Sąvoka
Vyriausioji rinkimų komisija
Vyriausioji rinkimų komisija organizuoja rinkimus ir referendumus, prižiūri politinių partijų ir kampanijų finansavimą. Ji gali nustatyti finansavimo pažeidimus ir skirti įstatyme numatytas pasekmes.
2026 m. spalio 22 d.
Archyvinis leidimas
Lietuva
Santrauka
Vilniaus apygardos teismas šiandien skelbia sprendimą Igorio Moskaliovo byloje dėl advokato nužudymo, dviejų policininkų sužeidimo ir neteisėto ginklo laikymo. Teismas turi apsispręsti, ar po 2024 metų išpuolio Vasario 16-osios gatvėje skirti laisvės atėmimą, ar taikyti priverstinį gydymą.
Teismas šiandien taip pat pradeda nagrinėti buvusio kunigo Tado Švedavičiaus bylą dėl nusikaltimų vaikams. Vyriausioji rinkimų komisija paskelbė, kad partijos „Lietuva – visų“ lyderis Aleksandras Nemunaitis pernai penkiais pavedimais persivedė 10 tūkst. eurų partijos lėšų į savo sąskaitą. VRK nurodė, kad pinigai buvo grąžinti tik auditoriams uždavus klausimus, o partijos ataskaitose pateikti klaidingi duomenys sudaro šiurkštų politinių finansų pažeidimą.
Pasienyje su Baltarusija per pastarąją parą apgręžtas 31 neteisėtas migrantas. VSAT nurodė, kad dvi grupės su kopėčiomis perlipo fizinį barjerą Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose, 16 žmonių buvo sulaikyti, o dar 15 pabėgo atgal į Baltarusiją.
Finansų ministerija vakar pranešė, kad valstybės biudžeto pajamos be ES lėšų sausį–rugsėjį siekė 17,314 mlrd. eurų ir buvo 8,4 proc. didesnės nei prieš metus. LRT analizė vakar skelbė, kad iš antrosios pensijų pakopos išsiimti pinigai pirmiausia lieka bankų sąskaitose, o 2027 metų biudžeto projekte išmokų indeksavimui numatyta 142 mln. eurų, įskaitant vaiko pinigų didinimą nuo 205,7 iki 216,8 euro. Kaune trečiadienio vakarą ir ketvirtadienio naktį gyventojai pranešė apie blyksnį, sprogimą primenantį garsą ir trumpus elektros dingimus, tačiau policija F. Kiršos gatvėje įtartinų objektų nerado. Lietuvos kariuomenė nurodė, kad tuo metu virš Rokų ir Kazlų Rūdos poligonų skrido du „Black Hawk“ sraigtasparniai, o garsas galėjo sutapti su dviem kontrabandiniais balionais, atsitrenkusiais į elektros laidus Kėdainių ir Kaišiadorių rajonuose.
šaltiniai: 15min.lt, tv3.lt, lrt.lt, vz.lt, delfi.lt, lrytas.lt
Verta žinoti
Svarbiausios istorijos
Visuomenė
Nerami naktis Kaune: nepasitvirtinę pranešimai apie sprogimą, ratus suko sraigtasparniai
Trečiadienio vakarą ir ketvirtadienio naktį Kaune bei Kauno rajone gyventojai pranešė apie blyksnį, sprogimą primenantį garsą ir trumpam dingusią elektrą. Policija apie 21.59 val. gavo iškvietimą į F. Kiršos gatvę Kaune, tačiau įvykio vietoje ir aplinkinėse teritorijose įtartinų objektų nerado. Lietuvos kariuomenė patvirtino, kad nuo spalio 21 d. 21.10 val. iki spalio 22 d. 00.50 val. virš Rokų ir Kazlų Rūdos poligonų skrido du „Black Hawk“ sraigtasparniai pagal iš anksto patvirtintą planą. Kariškiai taip pat nurodė, kad sprogimą primenantis garsas galėjo būti susijęs su Kėdainių ir Kaišiadorių rajonuose į elektros laidus atsitrenkusiais kontrabandiniais balionais.
