Archyvinis leidimas
Lietuvos kariuomenė šiandien patvirtino, kad prie visuotinio šaukimo bus einama palaipsniui, o ne vienu sprendimu. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sakė, kad toks modelis galėtų startuoti nuo 2030 metų, jei tam bus pasirengta ir rizikos bus aiškiai suvaldytos. Ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius nurodė, kad klausimas bus svarstomas artimiausiame Valstybės gynimo tarybos posėdyje.
Vokietija šiandien dar kartą patvirtino, kad brigados perkėlimas į Lietuvą vyksta pagal grafiką po Nilo Hilmerio ir Broniaus Bieliausko susitikimo Berlyne. Iki metų pabaigos Lietuva tikisi sulaukti apie 2 tūkst. brigados karių ir civilių, o iki 2027 metų pabaigos jų skaičius turėtų siekti apie 5 tūkst. Rūdninkuose pirmasis nuolatinės bazės etapas artėja prie pabaigos, o antrajame tiesiami inžineriniai tinklai ir statomi nauji pastatai. Per pastarąją parą „Reuters“ pranešė, kad Pentagonas ragino Lietuvą, Latviją ir Estiją santūriau viešai kalbėti apie Rusijos grėsmę, tačiau viešų ženklų apie Baltijos šalių tono pokytį kol kas nėra.
Vidaus politikoje prezidentas Gitanas Nausėda paprašė Seimo pritarti Apeliacinio teismo teisėjo Viktoro Kažio atleidimui po galutinio nuosprendžio korupcijos byloje. Teisėjų taryba vakar nurodė du pagrindus: teisėjo vardą diskredituojantį poelgį ir įsiteisėjusį apkaltinamąjį nuosprendį, o jo įgaliojimai tebėra sustabdyti. Informacinėje erdvėje „Delfi“ apžvalga išskyrė naujas iš Maskvos ir Minsko sklindančias žinutes, kurios Lietuvą vaizduoja kaip agresorę ar silpną valstybę, o tarp naujų pavyzdžių minimas sulaikyto lietuvio parodytas „prisipažinimas“ Baltarusijos televizijoje.
Sveikatos srityje šią savaitę pristatyti ankstyvi duomenys rodo, kad plačiai vartojamas vaistas gali lėtinti dažnos vėžio formos plitimą. Lietuvai tai svarbu todėl, kad navikų genominių tyrimų prieinamumas tebėra netolygus, o pernaudotas vaistas galėtų greičiau atverti kelią labiau individualizuotam gydymui. Lietuvos chirurgas taip pat pristatė naują prostatos vėžio operacijos metodiką, po kurios po šešių mėnesių 94 proc. pacientų nebereikėjo įklotų. Rinkose auksas per pastarąją parą atpigo 0,7 proc. iki 4 038,49 JAV dolerio už unciją po to, kai Federalinis rezervų bankas paliko palūkanų normas nepakeistas.
šaltiniai: delfi.lt, vz.lt, lrt.lt, tv3.lt, 15min.lt, lrytas.lt
Visuotinis šaukimas yra sistema, kai privalomoji karo tarnyba taikoma iš esmės visiems nustatytos amžiaus grupės piliečiams, o ne tik daliai atrinktųjų. Praktikoje jo apimtį lemia įstatymai, sveikatos kriterijai, išimtys ir kariuomenės pajėgumai priimti šauktinius.
2026 m. spalio 30 d. Oleškuose pradėta humanitarinė operacija, o Ukrainos ombudsmenas Dmytro Lubinecas paskelbė, kad saugūs evakuacijos maršrutai jau parengti ir išminuoti. Pasak jo, į Rusijos okupuotą Chersono srities miestą vyko humanitarinės pagalbos kolona, o civiliams leista išvykti iki 14 val. vietos laiku. Pagal suderintą planą pagalba gyventojams turėjo būti pradėta dalyti po 14.30 val. Operaciją stebi Ukrainos ir Rusijos delegacijos, kurios spalio 29 d. buvo Armjanske, Kryme.
