Pereiti prie turinio

2026 m. balandžio 13 d.

Archyvinis leidimas

Lietuva

Santrauka

Vilniuje registruota Estijos gynybos technologijų grupės „Frankenburg“ įmonė paskelbė planus Lietuvoje plėsti raketų kūrimą ir gamybą. Grupės vadovas Kusti Salmas sako, kad svarstoma ir sparnuotųjų raketų kryptis, o projektas Lietuvai reikštų dar vieną ginklų gamyklą.

Generalinė prokuratūra šiandien perdavė teismui ypač žiauraus nužudymo bylą, kurioje auka mirė nuo sunkių nudegimų po tyčia sukelto gaisro. Politikoje Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis paskelbė neliečiamybės atsisakysiantis supaprastinta tvarka. Vilniuje tyrėjai per pastarąsias 48 valandas aiškinasi schemą, kurioje per fiktyvius jaunųjų ūkininkų įsikūrimo projektus galėjo būti išmokėta beveik 500 tūkst. eurų paramos.

Ankstesnėje FNTT byloje dėl tos pačios paramos priemonės per fiktyvius žemės pirkimus ir notaro paslaugas galėjo būti pasisavinta dar mažiausiai 750 tūkst. eurų. Sveikatos temose dėmesį patraukė 42 metų Egidijaus istorija apie vėlyvos stadijos storosios žarnos vėžį. Vakar paskelbtas Londono tyrimas taip pat parodė, kad nutukimas tapo antra didžiausia vėžio priežastimi po rūkymo, ypač turtingesnėse šalyse.

Energetikoje „Litgrid“ skelbia, kad sustiprėjusi vėjo generacija elektros kainą sumažino 28 proc., o Lietuva per savaitę pasigamino 97 proc. suvartotos elektros. Krašto apsaugos ministerija savivaldybių poligonų infrastruktūrai skiria 11 mln. eurų, o Juozo Vitkaus inžinerijos batalionas kartu su JAV partneriais plečia CBRN gynybos pajėgumus. Kultūroje Linas Adomaitis paskelbė vasaros koncertą Palangoje su choru ir naujų kūrinių premjeromis, o viešai patvirtinto Lietuvos pranešimo apie tėvą, laikiusį 46 pūvančius kūnus, per pastarąją parą neatsirado.

Didžiausio atgarsio vakare sulaukė byla Prancūzijoje, kur devynerių metų mergaitė, kaip įtariama, ilgiau nei metus buvo laikoma tėvo mikroautobuse tarp šiukšlių ir išmatų. Vidaus naujienose Vilniaus meras Valdas Benkunskas pareiškė nepritariantis mečetės statybai sostinėje ir pabrėžė, kad prioritetu laiko griežtesnę migracijos kontrolę.

šaltiniai: delfi.lt, vz.lt, tv3.lt, 15min.lt, lrt.lt, lrytas.lt

Svarbiausios istorijos
Politika

Lietuvoje investuojanti kompanija pasirengusi imtis net ir sparnuotųjų raketų gamybos

Estijos gynybos technologijų bendrovė „Frankenburg“ Vilniuje jau įsteigė įmonę ir žada Lietuvoje plėsti raketų kūrimą bei gamybą. Jos vadovas Kusti Salmas sako, kad planai apima ir sparnuotųjų raketų gamybą. Įmonė 2024 metais buvo įkurta kaip įperkamas masinės gamybos raketų kūrėjas, o pernai LRT pranešė, kad ji svarsto dideles investicijas Lietuvoje ir jau veikė Estijoje, Latvijoje bei Ukrainoje. Jei planai bus įgyvendinti, Lietuvoje gali atsirasti dar viena gynybos pramonės gamykla, kuri sustiprintų vietos raketų kūrimo grandinę ir padidintų gamybos pajėgumus regione.

