Archyvinis leidimas
Hanwha Aerospace šiandien sutarė su KMT, „Cosmos Construction“, „T&G Lithuania“ ir „Nortal“ dėl oro gynybos sistemų gamybos ir integracijos Lietuvoje. Pietų Korėjos grupė nurodė, kad siekia ilgalaikio technologijų perdavimo ir vietinės priežiūros per visą 40 mm ratinės zenitinės sistemos gyvavimo ciklą.
Krašto apsaugos ministerija paskelbė, kad išplėsta Šiaulių aviacijos bazė galėtų rotaciniu principu priimti 500–750 NATO karių. Ministerija skaičiuoja, kad 500 karių misija regionui per metus sukurtų apie 65,5 mln. eurų ekonominį poveikį, palyginti su 24,6 mln. eurų iš dabartinės 200 karių rotacijos. Bazė taip pat ruošiama penktos kartos naikintuvams, o darbai turi būti baigti 2028 metų antrąjį pusmetį.
Lietuvos kariuomenė perėjo prie naujos Modernaus kario programos, kuriai iki 2031 metų kasmet numatoma apie 200 mln. eurų. Vieno kario komplektas kainuoja 28–39 tūkst. eurų ir apima ginkluotę, optiką, balistinę apsaugą, ryšio bei CBRN apsaugos priemones. Klaipėdos regione baigėsi didžiausios komendantinės pratybos, kuriose tikrintas šalies pasirengimas grėsmėms.
Lietuvos stipriausi ugniagesiai šiandien Las Vegase pasaulio čempionatą baigė su 43 medaliais, iš jų 15 aukso. 22 narių komanda bendroje įskaitoje nusileido tik JAV ir Kanadai, apgynė pernai Dalase laimėtus pasaulio titulus, o vyrų rinktinė komandų įskaitą laimėjo trečią kartą iš eilės. Generalinė prokuratūra pranešė, kad paramediko nužudymo byla toliau bus tiriama Panevėžyje, o ministrui Valiui Santaros klinikose atliekami tyrimai po pablogėjusios savijautos.
šaltiniai: delfi.lt, vz.lt, 15min.lt, lrytas.lt, lrt.lt, tv3.lt
Tai nuolatinė NATO taikos meto misija, kai sąjungininkų naikintuvai saugo valstybių oro erdvę, jei jos pačios neturi tam pakankamų pajėgumų. Baltijos šalyse ši misija vykdoma rotacijos principu iš Šiaulių ir kitų regiono bazių.
Latvijos pasieniečiai 2026-10-26 paprašė politikų keisti įstatymus, kad prie Baltarusijos sienos galėtų iš karto šauti į įsibrovėlius, jeigu kyla grėsmė, po kelių išpuolių prieš tvorą ir po išpuolio prieš latvių karius pasienyje. Pasieniečiai aiškina, kad vanduo jų nestabdo, todėl vien fizinės kliūtys nebeužtikrina sienos apsaugos. Dabar sprendimas priklauso nuo politikų, kurie turės apsispręsti, ar išplėsti pareigūnų galias naudoti ginklą pasienyje.
Kodėl svarbu
Tai keistų pasienio pareigūnų veikimo ribas ir galėtų paveikti tiek migrantus, tiek vietos bendruomenes prie Baltarusijos sienos, kur incidentai jau verčia peržiūrėti apsaugos modelį. Jei Seimas Rygoje pritars, pareigūnams atsiras daug platesnės teisės naudoti ginklą.
Kam naudinga
Laimėtų Latvijos pasieniečiai ir saugumo institucijos, o labiausiai pralaimėtų į Baltarusijos sieną besibraunantys asmenys.
Kas toliau
Latvijos politikai turės nuspręsti, ar keisti teisės aktus dėl šaunamosios jėgos naudojimo pasienyje.
