stringa įprastas gyventojų gyvenimas.
Vilniuje už grotų atsidūrė socialinių tinklų veikėjas, internete skleidęs islamo temą ir sulaukęs įtarimų dėl žmogžudystės. Lietuvos teisėsauga pastarosiomis savaitėmis jau fiksavo kitą su socialiniais tinklais susijusį bylų srautą Vilniuje, kai sostinės gyventojas buvo pripažintas kaltu dėl itin agresyvaus neapykantos kurstymo prieš lietuvius, ukrainiečius ir pažeidžiamus asmenis. Tai rodo, kad policija ir prokuratūra vis dažniau taikosi į viešai veikiančius asmenis, kurių įrašai pereina iš nuomonės į kriminalinę riziką. Svarbu, kokius konkrečius veiksmus ir įrodymus ikiteisminis tyrimas pateiks teismui.
Kodėl svarbu
Vilniaus policijai ir prokuratūrai tai reiškia dar vieną aukšto dėmesio bylą, kurioje svarbus ne tik pats nusikaltimas, bet ir veikėjo viešas matomumas internete. Svarbiausia rizika tenka jo sekėjams ir platformoms, kurios gali būti verčiamos peržiūrėti turinio kontrolę bei bendradarbiauti su tyrėjais.
2026 m. rugpjūčio 22 d. Panevėžyje kilusi audra apgadino Beržų progimnazijos stadione įrengto pripučiamo futbolo maniežo kupolą, o viduje buvę žmonės buvo evakuoti. Šis maniežas Panevėžyje buvo atidarytas šių metų pradžioje ir yra pirmasis tokio tipo statinys Aukštaitijos regione. Objektas naudojamas kasdien treniruotėms, todėl dabar svarbiausia įvertinti, kiek stipriai pažeista konstrukcija ir ar ją reikės laikinai uždaryti. Miesto tarnybos turi nuspręsti dėl remonto ir saugaus naudojimo atnaujinimo.
Kodėl svarbu
Nuo šio maniežo priklauso vaikų ir jaunimo treniruotės, taip pat klubo ir akademijų užsiėmimai šaltuoju sezonu. Jei kupolo remontas užsitęs, Panevėžio futbolo bendruomenei teks ieškoti kitų uždarų aikščių.
Ukrainoje per vakarykščius Rusijos dronų ir raketų smūgius žuvo mažiausiai septyni žmonės, o Rusijos Krasnodaro krašte per Ukrainos ataką žuvo trys. Rusijos dronas pataikė į keleivinį traukinį Ukrainoje ir išplėtė civilių taikinių sąrašą toli nuo fronto. Šie smūgiai sekė po ankstesnės paros atakos prieš prekybos centrą Ukrainoje, per kurią žuvo mažiausiai 16 žmonių ir apie 130 buvo sužeisti.
Vladimiras Putinas vakar pareiškė, kad Kyjivas atakomis prieš Rusijos ekonominius objektus atidarė Pandoros skrynią. Jis pagrasino smūgiais jautriausiems Ukrainos ekonomikos sektoriams ir atmetė Kyjivo taikos pasiūlymus kaip nepriimtinus. Volodymyras Zelenskis šiandien sakė, kad Rusija 300 tūkst. naujai mobilizuotų karių gali siųsti pirmiausia į Donbasą, o vėliau į vadinamąją buferinę zoną. Jis nurodė, kad galimas antrasis puolimo vektorius yra Černihivo ir Kyjivo sritys, jei Maskva sukaups pajėgas Briansko srityje.
Kyjivas teigia, kad Rusija sustiprino balistinių raketų atakas prieš sostinę, nes Ukrainai trūksta JAV gamintų „Patriot“ perėmėjų. Zelenskis taip pat teigė, kad Putinas yra įsakęs iki metų pabaigos užimti visas Donecko ir Luhansko sritis, o Ukraina stiprina Slovjansko ir Kramatorsko kryptis. Per pastarąją parą Sankt Peterburgo pramoninėje zonoje prie karinių įmonių kilo didelis gaisras. Naktį Ukrainos dronų atakos Rusijoje padegė ir „Ozon“ logistikos centrą.