Kodėl svarbu
Kauniečiams ir Kauno rajono gyventojams svarbiausia, kad nakties nerimą sukėlė ne sprogimas mieste, o keli skirtingi incidentai, kuriuos reikėjo atskirai patikrinti policijai, ugniagesiams ir kariuomenei. Toks sutapimas reiškia, kad bet koks garsesnis įvykis regione gali akimirksniu sutrikdyti gyventojų saugumo jausmą ir įtraukti kelias tarnybas.
Kam naudinga
Aiškumo laimi gyventojai, nes policijos ir kariuomenės paaiškinimas sumažina paniką, o nuostolį patiria kontrabandos tinklai ir elektros infrastruktūra, kurią gadina balionai.
Kas toliau
Kitas konkretus žingsnis yra policijos ir kariuomenės vertinimas, ar spalio 21 d. vakaro pranešimai buvo susiję su balionų incidentais Kėdainių ir Kaišiadorių rajonuose.
šaltiniai:15min.lt
Politika
Migrantai Baltarusijos pusėje pasistatė kopėčias, perlipo fizinį barjerą ir pateko į Lietuvą – visi jau sugauti
2026 m. spalio 22 d. VSAT pranešė, kad per pastarąją parą Lietuvos pasienyje su Baltarusija buvo apgręžti 31 neteisėtas migrantas. Dvi grupės Šalčininkų rajone ir Vilniaus rajone su keliomis kopėčiomis perlipo fizinį barjerą, įšoko į Lietuvos pusę ir bandė išsisklaidyti miške, bet pasieniečiai juos sulaikė. Visi 16 žmonių pirmoje grupėje buvo be dokumentų, o tarp jų buvo 9 Irano, 5 Afganistano ir 2 Pakistano piliečiai. Dar 15 migrantų antroje vietoje pabėgo atgal į Baltarusiją, o visi sulaikytieji buvo apgręžti su humanitariniais paketais. (lrt.lt)
Kodėl svarbu
Šis incidentas rodo, kad Baltarusijos pasienyje vis dar reikia greitos pasienio ekipažų reakcijos ir individualaus vertinimo vietoje. Kiekvienas toks bandymas apkrauna Šalčininkų ir Vilniaus rajonų užkardas, nes pareigūnai turi perimti žmones dar prieš jiems išsisklaidant pasienio miškuose. (lrt.lt)
Kriminalai
Teismas skelbs sprendimą advokatą nušovusio ir policininkus sužeidusio Igorio Moskaliovo byloje
Vilniaus apygardos teismas 2026 m. spalio 22 d. skelbs sprendimą byloje dėl Igorio Moskaliovo, kuris 2024 m. spalio 10 d. Vilniaus centre nušovė advokatą ir sužeidė du policijos pareigūnus. Byla kilo iš priverstinio iškeldinimo Vasario 16-osios gatvėje, kai policija ir antstolio padėjėjas atvyko vykdyti teismo sprendimo dėl buto. Prokuratūra yra pareiškusi įtarimus dėl tarnybos pareigas vykdančio asmens nužudymo, pasikėsinimo nužudyti ir neteisėto ginklo laikymo. Šiandieninis teismo sprendimas parodys, ar Moskaliovui bus skirta laisvės atėmimo bausmė, ar pritaikytos priverčiamosios medicinos priemonės.
Kodėl svarbu
Nuo šio sprendimo priklausys, ar byla bus baigta kaip baudžiamoji atsakomybė už tyčinį smurtą prieš valstybės pareigūnus, ar kaip psichiatrijos ekspertizės nulemtas gydymo klausimas. Tai svarbu nukentėjusių pareigūnų institucijoms ir teisėsaugai, nes sprendimas nubrėš ribą, kaip teismai vertina ginkluotą pasipriešinimą vykdant teismo nutartį.
Ekonomika
Tūkstančiams gyventojų – papildomi pinigai: išmokės net jei nepraradote nė euro?