Kodėl svarbu
Oleškuose likę civiliai gauna retą galimybę palikti fronto linijos miestą ir gauti maisto bei vaistų. Kartu tai gali tapti didžiausia humanitarine operacija civiliams nuo plataus masto invazijos pradžios.
Kam naudinga
Laimi Oleškų civiliai ir humanitarinės pagalbos organizatoriai, o pralaimi miesto okupacinė valdžia ir Rusijos karinės pajėgos, kurios turi laikytis paliaubų.
Kas toliau
Lapkričio 1 d. 22.59 val. baigiasi paliaubų režimas Oleškų apylinkėse, todėl toliau svarbiausia bus, ar iki to laiko bus pilnai išgabenti norintys gyventojai ir pristatyta visa suplanuota pagalba.
Lietuvos kariuomenė spalio 30-ąją paskelbė, kad prie visuotinio jaunuolių šaukimo bus pereinama laipsniškai, o ne iš karto, praneša LRT. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas spalio 29-ąją sakė, kad toks modelis Lietuvoje būtų įmanomas nuo 2030 metų, tačiau jam reikia pasirengimo ir rizikų, susijusių su kariuomenės pajėgumais. Jis nurodė, kad valstybė jau dabar juda į platesnį šaukimą, nes mažėja jaunų žmonių skaičius ir auga spaudimas karinei sistemai. Premjeras Mindaugas Sinkevičius sako, kad klausimas bus svarstomas artimiausiame Valstybės gynimo tarybos posėdyje. (lrt.lt)
Kodėl svarbu
Didesnis šaukimas paveiktų 18–22 metų vaikinus, karo prievolės sistemą ir instruktorių bei infrastruktūros poreikį kariuomenėje. Jei modelis bus spartinamas, valstybė turės skirti daugiau pajėgų apmokymui ir apgyvendinimui, o ne tik kvotų didinimui. (archyvai.lrt.lt)
Teisėjų taryba pritarė siūlymui atleisti Lietuvos apeliacinio teismo teisėją Viktorą Kažį, kurio įgaliojimai dabar sustabdyti, ir patarti prezidentui kreiptis į Seimą dėl jo atleidimo. Kažys buvo nuteistas korupcijos byloje, o taryba nurodė dvi priežastis: teisėjo vardo pažeminimą ir įsiteisėjusį apkaltinamąjį nuosprendį. Prezidentas Gitanas Nausėda turi pateikti Seimui teikimą, nes būtent parlamentas turi pritarti Apeliacinio teismo teisėjo atleidimui. Tarybos sprendimas priimtas po to, kai prezidentas sustabdė Kažio įgaliojimus, kol bus baigta atleidimo procedūra.
Kodėl svarbu
Šis sprendimas tiesiogiai paveikia Apeliacinio teismo darbą, nes nuo jo priklauso, ar sustabdytas teisėjas išliks pareigose, ar bus galutinai pašalintas iš sistemos. Seimo pritarimas reikštų, kad korupcijos byloje nuteisto teisėjo statusas bus užbaigtas ir byla pereis iš laikino įgaliojimų sustabdymo į galutinį atleidimą.
Vokietijos gynybos ministerijos valstybės sekretorius Nilsas Hilmeris spalio 30 d. Berlyne po susitikimo su krašto apsaugos viceministru Broniumi Bieliausku sakė, kad Vokietijos brigados perkėlimas į Lietuvą vyksta pagal grafiką ir sklandžiai. Pasak jo, iki 2027 metų pabaigos Lietuvoje turėtų tarnauti apie 5 tūkst. karių ir civilių, o norinčių tarnauti Lietuvoje karių skaičius Vokietijoje auga. Viceministras nurodė, kad Rūdninkų kariniame poligone kuriamas karinis miestelis, kur pirmojo etapo darbai artėja prie pabaigos, o antrajame etape kyla pastatai ir inžineriniai tinklai. Iki šių metų pabaigos brigadoje planuojama apie 2 tūkst. karių ir civilių, o pilną operacinį pajėgumą ji turėtų pasiekti 2027 metais.