Praėjusią savaitę NATO naikintuvai du kartus kilo virš Baltijos šalių ir atpažino du Rusijos SU-30SM orlaivius, skridusius tarptautine oro erdve iš Kaliningrado srities ir atgal. Abu lėktuvai skrido be skrydžio planų, be įjungtų radiolokacinių atsakiklių ir nepalaikydami ryšio su regioniniu skrydžių valdymo centru. Tokiais atvejais NATO oro policijos pajėgos juos perima, kad nustatytų orlaivius ir užtikrintų skrydžių saugą regione. Šie skrydžiai vyko prie Baltijos valstybių oro erdvės, kurią NATO gina nuolatine oro policijos misija.
Kodėl svarbu
Tai tiesiogiai paliečia Baltijos oro gynybos budėjimą ir civilinės aviacijos saugą, nes neidentifikuoti kariniai orlaiviai gali trikdyti oro eismą prie Lietuvos, Latvijos ir Estijos sienų. Tokie perėmimai taip pat rodo, kiek resursų NATO turi skirti nuolatinei regiono oro kontrolei.
Spalio 26 d. Las Vegase Lietuvos stipriausiųjų ugniagesių gelbėtojų komanda baigė pasaulio čempionatą ir iškovojo 43 medalius: 15 aukso, 15 sidabro ir 13 bronzos. Varžybose dalyvavo 22 Lietuvos ugniagesiai, o pagal medalių skaičių lietuvius aplenkė tik JAV ir Kanados sportininkai. Komanda apgynė pernai Dalase iškovotus pasaulio čempionų titulus, o vyrų rinktinė trečius metus iš eilės laimėjo geriausios komandos įskaitą. Šį vakarą ekipa turėtų grįžti į Vilnių 18.05 val.
Kodėl svarbu
Ugniagesių gelbėtojų sportas Lietuvoje gauna matomumą ir motyvaciją savivaldybių priešgaisrinėms tarnyboms, kurios remiasi tais pačiais pareigūnais. Tokie rezultatai stiprina šių tarnybų prestižą ir padeda pritraukti daugiau dėmesio jų fiziniam rengimui bei įrangai.
Pietų Korėjos bendrovė „Hanwha Aerospace“ pirmadienį, 2026 m. spalio 26 d., paskelbė pasirašiusi susitarimo memorandumus su keturiomis Lietuvos įmonėmis dėl oro gynybos sistemų gamybos ir integravimo. Sutartys apima keturias kryptis, susijusias su 40 mm ratine zenitine artilerijos sistema: KMT nagrinės sistemos montavimą į transporto priemones, „Cosmos Construction“ ir „T&G Lithuania“ gamins bokštelio korpusą ir kabelius, o „Nortal“ integruos vadovavimo ir valdymo sistemas į NATO tinklus. „Hanwha Aerospace“ teigia siekianti ilgalaikių pramoninių partnerysčių, technologijų perdavimo ir vietinės priežiūros per visą gyvavimo ciklą. Bendrovė praėjusį penktadienį Vilniuje pristatė savo technologijas, aptarė bendradarbiavimą su Lietuvos verslu ir tapo LGSPA nare. (lrt.lt)
Kodėl svarbu
Lietuvos gynybos pramonei tai suteikia galimybę įeiti į oro gynybos sistemų tiekimo grandinę, o ne vien likti subrangove bendruose projektuose. Jei memorandumas virs sutartimis, naudą pajus metalo apdirbimo, transporto priemonių įrangos ir programinės įrangos sektoriai, o darbo bus mažiau importuota iš užsienio. (lrt.lt)
Krašto apsaugos ministerija spalio 26 d. pranešė, kad išplėtus Šiauliuose esančią Karinių oro pajėgų aviacijos bazę joje rotacijos principu bus galima priimti 500–750 NATO karių. Ministerija skaičiuoja, kad 500 karių misija Lietuvai galėtų sukurti apie 65,5 mln. eurų metinį ekonominį poveikį, o dabar 200 karių rotacinės misijos poveikis siekia apie 24,6 mln. eurų. KAM teigia, kad bazė taip pat bus pritaikoma penktos kartos naikintuvams. Ministerija nurodo, kad tai numatyta padaryti iki 2028 metų antrosios pusės.
