Pereiti prie turinio

2026 m. balandžio 14 d.

Archyvinis leidimas

Lietuva

Santrauka

Vilnius šiandien pasirašė 69,8 mln. eurų vertės sutartis dėl 112 elektrinių autobusų pirkimo iš „MAN Truck & Bus“. Pirmieji autobusai sostinę turi pasiekti iki 2026 metų pabaigos, o visa partija bus pristatyta iki 2027-ųjų pabaigos.

Darbo rinka per pirmąjį ketvirtį išsiuntė ryškų perspėjimą: darbdaviai pateikė 26 grupės atleidimų pranešimus dėl 1,2 tūkst. darbuotojų. Užimtumo tarnyba nurodė, kad tai 53 proc. daugiau pranešimų ir dukart daugiau atleidžiamų žmonių nei prieš metus, o beveik pusė jų dirbo gamyboje.

Vilniaus policija per pastarąsias dvi paras nagrinėjo Deimanto grasinimų motinai bylą ir svarsto apsaugos priemones moteriai bei ribojimus sūnui. Miesto pakraštyje tuo pat metu tiriama 155 tūkst. eurų vertės prekių vagystė iš įmonės vidaus patalpų.

Teisėsaugoje šiandien išsiskyrė bylos prieš buvusį parlamentarą Kazį Starkevičių, kuriam pareikšti įtarimai, o kitoje byloje jis minimas ir kyšininkavimo tyrime. Klaipėdoje ligoninės darbuotojai pripažinti kaltais dėl piktnaudžiavimo, jiems skirtos 5 tūkst. eurų baudos ir areštuotas turtas. Lietuvoje afrikinis kiaulių maras jau nustatytas 22 savivaldybėse, o beveik pusė milijono gyventojų, pasitraukusių iš antros pakopos pensijų kaupimo, jau atsiėmė beveik 3 mlrd. eurų.

Utenos rajone per avariją žuvo motociklininkas. Lietuvos moterų futbolo rinktinė namuose įveikė grupės favoritę ir po Jonušaitės įvarčio pakilo į pasaulio čempionato atrankos grupės viršūnę.

šaltiniai: delfi.lt, vz.lt, lrt.lt, tv3.lt, 15min.lt, lrytas.lt

Svarbiausios istorijos
Kriminalai

Iš įmonės Vilniuje pavogta prekių už 155 tūkst. eurų

Vilniuje, sostinės pakraštyje esančios įmonės patalpose, išaiškėjus vagystei nustatyta 155 tūkst. eurų žala, pranešė policija 2026 m. balandžio 14 d. Pirminiais duomenimis, pavogtos prekės buvo saugomos įmonės viduje, o pareigūnai aiškinasi, kada ir kaip į patalpas buvo patekta. Kol kas nėra viešai įvardytų įtariamųjų, todėl tyrimas sutelktas į įvykio vietos apžiūrą ir vaizdo įrašų peržiūrą.

Kodėl svarbu

Tokios vagystės tiesiogiai smogia įmonės apyvartinėms lėšoms ir gali sustabdyti prekių judėjimą, kol bus suskaičiuoti praradimai ir įvertinta žala. Jei pavogtos prekės buvo skirtos prekybai ar gamybai, nuostolis gali persikelti ir į klientų užsakymus bei tiekimo terminus.

šaltiniai:lrt.lt
Ekonomika

Grupinių atleidimų šiemet padaugėjo 53 proc., atleidžiamų žmonių – dukart

Per 2026 metų sausį–kovą Užimtumo tarnyba gavo 26 pranešimus apie grupinius atleidimus, o juose numatyta atleisti 1,2 tūkst. darbuotojų. Tai yra 53 proc. daugiau pranešimų ir dvigubai daugiau žmonių nei per tą patį 2025 metų laikotarpį, rodo tarnybos duomenys, paskelbti 2026 m. balandžio 14 d. Beveik pusė visų įspėtų darbuotojų dirbo apdirbamojoje gamyboje, o tarnyba atskirai išskyrė metalo gaminių sektorių, kuriame nuo metų pradžios užfiksuoti penki atleidimų atvejai, tiek pat, kiek per visus 2024 ir 2025 metus kartu.