Vokietijos spauda paskelbė, kad NATO rengia planą galimam Rusijos puolimui prieš Baltijos šalis, kuriame numatyta autonominė zona prie sienų. Estijos oro erdvėje iki šiandien vyko sąjungininkų aviacijos pratybos, o Latvija anksčiau šį mėnesį pranešė, kad NATO naikintuvai jos oro erdvėje numušė svetimą droną. Gitanas Nausėda ir Diana Nausėdienė sekmadienį atvyko į Kyjivą dalyvauti Ukrainos 35-ųjų nepriklausomybės metinių, Vėliavos dienos, Noridės ir Baltijos šalių viršūnių susitikimo bei Koalicijos norinčiųjų renginiuose. Europos akcijos kyla, tačiau „Verslo žinios“ rašo, kad realioji ekonomika išlieka silpna, nes sausra, miškų gaisrai ir nusekusios upės didina energijos tiekimo ir logistikos riziką.
Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad Vokietija perduos Ukrainai 600 raketų „Patriot“ sistemoms. Kyjive susirinkus Baltijos ir Šiaurės šalių lyderiams, Norvegija pažadėjo skirti Ukrainai beveik 8 mlrd. eurų paramos.
šaltiniai: tv3.lt, lrt.lt, delfi.lt, vz.lt, 15min.lt, lrytas.lt
„Patriot“ yra JAV pagaminta oro ir priešraketinės gynybos sistema, skirta naikinti orlaivius, sparnuotąsias ir dalį balistinių raketų. Ukrainai ji ypač svarbi ginant Kyjivą nuo Rusijos balistinių smūgių.
Vokiečių spaudos paskelbtas NATO planas, pagal kurį galimo Rusijos puolimo prieš Baltijos šalis atveju prie sienų būtų kuriama autonominė zona, Baltijos šalyse sukėlė naują diskusiją dėl gynybos modelio. Šį mėnesį NATO oro pajėgos jau treniravosi Estijos oro erdvėje nuo rugpjūčio 17 iki 23 dienos, o Latvijoje rugpjūčio 14 dieną sąjungininkų naikintuvai numušė į jos oro erdvę patekusį bepilotį orlaivį. Lietuvos krašto apsaugos ministerija rugpjūčio 7 dieną teigė, kad Rusija dar nėra priėmusi konkretaus sprendimo pulti Baltijos valstybes, bet galimos provokacijos išlieka vertinamos kaip realus scenarijus.
Kodėl svarbu
Baltijos valstybių pasienio gyventojams tai reiškia didesnį kariuomenės, oro gynybos ir bepiločių sistemų matomumą prie sienos, taip pat griežtesnę oro erdvės kontrolę. Gynybos pramonei ir pasienio infrastruktūros rangovams tai atveria daugiau užsakymų, o civilinei aviacijai ir vietos verslui gali tekti prisitaikyti prie dažnesnių apribojimų.
Kam naudinga
Laimi gynybos pramonė, pasienio infrastruktūros rangovai ir NATO oro policijos pajėgos, o nuostolius patiria pasienio savivaldybės, civilinė aviacija ir vietos verslas, jei ribojimai sugriežtinami.
Kas toliau
Dabar svarbiausia, ar NATO karinis planavimas bus viešai patvirtintas per artimiausius Aljanso pareiškimus po rugpjūčio 23 dienos ir kokius papildomus sprendimus dėl oro gynybos pateiks sąjungininkai prie rytinio sparno.
Šiandien Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusija 300 tūkst. naujai mobilizuotų karių gali mesti į dvi kryptis, pirmiausia į Donbasą, o vėliau ir į vadinamąją buferinę zoną. Jis nurodė, kad viena iš galimų antrinių krypčių būtų Černihivo ir Kyjivo sritys, jei Maskva ten sukauptų pajėgas iš Briansko srities. Ukrainos prezidentas taip pat sakė, kad Vladimiras Putinas iki metų pabaigos yra įsakęs užimti visas Donecko ir Luhansko sritis. Zelenskio teigimu, Rusijos pajėgos Donecko srityje patiria didžiausius nuostolius, todėl Kyjivas stiprina Slovjansko ir Kramatorsko kryptis.
Kodėl svarbu
Donecko ir Luhansko sričių gyventojams tai reiškia didesnę puolimo ir apšaudymų riziką prie fronto linijos, o šiaurinėse Ukrainos srityse tai didina sienos gynybos ir evakuacijos spaudimą. Ilgesnis karo tempas taip pat reiškia didesnį karių ir amunicijos poreikį Ukrainos gynybai.