Kodėl svarbu
Šiaulių regione naudą pajus viešbučiai, maitinimo įstaigos ir paslaugų tiekėjai, kurių apyvarta siejasi su sąjungininkų rotacija. Didžiausią sąnaudų naštą turės Krašto apsaugos ministerija ir NATO finansavimo mechanizmai, nes infrastruktūrai reikės didelių investicijų.
Lietuvos banko ir LRT ekonomistai pabrėžia, kad rugsėjį Lietuvoje metinė infliacija siekė 6,1 proc., kai euro zonoje ji buvo 3,8 proc., arba beveik perpus mažesnė. Jie aiškina, kad kainas čia labiausiai kelia atlyginimų augimas, paslaugų brangimas, mokesčių pokyčiai ir energetikos kainos. Finansų ministerija rugsėjį padidino šių metų infliacijos prognozę iki 5 proc., o kitų metų prognozę iki 3,3 proc. Jei energija ir maistas išliks brangūs, kainų spaudimas rudenį gali užsitęsti, bet ekonomistai nemato pagrindo grįžti prie ankstesnių dviženklių šuolių. (15min.lt)
Kodėl svarbu
Brangesnės paslaugos, degalai ir šildymas tiesiogiai mažina gyventojų perkamąją galią, o labiausiai tai jaučia mažesnes pajamas gaunantys namų ūkiai. Didesnė infliacija taip pat apsunkina verslų kaštų planavimą, ypač vidaus paslaugų sektoriuje, kur darbo užmokestis sudaro didelę kainos dalį. (lrt.lt)
Odesos srityje Rusija du kartus smogė tai pačiai vietai, kol gelbėtojai dar gesino po naktinės atakos kilusį gaisrą. Per pirmą smūgį sunaikintas pramonės objektas, apgadinti keturi garažai, sudegė automobilis, o per antrą buvo kliudyta ugniagesių technika. Tačiau daugiau kaip 50 gelbėtojų spėjo pasitraukti.
Zaporižioje sekmadienio rytą Rusijos ataka sužeidė 30 metų moterį ir 61 metų vyrą. Smūgis apgadino privačius namus, automobilius ir komercinį pastatą, o vienoje vietoje kilo gaisras. Pavlohrade per Rusijos drono smūgį žuvo vienas žmogus.
Ukraina per pastarąsias dvi dienas tęsė smūgius Rusijos karinei logistikai ir pramonei, įskaitant penktadienio dronų ataką prieš „Tolyattikauchuk“ chemijos gamyklą Samaros srityje. Sverdlovsko srityje nuo bėgių nuriedėjo 20 krovininio traukinio vagonų, užsidegė septynios degalų cisternos, o krovininių traukinių eismas ruože buvo sustabdytas. Jurijus Ihnatas šiandien sakė, kad Ukraina „Patriot“ sistemas dabar naudoja kaip judrią pasalų gynybą ir dažniau leidžia po vieną raketą vienam taikiniui. Volodymyras Zelenskis yra sakęs, kad Ukraina per mėnesį gauna tik 12 „Patriot“ raketų.
NATO pakėlė naikintuvus po to, kai netoli Baltijos šalių buvo pastebėti Rusijos kariniai orlaiviai. Nuo rugsėjo aljansas regione taiko oro gynybos laikyseną, o misiją iš Šiaulių šiuo metu vykdo Italijos kontingentas. Danijoje tinklų operatoriai perspėjo, kad elektros perdavimo pajėgumų stoka gali tęstis metus, nes duomenų centrų, energetikos projektų ir baterijų saugyklų paraiškos viršija galimybes. Ostine Kimi Antonelli laimėjo JAV „Grand Prix“ daugiau kaip 15 sekundžių persvara prieš Charles'į Leclercą ir dabar pirmauja „Formulės 1“ įskaitoje 123 taškais, likus penkiems etapams.
šaltiniai: vz.lt, delfi.lt, tv3.lt, lrytas.lt, lrt.lt, 15min.lt
„Patriot“ yra JAV sukurta tolimojo nuotolio oro ir priešraketinės gynybos sistema, skirta naikinti lėktuvus, sparnuotąsias ir kai kurias balistines raketas. Sistemą sudaro radaras, valdymo punktas ir paleidimo įrenginiai su perėmimo raketomis.