Kodėl svarbu
Tai lemia, kada Lietuva realiai gaus pilnai sukomplektuotą Vokietijos kovinį vienetą ir kokia apkrova teks Rūdninkų infrastruktūrai, gyvenamajam fondui bei vietos logistikai. Dalis karių atvyks su šeimomis, todėl svarbūs tampa ne tik kariniai, bet ir civiliniai priėmimo pajėgumai.
Spalio 30 d. „Reuters“ pranešė, kad Pentagono pareigūnai per pastarąsias savaites ragino kelias NATO šalis, tarp jų Lietuvą, Latviją ir Estiją, santūriau kalbėti apie Rusijos keliamą grėsmę. Šaltinių teigimu, Vašingtonas aiškino, kad dalis Europos pareiškimų dėl Maskvos silpnina bendrą saugumą žemyne. Tarp minimų pavyzdžių buvo Estijos premjero Kristeno Michalo rugsėjį pasakyti žodžiai, kad Vladimiras Putinas yra „žiurkė kampe“. Kol kas nėra viešai paskelbta, ar Baltijos šalys pakeis savo viešą komunikaciją po šių amerikiečių perspėjimų.
Kodėl svarbu
Baltijos valstybių gynybos ir užsienio politikos linijai tai reiškia spaudimą derinti viešą retoriką su Vašingtono vertinimu. Diplomatams ir kariškiams tai gali pakeisti, kaip Lietuva, Latvija ir Estija kalbės apie Rusiją NATO formatuose ir viešuose pareiškimuose.
Šią savaitę pristatyti ankstyvi tyrimo duomenys rodo, kad plačiai vartojamas vaistas gali sulėtinti vėžio plitimą. Tokių rezultatų jau sulaukė seniai žinomas preparatas, kuris gali būti pritaikytas onkologijoje. Lietuvoje onkologai jau seniau akcentavo, kad naviko genetiniai tyrimai ir taiklesnis gydymo parinkimas dar nėra plačiai prieinami, nors būtent jie leidžia tiksliau sudėlioti gydymo seką. Jei šie duomenys bus patvirtinti didesniuose klinikiniuose tyrimuose, gydymo įstaigos galėtų greičiau pereiti nuo bendrų schemų prie labiau individualizuoto gydymo. Tokiu atveju daugiausia keistųsi pacientų, kurių liga toli pažengusi, gydymo taktika ir vaistų pasirinkimas.
Kodėl svarbu
Pokytis svarbus pacientams, kurių liga jau yra išplitusi ir kuriems dabartinės gydymo schemos dažnai duoda ribotą naudą. Jei pasitvirtins, daliai jų galėtų atsirasti pigesnė alternatyva naujiems, brangiems vaistams.
Ukraina šiandien paprašė skubaus JT Saugumo Tarybos posėdžio po naujausių Rusijos smūgių Dniprui, Černihivui ir Kremenčukui. Per šias atakas žuvo 20 žmonių, dešimtys buvo sužeisti, o Ukrainoje paskelbta gedulo diena dėl aukų Dnipre, Černihive ir Poltavos srityje.
