2026 m. balandžio 9 d.

Seimas balandžio 9-ąją pradėjo procedūrą dėl Sauliaus Skvernelio teisinės neliečiamybės panaikinimo, kai generalinė prokurorė Nida Grunskienė pateikė tokį prašymą vykstant savivaldos išlaidų tyrimams. Seimo pirmininkas Juozas Olekas šį klausimą įtraukė į ketvirtadienio posėdžio darbotvarkę, o tolesnis kelias veda per komitetus iki balsavimo salėje.

Seimas pakeitė pensijų skyrimo tvarką ir padidino baudas vadovams, kurie slepia informaciją nuo žurnalistų. Vyriausybė pasiūlė naujas pagalbinio apvaisinimo taisykles, kurios keistų procedūrų reguliavimą ir prieinamumą Lietuvoje. NATO įvertino Lietuvos kariuomenės plėtros planus, pieno gamintojai protestavo prie Vyriausybės, o baldų gamintoja pradėjo beveik 200 darbuotojų atleidimą.

Vilniaus apygardos teismas balandžio 8 dieną skyrė 10 metų laisvės atėmimo vyrui, kuris kaimyno vartus buvo užminavęs savadarbiu sprogmeniu; nuosprendis dar gali būti skundžiamas. Prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl veikimo prieš Lietuvą po koordinuotos dezinformacijos kampanijos socialiniuose tinkluose ir tikrina galimus ryšius su rusiškomis informacinėmis operacijomis. Klaipėdoje sukčiai per kelias minutes iš gyventojo išviliojo 14 tūkst. eurų, o rezonansą sukėlusioje vaiko pagrobimo byloje viešai pasisakė Inga Sala.

Energetikoje „Litgrid“ naujasis vadovas pareiškė, kad Lietuvos tinklas turi priimti du ar tris kartus daugiau saulės ir vėjo elektrinių galios. Ignalinos atominė elektrinė baigė pirmojo bloko reaktoriaus kanalų išmontavimą ir gavo leidimą ardyti antrąjį bloką, o su Ignalinos infrastruktūra susietas Drūkšių hidroakumuliacinės elektrinės projektas užbaigtas.

Generalinė prokuratūra paprašė Seimo panaikinti Sauliaus Skvernelio teisinę neliečiamybę dėl įtarimų galimu kyšininkavimu, o politikas sustabdė narystę partijoje. Dar viena reikšminga vėlyvo vakaro žinia – „Vinted“ pernai viršijo 1 mlrd. eurų pajamas.

Odesos srityje Rusija balandžio 9 dieną smogė energetikos objektui po kelių pastarųjų atakų Juodosios jūros pakrantėje. Ankstesnis smūgis toje pačioje srityje nužudė tris žmones ir paliko tūkstančius vartotojų be elektros.

Ukrainos generalinis štabas pranešė, kad per parą Rusija neteko 1 240 karių, o bendri Maskvos nuostoliai nuo plataus masto invazijos viršijo 800 tūkstančių. Kyjivas nurodė, kad Rusija per naktį paleido beveik 100 dronų, iš jų 69 buvo numušti, o dalis smūgių teko Donecko sričiai. Krasnodaro krašte dronų ataka sukėlė sprogimus ir gaisrą, o Ukrainos pajėgos atskirai paskelbė dronais sunaikinusios Rusijos kontroliuotą tiltą. Pietų Ukrainoje per naują Rusijos smūgį žuvo vienas žmogus. Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Vladimiras Putinas siekia ne tik Donbaso, ir įvardijo dar du Ukrainos regionus kaip platesnių Maskvos tikslų dalį.

Lenkija ir Baltijos valstybės šią savaitę vėl spaudžia Europos Sąjungą greitinti oro gynybos ir amunicijos tiekimą Ukrainai po naujausių atakų pietuose. „Fire Point“ vadovas Jaroslavas Ažniukas pareiškė, kad ukrainietiškų dronų ir jutiklių sistema, kainuojanti mažiau nei vienas eskadrinis minininkas, galėtų blokuoti visą Baltijos jūrą. Rusijoje valdžia svarsto uždrausti žmogaus teisių grupę „Memorial“. Pasienio Rusijos regionuose gyventojai gauna skambučius iš užsienio pagal senesnę spaudimo ir dezinformacijos taktiką.

