Specialiųjų tyrimų tarnyba
Specialiųjų tyrimų tarnyba yra Lietuvos teisėsaugos institucija, tirianti korupcinius nusikaltimus. Ji atlieka ikiteisminius tyrimus ir teikia antikorupcinius vertinimus.
Archyvinis leidimas
Deividas Matulionis pirmadienį pareiškė, kad spartesnis visuotinio vyrų šaukimo įvedimas mažintų lėšas jau tarnaujančios kariuomenės aprūpinimui. Prezidentūra po Valstybės gynimo tarybos sprendimo laikosi 2032 metų pradžios ir sako, kad kasmetinių šaukimų skaičius didėtų nuo kiek daugiau nei 5 tūkst. iki maždaug 7,5 tūkstančio.
Specialiųjų tyrimų tarnyba pirmadienį išsiuntė pranešimus apie įtarimus 15 esamų ir buvusių politikų šešiose savivaldybėse besiplečiančioje čekiukų byloje. Buvęs Lazdijų meras Artūras Margelis įtariamas padaręs 1332 eurų žalą, o didžiausia iki šiol įvardyta galima žala siekia beveik 15,5 tūkst. eurų Jonavos rajone. Prokuratūra nurodo, kad byla susijusi su galimai suklastotomis kuro išlaidų ataskaitomis, turto pasisavinimu, piktnaudžiavimu ir dokumentų klastojimu.
Vilnius šiandien mini prezidento Valdo Adamkaus 100-ąjį gimtadienį. Gitanas Nausėda sakė, kad Adamkaus lyderystė padėjo įtvirtinti atkurtą valstybę Vakarų bendruomenėje. Apie 14 valandą virš sostinės centro praskrido du Belgijos F-16 naikintuvai, atvykę NATO oro policijos misijai. Lietuvos kariuomenė nurodė, kad skrydis buvo skirtas ryšiui patikrinti ir įsitikinti, ar šie orlaiviai prireikus galėtų saugiai leistis bet kuriame Lietuvos oro uoste.
Lietuvos informacinėje erdvėje šiandien plito melagingas įrašas, kuriame Gitanui Nausėdai priskirtas teiginys, esą karas artėja prie Lietuvos, nors tikrasis prezidento pasisakymas buvo apie karo pasekmes regione ir oro erdvės pažeidimų riziką. Regiono aviacijos saugumo fone Lenkijoje grasinimai susprogdinti du į Varšuvą skridusius lėktuvus baigėsi be sprogmenų radinių, o vienas LOT reisas buvo nukreiptas į Modliną. Ignalinoje šiandien kilęs gaisras nusinešė vieno žmogaus gyvybę, dar vienas žmogus paguldytas į ligoninę, o tyrėjai aiškinasi užsidegimo priežastį ir ar veikė dūmų signalizacija. Vilniaus būsto rinkoje senamiesčio, Užupio ir Paupio butų kainos aukščiausiame segmente jau siekia 10 tūkst. eurų už kvadratinį metrą, o brokeriai Rasa Pavarienė ir Monika Bliujūtė sako, kad pirkimus čia lemia vieta ir pasiūlos stoka.
šaltiniai: vz.lt, delfi.lt, lrt.lt, tv3.lt, lrytas.lt, 15min.lt
Specialiųjų tyrimų tarnyba yra Lietuvos teisėsaugos institucija, tirianti korupcinius nusikaltimus. Ji atlieka ikiteisminius tyrimus ir teikia antikorupcinius vertinimus.
2026 m. lapkričio 3 d. prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis sakė, kad sprendžiant dėl visuotinio šaukimo datos buvo įvertinta kariuomenės nuostata, jog didesnis finansavimas šauktiniams mažintų lėšas dabartinių ginkluotųjų pajėgų aprūpinimui. Spalio 29 d. Valstybės gynimo taryba sutarė visuotinį vaikinų šaukimą įvesti nuo 2032 metų, o prezidentas Gitanas Nausėda tuomet teigė, kad iki to laiko reikia daugiau investuoti į apgyvendinimą ir instruktorių rengimą. Prezidentūra skaičiuoja, kad dabar kasmet pašaukiama daugiau kaip 5 tūkst. jaunuolių, o įvedus visuotinį šaukimą jų būtų apie 7,5 tūkst. Matulionis taip pat pabrėžė, kad kariuomenė vertino ne tik infrastruktūros, bet ir resursų paskirstymo klausimą.