Rusija per naktį į spalio 30-ąją paleido į Ukrainą balistines raketas, keturias valdomas raketas Kh-59/69 ir 113 atakos dronų. Ukrainos oro gynyba iki 7.30 val. numušė arba nuslopino tris raketas ir 96 dronus, iš jų 71 reaktyvinį, o Kyjive žuvo vienas žmogus. Charkivo Osnovianskio rajone reaktyvinis dronas sukėlė gaisrą. Smūgiai paliko be elektros daugiau kaip 200 tūkst. žmonių Dnipropetrovsko srityje, o be tiekimo dar liko vartotojų Kyjive bei Kyjivo, Zaporižios ir Charkivo srityse.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė, kad per pastarąją parą Rusija neteko dar 1 590 karių, o bendri Ukrainos skelbiami nuostoliai nuo 2022 metų vasario siekia apie 1 586 500. Štabo suvestinėje taip pat nurodyta, kad per parą sunaikinti du Rusijos orlaiviai, 21 artilerijos sistema ir vienas tankas, o spalio mėnesio karių nuostoliai vakar jau buvo pasiekę 49 040. Maskvoje Vladimiras Putinas vakar pareiškė, kad Baltijos jūroje neturi būti kliūčių laivybai, ir įspėjo, kad peržengus įtampos ribą laimėtojų nebus.
Rusijos okupuotuose Oleškuose šiandien pradėta humanitarinė evakuacija per vietines paliaubas. Į miestą įvažiavo 25 autobusų ir kelių greitosios pagalbos automobilių vilkstinė, o paliaubos šiame ruože galioja iki lapkričio 1 dienos 22.59 val. Europos prekybos centrų rinka pirmąjį 2026 metų pusmetį rodė atsigavimą: augo lankytojų srautai, pardavimai ir užimtumas, o „Savills“ duomenimis, 2025 metais pagrindinių centrų vakansija sumažėjo nuo 9,7 iki 9,1 proc.
šaltiniai: vz.lt, delfi.lt, lrt.lt, tv3.lt, 15min.lt
JT Saugumo Taryba yra 15 narių Jungtinių Tautų institucija, atsakinga už tarptautinę taiką ir saugumą. Ji gali priimti privalomas rezoliucijas, taikyti sankcijas ir įgalioti tarptautines misijas.
Spalio 30-osios naktį Rusija prieš Ukrainą paleido balistines raketas, keturias valdomas raketas „Kh-59/69“ ir 113 smogiamųjų dronų. Oro gynyba iki 7.30 val. numušė arba slopino tris raketas ir 96 dronus, tarp jų 71 reaktyvinį droną. Per ataką Kyjive žuvo vienas žmogus, o kituose regionuose buvo apgadinta energetikos ir geležinkelių infrastruktūra. Charkive reaktyvinis dronas pataikė į Osnovianskio rajoną ir sukėlė gaisrą. (hromadske.ua)
Kodėl svarbu
Kyjivo gyventojams ir infrastruktūros darbuotojams tai reiškia dar vieną naktį su žuvusiu žmogumi ir žala energetikos bei geležinkelių tinklui, kurio atstatymas tiesiogiai veikia šildymą ir susisiekimą. Reaktyvinių dronų naudojimas rodo, kad oro gynybai tenka perimti greitesnius taikinius, kurie lengviau praslysta pro įprastas gynybos priemones. (hromadske.ua)
Kam naudinga
Laimi Ukrainos oro gynybos daliniai, geležinkelių ir energetikos avarinės tarnybos, o pralaimi Rusijos dronų ir raketų smūgius patyrę Kyjivo, Charkivo ir kitų regionų gyventojai. (hromadske.ua)
Kas toliau
Ukrainos oro pajėgos vėliau šiandien paskelbs galutinį nakties smūgio vertinimą, o vietos valdžia turi patvirtinti visą žalą energetikos ir geležinkelių objektams. (hromadske.ua)
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas spalio 30 d. ryte pranešė, kad per pastarąją parą Rusija neteko 1 590 karių, o bendri jos nuostoliai nuo 2022 m. vasario 24 d. pasiekė apie 1 586 500 žmonių. Tą pačią dieną jis paskelbė, kad spalį Rusijos kariuomenė jau patyrė 49 040 personalo netekčių iki spalio 29 d., ir tai yra didžiausias mėnesio skaičius nuo plataus masto invazijos pradžios. Generalinis štabas taip pat nurodė, kad per parą buvo sunaikinti du lėktuvai, 21 artilerijos sistema ir vienas tankas.