Kodėl svarbu

Gynybos pramonės darbo vietos ir tiekimo sutartys galėtų likti Lietuvoje, o ne keliauti į užsienį. Tai svarbu ir kariuomenei, nes vietoje gaminami užtaisai ar raketos trumpina tiekimo grandines, kai regione auga paklausa amunicijai.

šaltiniai:lrytas.lt
Kriminalai

Prokuratūra teismui perdavė bylą dėl itin žiauraus nužudymo: nukentėjusysis mirė nuo sunkių nudegimų

Generalinė prokuratūra balandžio 13 dieną perdavė Vilniaus apygardos teismui bylą, kurioje kaltinamasis siejamas su itin žiauriu nužudymu ir nukentėjusiojo mirtimi nuo sunkių nudegimų. Tyrėjai nustatė, kad byla susijusi su tyčiniu padegimu, o ikiteisminio tyrimo metu buvo vertinama ir tai, kad auka patyrė gyvybei pavojingus kūno sužalojimus. Byla perduota nagrinėti teismui, o kaltinamajam gresia laisvės atėmimas, jeigu teismas patvirtins prokurorų versiją.

Kodėl svarbu

Byla parodo, kaip Lietuvos teismai vertins nužudymus, kuriuose mirtį sukelia ne tiesioginis smurtas, o tyčinis padegimas ir sunkūs sužalojimai. Nuo teismo išvadų priklausys ir bausmės griežtumas panašiose bylose, kuriose svarbiausia tampa padegimo tikslas, o ne vien galutinis padarinys.

šaltiniai:15min.lt
Sveikata

Nustatė antrą pagal dažnumą vėžio priežastį po rūkymo: ir tai ne perdirbtas maistas

Londone balandžio 12 d. paskelbtas tyrimas parodė, kad nutukimas dabar yra antra dažniausia vėžio priežastis po rūkymo. Su juo siejama dalis susirgimų ypač išaugo aukštų pajamų šalyse. Mokslininkai tai sieja su didėjančiu kūno masės indeksu ir platesniu su nutukimu susijusių onkologinių ligų spektru, įskaitant storosios žarnos, krūties ir gimdos gleivinės vėžį. Tyrimo autoriai ragina sveikatos tarnybas daugiau dėmesio skirti svorio kontrolei ir ankstyvai prevencijai.

Kodėl svarbu

Su nutukimu siejama didesnė kelių dažnų onkologinių ligų rizika, todėl ankstesnis svorio mažinimas gali sumažinti būsimą pacientų skaičių ir gydymo išlaidas. Sveikatos sistemos turi ruoštis daugiau atvejų, susijusių ne tik su onkologija, bet ir su diabeto bei širdies ligų komplikacijomis.

šaltiniai:delfi.lt
Kriminalai

Fiktyvių jaunųjų ūkininkų schema: žala siekia beveik pusę milijono eurų

Vilniuje per pastarąsias dvi paras teisėsauga aiškinasi schemą, kurioje, įtariama, fiktyviais jaunųjų ūkininkų įsikūrimo sandoriais buvo išgauta beveik 500 tūkst. eurų paramos. Ankstesniame panašiame FNTT tyrime jau buvo nustatyta, kad per apsimestinius žemės sklypų pirkimus ir notaro paslaugas galėjo būti pasisavinta mažiausiai 750 tūkst. eurų iš tos pačios paramos priemonės.

Kodėl svarbu

Nuo šios schemos tiesiogiai nukenčia jaunųjų ūkininkų įsikūrimo parama, kuri turėtų pasiekti tik naujus ūkio kūrėjus. Kuo daugiau tokių atvejų, tuo labiau stringa tikras žemės įsigijimas ir startinis finansavimas žmonėms, kurie kaime pradeda veiklą nuo nulio.