Vakar LRT paskelbtas ekonomikos komentaras teigia, kad Lietuvos ir Estijos patirtis rodo tą patį: iš antrosios pensijų pakopos atlaisvinti pinigai pirmiausia nugula gyventojų sąskaitose, o ne iškart keliauja į vartojimą. Estijoje didžioji dalis lėšų buvo išmokėta 2021 metų rugsėjį, o naujo nekilnojamojo turto bumo tai nesukėlė. Tuo pat metu naujame 2027 metų biudžeto projekte socialinėms išmokoms indeksuoti numatyta 142 mln. eurų, o vaiko pinigai turėtų augti nuo 205,7 iki 216,8 euro.
Kodėl svarbu
Antros pakopos pinigus atsiimantys gyventojai gali gauti greitą likvidumo šuolį, bet ilgiau terminuotai jie dažniau keičia santaupų struktūrą, o ne iš karto didina vartojimą. Kartu didesnės socialinės išmokos palies šeimas su vaikais, nepasiturinčius gyventojus ir mokinius, kuriems kitąmet numatytas didesnis finansavimas.
šaltiniai:tv3.lt
Kriminalai
VRK: Nemunaitis neteisėtai pervedė sau dalį partijos „Lietuva – visų“ pinigų
Vyriausioji rinkimų komisija 2026 m. spalio 22 d. konstatavo, kad partijos „Lietuva – visų“ pirmininkas Aleksandras Nemunaitis per 2025 metus penkiais pavedimais į savo asmeninę sąskaitą pervedė 10 tūkst. eurų iš partijos lėšų. Komisija nustatė, kad ši suma buvo dalis maždaug 14 tūkst. eurų gyventojų pajamų mokesčio paramos, o pinigai į partijos sąskaitą grąžinti tik po auditoriaus pastabų dėl pavedimų pagrįstumo. VRK taip pat pripažino, kad partijos finansinėse ataskaitose buvo klaidingų ir tikrovės neatitinkančių duomenų, todėl „Lietuva – visų“ šiurkščiai pažeidė Politinių organizacijų įstatymą. Sprendimą Nemunaitis gali skųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 14 dienų nuo paskelbimo. (lrt.lt)
Kodėl svarbu
Partijoms tai reiškia griežtesnę finansinę kontrolę ir didesnę riziką netekti pasitikėjimo, kai parama iš gyventojų mokesčių naudojama ne pagal paskirtį. VRK išvada gali sustiprinti spaudimą visoms politinėms organizacijoms tiksliau apskaityti nario mokesčius, avansus ir paramos lėšas. (lrt.lt)
Ekonomika
Biudžetų pajamos per devynis mėnesius išaugo
Finansų ministerija vakar paskelbė, kad per 2026 metų sausio–rugsėjo mėnesius į valstybės biudžetą be Europos Sąjungos lėšų surinkta 17,314 mlrd. eurų, tai yra 8,4 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Oficialioje suvestinėje nurodyta, kad pajamų planas po devynių mėnesių vykdytas 74,7 proc., o praėjusių metų tuo pačiu metu įplaukos siekė 12,938 mlrd. eurų. Tai reiškia, kad biudžeto metų pabaigos rezultatas dabar labiausiai priklausys nuo paskutinių trijų mėnesių mokesčių surinkimo. Ministerija šiuos duomenis skelbia kaip nuolatinės biudžeto vykdymo ataskaitos dalį.
Kodėl svarbu
Didesnės biudžeto įplaukos suteikia daugiau erdvės valstybės išlaidoms, bet kartu parodo, kiek metų pabaigos planai priklauso nuo mokesčių surinkimo rudenį ir žiemą. Tai tiesiogiai veikia ministerijų finansavimą, savivaldybių planus ir valstybės skolos poreikį.
šaltiniai:delfi.lt
Europa
Santrauka
Kyjive per naktinę Rusijos balistinių raketų ir dronų ataką sužeisti 22 žmonės, smūgiai kliudė šešis sostinės rajonus. Pečersko rajone apgadinta gydymo įstaiga, užsidegė restoranas, taip pat nukentėjo daugiabučiai, energetikos objektai ir metro infrastruktūra.
Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad per naktį numušė 808 ukrainiečių dronus. Maskvos meras Sergejus Sobianinas teigė, kad 630 jų skrido į sostinę ir aplinkinį regioną, o šiandien dar 22 dronai buvo numušti pakeliui į Maskvą. Dėl kelių iš eilės naktų dronų grėsmės Maskvos oro uostai ribojo skrydžius, o dalis lėktuvų buvo nukreipti į kitus Rusijos miestus.