Kodėl svarbu
Didėjant Rusijos nuostoliams, Kyjivas lengviau palaiko argumentą Vakarų sostinėms dėl tolesnio karinės pagalbos masto ir tempų. Tai kartu reiškia didesnį spaudimą Rusijos mobilizacijos sistemai, karininkų rezervui ir gynybos pramonei.
Spalio 30 d. po Rusijos smūgių centrinėje Dnipropetrovsko srityje be elektros liko daugiau kaip 200 tūkst. žmonių, o Dnipro mieste rytą fiksuotas platus tiekimo sutrikimas. Ukrainos oro pajėgos nurodė, kad naktį į kelis regionus buvo paleistos balistinės raketos ir bepiločiai orlaiviai, o „Ukrenergo“ pranešė apie elektros neturinčius vartotojus Kyjive, Kyjivo, Dnipropetrovsko, Zaporižios ir Charkivo srityse. Dnipropetrovsko srities administracija teigė, kad energetikai jau atnaujino tiekimą daugumai atjungtų vartotojų, bet dalis klientų ryte tebebuvo be elektros. (15min.lt)
Kodėl svarbu
Tūkstančiai namų ūkių, ligoninės ir vietos verslas lieka priklausomi nuo generatorių ir rezervinių tinklų, kai atjungimai tęsiasi ir temperatūra krenta. Energetikos gedimai prieš žiemą didina spaudimą vandens tiekimui, šildymui ir pramonės gamybai rytinėje Ukrainoje. (mezha.net)
Vladimiras Putinas spalio 29 d. Maskvoje pareiškė, kad Rusija remia pastangas atkurti santykius su Europos valstybėmis ir nenori karo su Europa. Jis taip pat pasakė, kad Baltijos jūroje neturi būti kliūčių laivybai, o bandymai riboti susisiekimą galėtų sukelti padėtį, panašią į neramumus Hormūzo sąsiauryje. Kremliaus vadovas pridūrė, kad jei įtampa nueis per toli, „nugalėtojų nebus“. Jo žinutė nuskambėjo po pastarosiomis savaitėmis sustiprėjusių NATO pratybų Baltijos jūros regione ir įtemptų diskusijų dėl Rusijos laivų bei „šešėlinio laivyno“ veiklos.
Kodėl svarbu
Baltijos jūros laivybos apribojimai smogtų krovinių vežėjams, draudikams ir energetikos bendrovėms, kurios priklauso nuo saugių maršrutų tarp Šiaurės Europos uostų. Bet koks griežtesnis atsakas į Rusijos laivus didintų riziką prekybai tarp Suomijos, Švedijos, Vokietijos ir Baltijos šalių.
Ukraina 2026 m. spalio 30 d. paprašė sušaukti skubų JT Saugumo Tarybos posėdį po naujausių Rusijos smūgių Dniprui, Černihivui ir Kremenčukui. Per šias atakas žuvo 20 žmonių, dar dešimtys buvo sužeisti, o Ukrainoje paskelbta gedulo diena dėl Dnipre, Černihive ir Poltavos srityje žuvusiųjų. Kyjivas siekia, kad Taryba svarstytų atsaką į smūgius, kurie vėl taikėsi į Ukrainos miestus ir infrastruktūrą. (newsukraine.rbc.ua)
Kodėl svarbu
Ukrainos civiliai ir miesto infrastruktūra lieka pagrindinis smūgių taikinys, todėl kiekvienas toks posėdis skirtas bandymui sutelkti tarptautinį spaudimą dėl smūgių nutraukimo ir civilinių aukų mažinimo. Jei Taryboje atsiras bendras pareiškimas ar rezoliucijos projektas, tai gali sustiprinti diplomatines priemones prieš Maskvą. (newsukraine.rbc.ua)