Rusijos kariškiai spalio 26-osios rytą smogė Zaporižiai, o per ataką sužeista 30-metė moteris ir 61 metų vyras, pranešė Zaporižios srities administracijos vadovo pareigas einantis Mychaila Semikinas. Smūgio vietose apgadinti privatūs namai, automobiliai ir komercinis pastatas, vienoje vietoje kilo gaisras. Pareigūnas nurodė, kad žalos mastas dar tikslinamas. Zaporižios srityje tai jau ne pirmas pastarųjų dienų išpuolis, nes spalio 23 dieną rusų smūgis Velynyjanke sužeidė dvi moteris. (pravda.com.ua)
Kodėl svarbu
Zaporižios gyventojams tai reiškia dar vieną smūgį civilinei infrastruktūrai, kuri jau patiria nuolatinius apšaudymus. Tokie išpuoliai verčia gelbėtojus ir medikus dirbti prie gyvenamųjų kvartalų, o vietos verslui tenka skaičiuoti naujus nuostolius. (pravda.com.ua)
Kam naudinga
Laimi Rusijos karinė spaudimo kampanija, o nuostolius patiria Zaporižios civiliai gyventojai, smulkusis verslas ir vietos gelbėjimo tarnybos. (pravda.com.ua)
Kas toliau
Semikinas artimiausiu metu turi patikslinti atakos padarinius ir sužeistųjų būklę, o gelbėtojai turi užbaigti apgadintų vietų apžiūrą bei gaisro padarinių likvidavimą. (pravda.com.ua)
2026 m. spalio 26 d. Rusijos pajėgos Odesos srityje du kartus smogė vietai, kurioje gaisrą nuo naktinės atakos gesino gelbėtojai. Per smūgius buvo sunaikintas pramonės objektas, o kitoje vietoje apgadinti keturi garažai ir sudegė lengvasis automobilis. Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba nurodė, kad gelbėtojai spėjo pasislėpti ir nenukentėjo, tačiau buvo apgadinta gaisrų gesinimo ir gelbėjimo technika. Įvykio vietose dirbo daugiau kaip 50 gelbėtojų. (tv3.lt)
Kodėl svarbu
Odesos srityje dirbantys ugniagesiai ir gelbėtojai dabar turi vykdyti darbus su pažeista technika, o tai lėtina gaisrų likvidavimą ir žalų vertinimą. Smūgiai į tą pačią vietą kelia papildomą riziką pramonės objektams ir gyvenamajai infrastruktūrai aplink juos. (tv3.lt)
Spalio 24 d. Ukrainos dronai smogė Rusijos Samaros srities Toljačio mieste veikiančiai chemijos įmonei „Toljattikaučuk“, o virš teritorijos kilo dūmai. 15min prie šios temos nurodė, kad ataka įvyko po pastarųjų smūgių Rusijos energetikos ir pramonės objektams, kuriuos Kyjivas tęsia jau kelis mėnesius. Anksčiau Ukrainos smūgiai Rusijoje buvo nukreipti ir į naftos perdirbimo gamyklas, kurios tiekia kurą kariuomenei ir kariniam pramoniniam kompleksui. Ukraina toliau taikosi į objektus, nuo kurių priklauso Rusijos karo logistika ir pramonės grandinės. (15min.lt)
Kodėl svarbu
Nukentėjo Rusijos chemijos ir kuro tiekimo grandinė, kuri aprūpina karo pramonę ir ginkluotąsias pajėgas. Kartojantis tokiems smūgiams, Maskvai tenka skirti daugiau išteklių gamyklų apsaugai ir remontui, o tai didina spaudimą tiekimui. (lrt.lt)
NATO oro gynybos misijos naikintuvai Baltijos šalyse buvo pakelti po to, kai prie regiono buvo pastebėti Rusijos kariniai orlaiviai, skridę tarptautinėje oro erdvėje. Lietuvos kariuomenė ir Krašto apsaugos ministerija pastaraisiais mėnesiais nurodė, kad tokių skrydžių daugiausia fiksuojama virš Baltijos jūros ir prie Kaliningrado srities, o dalis jų vyksta be įjungtų atpažinimo atsakiklių arba be skrydžio plano. NATO nuo rugsėjo Baltijos šalyse taiko oro gynybos, o ne vien oro policijos modelį, todėl sąjungininkų lėktuvai gali reaguoti greičiau ir veikti plačiau nei anksčiau. Lietuvoje misiją dabar vykdo Italijos kontingentas iš Šiaulių aviacijos bazės.