2026 m. rugpjūčio 22 d. Rusijos raketų ir dronų smūgiai Ukrainoje pražudė mažiausiai septynis žmones, o Ukrainos dronas Rusijos Krasnodaro krašte nužudė tris žmones. Tą pačią dieną Vladimiras Putinas pareiškė, kad Kyjivas „atidarė Pandoros skrynią“ smūgiais Rusijos ekonominiams taikiniams ir kad Maskva smogs jautriausiems Ukrainos ekonomikos sektoriams. Smūgiai sekė po rugpjūčio 21 d. atakos prieš Ukrainos prekybos centrą, per kurią žuvo mažiausiai 16 žmonių ir buvo sužeista apie 130. Kyjivas sako, kad Rusija suintensyvino balistinių raketų atakas prieš sostinę, nes jam trūksta JAV „Patriot“ gaudyklių.
Kodėl svarbu
Ukrainos civiliai moka didžiausią kainą, kai smūgiai vis dažniau taikomi ne tik į frontą, bet ir į prekybos centrus, geležinkelius, naftos perdirbimą bei sandėlius. Rusijos ekonomikos sektoriams didėjanti žala kelia papildomą spaudimą degalų tiekimui, logistikai ir kainoms abiejose šalyse.
2026 m. rugpjūčio 22 d. Vladimiras Putinas interviu Rusijos valstybinei televizijai pareiškė, kad Kyjivas „atidarė Pandoros skrynią“, kai smogė Rusijos ekonominiams objektams, ir pažadėjo atsakomąsias atakas prieš „jautriausius“ Ukrainos ekonomikos sektorius. Tai buvo paskelbta po pastarųjų Ukrainos dronų smūgių Rusijoje, įskaitant atakas prieš sandėlius ir kitą ekonominę infrastruktūrą Maskvos srityje. Putinas taip pat atmetė Ukrainos taikos siūlymus kaip „egzotiškus“ ir Maskvai nepriimtinus. Kremlius tokiu tonu rodo, kad artimiausiu metu taikiniu gali tapti Ukraina nuo žemės ūkio iki energetikos grandinių.
Kodėl svarbu
Ukrainos civiliai ir verslas rizikuoja didesniais elektros, logistikos ir maisto tiekimo sutrikimais, jei Rusija iš tiesų plės smūgius į energetiką, sandėlius ir žemės ūkį. Tai gali persimesti ir į Juodosios jūros eksporto maršrutus, kurie jau dabar yra svarbūs Ukrainos pajamoms.
Europos akcijų rinkos rugpjūčio 21 dieną kilo, tačiau „Verslo žinios“ rašo, kad regiono ekonomika išlieka silpna ir susiduria su sausra bei plačiai plintančiais gaisrais. Straipsnyje pabrėžiama, kad Europai svarbus ne tik Artimųjų Rytų konfliktas, bet ir išdžiūvusios upės, nes žemynas daug energijos importuoja, o logistikos trikdžiai gali smogti gamybai. Pagrindinė išvada investuotojams yra aiški: vien Europos akcijų kilimas dar nereiškia stiprios ūkio padėties, todėl dėmesys krypsta į vidaus rinką ir vietines įmones. Šis tekstas publikuotas rugpjūčio 21 dieną ir šiandien vėl pateikiamas kaip aktualus rinkos vertinimas. (vz.lt)
Kodėl svarbu
Nuo šios rizikos pirmiausia nukenčia pramonės įmonės, logistikos bendrovės ir energijos importuotojai, nes sausra ir sutrikę transporto keliai gali branginti tiekimą ir lėtinti gamybą. Laimi vidaus paklausai jautrios Lietuvos ir regiono bendrovės, kurių rezultatai labiau priklauso nuo vietinių vartotojų nei nuo silpstančios Europos ekonomikos. (vz.lt)
Sekmadienį, 2026 m. rugpjūčio 23 d., Gitanas Nausėda su pirmąja ponia Diana Nausėdiene atvyko į Kyjivą. Prezidentas nurodė, kad per artimiausias dvi dienas dalyvaus Ukrainos nepriklausomybės 35-ųjų metinių renginiuose, Norinčiųjų koalicijos susitikime, Ukrainos vėliavos dienos minėjime ir Ukrainos bei Šiaurės ir Baltijos šalių viršūnių susitikime. Jis taip pat sakė susitiksiantis su Volodymyru Zelenskiu. Vizitas vyksta tuo metu, kai Rusija pastaruoju metu suintensyvino Ukrainos miestų bombardavimą, o Jungtinės Tautos teigia, kad 2026 metais civilių aukų skaičius pasiekė aukščiausią lygį nuo karo pradžios.