Spalio 30 d. į Rusijos okupuotus Oleškus atvyko 25 autobusų ir kelių greitosios pagalbos automobilių vilkstinė, kad pristatytų maisto, vaistų ir išgabentų gyventojus, norinčius palikti miestą. Spalio 29 d. buvo baigti humanitariniam maršrutui skirti išminavimo darbai, o vietoje pradėjo dirbti Ukrainos delegacija, koordinuojanti evakuaciją ir pagalbos dalijimą. Paliaubos Oleškų apylinkėse galioja nuo spalio 27 d. ir turi baigtis lapkričio 1 d. 22.59 val. Evakuacija skirta daugiausia pagyvenusiems žmonėms, kurie neturi galimybių išvykti patys. (15min.lt)
Kodėl svarbu
Oleškų gyventojams tai yra pirmas realus langas gauti maisto, vaistų ir saugų išvykimą iš fronto zonos. Jei paliaubos išsilaikys iki lapkričio 1 d. vakaro, pagalba pasieks daugiau žmonių, kurių dalis jau kelias dienas laukė evakuacijos. (15min.lt)
JAV kadencijos vidurio rinkimuose iki šiandien iš anksto jau balsavo 47,9 mln. žmonių. Floridos universiteto Rinkimų laboratorija nurodo, kad svyruojančiose valstijose aktyvumas ypač didelis, o registruotų demokratų balsų kol kas daugiau nei respublikonų. Teksase iki trečiadienio iš anksto balsavo daugiau kaip 6,3 mln. rinkėjų, palyginti su 4,2 mln. tuo pačiu metu prieš ketverius metus.
Atlantoje šiandien susitiko G20 šalių diplomatai, o Rusijos ir Kinijos dalyvavimas vėl išryškino gilius nesutarimus dėl karų ir prekybos. Donaldas Trumpas pakvietė Vladimirą Putiną į gruodžio viršūnių susitikimą Majamyje, o Europos sąjungininkai kritikuoja Vašingtoną dėl sušvelnintų sankcijų Maskvai ir laikinai apribotos logistinės bei žvalgybinės paramos Ukrainai. Buvęs NATO pajėgų Europoje vadas Philipas Breedlove'as vakar LRT sakė, kad Vladimiras Putinas nesustos, kol nebus sustabdytas, ir paragino Aljansą svarstyti griežtesnį atsaką po kibernetinių atakų, sabotažo, dronų incidentų NATO oro erdvėje ir melagingų pranešimų Vokietijos oro uostuose. Pietų Ukrainoje per pastarąją parą Rusijos pajėgos toliau perkėlė techniką Chersono kryptimi, nors paliaubos prie Oleškų galioja iki lapkričio 1 d. 22.59 valandos.
„Binance“ šiandien pranešė tirianti saugumo incidentą, galintį paveikti apie 6,3 mlrd. JAV dolerių vertės turtą, ir sustabdė lėšų išėmimą. Birža nurodė jau įšaldžiusi daugiau kaip 2,5 mlrd. dolerių, o „Tether“ pranešė užblokavusi dar apie 1,6 mlrd. dolerių, susijusių su byla. JAV blokų grandinės analizės bendrovė TRM vėliau šią ataką susiejo su Šiaurės Korėjos grupe „TraderTraitor“. Hormuzo sąsiauryje Irano ginkluotosios pajėgos šiandien paskelbė, kad ant minų užplaukę užsidegė keturi tanklaiviai, o britų UKMTO patvirtino degantį laivą maždaug už 46 kilometrų į šiaurės rytus nuo Chasabo Omane.
šaltiniai: vz.lt, delfi.lt, lrt.lt, lrytas.lt, tv3.lt, 15min.lt
G20 yra 19 valstybių ir Europos Sąjungos forumas, kuriame derinama pozicija dėl pasaulio ekonomikos, prekybos ir geopolitikos. Grupė vienija didžiausias išsivysčiusias ir kylančias ekonomikas.