Kodėl svarbu
Kariuomenės aprūpinimas tiesiogiai priklauso nuo to, kiek pinigų skiriama uniformoms, ginklams, technikai ir logistikai. Jei šauktinių skaičius būtų didinamas per greitai, mažiau lėšų liktų dabar tarnaujantiems kariams ir jų daliniams.
Kam naudinga
Laimi Krašto apsaugos ministerija ir kariuomenės logistika, nes joms paliekamas laikas paskirstyti biudžetą ir ruošti infrastruktūrą, o pralaimi greitesnio šaukimo šalininkai Seime.
Kas toliau
Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomenė turi toliau rengti skaičiavimus dėl šaukimo kaštų ir infrastruktūros, nes būtent jie lems, ar 2032 metų grafikas bus laikomas realiai įgyvendinamu.
Šiandien „Delfi“ pranešė, kad socialiniuose tinkluose Lietuvos vartotojams platinamas įrašas, kuriame prezidentui Gitanui Nausėdai priskiriamas teiginys, esą karas artėja prie Lietuvos. Patikrinus paaiškėjo, kad tai neatitinka viešojo prezidento pareiškimo turinio. Nausėda kalbėjo apie karo pasekmių persimetimą į regioną ir apie pavojų, kurį kelia oro erdvės pažeidimai. Įrašas pristatomas kaip manipuliacija, pasitelkianti prezidento vardą panikai kelti.
Kodėl svarbu
Tokie klastojami įrašai taikosi į žmones, kurie naujienas seka per socialinius tinklus, ir didina klaidingos informacijos sklaidą per rinkimų, saugumo ir gynybos temas. Tai naudingiausia propagandos skleidėjams, o žala tenka prezidentūrai bei žiniasklaidai, kurioms tenka aiškinti, kas buvo pasakyta iš tikrųjų.
Lapkričio 3 d. apie 14 val. virš Vilniaus praskrido į NATO oro gynybos misiją atvykę Belgijos naikintuvai F-16 „Fighting Falcon“. Lietuvos kariuomenė nurodė, kad tai buvo suplanuotas skrydis ryšiui patikrinti. Taip pat buvo tikrinama, ar kilus pavojui ar gedimui naikintuvas galėtų saugiai leistis bet kuriame Lietuvos oro uoste. Skrydis tapo matomas ir girdimas sostinės gyventojams, nes orlaiviai skrido virš miesto centro. (tv3.lt)
Kodėl svarbu
Toks skrydis svarbus oro uostų ir oro erdvės saugumui. Patikrinimas parodo, ar sąjungininkų naikintuvai gali greitai pereiti į realias užduotis ir saugiai naudoti Lietuvos oro uostų infrastruktūrą. (tv3.lt)
Lenkijos pareigūnai 2026 m. lapkričio 3 d. gavo grasinimus susprogdinti du į Varšuvą skridusius lėktuvus iš Kopenhagos ir Londono Hitrou. Abu orlaiviai saugiai nusileido, o patikrinus juos sprogmenų nerasta. Varšuvos Šopeno oro uoste buvo uždarytas vienas tūpimo takas, o „LOT“ lėktuvas buvo nukreiptas į Varšuvos Modlino oro uostą, kur keleiviai evakuoti ir terminalas laikinai uždarytas. Pirmadienį panašus grasinimas privertė „Wizz Air“ lėktuvą lydėti iki Budapešto Vengrijos naikintuvą. (lrt.lt)
Kodėl svarbu
Tiesioginiai keleiviai ir oro uostų operacijos tampa pirmąja tokių grasinimų sąskaita: reikia evakuoti žmones, stabdyti takus ir tikrinti orlaivius, net jei sprogmenų neaptinkama. Tai reiškia papildomus vėlavimus ir saugumo patikras skrydžių bendrovėms bei oro uostų personalui. (lrt.lt)
Lapkričio 3 d. Ignalinoje kilęs gaisras pareikalavo vienos gyvybės, o dar vienas žmogus buvo nugabentas į ligoninę. Į įvykį reagavo gelbėtojai, nes gaisras kilo gyvenamajame name, kur žmonės buvo viduje. Po tokio įvykio paprastai aiškinamasi, kas tapo ugnies židiniu ir ar patalpoje veikė dūmų signalizacija. Tyrimas turėtų nustatyti, ar ugnis kilo dėl techninės priežasties, žmogaus veiksmų ar kitų aplinkybių.