Kodėl svarbu
Ukrainos civilinei gynybai ir oro gynybos tiekimui svarbu, kad Kyjive kartu pasirodo aukščiausio lygio Lietuvos vadovas ir pirmoji ponia. Tokie susitikimai sutelkia paramą tam momentui, kai Ukraina viešai prašo daugiau perėmėjų ir stipresnės apsaugos nuo atakų.
Yomifas Kejelcha sekmadienį Buenos Airėse nubėgo pusmaratonį per 56 min. 51 sek. ir 29 sekundėmis pagerino pasaulio rekordą. Etiopas susigrąžino rekordą, kurį kovą Lisabonoje buvo perėmęs ugandietis Jacobas Kiplimo, o pačiam Kejelchai tai jau antras toks titulas po 2024 metų bėgimo Valensijoje.
Gazos ruožo gelbėtojai pranešė, kad per du Izraelio smūgius centrinėje anklavo dalyje žuvo trys žmonės, tarp jų ketverių metų berniukas Muhamedas Abdelis Samalas Taha. Dar septyni žmonės buvo sužeisti, o smūgiai pataikė į pastatą Al Zawaydoje ir Nuseirato pabėgėlių stovyklą. Izraelio kariuomenė tiria abu smūgius, nors nuo 2025 metų spalio galiojančios JAV remiamos paliaubos tokių atakų nesustabdė.
Iranas šeštadienį įvykdė mirties bausmę Majidui Adinehui, apkaltintam pagalba Jungtinėms Valstijoms ir Izraeliui per sausio protestus Karadže. Teismas jam skyrė bausmę už padegimą, sąmokslą prieš vidaus saugumą ir veiklą priešiškų grupių naudai, taip pat nurodė konfiskuoti jo turtą. Teheranas taip pat perspėjo kaimynines valstybes, kad prisidėjimą prie naujų JAV sankcijų laikys priešišku žingsniu, o Mohsenas Rezaei sakė, kad toks spaudimas bus traktuojamas kaip priešo veiksmas.
Iranas pasmerkė planuojamas JAV sankcijas, kurios gali paliesti svarbius jo prekybos partnerius, įskaitant Kiniją. Parlamento pirmininkas Mohammadas Bagheras Ghalibafas sakė, kad kaimynės perdavė žinutes apie naujas regionines saugumo ir ekonomikos formules, o žmogaus teisių organizacijos pastarosiomis dienomis ragino sustabdyti su protestais susijusias egzekucijas ir užtikrinti deramą procesą.
Gazos Ruožo gelbėtojai pranešė, kad per Izraelio smūgius žuvo trys žmonės, tarp jų vaikas. D. Trumpo administracija pareiškė, kad prekybos karas su JAV Kanadai būtų pražūtingas.
šaltiniai: 15min.lt, vz.lt, delfi.lt, lrt.lt, lrytas.lt
Pusmaratonis yra 21,0975 kilometro plento bėgimo rungtis. Tai oficiali lengvosios atletikos distancija, kurioje atskirai fiksuojami pasaulio rekordai.