šaltiniai:tv3.lt
Kriminalai

Tėvas laikė 46 pūvančius lavonus: dukters pasakojimas, ką matė savo akimis, palieka be žado

LRT ir Delfi paieška pagal lietuvišką antraštę per pastarąsias 48 valandas nerado įrašo apie tėvą, laikiusį 46 pūvančius lavonus, todėl ši istorija kol kas nepatvirtinta viešais Lietuvos šaltiniais. Artimiausi rezultatai buvo apie visai kitus pasakojimus ir senesnes publikacijas, o ne apie naują kriminalinį įvykį ar tyrimą. Jei šis pranešimas remiasi užsienio byla, šiuo metu viešai prieinamuose šaltiniuose nepavyko rasti aiškiai susietos naujos žinutės iš 2026 m. balandžio 12–13 d.

Kodėl svarbu

Be patvirtintų faktų apie vietą, įtariamuosius ir institucijų veiksmus tokia istorija negali būti patikimai vertinama kaip aktuali kriminalinė žinia. Skaitytojams ir redakcijoms svarbiausia sulaukti policijos, teismo arba prokuratūros patvirtinimo, kad būtų galima atskirti tikrą bylą nuo klaidinančios antraštės.

šaltiniai:lrytas.lt
Technologijos

RAM kainų šuolis ir stringantis tiekimas verčia verslą ieškoti alternatyvų: ar „cloud“ tampa laikinu išsigelbėjimu?

Pramonės ir IT įrangos pirkėjai Europoje nuo 2026 m. balandžio 12 d. fiksuoja staigesnes operatyviosios atminties kainas ir ilgesnius pristatymo terminus, nes didieji tiekėjai nukreipia gamybos pajėgumus į pelningesnius lustus. Tuo pat metu dalis įmonių perkelia dalį darbo krūvio į nuotolinius serverius, kad atidėtų naujų kompiuterių ir vietinių serverių pirkimą, kol stabilizuosis tiekimas. Jei kainų spaudimas išsilaikys ir per kitą savaitę, pirkimų planai daugelyje įmonių bus perrašomi visam antram ketvirčiui.

Kodėl svarbu

Nuo šio šuolio labiausiai nukenčia įmonės, kurios planavo atnaujinti darbo vietas ar serverius šį pavasarį, nes joms tenka rinktis tarp didesnių įrangos kainų ir laikinai brangesnės nuotolinės infrastruktūros. Tai gali stumti aukštyn IT biudžetus, atidėti projektų startus ir pailginti naujų darbo vietų įvedimą.

šaltiniai:vz.lt

Europa

Santrauka

Vengrijoje Peterio Magyaro vadovaujama partija „Tisza“ laimėjo sekmadienio parlamento rinkimus ir užbaigė 16 metų trukusį Viktoro Orbano valdymą. Šis rezultatas iškart keičia jėgų balansą Budapešte, nes Orbanas buvo blokavęs ES sprendimus dėl pagalbos Ukrainai ir sankcijų Rusijai.

Budapešte artimiausias išbandymas bus Magyaro gebėjimas paversti proeuropinį kursą ministrų paskyrimais ir pirmaisiais balsavimais parlamente. Briuselyje tuo pat metu atnaujinami kontaktai su Pekinu po mėnesių įtampos dėl muitų, technologijų ir Kinijos dominavimo retųjų žemių perdirbime. Europos Komisija dar praėjusį mėnesį atrinko dešimtis žaliavų projektų 13 valstybių, kad sumažintų priklausomybę nuo Kinijos.

Ukrainoje Velykų paliaubos baigėsi vakar po Rusijos įsakymo, galiojusio iki 16 valandos, o Ukrainos kariuomenė suskaičiavo beveik 470 pažeidimų. Abi pusės taip pat apsikeitė po 175 belaisvius. Per pastarąją parą Rusija paleido 98 dronus, o Ukrainos oro gynyba numušė arba perėmė 87; likę pataikė į 13 vietų šalies šiaurėje, pietuose ir rytuose. Ukrainos duomenimis, per tą patį laiką Rusija neteko dar 960 karių, o bendri jos nuostoliai nuo plataus masto invazijos pasiekė 933 980.