Kodėl svarbu

Daugiausia pažeidžiami gamybos, transporto ir statybos darbuotojai, nes būtent šiuose sektoriuose pirmąjį ketvirtį fiksuota daugiausia įspėjimų. Metalo gamybos įmonėms atleidimai gali reikšti greitesnį vietinių darbo vietų mažėjimą, nors tarnyba kartu mato išlikusią paklausą kvalifikuotiems specialistams.

šaltiniai:lrt.lt
Kriminalai

Šiurpūs Deimanto grasinimai mamai kelia nerimą – situacija arti tragedijos: „Bijau naktimis miegoti“

Vilniuje per pastarąsias dvi paras policija reagavo į Deimanto grasinimus savo motinai, kuri po incidento pareiškė bijanti naktimis miegoti. Prieš tai moteris buvo siejama su pagalbos prašymais dėl įtampos namuose, o pareigūnai tikrino, ar grasinimai buvo perduoti žodžiu ar per žinutes. Dabar aiškinamasi, ar sūnui bus taikomos kardomosios priemonės ir ar motinai reikės apsaugos.

Kodėl svarbu

Tokie atvejai dažniausiai reiškia, kad šeimos nariai lieka vieni su artimo žmogaus keliamu pavojumi iki teismo ar apsaugos sprendimų. Jei bus pritaikytas artėjimo draudimas ar laikinoji apsauga, tai tiesiogiai lems, ar moteris galės likti savo namuose, ar turės juos palikti.

šaltiniai:tv3.lt
Energija

Sostinė už beveik 70 mln. eurų perka 112 naujų elektrinių autobusų

„Vilniaus viešasis transportas“ balandžio 14-ąją pasirašė dvi sutartis su Vokietijos gamintoja „MAN Truck & Bus“ dėl 112 elektrinių autobusų už 69,8 mln. eurų be PVM. Įmonė nurodė, kad tai vienas didžiausių tokio tipo pirkimų Lietuvoje ir kad kartu pradėta sostinės autobusų parko elektrifikacija, apimanti ir įkrovimo infrastruktūrą, elektros galios užtikrinimą bei depų pritaikymą. Pirmieji autobusai į Vilnių turi atvykti iki 2026 metų pabaigos, o visi likusieji – iki 2027 metų pabaigos; penkerius metus jų techninę priežiūrą vykdys tiekėjas Lietuvoje „Adampolis“.

Kodėl svarbu

Vilniečiams tai reiškia mažiau triukšmo ir vietos oro taršos autobusų maršrutuose, kuriuose dabar vis dar važiuoja dyzeliniai autobusai. Miestui tai taip pat reiškia dideles papildomas išlaidas infrastruktūrai, nes elektriniai autobusai veiks tik įrengus tinkamas įkrovimo vietas ir sutvarkius depus.

šaltiniai:lrt.lt
Energija

Jei kiltų nauja energetikos krizė: kaip atrodo Lietuva?

Balandžio 8-ąją energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sakė, kad Lietuvai artimiausiu metu dyzelino nepritrūks, nors pasaulyje dėl karo Artimuosiuose Rytuose kilo naftos ir jos produktų krizė. Šį vertinimą sustiprino ir premjerės pareiškimas, kad dabartinė energetikos krizė gali reikšmingai paveikti kitų metų valstybės biudžetą, nes neaišku, kiek ilgai užsitęs kainų spaudimas. Lietuva po 2022 metų sumažino priklausomybę nuo rusiškos naftos ir dabar žaliavą daugiausia importuoja iš Saudo Arabijos, Norvegijos, Didžiosios Britanijos, Alžyro ir JAV, todėl pagrindinė rizika šiandien yra ne tiek tiekimo kryptis, kiek kainų šuolis.

Kodėl svarbu

Kuro kainų šuolis tiesiogiai veiktų vežėjus, žemės ūkį ir vartotojų išlaidas, nes dyzelinas Lietuvoje tebėra vienas svarbiausių transporto ir logistikos kaštų. Jeigu krizė užsitęstų, didesnės kuro įplaukos ir galimas kainų augimas apsunkintų kitų metų biudžeto planavimą.