Į Atlantą spalio 30 d. susirinko didžiųjų 20 ekonomikų diplomatų komanda, tarp jų Rusijos ir Kinijos atstovai, o susitikimo fone tvyro įtampa dėl Ukrainos karo ir prekybos ginčų. JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra pakvietęs Vladimirą Putiną į gruodį Majamyje vyksiantį G20 viršūnių susitikimą, tačiau dar neaišku, ar jis kvietimą priims. Europos sąjungininkai nerimauja dėl Vašingtono sprendimo sušvelninti kai kurias sankcijas Maskvai ir laikinai apriboti logistinę bei žvalgybinę paramą Ukrainai. Reuters nurodo, kad toks žingsnis gali komplikuoti G20 Vakarų dalyvių poziciją ir kelti politinį triukšmą pačiam Trumpui prieš lapkričio rinkimus. (apnews.com)
Kodėl svarbu
Ukrainai ir jos rėmėjams svarbu, kad G20 forumas gali tapti vieta, kur Vakarų valstybių spaudimas Maskvai susilpnėja, jei JAV kursas ir toliau bus švelninamas. Tai veikia ir Europos saugumą, nes sprendimai dėl sankcijų, žvalgybos ir logistikos tiesiogiai keičia karo Ukrainoje kaštus. (investing.com)
Kam naudinga
Naudos gauna Kremlius ir Rusijos derybininkai, kuriems atsiveria daugiau diplomatinės erdvės, o nuostolį patiria Ukraina ir Europos vyriausybės, siekiančios griežtesnio spaudimo Maskvai. (apnews.com)
Kas toliau
Artimiausias konkretus etapas yra gruodžio G20 viršūnių susitikimas Majamyje, kur paaiškės, ar Vladimiras Putinas atvyks ir ar Trumpas su juo susitiks. (investing.com)
Spalio 29 dieną „Bild“, remdamasis Ukrainos kariškiais, pranešė, kad Rusijos pajėgos pasinaudojo paliaubomis Oleškų apylinkėse ir telkia techniką Chersono kryptimi. Miške prie Radensko kaimo fiksuotos „Grad“ sistemos, Holos Prystanės apylinkėse matomas sunkvežimių judėjimas, o dronų padaliniai keliami arčiau Dniepro. Paliaubos, galiojančios iki lapkričio 1 dienos 22.59 val., buvo sutartos humanitarinei misijai ir civilių evakuacijai, kuri planuojama pradėti spalio 31 dieną. (lrt.lt)
Kodėl svarbu
Chersono srities civiliai nuo spalio 31 dienos gali gauti galimybę išvykti saugiu koridoriumi, bet bet koks pajėgų telkimas prie Dniepro kelia grėsmę humanitarinei misijai ir evakuacijos maršrutui. Jei ugnies nutraukimas žlugtų, pirmiausia nukentėtų Oleškų, Holos Prystanės ir Chersono gyventojai, kuriems dabar atsivėrė trumpa saugesnio judėjimo atkarpa. (delfi.lt)
„Binance“ spalio 30 d. pranešė, kad tiria galimą saugumo incidentą, o bendrovės vertinimu paveikta apie 6,3 mlrd. dolerių vertės turto. Dėl tyrimo laikinai sustabdyti išėmimai, o įšaldyta daugiau kaip 2,5 mlrd. dolerių. Bendrovė nurodė, kad naudotojų lėšos yra saugios, ir teigė bendradarbiaujanti su grandinės analizės įmonėmis bei teisėsauga, kad būtų atsektas ir užšaldytas dar daugiau turto. Kriptovaliutų bendrovė „Tether“ taip pat paskelbė įšaldžiusi apie 1,6 mlrd. dolerių, susijusių su šia byla. JAV blokų grandinės analizės bendrovė „TRM“ vėliau nurodė, kad ataka gali būti siejama su Šiaurės Korėjos grupuote „TraderTraitor“. (lrt.lt)
Kodėl svarbu
Kriptovaliutų rinkai tai reiškia laikino likvidumo sutrikimo riziką, nes sustabdžius išėmimus dalis klientų negali judinti lėšų. Didžiausią spaudimą jaučia „Binance“ klientai ir likvidumo tiekėjai, o nuostolius bandanti dengti bendrovė prisiima didelę finansinę ir reputacinę naštą. (apnews.com)
2026 m. spalio 29 d. „Binance“ pranešė, kad jos sistemose aptikta 6,3 mlrd. JAV dolerių vertės saugumo problema, susijusi su kriptovaliutų turto judėjimu per biržą. Bendrovė nurodė, kad darbuotojai sekė atakos kelią per pažeistą kompiuterį ir kad dalis lėšų jau buvo sustabdyta bendradarbiaujant su blokų grandinės partneriais. „Tether“ įšaldė apie 1,57 mlrd. JAV dolerių, o „Circle“ sustabdė daugiau kaip 800 mln. JAV dolerių vertės lėšų, susijusių su incidentu. „Binance“ teigia, kad klientų turtas saugus, o nuostolius bendrovė padengs pati.