Ukrainos generalinis štabas pranešė, kad per praėjusią parą Rusija neteko apie 1 820 karių. Kyjivo vertinimu, nuo 2022 metų vasario bendri Rusijos nuostoliai pasiekė apie 1 570 540 karių, o per tą pačią parą dar sunaikinta 11 tankų, 16 šarvuotųjų mašinų ir 44 artilerijos sistemos. Vakar po JAV pasiuntinio Stivo Vitkofo susitikimo su Vladimiru Putinu Sankt Peterburge Rusijos smūgiai Ukrainoje nusinešė 7 gyvybes ir sužeidė mažiausiai 15 žmonių.
„The New York Times“ duomenimis, „Starshield“ greičio ribojimai Ukrainai lėmė apie 1 mln. JAV dolerių ginkluotės nuostolių. Vadas Andrijus Bileckis sakė, kad apribojimai ypač smogė perėmimo dronams ir dalį bepiločių padarė faktiškai netinkamus smūgių bei aprūpinimo misijoms. Briuselis uždraudė elektrinių paspirtukų naudojimą su prekyba narkotikais siejamose zonose, o Prancūzijoje platformoje „Vinted“ pasirodė per nesenus neramumus pavogtų daiktų skelbimai.
šaltiniai: delfi.lt, 15min.lt, lrt.lt, lrytas.lt, vz.lt, tv3.lt
Verta žinoti
Sąvoka
Balistinė raketa
Balistinė raketa didžiąją skrydžio dalį juda balistine trajektorija po pradinio variklio impulso. Tokios raketos paprastai skrenda labai greitai ir jas perimti sunkiau nei daugelį dronų.
Svarbiausios istorijos
Politika
Ukraina: Rusija praėjusią parą neteko rekordiškai daug karių
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas spalio 21 d. paskelbė, kad per parą Rusija neteko apie 1 820 karių, o bendri nuo 2022 m. vasario 24 d. skaičiuojami nuostoliai pasiekė maždaug 1 570 540 žmonių. Tą pačią dieną štabas nurodė ir 11 sunaikintų tankų, 16 šarvuotųjų kovos mašinų bei 44 artilerijos sistemas. Dieną anksčiau štabas buvo skelbęs 1 560 karių netektį ir 1 578 sunaikintus taktinius dronus, todėl dieniniai skaičiai išlieka labai aukšti. Ukrainos pateikiami personalo nuostoliai apima ir žuvusius, ir sužeistuosius.
Kodėl svarbu
Tokie skaičiai svarbūs Ukrainos fronto daliniams, nes jie rodo, kiek sunku Rusijai išlaikyti puolimo tempą ir rotuoti pajėgas. Dideli kasdieniai nuostoliai taip pat reiškia didesnį spaudimą Rusijos mobilizacijos sistemai ir karinei technikai.
Kam naudinga
Naudą gauna Ukrainos gynėjai ir jų Vakarų rėmėjai, o nuostolius patiria Rusijos sausumos pajėgos, kariuomenės komplektavimo sistema ir artilerijos daliniai.
Kas toliau
Kitas patikrinamas žingsnis bus spalio 22 d. rytinis Ukrainos Generalinio štabo suvestinės paskelbimas, kuris parodys, ar paros nuostoliai išliko tame pačiame lygyje.
šaltiniai:delfi.lt
Politika
Gynybos ministerija: naktį Rusija numušė 808 ukrainiečių dronus
Rusijos gynybos ministerija spalio 22 d. pareiškė, kad per naktį virš Rusijos teritorijos numušė 808 ukrainiečių dronus, o Maskvos meras Sergejus Sobianinas teigė, kad 630 jų taikėsi į sostinę ir jos apylinkes. Tuo pat metu Kyjivas patyrė balistinių raketų smūgius, o Ukrainos valdžia pranešė apie žuvusius ir sužeistuosius, taip pat apgadintus daugiabučius, energetikos objektus ir metro infrastruktūrą. Maskvos oro uostuose naktį buvo ribojamas skrydžių eismas, o Rusijos pareiškimas sutapo su naujais JAV tarpininkavimo bandymais dėl derybų tarp Maskvos ir Kyjivo.