Kodėl svarbu
Po gaisro Ignalinoje kaimynystėje gyvenantiems žmonėms svarbiausia tampa pastato saugumas ir tai, ar name dar gali likti gyventojų. Jei bus nustatyta techninė priežastis, tai gali reikšti papildomą patikrą kituose panašiuose būstuose rajone.
2026 m. lapkričio 3 d. Specialiųjų tyrimų tarnyba pareiškė įtarimus dar 15 esamų ir buvusių tarybų narių iš Kalvarijos, Jonavos, Kaišiadorių, Lazdijų, Alytaus ir Akmenės rajonų savivaldybių. Prokuratūros duomenimis, jie galėjo savivaldybėms teikti tikrovės neatitinkančius duomenis apie kurui patirtas išlaidas. Artūrui Margeliui, kuris 2019–2020 metais ėjo Lazdijų rajono tarybos nario pareigas, nurodyta 1332 eurų žala ir įtarimai dėl turto pasisavinimo, piktnaudžiavimo bei dokumentų klastojimo. Jonavos rajone didžiausia įvardyta galima žala siekia beveik 15,5 tūkst. eurų.
Kodėl svarbu
Savivaldybių biudžetai gali susigrąžinti neteisėtai deklaruotas išmokas, o tarybų nariams gresia baudžiamoji atsakomybė ir žala reputacijai. Ši byla tiesiogiai paliečia vietos valdžios finansų kontrolę ir politikų teisę eiti renkamas pareigas.
Komyšuvakoje, pietryčių Ukrainoje, per Rusijos smūgį žuvo 33 žmonės, o po griuvėsiais gali būti įstrigę dar daugiau kaip 50. Zelenskis Berlyne sakė, kad smūgis pataikė į buvusią mokyklą, kur buvo dalijama humanitarinė parama, o gelbėtojai šiandien tęsė darbus tiek, kiek leido saugumas.
Pietų Ukrainoje po vakarykščio raketų ir dronų smūgio pagalbos centrui ir prieglobsčiui žuvusiųjų skaičius išaugo iki 31, dar apie 20 žmonių laikomi dingusiais. Pasibaigus šešių dienų paliauboms, Rusija šiandien atnaujino atakas visoje Ukrainoje: smūgiai energetikos objektams nusinešė mažiausiai 29 gyvybes, 48 žmonės dingo, o prie Dnipro žuvo vienas žmogus ir 17 buvo sužeisti. Jasnohirkoje prie Kramatorsko keturios FAB-250 valdomosios bombos 11.33 val. nužudė 48 metų moterį, sužeidė penkis žmones ir apgadino mažiausiai 16 namų. Charkive naktinis raketų ir dronų smūgis pataikė į perėjimą tarp gydymo įstaigos korpusų Nemyšliansko rajone, sužeistųjų padaugėjo iki 73, o daugiau kaip 220 pacientų perkelta į kitas ligonines.
Rusijos smūgiai šiandien vėl sutrikdė elektros tiekimą keliuose Ukrainos rajonuose, o Kyjivas sako stokojantis priešlėktuvinių raketų. Berlyne Friedrichas Merzas kartu su Zelenskiu naujausias atakas susiejo su stiprinamu Maskvos spaudimu prieš kitą savaitę Abu Dabyje planuojamas JAV tarpininkaujamas derybas.