šaltiniai:delfi.lt
Ekonomika

Pašilaičiai į Vilniaus NT žemėlapį grįžta su 100 mln. eurų „REWO“ investicija

„Rewo“ paskelbė, kad į Pašilaičiuose planuojamus nekilnojamojo turto projektus Vilniuje investuos 100 mln. eurų, o sklypai šalia vakarinio aplinkkelio ir planuojamos Šiaurinės gatvės jau priklauso bendrovei. Ankstesniame to paties rajono plėtros etape kituose projektuose buvo planuojama daugiau kaip 400 butų ir 20 komercinių patalpų, todėl Pašilaičiai vėl tampa viena didesnių sostinės gyvenamosios statybos zonų. Artimiausiu metu šiems projektams dar reikės savivaldybės sprendimų ir statybos leidimų, o tai nulems, kada galėtų prasidėti pirmieji darbai.

Kodėl svarbu

Pašilaičiuose būstą ir komercines patalpas perkantys gyventojai gali sulaukti daugiau naujų pasiūlymų rajone, kuriame ilgą laiką dominavo sovietmečio daugiabučiai ir ribota nauja statyba. Tokia investicija taip pat didina spaudimą keliams, parkavimui ir darželių bei mokyklų vietoms, nes būsto plėtra čia vyksta greta jau tankiai apgyvendintos miesto dalies.

šaltiniai:vz.lt

Europa

Santrauka

Vengrijoje Peterio Magyaro partija „Tisza“ laimėjo 138 iš 199 mandatų ir po 16 metų nutraukė Viktoro Orbano valdymą. Briuselis šį rezultatą vertina kaip galimą lūžį dėl paramos Ukrainai, teisinės valstybės ginčų ir Budapešto santykių su ES.

Ukrainos 14-asis armijos korpusas balandžio 13 dieną pranešė, kad daliniai prie Myropilskės Sumų srityje atsitraukė į parengtas gynybos linijas po sunkių kovų ir Rusijos pranašumo gyvąja jėga bei technika. Rusija šiandien šešiomis valdomomis aviacijos bombomis smogė vienai didžiausių Charkivo srities užtvankų, o pareigūnai vertina žalą vandens infrastruktūrai ir galimus naudojimo ribojimus žemupyje. Per pastarąją parą dronai smogė elektros pastotei okupuotame Melitopolyje, sukėlė gaisrą ir paliko dalį miesto be elektros. Kryme kelias valandas girdėjosi sprogimai Simferopolyje, Feodosijoje ir Kerčėje.

Volodymyras Zelenskis šiandien Berlyne susitinka su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu aptarti kitos karinės ir finansinės paramos Kyjivui. Prieš vizitą jis perspėjo, kad be vieningos paramos Ukraina Europai gresia slinktis į „rusiškąjį pasaulį“.

Šiandien paskelbtame liudijime ukrainietė Nadia pasakojo, kad okupuotose teritorijose vaikai mokyklose verčiami giedoti Rusijos himną. Ji sakė, kad po žinios apie jos brolio tarnybą Ukrainos kariuomenėje ją įskundė kaimynai, o šeima po dvejų metų paspruko tik padedama savanorių tinklo.

Rusijos Valstybės Dūma pritarė įstatymo pataisoms, kurios Kremliui leistų siųsti kariuomenę į operacijas už šalies ribų pagal naują teisinį pagrindą. Tuo pat metu per Rusijos smūgius Ukrainoje žuvo mažiausiai septyni žmonės, tarp jų – vaikas, o Dnipre 12 žmonių buvo sunkiai sužeisti.

šaltiniai: lrytas.lt, lrt.lt, vz.lt, 15min.lt, delfi.lt, tv3.lt

Svarbiausios istorijos
Politika

Karas Ukrainoje. Ukrainos kariuomenė atsitraukia į naujas gynybos linijas netoli Sumų

2026 m. balandžio 13 d. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 14-ojo armijos korpuso pranešime teigiama, kad daliniai Sumų srityje atsitraukė į iš anksto parengtas gynybos linijas ties Myropilske. Sprendimas priimtas po intensyvių kovų ir dėl Rusijos pranašumo gyvąja jėga bei technika. Kariai toliau laiko gynybą naujose pozicijose, kad būtų išsaugotas personalas ir sustabdytas tolesnis puolimas.