Kodėl svarbu
Maskvos gyventojams ir oro transportui tai reiškia naktinius skrydžių ribojimus, o Ukrainos civiliai vėl susiduria su smūgiais į gyvenamuosius rajonus ir energetikos infrastruktūrą. Dėl tokių atakų didėja spaudimas prieš žiemą saugoti elektrą, šildymą ir susisiekimą.
šaltiniai:15min.lt
Politika
Maskvos meras: per naktį į Maskvos sritį paleista 630 dronų
Maskvos meras Sergejus Sobianinas spalio 22 d. pranešė, kad per naktį į Maskvos kryptį numušti dar 22 dronai. Tai įvyko po kelių naktų, kai dėl dronų grėsmės Maskvos oro uostuose buvo ribojami lėktuvų kilimai ir tūpimai, o skrydžiai buvo nukreipiami į kitus Rusijos miestus. Rusijos valdžios skelbiami skaičiai apie šimtus dronų šį mėnesį rodo, kad taikiniais tampa ne tik karinė infrastruktūra, bet ir sostinės transporto mazgai bei oro erdvės kontrolė.
Kodėl svarbu
Maskvos oro uostų keleiviai ir oro bendrovės susiduria su atidėtais reisais, nukreipimais ir ilgesniu laukimu, kai dėl dronų grėsmės stabdomas oro eismas. Rusijos vidaus transporto grandinei tai reiškia papildomą spaudimą centriniams oro uostams ir regioniniams mazgams, kurie perima nukreiptus skrydžius.
šaltiniai:delfi.lt
Politika
Karas Ukrainoje. Rusija surengė masinę balistinių raketų ataką prieš Kyjivą: apgadinta gydymo įstaiga, metro linija
Naktį į 2026 m. spalio 22 d. Rusija paleido į Kyjivą kelias balistines raketas ir puolamuosius dronus. Pečersko rajone buvo apgadintas gydymo įstaigos pastatas, o miesto administracija taip pat pranešė apie smūgius gyvenamiesiems rajonams ir transporto infrastruktūrai. Per išpuolį užsidegė restorano pastatas. Kyjivo meras Vitalijus Klyčko pranešė apie šešis sužeistuosius, keturi iš jų gydomi ligoninėje.
Kodėl svarbu
Kyjivo gydymo įstaigoms tai reiškia sutrikdytą darbą ir papildomą spaudimą personalui, o miestiečiams, kurie naudojasi viešuoju transportu, gresia maršrutų trikdžiai ir ilgesnės kelionės. Smūgiai į ligoninę ir metro infrastruktūrą tiesiogiai paliečia civilių prieigą prie gydymo ir susisiekimo.
Politika
„Dronai krito iš dangaus“: dėl „Starshield“ apribojimų – milijoniniai Ukrainos nuostoliai
Spalio 21 d. 15min citavo „The New York Times“ publikaciją, kurioje teigiama, kad dėl „Starshield“ greičio ribojimų Ukrainos pajėgos prarado ginkluotės už 1 mln. JAV dolerių. Ukrainos karo vadas Andrijus Bileckis sakė, kad ribojimai ypač smogė perėmimo dronams, nes jie turi manevruoti greičiau už Rusijos reaktyvinius bepiločius orlaivius. Leidinyje taip pat nurodyta, kad dėl sulėtintos jungties dalis bepiločių tapo faktiškai nenaudingi per atakas ir tiekimo misijas. Lrytas spalio 21 d. rašė, kad apribojimai palietė Ukrainos įrangos prisijungimo spartą, o Ukraina šią sistemą naudoja dronų valdymui ir smūgiams okupuotose teritorijose.
Kodėl svarbu
Ukrainos oro gynybos ir fronto tiekimo daliniai tampa labiau priklausomi nuo ryšio, kurį gali apriboti vienas tiekėjas. Tai tiesiogiai veikia perėmimo dronų darbą, o jų trūkumas palengvina Rusijos bepiločių smūgius ir apsunkina karių aprūpinimą priekinėje linijoje.