Latvijoje 00.34 val. Balvų ir Ludzos savivaldybėse buvo paskelbtas oro erdvės grėsmės perspėjimas, kai Balvų apylinkėse nukrito nenustatytas objektas, o NATO naikintuvai buvo pakelti atpažinti taikinio. Lenkijoje iš Londono į Varšuvą skridęs „Boeing 737 MAX 8“ su 181 keleiviu dėl pranešimo apie bombą buvo nukreiptas į Modlino oro uostą, tačiau po patikros nieko įtartino nerasta.
šaltiniai: 15min.lt, lrt.lt, delfi.lt, lrytas.lt, tv3.lt, vz.lt
FAB-250 yra sovietinės ir rusiškos konstrukcijos 250 kilogramų aviacinė bomba. Kare Ukrainoje jos dažnai naudojamos su valdymo ir sparnų moduliais kaip valdomosios sklendžiančios bombos.
2026 m. lapkričio 3 d. naktį Rusijos raketų ir dronų smūgis Charkivo Nemyšliansko rajone pataikė į gydymo įstaigos perėjimą tarp pastatų, o sužeistųjų skaičius išaugo iki 73. Miesto valdžia ir Ukrainos žiniasklaida nurodė, kad buvo apgadinta ir ambulatorija, o iš ligoninės evakuota daugiau kaip 220 pacientų į kitas gydymo įstaigas. Per tą pačią ataką Charkive buvo apgadinti keturi daugiabučiai ir automobiliai, o vietos pareigūnai kalbėjo apie vieną iš kelių taikinių per naktinį smūgį miestui. Ukrainos pareigūnai nurodo, kad smūgis į gydymo įstaigą buvo sudėtinės Rusijos atakos dalis, surengtos naudojant balistines raketas ir dronus.
Kodėl svarbu
Sužeistųjų ir perkeltų pacientų mastas reiškia papildomą spaudimą Charkivo ligoninėms, kurios turi priimti ne tik naujus sužeistuosius, bet ir perkeltiems pacientams reikalingą priežiūrą. Tokiomis atakomis labiausiai nukenčia civiliai ir sveikatos sistema, kuri praranda dalį pajėgumo dirbti arčiau fronto.
Kam naudinga
Naudos gauna Rusijos kariuomenė, kuri griauna civilinę infrastruktūrą, o nuostolius patiria Charkivo pacientai, medikai ir miesto ligoninės.
Kas toliau
Toliau laukiama Charkivo srities prokuratūros ir miesto valdžios patikslinimo, kiek žmonių liks gydomi stacionare po naktinės atakos.
2026 m. lapkričio 3 d. 11.33 val. Rusijos pajėgos keturias FAB-250 tipo aviacines bombas su valdymo komplektais numetė ant Jasnohirkos Kramatorsko bendruomenėje. Per smūgį žuvo 48 metų moteris ir buvo sužeisti penki žmonės. Prokuratūra nurodė, kad visi taikiniai krito į privačių namų kvartalą, o sužeistieji patyrė skeveldrinius sužalojimus, sprogimo traumas ir kontūzijas. Apgadinti mažiausiai 16 privačių namų, o dėl išpuolio pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl karo nusikaltimo. Lapkričio 2 d. Donecko srityje per kitus išpuolius jau buvo žuvę keturi civiliai ir sužeisti šeši žmonės.
Kodėl svarbu
Kramatorsko bendruomenės gyventojams tai reiškia dar vieną smūgį privačiam sektoriui, kur sužeidžiamos šeimos ir griūva gyvenamieji namai. Donecko srityje vietos gelbėtojams ir prokurorams tenka vienu metu fiksuoti žūtis, rinkti įrodymus ir vertinti, kiek dar gyventojų reikia evakuoti iš pavojingų kvartalų.