Etiopijos bėgikas Yomifas Kejelcha sekmadienį Buenos Airėse per 56 min. 51 sek. nubėgo pusmaratonį ir susigrąžino pasaulio rekordą. Pirmoji vieta pasiekta Argentina sostinėje vykusiame Pasaulio lengvosios atletikos žymos bėgime, o ankstesnis rekordas priklausė ugandiečiui Jacobui Kiplimo, kuris kovo mėnesį Lisabonoje jį pagerino iki 57 min. 20 sek. Kejelcha rekordą sumažino 29 sekundėmis. Tai jau antras kartas, kai jis tampa šios rungties rekordininku, nes 2024 metais Valensijoje jis buvo pasiekęs 57 min. 30 sek. ribą. (worldathletics.org)
Kodėl svarbu
Tai sustiprina Etiopijos ir Ugandos bėgikų kovą dėl ilgojo nuotolio rekordų ir kelia kartelę artėjančioms rudens pusmaratonių varžyboms Europoje. Tokie rezultatai tiesiogiai veikia startų pajėgumą, prizų dydį ir varžybų statusą tarptautiniame kalendoriuje. (worldathletics.org)
Kam naudinga
Laimi Kejelchos stovykla ir Buenos Airių pusmaratonio rengėjai, o labiausiai pralaimi Jacobas Kiplimo ir kiti rekordo siekiantys varžovai. (worldathletics.org)
Kas toliau
Dabar laukiama, ar World Athletics oficialiai ratifikuos 56 min. 51 sek. rezultatą po įprastos patikros ir dopingo procedūrų. (worldathletics.org)
Gazos ruožo gelbėtojai sekmadienį pranešė, kad per du Izraelio smūgius centrinėje teritorijos dalyje žuvo trys žmonės, tarp jų ketverių metų berniukas Muhamedas Abdelis Samalas Taha, o dar septyni buvo sužeisti. Pirmasis smūgis sudaužė pastatą Al-Zawaydos miestelyje, antrasis pataikė į Nuseirato pabėgėlių stovyklą. Izraelio kariuomenė teigė tirianti abu smūgius. Nuo 2025 metų spalio galiojantis JAV remiamas paliaubų susitarimas nesustabdė tokių atakų Gazos Ruože. (investing.com)
Kodėl svarbu
Centrinėje Gazos ruožo dalyje gyvenantys perkeltieji palestiniečiai ir toliau susiduria su smūgiais vietose, kur sutelkta daug civilių ir laikinų pastogų. Kiekvienas toks išpuolis didina sužeistųjų skaičių ir verčia ligonines bei gelbėtojus dirbti jau ir taip perkrautoje sistemoje. (investing.com)
Iranas rugpjūčio 23 d. įvykdė mirties bausmę Majidui Adinei, kurį teismų sistema siejo su sausį vykusiais antivyriausybiniais protestais Karadže ir kaltino veikus JAV ir Izraelio naudai. Valstybinė Mizan nurodė, kad jis buvo nuteistas už tyčinį padegimą, susitarimą vykdyti nusikaltimus prieš šalies vidaus saugumą ir už „operatyvinius veiksmus“ priešiškų grupių labui. Teismas taip pat paskelbė, kad jo turtas konfiskuojamas, o nuosprendis buvo priimtas Karadžo revoliuciniame teisme. Žmogaus teisių organizacijos pastarosiomis dienomis ragino Teheraną nutraukti mirties bausmių taikymą protestų bylose. (dawn.com)
Kodėl svarbu
Irano protestuotojams ir jų šeimoms tai reiškia, kad su sausio neramumais susijusios bylos gali baigtis ne tik kalėjimu, bet ir konfiskuotu turtu bei mirties bausme. Tokia praktika didina riziką visiems sulaikytiesiems, kuriems valdžia kelia nacionalinio saugumo kaltinimus. (thenewregion.com)
Irano aukščiausiosios nacionalinio saugumo tarybos sekretorius Mohsenas Rezajis rugpjūčio 22 d. per valstybinę televiziją perspėjo kaimynines šalis, kad jų prisidėjimą prie JAV ekonominio spaudimo Teheranui Iranas laikys priešišku žingsniu. Jis sakė, kad tokios valstybės gali nukentėti nuo Irano interesų regione, o anksčiau tą pačią dieną Teheranas pasmerkė Vašingtono planus paskelbti naujas sankcijas, kurios gali paliesti svarbiausius Irano prekybos partnerius, įskaitant Kiniją. Atskirai Irano parlamento pirmininkas Mohammadas Bagheris Ghalibafas pareiškė, kad Teheranas gavo „ne vieną pranešimą“ iš kaimynų dėl naujų regioninių saugumo ir ekonominio bendradarbiavimo schemų. Tuo pat metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas perspėjo dėl ekonominių pasekmių bet kuriai valstybei, kuri suteiktų Iranui „bet kokią gyvybinę liniją“. (1-e8259.azureedge.net)
Kodėl svarbu
Persijos įlankos valstybėms tai reiškia didesnę riziką jų prekybai, energijos srautams ir ryšiams su Iranu, nes Teheranas atvirai grasina atsaku bet kuriam regiono partneriui, kuris prisidėtų prie JAV spaudimo. Naujos sankcijos gali apsunkinti ir Kinijos, ir kitų pirkėjų atsiskaitymus bei logistiką, todėl tiesiogiai paliečia naftos rinką ir laivybą Hormūzo sąsiauryje. (ca.investing.com)