Per vieną iš naujų smūgių Ukrainos Derhačiuose buvo sužeisti penki žmonės. Estijoje pareigūnai užfiksavo rekordinį sulaikymų skaičių bylose dėl bendradarbiavimo su Rusijos žvalgyba. Ukrainos analitikas Serhijus Beskrestnovas teigė, kad Rusija fronte jau naudoja mišrias trumpojo nuotolio oro gynybos sistemas dėl „Pantsir“ trūkumo.

Vengrijos rinkimus laimėjęs Péteras Magyaras pažadėjo nutraukti apsaugą buvusiems Lenkijos pareigūnams, kurių siekia teisėsauga, ir paliko atviras duris bendradarbiavimui su Rusijos energetikos sektoriumi. Karo fronte Ukraina pranešė pirmą kartą robotais perėmusi Rusijos pozicijas ir slapta sukūrusi raketas, galinčias smogti taikiniams Rusijos teritorijoje.

šaltiniai: lrytas.lt, 15min.lt, vz.lt, tv3.lt, delfi.lt, lrt.lt

Svarbiausios istorijos
Politika

V. Orbano eros pabaiga: ką P. Magyaro pergalė reiškia Europai ir pasauliui

Vengrijoje sekmadienį vykusiuose parlamento rinkimuose opozicinės partijos „Tisza“ lyderis Pėteris Magyaras laimėjo daugumą vietų ir užbaigė Viktoro Orbano 16 metų trukusį valdymą. Rinkimų rezultatas iš karto pakeitė politinę pusiausvyrą Budapešte, nes Orbanas ilgai blokavo ES sprendimus dėl Ukrainos paramos ir sankcijų Maskvai. Dabar Magyaras žada grąžinti Vengriją į glaudesnį bendradarbiavimą su Briuseliu, o naujos vyriausybės sudėtis ir pirmieji balsavimai parlamente nulems, ar šis posūkis virs konkrečiais sprendimais.

Kodėl svarbu

Ukrainai ir ES sostinėms šis posūkis gali reikšti mažiau kliūčių dėl sankcijų paketų, karo finansavimo ir sprendimų, kuriems iki šiol reikėjo įveikti Vengrijos pasipriešinimą. Vengrijos rinkėjams tai reiškia galimą krypties pasikeitimą valstybėje, kuri 16 metų buvo valdoma vienos politinės stovyklos.

šaltiniai:lrytas.lt
Politika

Pasibaigė Ukrainos ir Rusijos velykinės paliaubos

Kremlius ir Kyjivas balandžio 12-ąją baigė stačiatikių Velykų paliaubas, kurias Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas buvo paskelbęs iki balandžio 12 d. 16.00 val. Ukrainos karinė vadovybė pranešė apie beveik 470 Rusijos pažeidimų per šį laikotarpį, o abi pusės taip pat apsikeitė po 175 karo belaisvius. Paliaubos buvo paskelbtos po kelių savaičių, kai derybos dėl platesnio ugnies nutraukimo buvo įstrigusios, o Maskva toliau atmetė ilgalaikį besąlygišką paliaubų modelį.

Kodėl svarbu

Trumpa pauzė fronto linijoje nepakeitė karo ritmo ir nesustabdė smūgių į Ukrainos miestus bei infrastruktūrą. Belaisvių apsikeitimas rodo, kad net ribotas susitarimas gali duoti praktinę naudą, tačiau deryboms dėl ilgesnių paliaubų dar nėra aiškaus mechanizmo.