2026 m. lapkričio 3 d. lėktuvas „Boeing 737 MAX 8“, skridęs iš Londono Hitrou oro uosto į Varšuvos Šopeno oro uostą, buvo nukreiptas į Varšuvos Modlino oro uostą, o jame buvo 181 keleivis. Oro uostas buvo uždarytas, bet apie vidurdienį veiklą atnaujino, kai specialistai patikrino orlaivį ir įtartinų objektų nerado. Tą pačią dieną Lenkijos pareigūnai gavo grasinimų ir dėl dar vieno reiso iš Kopenhagos į Varšuvą, todėl viename iš Varšuvos oro uostų buvo uždarytas kilimo ir tūpimo takas. Tyrimą dėl grasinimo perėmė policija, o LOT skrydis iš Londono galėjo tęsti kelionę tik po patikros.
Kodėl svarbu
Keleiviams tai reiškia kelias valandas nežinios, papildomas patikras ir galimus kelionės tvarkaraščio pokyčius. Aviakompanijoms ir Varšuvos oro uostams tai kelia tiesiogines veiklos sąnaudas, nes tenka stabdyti procedūras, nukreipti reisus ir iš naujo tikrinti saugumą.
Rusijos raketų ir dronų smūgis 2026 m. lapkričio 2 d. pietų Ukrainoje smogė pagalbos centrui ir prieglobsčiui, o žuvusiųjų skaičius išaugo iki 31, dar apie 20 žmonių buvo laikomi dingusiais. Volodymyras Zelenskis pavadino tai vienomis didžiausių žudynių šiame kare ir sakė, kad Kremlius siekia ne derybų, o naujo smurto eskalavimo. Ukrainos gelbėtojai iki lapkričio 3 d. vis dar ieškojo žmonių po griuvėsiais, o Kyjivas tikėjosi dar didesnių išpuolių, nes šalis stokoja priešlėktuvinių raketų. Tuo pat metu Rusija lapkričio 3 d. vėl smogė Ukrainos energetikos infrastruktūrai, sukeldama elektros tiekimo sutrikimų daugelyje rajonų. (apnews.com)
Kodėl svarbu
Pietų Ukrainos civiliai ir gelbėjimo tarnybos dabar susiduria su didesniu žuvusiųjų skaičiumi, dingusiais žmonėmis ir dar didesniu spaudimu prieš žiemą, kai atakos taikosi ir į elektros tinklą. Jei priešlėktuvinių raketų trūkumas išliks, daugiau gyventojų liks be apsaugos nuo kitų smūgių. (apnews.com)
Volodymyras Zelenskis lapkričio 3 dieną Berlyne pareiškė, kad per Rusijos smūgį Komyšuvakos kaime pietryčių Ukrainoje žuvo 33 žmonės, o daugiau kaip 50 žmonių gali būti įstrigę griuvėsiuose. Pasak naujienų agentūrų, kaime buvo pataikyta į buvusią mokyklą, kurioje buvo dalijama humanitarinė parama, ir gelbėtojai tą pačią dieną tęsė darbą, kai saugumo padėtis tai leido. Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas kartu su Zelenskiu Berlyne sakė, kad smūgis rodo Maskvos pasiryžimą tęsti žudymą, o ne remtis humanitarine paliaubų schema Oleshki mieste.