Kodėl svarbu

Sumų srities gyventojams tai reiškia, kad kovos priartėja prie gyvenamųjų vietovių ir didėja apšaudymų bei evakuacijos rizika. Ukrainos kariuomenei naujos linijos gali padėti išlaikyti frontą mažesnėmis jėgomis, bet kartu rodo, kad šiaurės rytų ruože spaudimas išlieka didelis.

šaltiniai:delfi.lt
Politika

Rusija numetė šešias bombas ant vienos didžiausių užtvankų Charkivo srityje

2026 m. balandžio 14 d. Rusijos pajėgos Charkivo srityje smogė užtvankai šešiomis valdomomis aviacijos bombomis, o vietos administracija pradėjo vertinti padarytą žalą vandens ūkio infrastruktūrai. Užtvanka yra viena didžiausių regione ir reguliuoja vandens lygį aplinkiniams kaimams bei laukams, todėl smūgis kelia riziką vandens tiekimo ir melioracijos sistemoms. Vietos pareigūnai tikrina, ar nesutriko užtvankos mazgų darbas ir ar nereikės riboti vandens naudojimo žemiau esančiose gyvenvietėse.

Kodėl svarbu

Nuo šios užtvankos priklauso žemdirbiai ir gyventojai, kuriems reikia stabilaus vandens lygio laistymui, gaisrų gesinimui ir buitiniam naudojimui. Jei bus pažeisti hidrotechniniai įrenginiai, gali tekti skubiai perskirstyti vandens tiekimą ir saugoti žemiau esančias teritorijas nuo užliejimo.

šaltiniai:15min.lt
Politika

Karas Ukrainoje. Dronai smogė energetikos objektams Zaporižioje, Kryme aidėjo sprogimai

Balandžio 14-osios naktį dronai smogė energetikos objektams Melitopolyje, o Kryme buvo girdimi sprogimai Simferopolyje, Feodosijoje ir Kerčėje. „Ukrainska Pravda“ rašo, kad Melitopolyje po smūgio kilo gaisras elektros pastotėje ir dalis miesto liko be elektros, o Kryme sprogimai tęsėsi kelias valandas. Šie taikiniai yra Rusijos okupuotose teritorijose, kur energetikos mazgai naudojami karinei logistikai ir okupacinei administracijai.

Kodėl svarbu

Melitopolyje nutrūkusi elektros tiekimo grandinė tiesiogiai veikia gyventojų kasdienį gyvenimą ir vietos paslaugų darbą. Kryme smūgiai į infrastruktūrą verčia Maskvą skirti daugiau oro gynybos priemonių okupuotam pusiasaliui ir silpnina tiekimo maršrutus į pietinį frontą.

šaltiniai:lrt.lt
Politika

Zelenskis antradienį Berlyne susitiks su Vokietijos kancleriu

2026 m. balandžio 14 d. Berlyne Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis turėtų susitikti su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu. Susitikimas rengiamas tuo metu, kai Berlynas kartu su sąjungininkais derina tolesnę karinę ir finansinę paramą Kyjivui, o ankstesniuose Zelenskio vizituose Vokietijoje daugiausia dėmesio skirta gynybos sistemoms ir ilgojo nuotolio pagalbai. Po derybų tikimasi sprendimų dėl naujų įsipareigojimų Ukrainai prieš artimiausius Europos Sąjungos ir NATO formatų susitikimus.

Kodėl svarbu

Ukrainos kariuomenei nuo šių derybų priklauso, ar greitai pasieks nauji priešlėktuvinės gynybos, amunicijos ir finansavimo paketai. Vokietijos sprendimai tiesiogiai veikia ir kitų Europos sostinių laikyseną, nes Berlynas dažnai nustato paramos mastą.