šaltiniai:lrytas.lt
Politika
Po JAV pasiuntinio susitikimo su Vladimiru Putinu per Rusijos smūgius Ukrainoje žuvo 7 žmonės
Rusijos ir Ukrainos pajėgos per naktį apsikeitė smūgiais, o Ukrainos valdžia pranešė apie 7 žuvusius ir mažiausiai 15 sužeistų po JAV pasiuntinio Stivo Vitkofo susitikimo su Vladimiru Putinu Sankt Peterburge spalio 21 dieną. Kyjive raketos pataikė į gyvenamuosius rajonus ir energetikos objektus, o Charkivo srityje rusų smūgis nusinešė moters gyvybę ir sužeidė dar keturis žmones. Susitikime Putinas aptarė naujas idėjas dėl karo pabaigos, o Vašingtonas teigė, kad derybose esama „galbūt artimiausia“ iki susitarimo nuo karo pradžios. Ukrainos pareigūnai kartu pranešė, kad Rusija tęsia spaudimą fronto linijoje ir oro atakomis prieš miestus. (nampa.org)
Kodėl svarbu
Kyjivo gyventojams ir Ukrainos energetikos sistemai tai reiškia naują žalą prieš žiemą, kai smūgiai į elektrą ir šilumą tiesiogiai veikia milijonus civilių. Europos sąjungininkams tai yra signalas, kad derybų langas atsiveria kartu su intensyvesniais apšaudymais, o karo stabdymo kaina išlieka aukšta. (nampa.org)
šaltiniai:15min.lt
Pasaulis
Santrauka
Meta trečiadienį nurodyta sumokėti 25 mlrd. JAV dolerių po to, kai Naujosios Meksikos teismas pripažino bendrovę klaidinusia „Facebook“ naudotojus dėl duomenų privatumo. Byla kilo iš „Cambridge Analytica“ skandalo, kai per trečiosios šalies programėlę buvo surinkti milijonų naudotojų duomenys politiniam taikymui. Meta paskelbė skųsianti sprendimą, o palūkanos nuo priteistos sumos bylinėjimosi metu toliau kaupsis.
Saudo Arabijoje po suintensyvėjusių hučių smūgių prieš oro uostus ir naftos objektus JAV Valstybės departamentas nurodė daliai ambasados darbuotojų Rijade ir jų šeimoms išvykti. Vašingtonas taip pat sugriežtino JAV diplomatų judėjimo taisykles karalystėje, o per pastarąją parą ataka prieš vieną Saudo Arabijos oro uostą nusinešė dviejų žmonių gyvybes ir sužeidė aštuonis. Izraelio žiniasklaida paskelbė, kad „Hamas“ per JT pasiuntinio Ramizo Alakbarovo susitikimą su COGAT atstovu perdavė grasinimą pakartoti 2023 metų spalio 7-osios išpuolį. Izraelio politinė vadovybė ir saugumo institucijos apie šį perspėjimą buvo informuotos nedelsiant.
Osle Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad pirmas žingsnis derybų su Maskva link galėtų būti fronto įšaldymas dabartinėse linijose. Tą pačią dieną JAV pasiuntinys Steve'as Witkoffas Sankt Peterburge susitiko su Vladimiru Putinu aptarti naujų pasiūlymų karui užbaigti, o Zelenskis sakė, kad tolesnė pažanga priklausys nuo to, ar Rusija Vašingtonui pateiks naujų taikos idėjų. Naujausi Rusijos smūgiai Ukrainoje pareikalavo mažiausiai keturių gyvybių, o kituose pranešimuose per tą patį laikotarpį aukų skaičius siekė septynis. Dar 23 JAV Atstovų Rūmų nariai kreipėsi į Donaldą Trumpą prašydami paraginti Eloną Muską atkurti Ukrainos galimybę naudoti „Starlink“ Rusijos teritorijoje raketų paleidimo vietoms atakuoti.