šaltiniai:15min.lt
Politika

Rusija kare su Ukraina per pastarąją parą neteko 960 karių

Ukrainos ginkluotosios pajėgos balandžio 13-ąją paskelbė, kad per pastarąją parą Rusija kare neteko 960 karių, o bendras Maskvos nuostolių skaičius nuo plataus masto invazijos pradžios pasiekė 933 980. Tą pačią dieną Kyjivas pranešė, kad Rusija paleido 98 dronus, iš kurių oro gynyba numušė 87, todėl fronto ir oro atakų spaudimas išliko aukštas. Ukrainos skelbiami dienos nuostolių suvestiniai rodikliai išlieka viena iš pagrindinių priemonių vertinti, kiek intensyvūs yra mūšiai skirtinguose fronto ruožuose.

Kodėl svarbu

Ukrainos civilinei gynybai ir miestams svarbiausia ne pats skaičius, o tai, kad tą pačią parą buvo numušta didžioji dalis paleistų dronų. Kai oro puolimas tęsiasi, išlieka spaudimas elektros tinklams, gelbėjimo tarnyboms ir priefrontės gyvenvietėms.

šaltiniai:delfi.lt
Politika

Ukrainos oro gynyba neutralizavo 87 iš 98 rusų dronų

Rusija per naktinę ataką į Ukrainą paleido 98 bepiločius orlaivius, o Ukrainos oro gynyba balandžio 13-osios rytą numušė arba perėmė 87 iš jų, pranešė Ukrainos oro pajėgos. Likę dronai smogė 13 vietovių šalies šiaurėje, pietuose ir rytuose, o dar viena ataka sutapo su Velykų paliaubų laikotarpiu, kuris jau buvo pasibaigęs. Kyjivas po šio smūgio stiprina oro gynybos pajėgų budėjimą, nes Rusija pastarosiomis savaitėmis kartoja masines dronų atakas prieš miestus ir energetikos infrastruktūrą.

Kodėl svarbu

Ukrainos civiliai ir regionų energetikos objektai lieka pagrindiniai tokių smūgių taikiniai, nes net prasiveržus keliems dronams pakanka pažeisti gyvenamuosius rajonus, ryšio mazgus ar elektros tiekimą. Kiekvienas toks reidas verčia Ukrainą naudoti ribotus oro gynybos raketų ir patrankų resursus tikrinant, kiek jų dar galima skirti didmiesčių ir infrastruktūros apsaugai.

šaltiniai:delfi.lt
Politika

ES atsargiai grįžta prie dialogo su Kinija: pragmatizmas ar pavojingas posūkis?

Briuselyje balandžio 12–13 dienomis Europos Sąjungos diplomatai ir Komisijos pareigūnai derino naują kontaktų su Pekinu grafiką po kelių mėnesių įtemptų santykių dėl tarifų, technologijų ir Kinijos kontrolės perdirbant retąsias žemes. Kovo 25 dieną Komisija pristatė dešimtis žaliavų projektų 13 valstybių narių, kad sumažintų priklausomybę nuo Kinijos, o vasarą planuojamas ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikimas turėtų tapti pirmu rimtu politikos bandymu po šių ekonominių priemonių. Jei derybos pajudės, Briuselis sieks siauresnio prekybos konflikto ir stabilesnių tiekimo grandinių, bet išsaugos spaudimą dėl Kinijos eksporto ribojimų ir paramos pramonės sektoriams.

Kodėl svarbu

Kinijos eksporto ribojimai jau smogė Europos pramonei, ypač sektoriams, kuriems reikia retųjų žemių elementų ir kitų žaliavų. Jei dialogas nepavers spaudimo realiomis nuolaidomis, gamintojai Europoje ir Lietuvoje toliau jaus tiekimo trikdžius ir kainų šuolius.