šaltiniai:delfi.lt
Politika

Istorinius rinkimus Vengrijoje įvertinę politologai: kokią reikšmę turės Lietuvai ir ko laukti Briuselyje?

Vengrijoje 2026 m. balandžio 12 d. vykusiuose parlamento rinkimuose opozicijos lyderis Peteris Magyaras ir jo partija „Tisza“ gavo 138 iš 199 mandatų, o Viktoro Orbano blokas liko mažumoje. Briuselyje tai vertinama kaip galas 16 metų trukusiam Orbano vaidmeniui, kai jis vetavo pagalbą Ukrainai ir kėlė įtampą dėl teisės viršenybės. Po balsavimo naujoji dauguma žada mažinti korupciją ir atkurti santykius su Europos Sąjunga, todėl pirmieji sprendimai bus nukreipti į finansavimo, teismų ir užsienio politikos pakeitimus.

Kodėl svarbu

Ukrainos finansavimas ir naujos sankcijos Rusijai dabar gali judėti greičiau, jei Budapeštas nustos blokuoti ES sprendimus. Lietuvos diplomatijai tai reiškia mažiau strigčių derybose dėl bendros Europos saugumo linijos ir aiškesnį balsų balansą Taryboje.

šaltiniai:lrytas.lt
Visuomenė

Ukrainietės Nadios liudijimas: kas laukia vaikų Rusijos okupuotose teritorijose?

Balandžio 14 d. LRT paskelbė ukrainietės Nadios liudijimą apie gyvenimą Rusijos okupuotose teritorijose, kuriame ji pasakojo apie mokyklose taikomą propagandą ir prievartą giedoti Rusijos himną. Ji teigė, kad ją išdavė kaimynai, kai sužinojo apie brolio tarnybą Ukrainos kariuomenėje, o šeima iš okupuotos vietovės išsivaduos tik po dvejų metų, padedant savanoriams. Šis pasakojimas papildo platesnį Ukrainos institucijų ir tyrėjų fiksuojamą vaikų rusifikavimo, indoktrinacijos ir išvežimo tinklą okupuotose teritorijose.

Kodėl svarbu

Okupuotose teritorijose augantys Ukrainos vaikai kasdien susiduria su mokykliniu spaudimu, tapatybės trynimu ir šeimų skaidymu. Tokie liudijimai padeda suprasti, kodėl grąžinti vaikus ir suaugusiuosius iš šių vietovių reikia slaptų pagalbos maršrutų, dokumentų atstatymo ir ilgalaikės psichologinės pagalbos.

šaltiniai:lrt.lt

Pasaulis

Santrauka

Iranas šiandien įvertino karo su JAV ir Izraeliu žalą 270 mlrd. dolerių, arba maždaug 230 mlrd. eurų. Teheranas nurodė, kad suma dar gali augti, nes vertinami energetikos, karinės ir civilinės infrastruktūros nuostoliai.

Islamabade JAV ir Irano derybos per dvi dienas baigėsi be susitarimo po daugiau kaip 14 valandų pokalbių. Vašingtonas reikalavo ilgo urano sodrinimo moratoriumo, o Teheranas šį reikalavimą atmetė. Pakistanas, Egiptas ir Turkija dabar mėgina suderinti kitą derybų ratą iki paliaubų termino. Hagoje Iranas vakar Tarptautiniame Teisingumo Teisme pareikalavo kompensacijos už turto areštą ir kitus nuostolius, kuriuos sieja su JAV ir jų sąjungininkų veiksmais. Donaldas Trumpas vakar sakė, kad per Hormūzo sąsiaurį per vieną dieną praplaukė 34 laivai, nors jo administracija tęsia Irano uostų blokadą. Jungtinės Karalystės jūrų prekybos operacijų centras nurodė, kad laivyba per sąsiaurį nėra visiškai sutrikdyta.