Kodėl svarbu
Baltijos šalių oro erdvės stebėjimas tiesiogiai veikia civilinę aviaciją, nes greiti reagavimo veiksmai mažina riziką skrydžių maršrutams ir oro uostų darbui. Tai taip pat svarbu Lietuvos ir kaimynių gynybai, nes sąjungininkų rotacija Šiauliuose yra pagrindinis greito atsako mechanizmas regione.
Rusijos Sverdlovsko srityje, Rešotų ir Sedelnikovo geležinkelio ruože, 2026 m. spalio 26 d. apie 1.30 val. vietos laiku nuo bėgių nuriedėjo 20 krovininio traukinio vagonų, o septyni cisternų vagonai užsidegė. Likę 54 vagonai buvo atkabinti ir nutempti saugiu atstumu, o ruože sustabdytas krovininių traukinių eismas. Į įvykio vietą atsiųsti avarinių darbų ir gaisrų gesinimo traukiniai, o priežastį tiria Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerija ir Tyrimų komiteto Transporto tyrimų valdyba. Vietos gyventojai matė liepsnas, tirštus juodus dūmus ir girdėjo sprogimus. (archyvai.lrt.lt)
Kodėl svarbu
Šis incidentas gali laikinai trikdyti degalų ir kitų krovinių judėjimą šiame Rusijos geležinkelio ruože, nes eismas sustabdytas, o į vietą sutelktos gelbėjimo pajėgos. Degalų cisternų gaisras taip pat kelia papildomą saugos riziką aplinkiniams kaimams ir geležinkelio personalui. (archyvai.lrt.lt)
2026 m. spalio 26 d. 15min paskelbtame interviu Ukrainos oro pajėgų vadavietės ryšių skyriaus vadovas Jurijus Ihnatas sakė, kad ukrainiečiai išmoko „Patriot“ sistemą naudoti kaip judrią pasalų gynybą, o ne tik iš stacionarių pozicijų. Jis taip pat teigė, kad įgulos dabar dažniau leidžia po vieną perėmimo raketą vienam taikiniui, nors Artimuosiuose Rytuose kartais būdavo paleidžiama iki aštuonių. Ihnatas pridūrė, kad Artimuosiuose Rytuose sunaudotų raketų kiekis būtų pakakęs Ukrainai dar keleriems metams, o Volodymyras Zelenskis yra sakęs, kad šalis kas mėnesį gauna tik 12 „Patriot“ raketų. (15min.lt)
Kodėl svarbu
Tai tiesiogiai veikia Ukrainos oro gynybą prieš balistines raketas ir „Shahed“ dronus, nes kiekvienas papildomas perėmimo raketos šūvis mažina atsargas kitoms atakoms. Mažas tiekimas reiškia, kad Kyjivas ir kiti miestai turi saugoti ribotą „Patriot“ arsenalą tik svarbiausioms grėsmėms. (15min.lt)
Izraelis šiandien renka 120 vietų Knesetą, o apklausos nerodo aiškios daugumos nei Benjamino Netanyahu blokui, nei opozicijai. Vakar Tel Avive protestuotojai reikalavo greičiau grąžinti įkaitus ir pradėti nepriklausomą Spalio 7-osios išpuolio, per kurį žuvo 1,2 tūkst. žmonių, tyrimą. Pagrindinis Netanyahu varžovas yra buvęs kariuomenės vadas Gadi Eisenkotas. Vakarų Krante kariuomenė sustabdė daugumos palestiniečių darbininkų patekimą, paskelbė veikusi daugiau kaip 400 vietų, o per pastarąją parą iš namų prie Hebrono pasitraukė daugiau kaip 2,2 tūkst. žmonių.