šaltiniai:lrytas.lt
Politika

„Flash“: dėl sistemų „Pantsir“ trūkumo Rusija naudoja hibridines oro gynybos sistemas

Ukrainos karinis analitikas Serhijus Beskrestnovas, žinomas kaip „Flash“, balandžio 13 d. paskelbė, kad Rusijos pajėgos fronto zonoje pradėjo derinti skirtingas trumpojo nuotolio oro gynybos priemones, nes joms trūksta „Pantsir“ sistemų. Jis nurodė, kad vietoje vienalypių baterijų dabar dažniau matomi mišrūs kompleksai su raketiniais ir artileriniais elementais, kurie saugo tuos pačius objektus, bet veikia ne vienodu nuotoliu. Tai rodo, kad Maskva bando užkamšyti gynybos spragas iš to, kas dar prieinama sandėliuose, o ne iš naujų sistemų gamybos.

Kodėl svarbu

Ukrainos šturmo ir bepiločių smūgių taikiniai gauna daugiau šansų prasiveržti per susilpnintą apsaugą, jei Rusija nebegali pilnai komplektuoti įprastų sistemų. Tai taip pat svarbu šalims prie fronto, nes kiekvienas toks trūkumas keičia, kur Maskva gali perkelti kitus oro gynybos vienetus.

šaltiniai:delfi.lt

Pasaulis

Santrauka

Donaldas Trumpas vakar pareiškė, kad JAV karinis jūrų laivynas blokuos Hormūzo sąsiaurį, jei Iranas neatsitrauks po žlugusių JAV ir Irano derybų. JAV minų paieškos laivai jau perkelti į sąsiaurį, o Teheranas atsakė, kad kelias jo priešams liks uždarytas, kol nebus atlyginta žala. Irano Kudso pajėgos šiandien pareiškė, kad Vašingtonas „nienieko nepasieks“, o JAV kariuomenė nurodė nuo rytojaus 10 valandos pradėsianti su Iranu siejamos laivybos blokadą. Izraelis taip pat palaikė pasiūlymą taikyti Iranui jūrų blokadą, o Kubos prezidentas perspėjo JAV dėl karinės eskalacijos regione.

Ukraina ir Rusija šiandien po pasibaigusių ortodoksų Velykų paliaubų vėl apsikeitė dronų smūgiais. Kyjivas nurodė nuo balandžio 11-osios 16 valandos užfiksavęs 469 pažeidimus, įskaitant 19 kovinių dronų atakų ir 275 dronų smūgius. Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad oro gynyba numušė 33 ukrainietiškus dronus. Izraelio kariuomenė tuo metu apsupo „Hezbollah“ atramos rajoną pietų Libane.

Kinijos žiniasklaida šiandien pranešė apie staigų lėtinės infekcinės ligos atvejų augimą pasienyje prie Rusijos. Gydytojai nurodė, kad erkių ir laukinių gyvūnų platinamai ligai nėra specifinio gydymo, o gyventojai raginami stebėti karščiavimą ir erkių įkandimus po buvimo miškingose vietovėse. Stanfordo profesorius per pastarąją parą perspėjo, kad dirbtinis intelektas gali smarkiai padidinti atotrūkį tarp aukštos kvalifikacijos darbuotojų ir likusios darbo rinkos. „Booking.com“ įspėjo klientus, kad jų duomenys galėjo nutekėti po saugumo incidento.

Saudo Arabija per vieną dieną įvykdė mirties bausmę septyniems žmonėms. Tenise Jannikas Sinneris šiandien grįžo į pirmąją ATP reitingo vietą po pergalės Monte Karlo turnyro finale prieš Carlosą Alcarazą.

Donaldas Trumpas pareiškė, kad JAV galėtų smogti Irano revoliucinės gvardijos laivams, o Teheranas pagrasino skandinti JAV karo laivus. Kinijos užsienio reikalų ministras paragino nedelsiant svarbiausiu prioritetu laikyti paliaubas Artimuosiuose Rytuose.