Briuselis rengiasi mažinti 2026 metų augimo prognozę ir kaltina silpną pramonės paklausą, vangų vartojimą bei vis dar aukštas kainas euro zonoje. Europos Sąjunga kartu susiduria su nauju spaudimu prekybos derybose su Vašingtonu, nes griežtesni JAV reikalavimai apsunkina būsimus susitarimus. Estija tuo metu paskelbė 23 planuojamas pramonės teritorijas, kurios turėtų pritraukti daugiau kaip 320 mln. eurų investicijų.

Vladimiras Putinas paskelbė Velykų paliaubas Ukrainoje, o Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Kyjivas šiemet tikisi 90 mlrd. eurų Europos Sąjungos paramos. JAV žiniasklaida taip pat pranešė, kad Donaldas Trumpas svarsto mažinti amerikiečių karių skaičių Europoje.

„Hezbollah“ balandžio 9 dieną paskelbė apšaudžiusi šiaurinį Izraelį raketomis ir pareiškė, kad atakos nesiliaus, kol Izraelis smogs Libano teritorijoje. Izraelio kariuomenė prieš tai per 10 minučių smogė daugiau kaip 100 „Hezbollah“ taikinių Beirute, pietų Libane ir Bekaa slėnyje, o Benjaminas Netanyahu pasakė, kad operacijos tęsis visur, kur reikės.

Antonio Guterresas perspėjo, kad Izraelio smūgiai kelia didelę riziką JAV ir Irano paliauboms. Iranas nurodė, kad laivai, norintys plaukti per Hormūzo sąsiaurį, privalo gauti leidimą, ir paskelbė alternatyvius maršrutus per šį pasaulinei naftos prekybai svarbų kelią. JAV naftos eksportas tuo metu pakilo iki rekordinių lygių, nes karas su Iranu perbraižo energijos rinkas. Teherane tūkstančiai žmonių dalyvavo per Izraelio smūgius žuvusių Revoliucinės gvardijos vadų ir branduolininkų valstybinėse laidotuvėse, tačiau aukščiausiasis lyderis Ali Khamenei ceremonijoje nepasirodė.

Donaldas Trumpas balandžio 8 dieną po susitikimo Vašingtone vėl puolė NATO generalinį sekretorių Marką Rutte ir atnaujino grasinimus dėl Grenlandijos. JAV, Danija ir Grenlandija jau derasi dėl Arkties saugumo, karinės prieigos ir 1951 metų gynybos sutarties, o Baltieji rūmai nurodė, kad Trumpas tęs pokalbius su Izraelio premjeru dėl Libano. Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys paragino NATO rimtai svarstyti pagalbą Jungtinėms Valstijoms Hormūzo sąsiauryje, jei Vašingtonas pateiktų konkretų prašymą. Baltieji rūmai taip pat pasiūlė 2027 finansiniais metais sumažinti NASA mokslo programų biudžetą nuo 7,25 iki 3,9 mlrd. dolerių, nors galutinį sprendimą priims Kongresas.

Jungtinės Tautos pranešė, kad 2025 metais 21 šalyje žuvo mažiausiai 326 humanitarinės pagalbos darbuotojai. JT humanitarinės pagalbos vadovas Tomas Fletcheris Niujorke sakė, kad trejų metų aukų skaičius jau viršijo 1 010, o daugiausia smurto teko Gazai, Sudanui ir Pietų Sudanui. Šiaurės Korėja tris dienas vykdė ginklų bandymus.

Libano sveikatos ministerija pranešė, kad per Izraelio smūgius žuvo daugiau kaip 300 žmonių. Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu nurodė kabinetui pradėti tiesioginių derybų su Libanu procesą, tačiau „Hezbollah“ atstovas parlamente pareiškė, kad grupuotė tokias derybas atmeta.