šaltiniai: vz.lt, lrt.lt, lrytas.lt, 15min.lt, tv3.lt, delfi.lt
Knesetas yra vienų rūmų Izraelio parlamentas, turintis 120 narių. Jis leidžia įstatymus, tvirtina vyriausybę ir gali ją nuversti nepasitikėjimo balsavimu.
Spalio 24 d. JAV žvalgybos perspėjimas nurodė, kad Iranas smarkiai suintensyvino pastangas taikytis į JAV personalą, o Valstybės departamentas įsakė neesminiams darbuotojams ir jų šeimoms palikti kelias misijas Artimuosiuose Rytuose, tarp jų Saudo Arabijoje. Tą pačią dieną JAV pareigūnai sakė, kad dėl didesnės grėsmės veikia sustiprintas ribotos veiklos režimas, kuris leidžia greičiau spręsti dėl personalo ir apsaugos. JAV ruošia bazes galimam Irano atsakomajam smūgiui, jei būtų atnaujintas plataus masto karinis spaudimas. Regiono amerikiečių daliniams tai reiškia mažesnį viešą matomumą, griežtesnę apsaugą ir galimą tolesnį pajėgų perdislokavimą.
Kodėl svarbu
Artimųjų Rytų amerikiečių bazėse tai keičia kasdienį darbą, nuo skrydžių grafiko iki apsaugos lygio, o iš regiono išvedami civiliai darbuotojai ir karių šeimos sumažina įprastą bazių veiklos mastą. Europos sąjungininkams tai svarbu dėl galimos naujos įtampos naftos maršrutuose ir didesnio spaudimo JAV laikyti daugiau pajėgų regione, o ne kitose NATO kryptyse.
Kam naudinga
Laimi JAV kariuomenės saugumo padaliniai ir bazių vadovybė, o praranda valstybės departamentas, civiliai rangovai ir karių šeimos, kuriems tenka išvykti iš regiono.
Kas toliau
Spalio 24 d. įsakyta evakuacija ir ribotos veiklos režimas tęsis, kol JAV pareigūnai nuspręs, ar reikalingas dar vienas pajėgų pergrupavimas Artimuosiuose Rytuose.
2026 m. spalio 26 d. JT įgaliota tyrimų komisija paskelbė ataskaitą, kurioje teigia, kad paliaubos Gazos Ruože nesustabdė Izraelio veiksmų ir kad teritorijoje toliau vykdomas genocidas. Komisija nurodė, kad nuo 2025 m. spalio paliaubų Izraelio pajėgos padidino kontroliuojamos Gazos Ruožo teritorijos dalį nuo 53 iki mažiausiai 60 procentų. Pranešime taip pat minimi seksualinio smurto atvejai, o Izraelis šias išvadas atmeta. Tą pačią dieną komisija apkaltino Izraelį ir „išnaikinimu“ Vakarų Krante.
Kodėl svarbu
Gazos civiliai ir pagalbos organizacijos susiduria su platesne Izraelio kontrole teritorijoje, kuri riboja judėjimą ir apsunkina pagalbos tiekimą. Europoje ir Jungtinėse Tautose šis pranešimas didina spaudimą valstybėms aiškiau įvertinti savo laikyseną Izraelio atžvilgiu.
Dmitrijus Medvedevas po Donaldo Trumpo pastabų spalio 19 dieną vėl stojo ginti Kremliaus linijos ir viešai užsipuolė Volodymyrą Zelenskį, kai JAV prezidentas pareiškė, kad Ukrainai galbūt reikia „naujo lyderio“. Trumpas tai pasakė po to, kai jo administracija sušvelnino spaudimą Maskvai ir sustabdė dalį sankcijų, susijusių su pagalba Kyjivui. Maskva šį posūkį išnaudojo kaip signalą, kad Vašingtonas gali spausti Ukrainą deryboms be dabartinio jos prezidento. Tuo pat metu Ukrainos ir Rusijos derybų perspektyvą JAV bando grąžinti į darbotvarkę per naujus kontaktus su Vladimiro Putino aplinka.