Šiaurės Korėja šiandien paleido kelias raketas iš eskadrinio minininko po ankstesnių šio mėnesio pratybų su trumpojo nuotolio balistinėmis sistemomis ir kasetinės amunicijos konfigūracijomis. Pietų Korėja ir jos sąjungininkės vertina nuotolį ir trajektoriją, kad nustatytų, ar paleidimai tiesiogiai grasina regiono bazėms. Mėnulio mėginių tyrimai per pastarąją parą vėl atsidūrė dėmesio centre po išvadų apie vandens pėdsakus ir Žemės bei Mėnulio sistemos istoriją. Tai sustiprino argumentus dėl naujų mėginių pargabenimo misijų ir tikslesnės laboratorinės analizės.

Prasidėjo tiesioginės Izraelio ir Libano derybos, tarpininkaujant JAV valstybės sekretoriui Marco Rubio. Tuo pat metu „Hezbollah“ paskelbė smogusi 13 miestų Izraelio šiaurėje.

šaltiniai: 15min.lt, vz.lt, tv3.lt, delfi.lt, lrt.lt, lrytas.lt

Svarbiausios istorijos
Technologijos

Mėnulyje – neįkainojamos vertės radinys

LRT cituojami ekspertai priminė, kad Mėnulyje aptikti arba į Žemę pargabenti radiniai gali turėti neįkainojamą mokslinę vertę, nes jie padeda aiškintis Saulės sistemos ir Mėnulio istoriją. Tarp pastarųjų pavyzdžių minimos Mėnulio dulkės, kuriose mokslininkai jau anksčiau aptiko vandens pėdsakų, o tai sustiprina susidomėjimą Mėnulio išteklių ir geologijos tyrimais. Dėl tokių atradimų kosmoso programos vis daugiau dėmesio skiria mėginių pargabenimui, nes būtent laboratoriniai tyrimai leidžia nustatyti, kokios medžiagos Mėnulio paviršiuje iš tikrųjų yra išlikusios.

Kodėl svarbu

Mokslininkams svarbiausia ne pats atradimo garsumas, o tai, kad jis gali pakeisti Mėnulio išteklių tyrimų kryptį ir padėti planuoti būsimas mėginių pargabenimo misijas. Jei radinys susijęs su vandeniu ar kitomis retos sudėties medžiagomis, tai tiesiogiai veikia ir būsimas JAV, Europos bei Kinijos kosmoso programas.

šaltiniai:delfi.lt
Politika

Šiaurės Korėja vėl atliko kelis raketų bandymus

Šiaurės Korėja 2026 m. balandžio 14 d. paleido kelias raketas iš eskadrinio minininko ir surengė dar vieną bandymų seriją, kurią stebėjo valstybinė žiniasklaida. Bandymai įvyko po to, kai šį mėnesį Pchenjanas jau buvo suintensyvinęs raketų paleidimus, įskaitant trumpojo nuotolio balistines raketas ir sviedinius, galinčius nešti kasetinę amuniciją. Pietų Korėjos kariuomenė ir sąjungininkai dabar vertina paleidimų nuotolį bei kryptį, nes nuo to priklausys, ar jie bus traktuojami kaip demonstraciniai, ar kaip tiesioginė grėsmė regiono bazėms.

Kodėl svarbu

Pietų Korėjos kariuomenei ir Japonijai šie paleidimai reiškia papildomą oro gynybos parengtį ir greitesnį žvalgybos darbą prie pusiasalio rytinių vandenų. JAV regiono pajėgoms tai didina poreikį tikslinti raketinės gynybos budėjimą ir stebėti, ar Pchenjanas nebandys naujų konstrukcijų.

šaltiniai:delfi.lt
Ekonomika

Iranas karo padarytą žalą vertina 230 mlrd. eurų

Irano vyriausybė 2026 m. balandžio 14 d. paskelbė, kad karo su JAV ir Izraeliu padaryta žala jau vertinama apie 270 mlrd. dolerių, arba maždaug 230 mlrd. eurų. Ankstesni iraniečių vertinimai buvo mažesni, o pareigūnai nurodė, kad skaičius dar gali keistis, nes vertinami sugadinti energetikos, karinės ir civilinės infrastruktūros objektai. Teheranas kartu kelia reparacijų klausimą diplomatiniu kanalu ir siekia, kad žala būtų įtraukta į būsimas derybas dėl konflikto pasekmių.