šaltiniai: lrt.lt, 15min.lt, vz.lt, tv3.lt, delfi.lt
Verta žinoti
Sąvoka
Cambridge Analytica
„Cambridge Analytica“ buvo politinių duomenų analizės bendrovė, atsidūrusi pasaulinio skandalo centre po to, kai paaiškėjo, jog ji naudojo milijonų „Facebook“ naudotojų duomenis politiniam profiliavimui. Šis atvejis tapo vienu svarbiausių ginčų dėl socialinių tinklų privatumo ir rinkimų kampanijų taikymo.
Svarbiausios istorijos
Ekonomika
„Meta“ už melą apie naudotojų duomenų privatumą skirta rekordinė 25 mlrd. USD bauda
2026 m. spalio 21 d. Naujosios Meksikos teisėjas Francis Mathew įpareigojo „Meta Platforms“ sumokėti 25 mlrd. JAV dolerių po to, kai prisiekusieji bendrovę pripažino pažeidusia valstijos vartotojų apsaugos įstatymus ir klaidinusia naudotojus dėl jų duomenų privatumo „Facebook“. Byla siejasi su „Cambridge Analytica“ skandalu, kai iš trečiosios šalies programėlės buvo surinkti milijonų vartotojų duomenys ir panaudoti politinei reklamai, o valstija teisme tvirtino, kad „Meta“ slėpė, kas gali matyti šią informaciją ir kaip platforma tvarkė turinį. Bendrovė paskelbė, kad sprendimą skųs, o palūkanos už priteistą sumą kaupsis per apeliacijos procesą. Naujosios Meksikos generalinis prokuroras Raúl Torrez pareiškė, kad tai yra vienas didžiausių valstijos nuosprendžių prieš bendrovę JAV istorijoje. (apnews.com)
Kodėl svarbu
„Facebook“ naudotojams tai reiškia, kad vienas didžiausių JAV technologijų ginčų dėl privatumo baigėsi daugiamilijardiniu nuosprendžiu, kuris gali būti perskaičiuotas apeliacijoje. Valstijų prokurorams tai suteikia papildomą svertą prieš platformas, kurios renka ir naudoja asmens duomenis reklamai bei politiniam taikymui. (investing.com)
Kam naudinga
Laimi Naujosios Meksikos valstija ir jos vartotojų apsaugos institucijos, o nuostolį patiria „Meta“ akcininkai ir bendrovės teisinė komanda. (nmdoj.gov)
Kas toliau
„Meta“ ruošia apeliaciją, o aukštesnis teismas spręs, ar 25 mlrd. JAV dolerių nuosprendis ir toliau galios bei kiek pažeidimų liks skaičiuojant baudą. (apnews.com)
šaltiniai:vz.lt
Politika
Žiniasklaida: „Hamas“ pagrasino Izraeliui pakartoti spalio 7-osios išpuolį
„Hamas“ trečiadienį per JT pasiuntinio Artimuosiuose Rytuose Ramizo Alakbarovo susitikimą su Izraelio institucijos COGAT atstovu perdavė grasinimą pakartoti 2023 m. spalio 7-osios išpuolį, o apie tai Izraelio žiniasklaida ir LRT pranešė spalio 22 d. Pasak „ynet“, įspėjimas susijęs su tuo, kad Izraelio pajėgos po paliaubų tebėra užėmusios daugiau kaip pusę Gazos Ruožo ir vykdo tikslines operacijas prieš įtariamus „Hamas“ narius, taip pat su atšaukais lapkritį planuotais palestiniečių rinkimais. Izraelio politinė vadovybė ir saugumo institucijos buvo nedelsiant informuotos apie grasinimą. Kartu šaltiniai kelia klausimą, ar po trejus metus trukusio karo „Hamas“ dar turi pakankamai operacinių pajėgumų tokiam išpuoliui surengti.
Kodėl svarbu
Gazos Ruožo civiliai ir Izraelio pasienio bendruomenės gyvena tolesnio karo rizikoje, nes bet koks naujas smurto protrūkis gali dar labiau sutrikdyti humanitarinės pagalbos tiekimą ir saugumo situaciją teritorijoje. Palestiniečių rinkimų perspektyva taip pat lieka sustabdyta, todėl politinis vakuumas gilėja.