šaltiniai: vz.lt, delfi.lt, 15min.lt, lrytas.lt, tv3.lt, lrt.lt

Svarbiausios istorijos
Politika

Po Velykų paliaubų Ukraina ir Rusija atnaujino dronų smūgius

Balandžio 13-ąją Ukraina ir Rusija vėl apsikeitė dronų smūgiais po to, kai pasibaigė per stačiatikių Velykas paskelbtos paliaubos. Ukraina skelbė, kad nuo balandžio 11 dienos 16 val. užregistravo 469 paliaubų pažeidimus, tarp jų 19 kovinių dronų atakų ir 275 bepiločių orlaivių atakas, o Rusijos gynybos ministerija pranešė apie 33 sunaikintus ukrainietiškus dronus. Paliaubos buvo skirtos iki balandžio 20-osios nakties, bet abi pusės jau anksčiau kaltino viena kitą jų nesilaikymu.

Kodėl svarbu

Ukrainos ir Rusijos pasienio regionų gyventojams tai reiškia, kad net ir trumpi paliaubų langai nepašalina oro pavojaus ir smūgių grėsmės. Kuo greičiau griūva tokie susitarimai, tuo sunkiau planuoti evakuaciją, medicinos pagalbą ir elektros tinklų apsaugą.

šaltiniai:15min.lt
Technologijos

Stanfordo profesorius: vienas labiausiai nerimą keliančių dalykų – DI gali smarkiai padidinti nelygybę

Stenfordo universiteto aplinkoje 2026 m. balandžio 12–13 d. pasirodė profesoriaus vertinimas, kad dirbtinis intelektas gali smarkiai išplėsti pajamų ir galios skirtumus tarp aukštos kvalifikacijos darbuotojų ir kitų žmonių. Stenfordo tyrėjai pastaraisiais mėnesiais daugiausia dėmesio skiria tam, kaip DI veikia švietimą, darbo rinką ir antidiskriminacinę teisę. Jų diskusijose kartojasi viena mintis: be aiškių matavimo priemonių ir viešų taisyklių nauda gali koncentruotis siaurame sektoriuje. Artimiausiu metu šis požiūris turėtų persikelti į politikos diskusijas dėl mokymo, mokesčių ir socialinės apsaugos priemonių. Būtent jos nulems, ar DI didins produktyvumą plačiai, ar tik kelioms grupėms.

Kodėl svarbu

Labiausiai rizikuoja darbuotojai, kurių užduotis DI gali automatizuoti greičiau nei jie spės persikvalifikuoti. Jei pelnas keliaus į įmones ir aukštos kvalifikacijos specialistus, atlyginimų skirtumai gali augti dar greičiau nei produktyvumas.

šaltiniai:vz.lt
Sveikata

Siaubas iš Rusijos prasiveržė į Kiniją: plinta liga, nuo kurios vaistų nėra

Kinijos žiniasklaida balandžio 13 dieną pranešė apie vis sparčiau registruojamus lėtinės užkrečiamos ligos atvejus pasienio regione su Rusija, o vietos medikai nurodė, kad specifinio gydymo jai nėra. Pagrindinis židinys siejamas su šiaurės rytų Rusijos teritorijomis, kur užsikrėtimas plinta per erkes ir miško gyvūnus, todėl pavojus didėja žmonėms, dirbantiems gamtoje ir keliaujantiems per pasienį. Kinijos sveikatos tarnybos pradėjo aktyvesnę stebėseną ir ragina gyventojus po išvykų į miškus tikrintis dėl erkės įkandimų bei karščiavimo.

Kodėl svarbu

Didžiausia rizika tenka pasienio gyventojams, miško darbininkams ir keliautojams, nes liga gali baigtis ilgalaikiais nervų sistemos pažeidimais ir neturi vaistų, kurie ją išgydytų. Kai nėra specifinio gydymo, ankstyvas atpažinimas ir apsauga nuo erkių tampa vienintele priemone mažinti sunkių atvejų skaičių.

