2026 m. balandžio 8 d.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas balandžio 8 dieną pritarė Kapčiamiesčio karinio poligono steigimui Lazdijų rajone. Krašto apsaugos sistema teigia, kad teritorija reikalinga dėl išaugusių Lietuvos kariuomenės ir NATO pajėgų poreikių, o iš planuojamos zonos būtų išperkamos ir perkeliamos 13 sodybų.

Tas pats komitetas šiandien svarsto dar du karinių poligonų įstatymų projektus, todėl Seime spartėja sprendimai dėl naujų mokymo teritorijų. Seime taip pat nagrinėjamos LRT įstatymo pataisos, kurios palengvintų generalinio direktoriaus atleidimą, o žurnalistai 18 valandą renkasi protestui Nepriklausomybės aikštėje. Protesto rengėjai ragina prezidentą Gitaną Nausėdą vetuoti pataisas ir stabdyti jų priėmimą platesnėms konsultacijoms. Mindaugas Sinkevičius pareiškė, kad socialdemokratų koalicija su „Nemuno Aušra“ kenkia partijos reputacijai, bet kitos daugumos jis nemato ir koalicinės sutarties peržiūrėti neketina. Vilniaus apygardos teisme balandžio 8 dieną prasidėjo baigiamosios kalbos byloje prieš buvusį kariuomenės vadą Valdemarą Rupšį dėl neteisėtai įrengtų dantų implantų.

Valstybės institucijose stiprėja diskusija dėl užsienio dirbtinio intelekto priemonių, kurios vertinamos kaip saugumo rizika. Seimo kanceliarija rengia kreipimąsi dėl galimų operacinės sistemos lygmens ribojimų parlamentiniams įrenginiams, nors iki šiol AI saugumo incidentų nefiksuota. Pasienyje su Baltarusija sulaikyta 15 neteisėtų migrantų. Švenčionėliuose per žiaurų apiplėšimą nusikaltėliai panaudojo dujas ir mėgino pagrobti auksą.

Visvaldas Matijošaitis paskelbė sieksiantis dar vienos Kauno mero kadencijos. Kapčiamiesčio poligono projektas juda į priekį.

Rusija balandžio 8-osios naktį smogė Ukrainai šimtais dronų ir kelių tipų raketomis, o Ukrainos oro gynyba numušė didžiąją dalį taikinių. Volodymyras Zelenskis nurodė, kad žuvo mažiausiai 12 žmonių, tarp jų du vaikai, o Kyjive užsidegė gyvenamieji namai.

Odesos srityje Rusija smogė civilinei ir uostų infrastruktūrai. Kerčės sąsiauryje smūgiai sunaikino paskutinį Rusijos naudojamą keltą, o Kryme sprogimai taikėsi į svarbų Rusijos pajėgų objektą. Ukrainos kariuomenė paskelbė per pastarąją parą nukovusi daugiau kaip 1 tūkst. Rusijos karių. Rusijos šaltiniai balandžio 7 dieną nurodė, kad Ukrainoje žuvo 16 Kamerūno piliečių, kovojusių Rusijos pusėje. Murmansko gubernatorius Andrejus Čibis balandžio 6 dieną patvirtino, kad kovo 31-ąją virš okupuoto Krymo sudužus An-26 žuvo Šiaurės laivyno aviacijos ir oro gynybos vadas generolas leitenantas Aleksandras Otroščenka.

LRT interviu buvęs Pentagono štabo vadovas išdėstė du galimus puolimo prieš Baltijos šalis scenarijus: smūgį per Suvalkų koridorių ir bandymą atkirsti regioną nuo NATO sausumos jungties. NATO diskusija dabar sutelkta į tai, kur iš anksto laikyti šaudmenis, šarvuotąją techniką ir greitesnio pastiprinimo pajėgas. Vilniuje ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas paskelbė, kad Lietuva jau parengė pagrindą dronų ir artilerijos gamybos plėtrai, o Europos Komisija atvėrė dar 150 mln. eurų paskolų ES valstybėms gynybos pramonei stiprinti.

Rusijos iždas kovą neteko 60 mlrd. dolerių rezervų, nes karo išlaidos augo, o energetikos pajamos silpo. Euro zonos verslo augimas balandį sulėtėjo iki žemiausio lygio per aštuonis mėnesius, nes kilo sąnaudos ir silpo gamyklų paklausa. Tai didina spaudimą Vokietijos pramonei ir stiprina lūkesčius, kad ECB artimiausiais mėnesiais svarstys palūkanų mažinimą. Europos dujų kainos tuo pat metu smuko, nes atsargos išliko aukštos po švelnios žiemos.

Per Izraelio smūgius Libane žuvo 112 žmonių, dar 837 buvo sužeisti, pranešė ministerija. Ukrainos duomenimis, Rusija surengė dešimtis atakų prieš Dnipropetrovsko sritį ir sužeidė keturis žmones, o Maskvoje stiprėja nuogąstavimai dėl Gegužės 9-osios parado saugumo po Ukrainos smūgių Rusijos taikiniams.

Vašingtonas, Teheranas ir Izraelis balandžio 8-ąją susitarė dėl dviejų savaičių paliaubų, o Iranas įsipareigojo atverti Hormūzo sąsiaurį laivybai. Donaldas Trumpas pareiškė, kad JAV pasiekė savo karinius tikslus ir pereina prie derybų dėl ilgesnio susitarimo po grasinimų smogti Irano energetikos objektams ir tiltams.

Izraelis nurodė, kad iš Irano po Trumpo įsakymo stabdyti atakas vis tiek buvo paleistos raketos. Artimiausiomis dienomis laukiama naujų JAV ir Irano derybų, tačiau Izraelio ir „Hezbollah“ frontas Libane į paliaubų susitarimą neįtrauktas. Emmanuelis Macronas paliaubas pavadino labai geru dalyku ir paragino jas paversti tvariu susitarimu. Irano Aukščiausioji nacionalinio saugumo taryba paskelbė, kad Vašingtonas kare patyrė strateginį pralaimėjimą ir kad Teheranas per pastarąsias 24 valandas sustiprino kontrolę prie Hormūzo sąsiaurio.

Izraelio kariuomenė pranešė per 10 minučių smogusi daugiau kaip 100 „Hezbollah“ taikinių Beirute, Pietų Libane ir Bekaa slėnyje, o vėliau surengė dar vieną smūgį centriniame Beirute. Naftos kainos po paliaubų ir Hormūzo atvėrimo paskelbimo smuko apie 15 proc., nes per šį sąsiaurį keliauja maždaug penktadalis pasaulio naftos ir dujų srautų. Rinkos dabar tikrina, ar tanklaiviai iš tikrųjų grįš į maršrutą ir ar dviejų savaičių paliaubos išsilaikys.

Šiaurės Korėja balandžio 8 dieną iš Vonsano paleido kelias trumpojo nuotolio balistines raketas, kurios nuskriejo apie 240 kilometrų į rytinius vandenis. Pietų Korėjos kariuomenė diena anksčiau prie sostinės regiono buvo užfiksavusi dar vieną sviedinį, kuris greičiausiai sugedo netrukus po paleidimo.

Baltieji rūmai pranešė, kad Donaldas Trumpas per susitikimą su NATO vadovu Marku Rutte aptars galimą JAV pasitraukimą iš Aljanso. Tuo pat metu Iranas pagrasino blokuoti laivybą Hormūzo sąsiauryje, o Vašingtonas tai pavadino visiškai nepriimtinu sprendimu. Libane per Izraelio smūgius žuvo mažiausiai 89 žmonės, daugiau kaip 700 buvo sužeisti.