Kodėl svarbu

Milžiniška žalos suma rodo, kokio masto lėšų reikės elektros tinklams, naftos ir dujų objektams bei pramonės atstatymui. Tai taip pat sustiprina spaudimą Irano biudžetui ir gali pailginti tiekimo sutrikimus regione, kuris jau jautriai reaguoja į energijos kainas.

šaltiniai:delfi.lt
Politika

Irano sąskaita Amerikai ir jos draugams: už patirtą žalą reikalauja astronominio dydžio sumos

Hagoje 2026 m. balandžio 13 d. Tarptautiniame Teisingumo Teisme Irano ir JAV ginče buvo keliamas klausimas dėl šimtamilijoninių kompensacijų už turto areštą ir nuostolius, kuriuos Teheranas sieja su Amerikos veiksmų padariniais. Byla remiasi ankstesniais sankcijų ir turto įšaldymo sprendimais, o Iranas siekia, kad teismas pripažintų Vašingtono atsakomybę už žalą ir jo sąjungininkų veiksmus šiame procese. Sprendimas dar nepriimtas, o tolesnis etapas priklauso nuo teismo proceso, kuris gali trukti mėnesius ar ilgiau.

Kodėl svarbu

Jei teismas pripažintų bent dalį Irano reikalavimų, tai galėtų atverti kelią papildomiems ieškiniams dėl įšaldyto turto ir senų sankcijų padarinių. Tokia byla taip pat svarbi Europos valstybėms, kurios buvo įtrauktos į ginčą kaip JAV politikos partnerės.

šaltiniai:tv3.lt
Politika

Karas Irane. CNN šaltiniai atskleidė, kas toliau laukia JAV ir Irano derybų

JAV ir Irano derybos, surengtos 2026 m. balandžio 11–12 dienomis Islamabade, baigėsi be susitarimo po daugiau kaip 14 valandų pokalbių. CNN šaltiniai teigia, kad Vašingtonas reikalavo, jog Teheranas ilgam nutrauktų urano sodrinimą, o Iranas tokią sąlygą vertino kaip nepriimtiną. Tarpininkai iš Pakistano, Egipto ir Turkijos dabar bando sušaukti dar vieną ratą prieš pasibaigiant paliaubų terminui 2026 m. balandžio 21 dieną.

Kodėl svarbu

Nesėkmė derybose palieka atvirą karo ir naftos tiekimo Persijos įlankoje eskalacijos riziką. Jei iki 2026 m. balandžio 21 d. nebus susitarimo, gali sustoti trapios paliaubos ir padidėti spaudimas pasaulinėms energijos rinkoms.

šaltiniai:15min.lt
Politika

D. Trumpas: Hormuzo sąsiaurį sekmadienį perplaukė 34 laivai; J. D. Vance’as žada toliau bendradarbiauti su Vengrija

JAV prezidentas Donaldas Trumpas balandžio 13 dieną pareiškė, kad Hormuzo sąsiaurį per parą kirto 34 laivai, nors jo administracija yra paskelbusi Irano uostų blokadą ir spaudžia Teheraną dėl naujo susitarimo. Tą pačią dieną prezidentas perspėjo, kad prie blokados priartėję Irano greitieji puolimo laivai bus sunaikinti, o Jungtinės Karalystės jūrų prekybos operacijų centras nurodė, kad tranzitas per sąsiaurį kol kas nėra visiškai sustabdytas. Šie pranešimai rodo, kad laivyba siauroje Persijos įlankos arterijoje vyksta karo ir spaudimo sąlygomis, o derybos dėl paliaubų ir Irano veiksmų dar gali keisti maršrutus bei draudimo riziką.

Kodėl svarbu

Hormuzo sąsiauris per dieną praleidžia didelę pasaulinės naftos ir suskystintų dujų dalį, todėl bet koks laivybos sutrikimas tiesiogiai veiktų kuro kainas Europoje. Pavojus taip pat tenka tanklaivių savininkams, draudikams ir regiono uostams, nes karinis spaudimas gali pailginti reisus ir padidinti apsaugos kaštus.

šaltiniai:vz.lt15min.lt