šaltiniai:delfi.lt
Politika

Irano „Quds“ pajėgos šaiposi iš Trumpo: JAV liks nieko nepešusios

Irano Revoliucinės gvardijos „Quds“ pajėgos balandžio 13-ąją socialiniame tinkle atkirto Donaldui Trumpui, kuris pastarosiomis dienomis grasino naujais smūgiais Iranui ir kalbėjo apie JAV veiksmus regione. Reakcija pasirodė po to, kai Vašingtonas ir Teheranas per savaitgalio derybas nesusitarė dėl paliaubų, o JAV kariuomenė paskelbė, kad nuo balandžio 14 dienos 10 val. blokuos su Iranu susijusią laivybą prie visų Irano uostų. Įtampa kyla ir dėl to, kad pagal dabartinį susitarimą paliaubos baigsis balandžio 22 dieną, jei per artimiausias dvi savaites nebus pasiektas naujas susitarimas.

Kodėl svarbu

Hormūzo sąsiauriu ir Irano uostais juda nafta bei kroviniai, todėl blokados grėsmė tiesiogiai veikia degalų kainas ir laivybos draudimą. Jei iki balandžio 22 dienos susitarimo nebus, regiono jūrų keliai gali tapti dar rizikingesni Europos importuotojams ir laivybos bendrovėms.

šaltiniai:15min.lt
Sportas

Įspūdinga pergalių serija nulėmė naują pasaulinio teniso reitingo lyderį

Jannikas Sinneris pirmadienį, 2026 m. balandžio 13 d., grįžo į pirmąją ATP pasaulio reitingo vietą po pergalės prieš Carlosą Alcarazą Monake vykusiame „Rolex Monte-Carlo Masters“ finale. Tai įvyko kitą dieną po to, kai italas finalo mače užbaigė Alcarazo seriją ir iškovojo pirmą titulą nuo sugrįžimo į varžybas po trumpo pertraukos sezono pabaigoje. Dabar Sinneris prieš artėjantį Europos molio sezoną vėl pradeda savaitę kaip reitingo lyderis, o Alcarazas nusileidžia į antrą vietą.

Kodėl svarbu

ATP viršūnės pasikeitimas keičia „Roland Garros“ ir kitų molio turnyrų brėžinius. Reitingo pirmoji vieta lemia ne tik prestižą, bet ir tai, kokiose turnyrų grupėse bei su kokiais varžovais žaidėjai gali susidurti ankstyvuose etapuose.

šaltiniai:lrytas.lt
Politika

Irano karas. Trumpui pagrasinus Hormuzo sąsiaurio blokada – pašaipus Irano atsakas

JAV prezidentas Donaldas Trumpas balandžio 12 d. pareiškė, kad JAV karinis jūrų laivynas blokuos Hormūzo sąsiaurį, jei Iranas neatsisakys savo veiksmų dėl šio kelio, kuriuo iki karo buvo gabenama daugiau kaip penktadalis pasaulio naftos. Tuo pat metu derybos tarp JAV ir Irano baigėsi be rezultato, o amerikiečių pajėgos į sąsiaurį įvedė minų valymo laivus, kad užtikrintų laivybą. Iranas į Trumpo spaudimą reagavo pareiškimais, kad sąsiauris išliks uždarytas jo priešams ir kad laivybos atnaujinimas galėtų vykti tik kompensavus žalą. Dabar pagrindinis klausimas yra, ar Vašingtonas renkasi jėgos demonstravimą, ar naują smūgių etapą prieš Irano energetikos ir jūrų infrastruktūrą.

Kodėl svarbu

Naftos rinkos stebi kiekvieną signalą dėl Hormūzo sąsiaurio, nes per jį eina kritinė dalis pasaulio žaliavos srauto. Bet koks platesnis laivybos sutrikimas greitai paveiktų degalų kainas Europoje ir padidintų spaudimą Persijos įlankos valstybėms.

šaltiniai:delfi.lt15min.lt