Kodėl svarbu
Pietryčių Ukrainos civiliai dabar susiduria su naujausių smūgių sugriauta pagalbos infrastruktūra ir atnaujinta paieška žmonių, kurie gali būti po griuvėsiais. Šis išpuolis taip pat komplikuoja diplomatines pastangas, nes smūgis įvyko prieš JAV remiamas derybas ir prieš derybininkams bandant išlaikyti ribotas paliaubas kituose fronto ruožuose. (afp.com)
Po šešių dienų paliaubų Rusija lapkričio 3 dienos rytą vėl smogė Ukrainai, o Kyjivas pranešė apie atnaujintus smūgius šalia Chersono ir kitose šalies vietose. Pasak AP, per naktinius išpuolius prieš energetikos objektus visoje Ukrainoje žuvo mažiausiai 29 žmonės, dar 48 laikomi dingusiais, o Dnipro apylinkėse vienas žmogus žuvo ir 17 buvo sužeista. Paliaubos buvo susietos su humanitarine misija Rusijos okupuotame Oleškų mieste, kur gyventojams buvo organizuojama evakuacija. JAV pasiuntiniui Steve'ui Witkoffui pareiškus, kad Vašingtono tarpininkaujamos Rusijos ir Ukrainos derybos turėtų būti atnaujintos kitą savaitę, smūgiai parodė, kad Maskva karinių veiksmų nestabdo. (15min.lt)
Kodėl svarbu
Ukrainos civiliai vėl lieka be elektros, šildymo ir saugių evakuacijos maršrutų, o smūgiai energetikai rudenį ir žiemą tiesiogiai veikia ligonines, vandens tiekimą ir namų ūkius. Chersono ir Dnipro regionų gyventojams tai reiškia naują pabėgėlių bangą ir didesnį spaudimą vietos gelbėtojams. (apnews.com)
JAV šiandien vyksta kadencijos vidurio rinkimai, kurie nulems Kongreso kontrolę likusiems dvejiems Donaldo Trumpo kadencijos metams. Balsuojama ir dėl dešimčių gubernatorių postų bei tūkstančių vietos valdžios mandatų, o kampaniją labiausiai formavo pragyvenimo kainos, muitai, karas su Iranu, imigracija ir dirbtinio intelekto reguliavimas. „AdImpact“ vertina, kad politinės reklamos išlaidos pasieks 11,6 mlrd. dolerių ir viršys 2022 metų vidurio rinkimų rekordą. Čikagos tarybos apklausa parodė, kad dauguma amerikiečių Trumpo užsienio politiką sieja su silpnesne JAV padėtimi ir didesnėmis namų ūkių išlaidomis, bet rinkėjai pirmiausia balsuoja pagal infliaciją ir kasdienes kainas.
Wičitoje federalinė prisiekusiųjų žiuri šiandien apkaltino pašto darbuotoją pasisavinus tūkstančius siuntų, tarp jų šimtus Respublikonų kandidatų politinių laiškų. Teisingumo departamentas nurodė, kad siuntos buvo skirtos jo aptarnaujamos teritorijos rinkėjams, o teismas aiškinsis ir kaltę, ir pristatymo sutrikdymo mastą. JAV Aukščiausiasis Teismas atmetė Trumpo administracijos prašymą dėl Kalifornijos balsalapių, palikdamas galioti žemesnės instancijos sprendimą per patį balsavimą.
Irano valstybinė žiniasklaida šiandien paskelbė, kad Kešmo saloje Hormuzo sąsiauryje nugriaudėjo penki greiti sprogimai. JAV pareigūnas vakar sakė, kad ankstesnis smūgis buvo nukreiptas į priešlėktuvines raketas, naudotas prieš JAV objektus, o „The Wall Street Journal“ jį susiejo su kelių savaičių ribotų slaptų amerikiečių smūgių serija Irane. Baltieji rūmai pirmadienį teigė, kad tarpininkaujant Katarui ir Pakistanui pažanga derybose su Teheranu yra pasiekta, bet nafta po daugiau kaip 7 proc. kritimo vėl pabrango daugiau nei doleriu. Izraelio opozicijos blokai Herzlijoje susitarė remti buvusį kariuomenės vadą Gadį Eizenkotą į premjerus, o prezidentas Isaacas Herzogas trečiadienį pradės konsultacijas dėl naujos daugumos.
Volodymyras Zelenskis vakar pareiškė, kad Ukraina atnaujino smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, o Maskva anksčiau pripažino atakas prieš tris gamyklas ir vieną dujų chemijos kompleksą. Sporte Sporto arbitražo teismo sprendimas atvėrė kelią Rusijos sugrįžimui į 2027 metų vyrų pasaulio ledo ritulio čempionatą Vokietijoje, todėl penkios šalys ir dalis rėmėjų jau grasina boikotu.
šaltiniai: 15min.lt, vz.lt, lrytas.lt, delfi.lt, lrt.lt, tv3.lt
Hormuzo sąsiauris jungia Persijos įlanką su Omano įlanka ir yra vienas svarbiausių pasaulio naftos gabenimo kelių. Dėl savo geografinės padėties net riboti kariniai incidentai greitai veikia energijos kainas.