Kodėl svarbu
Incidentas gali stipriai paveikti pasitikėjimą didžiausiomis kriptovaliutų platformomis, nes per vieną ataką buvo paliesta suma, prilygstanti kelių metų dydžio sektoriaus nuostoliams. Jei bus patvirtinta, kad dalis turto dingo galutinai, spaudimas teks ne tik „Binance“, bet ir stabiliųjų kriptovaliutų emitentams bei biržų saugumo standartams.
JAV kadencijos vidurio rinkimuose iki spalio 30 d. buvo atiduota 47,9 mln. balsų, o tai yra rekordinis ankstyvo balsavimo skaičius per šio tipo rinkimus. Remiantis Floridos universiteto Rinkimų laboratorijos duomenimis, aktyvumas ypač augo svyruojančiose valstijose, o registruotų demokratų balsų buvo daugiau nei respublikonų. Teksase iki trečiadienio iš anksto balsavo daugiau kaip 6,3 mln. rinkėjų, palyginti su 4,2 mln. tuo pačiu metu prieš ketverius metus. Pagrindinis balsavimo terminas yra lapkričio 3 d., kai paaiškės, ar ankstyvas demokratų pranašumas išliks, nes respublikonai tradiciškai stipriau balsuoja rinkimų dieną.
Kodėl svarbu
Ankstyvas rekordas rodo, kad kova dėl Kongreso daug kur jau įsijungė pilnu tempu, o tai gali pakeisti kampanijų paskutinės savaitės strategiją ir lėšų paskirstymą svyruojančiose valstijose. Jei demokratų persvara ankstyvame balsavime išsilaikys, ji gali padėti kandidatams į Senatą ir Atstovų Rūmus ten, kur sprendžiami kelių mandatų likimai.
2026 m. spalio 30 d. Irano ginkluotosios pajėgos paskelbė, kad Hormuzo sąsiauryje ant minų užplaukę užsidegė keturi tanklaiviai. Pirmuosius tris laivus Irano islamo revoliucijos gvardijos korpusas sieja su neleistinu pietiniu maršrutu, o ketvirtas laivas užsidegė į rytus nuo sąsiaurio veikdamas ribotoje ir pavojingoje zonoje. Irano pareiškime teigiama, kad pirmieji trys tanklaiviai buvo išjungę radarų ir navigacijos sistemas, o Jungtinės Karalystės jūrų prekybos operacijų agentūra tą pačią dieną pranešė apie degantį laivą maždaug už 46 kilometrų į šiaurės rytus nuo Chasabo Omane. (lrt.lt)
Kodėl svarbu
Hormuzo sąsiauris tebėra svarbiausias naftos ir dujų tranzito taškas, todėl bet koks jo užtvėrimas ar priverstinis laivybos sulėtinimas tiesiogiai kelia tiekimo riziką Europai ir Azijai. Jei laivybos ribojimai išsilaikys, pirmiausia spaudimas didės naftos perdirbimo bendrovėms, laivybos draudikams ir degalų pirkėjams. (lrt.lt)