šaltiniai:lrt.lt
Politika
Po derybų su Putinu – kruvinas smūgis: Zelenskis perspėja dėl Rusijos veiksmų
2026 m. spalio 21 d. Osle Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad pirmas žingsnis į derybas su Maskva galėtų būti fronto įšaldymas dabartinėse linijose, o tą pačią dieną JAV pasiuntinys Steve'as Witkoffas susitiko su Vladimiru Putinu Sankt Peterburge. Zelenskis sakė, kad tolesnė pažanga priklausys nuo to, ar Rusija Jungtinėms Valstijoms pateiks naujus pasiūlymus dėl taikos, o ne karo tęsimo. LRT nurodė, kad per naujausius Rusijos smūgius Ukrainoje žuvo keturi žmonės. Maskvos ir Kyjivo derybų galimybė dabar siejama su tuo, ar amerikiečiai iš Rusijos išgirs konkretų pasiūlymą, o ne vien spaudimą tęsti karą. (lrt.lt)
Kodėl svarbu
Ukrainos civiliai ir toliau moka tiesioginę kainą, nes derybų signalai sklinda tuo pat metu, kai raketų ir dronų atakos vis dar žudo žmones. Bet koks realus derybų formatas dabar priklausys nuo JAV spaudimo Maskvai ir nuo to, ar Rusija sutiks kalbėti apie paliaubas, o ne karo tęsimą. (lrt.lt)
šaltiniai:tv3.lt
Politika
23 JAV Kongreso nariai griežtai kreipėsi į Trumpą: „The Hill“ paskelbė laiško detales
23 JAV Atstovų Rūmų nariai spalio 21 dieną kreipėsi į prezidentą Donaldą Trumpą ir paprašė jo paraginti Eloną Muską atverti Ukrainai prieigą prie „Starlink“ sistemų Rusijos teritorijoje, kad ji galėtų taikytis į raketų paleidimo vietas, rašo „The Hill“. Laišką pasirašė dvipartinė grupė, o vienas iš jo argumentų buvo tas, kad Ukraina negali patikimai perimti Rusijos smūgių, jei negali smogti paleidėjams. Kreipimasis paskelbtas po pranešimų, kad spalio 14 dieną Ukrainoje netikėtai buvo apribota „Starlink“ ir „Starshield“ prieiga, o Kongrese jau pradėti reikalauti atsakymų iš „SpaceX“ ir Pentagono generalinio inspektoriaus. Respublikonai ir demokratai dabar spaudžia Baltuosius rūmus paaiškinti, kas davė nurodymą dėl ryšio ribojimo ir ar Vašingtonas vis dar remia Ukrainos žvalgybines bei kovines galimybes. (15min.lt)
Kodėl svarbu
Ukrainos kariuomenei tai reiškia mažesnį gebėjimą koordinuoti dronų operacijas ir perimti rusų atakas, jei „Starlink“ ryšys lieka ribotas. JAV Kongreso spaudimas rodo, kad nuo šio sprendimo priklauso ir Vašingtono pagalbos Ukrainai patikimumas karo lauke. (config-exception.rferl.mobi)
šaltiniai:15min.lt
Politika
JAV ambasados darbuotojams ir šeimoms nurodyta palikti Saudo Arabiją
JAV valstybės departamentas 2026 m. spalio 21 d. nurodė daliai savo ambasados Rijade darbuotojų ir jų šeimų palikti Saudo Arabiją. Sprendimas priimtas dėl suintensyvėjusių husių smūgių Saudo Arabijos teritorijoje: per pastarąsias dienas atakos taikėsi į oro uostus ir naftos objektus. Vašingtonas tuo pat metu sugriežtino savo diplomatų judėjimą šalyje, o JAV ambasada perspėjo apie padidėjusią riziką. JAV pareigūnai pabrėžė, kad nurodymas taikomas ne visiems regiono postams, o tik Saudo Arabijoje dirbantiems neesminiams darbuotojams ir jų artimiesiems.
Kodėl svarbu
Tai riboja JAV diplomatinį buvimą didžiausioje Persijos įlankos ekonomikoje ir apsunkina konsulines bei saugumo funkcijas amerikiečiams šalyje. Kartu oro linijos, energetikos sektorius ir užsienio darbuotojai regione turi skaitytis su didesne atakų ir kelionių trikdžių rizika.