Wičitoje, Kanzaso valstijoje, 2026 m. lapkričio 3 d. federalinė didžioji prisiekusiųjų žiuri kaltinamuoju aktu apkaltino pašto darbuotoją, kad jis pasisavino tūkstančius laiškų, tarp jų šimtus politinių siuntų, susijusių su Respublikonų partijos kandidatais. JAV teisingumo departamentas nurodė, kad tai buvo laiškai ir kita rinkimų kampanijos korespondencija, kuri turėjo pasiekti rinkėjus jo aptarnaujamoje teritorijoje. Kaltinimas pateiktas rinkimų dieną, kai keliose valstijose tęsiasi balsavimas ir pašto pristatymas yra viena jautriausių grandžių kampanijų logistikoje. Teismui dabar teks spręsti dėl kaltinamojo kaltės ir dėl to, kiek laiškų buvo sulaikyta ar pavėluota pristatyti. (justice.gov)
Kodėl svarbu
Respublikonų kandidatų kampanijos ir jų rinkėjai gali prarasti laiku neišsiųstus ar nepavestus laiškus, o tai tiesiogiai veikia rinkimų komunikaciją ir balsuotojų pasiekimą. Pašto tarnybai tai dar vienas smūgis pasitikėjimui, nes ginčas paliečia būtent rinkimų korespondenciją. (justice.gov)
Kam naudinga
Laimi Respublikonų partijos varžovai, jei laiškai rinkėjų nepasiekė laiku, o praranda Respublikonų kampanijos ir pašto tarnyba Kanzase. (justice.gov)
Kas toliau
Federalinis teismas Vičitoje turės nagrinėti kaltinimą ir spręsti dėl galimo bylos nagrinėjimo grafiko po 2026 m. lapkričio 3 d. pateikto kaltinamojo akto. (justice.gov)
2026 m. lapkričio 3 d. amerikiečiai balsuoja per kadencijos vidurio rinkimus, kuriuose sprendžiama, kas valdys Kongresą per paskutinius dvejus Donaldo Trumpo kadencijos metus, o kartu renkamos dešimtys gubernatorių ir tūkstančiai valstijų pareigūnų. Kampanijoje ryškiausi klausimai tapo pragyvenimo išlaidos, muitai, karas su Iranu, imigracija ir dirbtinio intelekto reguliavimas. Reklamos išlaidos šiame cikle, pagal „AdImpact“, siekia 11,6 mlrd. dolerių ir gali viršyti 2022 metų rekordą. Naujoji JAV Kongreso kadencija prasidės 2027 m. sausio 3 d.
Kodėl svarbu
Nuo šio balsavimo priklauso, ar Baltieji rūmai galės lengviau stumti įstatymus, ar Kongresas taps stabdžiu. Rinkimų baigtis taip pat nustatys, kokios paramos gali tikėtis valstijos, kurios priklauso nuo federalinių sprendimų dėl biudžeto, muitų ir saugumo.