Kodėl svarbu
Ukrainos valdžiai tai reiškia didesnį spaudimą derybose su Vašingtonu, o Europos sostinėms tenka skubiau aiškintis, ar JAV laikysis sankcijų linijos prieš Rusiją. Jei Baltieji rūmai toliau spaustų Kyjivą dėl lyderio kaitos, derybose silpnėtų Ukrainos derybinė pozicija.
CNN paviešino, kad JAV pajėgos Artimuosiuose Rytuose yra parengtos pradėti naują, galimai plataus masto operaciją prieš Iraną per 96 valandas nuo Donaldo Trumpo įsakymo, remdamasi dviem JAV pareigūnais. Vakar Trumpas klausiamas apie smūgį Iranui pasakė, kad šiandien tokio veiksmo nebus, o Teheranas tuo pat metu nurodė, kad per tarpininkus vis dar siunčiami signalai Vašingtonui. JAV centrinės vadavietės vadovas admirolas Brad Cooperis vakar skrido virš Hormūzo sąsiaurio, kai Irano pareigūnai kartojo, kad deryboms tebėra atviras kelias. (15min.lt)
Kodėl svarbu
Galimas smūgis gali sutrikdyti naftos ir laivybos srautus per Hormūzo sąsiaurį, per kurį iki šiol su JAV karine parama praplaukė daugiau kaip 3 000 komercinių laivų per šešis mėnesius. Jei Vašingtonas duotų įsakymą, didžiausią riziką patirtų Irano energetikos objektai, regiono prekyba ir jūrų transporto bendrovės. (apnews.com)
2026 m. spalio 26 d. Saudo Arabijos vadovaujama koalicija pranešė perėmusi Jemeno husių paleistą balistinę raketą, kuri buvo nukreipta į Rijadą, ir tuo pat metu Sanoje sunaikino du raketų paleidimo įrenginius. Pranešimas pasirodė kitą dieną po sprogimų Saudo Arabijos sostinėje, kai gyventojai į telefonus gavo perspėjimus apie „priešišką grėsmę iš oro“. Husių karinis atstovas Yahya Saree tuo pačiu metu tvirtino, kad grupuotė raketa pataikė į Karaliaus Khalido tarptautinį oro uostą, o dronais smogė naftos pumpavimo stotims. (lrt.lt)
Kodėl svarbu
Rijado oro uostas ir naftos infrastruktūra yra tiesioginiai Saudo Arabijos ekonomikos ir transporto mazgai, todėl kiekviena nauja ataka kelia riziką keleivių skrydžiams, krovinių judėjimui ir energijos tiekimo stabilumui. Dėl tokio spaudimo nukenčia oro bendrovės, logistikos sektorius ir naftos rinkos dalyviai, kuriems svarbus maršrutų saugumas Raudonosios jūros regione. (lrt.lt)
2026 m. spalio 26 d. Izraelis renka 120 vietų Knesetą, o naujausios apklausos nerodo aiškios daugumos nei Benjaminui Netanyahu, nei opozicijai. LRT rašo, kad tai pirmi rinkimai po 2023 m. spalio 7 d. išpuolių ir po ilgo karo bei nepaprastosios padėties periodo, o sekmadienį Tel Avive vykę protestai buvo skirti ir įkaitų grąžinimo vilkinimui. Lietuvoje po spalio 18 d. drono incidento ir bandymų padegti patalpas, kuriose veiklą vykdo „SpaceX“, sušauktas Nacionalinio saugumo komisijos posėdis, o gynybos biudžetas kitąmet turėtų pasiekti 5 proc. BVP. (lrt.lt)
Kodėl svarbu
Izraelio rinkėjams ir partijoms svarbiausia, ar po balsavimo atsiras koalicija, kuri galėtų užbaigti užsitęsusią politinę aklavietę ir keisti karo valdymo kryptį. Lietuvoje saugumo institucijoms ir gynybos pramonei tai reiškia didesnį spaudimą greičiau stiprinti oro gynybą ir įgyvendinti didesnio finansavimo planus. (lrt.lt)