Lapkričio 3 d. Irano valstybinė žiniasklaida pranešė apie penkis greitai vienas po kito nugriaudėjusius sprogimus Kešmo saloje Hormuzo sąsiauryje, o JAV spauda rašo, kad tai buvo naujausias slaptų amerikiečių smūgių epizodas Irane. Baltieji rūmai pirmadienį skelbė apie pažangą netiesioginėse derybose su Teheranu, kurios vyko per Katarą ir Pakistaną. Tas pats pranešimas pasirodė prieš pat JAV kadencijos vidurio rinkimus, o naftos kainos pirmadienį buvo kritusios daugiau nei septyniais procentais, nes rinkos tikėjosi konflikto atoslūgio. JAV centrinė vadavietė į AFP prašymą pakomentuoti neatsakė. (archyvai.lrt.lt)
Kodėl svarbu
Hormuzo sąsiauris yra pagrindinis naftos ir dujų eksportui naudojamas kelias, todėl bet kokie smūgiai prie Kešmo salos tiesiogiai veikia energijos kainas ir laivybos draudimo kaštus. Dėl to labiausiai nukenčia naftos prekybininkai, laivybos bendrovės ir regiono vartotojai, kurie sumoka už brangesnį kurą. (archyvai.lrt.lt)
Izraelio opozicijos blokas antradienį Herclijoje susitarė, kad į premjero postą rems buvusį kariuomenės vadą Gadi Eisenkotą ir sieks kuo greičiau sudaryti vyriausybę, kuri nušalintų Benjaminą Netanyahu. Penkių partijų lyderiai pareiškė, kad nauja dauguma turi užkirsti kelią dar vieniems rinkimams, o derybose iškart įstrigo klausimas dėl arabų sąrašų paramos. Izraelio prezidentas Isaacas Herzogas trečiadienį pradės konsultacijas su partijomis ir iki 2026 m. lapkričio 11 d. turės nuspręsti, kam patikėti mandatą formuoti kabinetą. Jei pirmasis kandidatas per 28 dienas nesurinks daugumos, prezidentas galės duoti antrą bandymą, o galutinis nesėkmės scenarijus reikštų parlamento paleidimą ir naujus rinkimus. (lrt.lt)
Kodėl svarbu
Arabų partijų balsai dabar tampa lemiami, nes be jų opozicijai sunku pasiekti 61 mandato ribą 120 vietų Knesete. Jei derybos žlugs, Izraelis gali vėl eiti į rinkimus, o tai atidėtų sprendimus dėl naujo ministro pirmininko, karo Gazos Ruože ir atsakomybės už spalio 7-osios išpuolį. (delfi.lt)
Sporto arbitražo teismas spalio 3 d. priėmė vienbalsį sprendimą, kuris atveria Rusijos rinktinei kelią į 2027 metų vyrų pasaulio ledo ritulio čempionatą Vokietijoje. Tarptautinė ledo ritulio federacija anksčiau buvo pratęsusi Rusijos izoliaciją dėl saugumo, tačiau teismas nusprendė, kad tokie nuogąstavimai nebuvo pakankamai įrodyti. Pirmasis turnyras, kuriam šis sprendimas turės tiesioginę įtaką, bus Kanadoje gruodžio 26 d. prasidedantis pasaulio jaunimo čempionatas. Vokietijos ledo ritulio federacija dabar svarsto, ar apskritai išlaikyti teisę rengti 2027 metų pirmenybes, o Švedijos bendrovė „AJ Produkter“ jau paskelbė boikotuosianti turnyrą ir traukianti savo vardą iš rėmėjų sąrašo. (tv3.lt)
Kodėl svarbu
Vokietijos ledo ritulio federacijai tai reiškia ne tik sportinį, bet ir finansinį bei organizacinį spaudimą. Jei rėmėjai ir dalis federacijų laikysis boikoto, gali augti saugumo ir renginio paruošimo išlaidos, o tai tiesiogiai palies čempionato biudžetą. (tv3.lt)
Volodymyras Zelenskis lapkričio 2 d. pareiškė, kad Ukraina vėl smogs Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, o spalio 30 d. Rusijos vicepremjeras Aleksandras Novakas patvirtino atakas prieš tris naftos perdirbimo gamyklas ir vieną dujų chemijos kompleksą. Lapkričio 1 d. Rusijoje taip pat pranešta apie naują dronų smūgį ir gaisrą NORSI gamykloje Kstove, Nižnij Novgorodo srityje. Pasak Ukrainos pusės, Kyjivas mėnesiui siūlė sustabdyti smūgius, jei Vašingtonas perduotų atitinkamas raketų sistemas. Tai vyksta po kelių savaičių spaudimo iš JAV dėl smūgių Rusijos energetikos objektams ir po laikino kampanijos pristabdymo, apie kurį spalio 30 d. pranešė Vakarų žiniasklaida. (klaipeda.diena.lt)
Kodėl svarbu
Rusijos naftos perdirbimo sektorius yra tiesiogiai svarbus karo logistikai ir degalų tiekimui. Nauji smūgiai gali didinti spaudimą degalų rinkai Rusijoje ir sustiprinti derybines karteles dėl JAV karinės paramos Ukrainai. (regionuzinios.lt)