Archyvinis leidimas
VSAT šiandien pranešė, kad Druskininkų savivaldybėje du įtariami migrantai iš Baltarusijos mėgino patekti į Lietuvą per 2,8 metro skersmens Kusenkos upelio pralaidą. Jie turėjo metalo žirkles, tačiau, pamatę metalinius vartus ir išgirdę pareigūnus, pasitraukė atgal į Baltarusiją. Pasienio tarnyba šiemet jau užkirto kelią 1695 bandymams kirsti sieną neleistinose vietose, o incidento vietą papildomai apžiūrėjo tarnybinis dronas.
Andrius Kubilius šiandien suabejojo, ar Lietuva pasirengusi gintis nuo dronų spiečių, ir taip dar labiau iškėlė oro gynybos spragų klausimą po Pasvalio rajone nukritusio bepiločio. Gitanas Nausėda paskelbė, kad Lietuvos ir Lenkijos gynybos ministerijos kartu tiria šį incidentą, nes Lietuvos duomenys rodo skrydį per bendrą sieną, nors Lenkijos radarai jo neužfiksavo. Lietuva taip pat pradėjo derybas su NATO dėl galimybės numušti oro erdvę pažeidžiančius objektus be vizualinio patvirtinimo. Nausėda šiandien taip pat pareiškė, kad jam būtų nepriimtina ilgam didinti biudžeto deficitą.
Visuotinės gynybos asociacijos užsakymu atlikta apklausa parodė, kad 76 proc. gyventojų remia visuotinį šaukimą iki 2030 metų, o 51 proc. jo nori kuo greičiau. Asociacija siekia modelį įrašyti į įstatymą, ragina darbdavius išsaugoti pašauktų darbuotojų pajamas, o Krašto apsaugos ministerija šiemet priims keliais šimtais daugiau šauktinių nei planavo metų pradžioje. Ūkininkai šiandien spaudė žemės ūkio ministrą Kęstutį Mažeiką dėl 20 mln. eurų kompensacijų už brangesnes trąšas ir kurą, tačiau ministras taisyklių perrašyti neketina.
Seimas pritarė siūlymui didinti mokslinių tyrimų institutų darbuotojų atlyginimus. Panevėžio rajone veikiančiai „RSI Europe“ gamyklai skirta 29,5 mln. eurų ES parama. Qingdao mieste Dominykas Jančionis ir Martyna Kazlauskaitė iškovojo pasaulio paplūdimio sprinto irklavimo čempionato sidabrą, finale auksą pralaimėję 0,72 sekundės. Lietuvos vežimėlių krepšinio rinktinė Europos čempionate laimėjo bronzą. JAV technologijų akcijų išpardavimas tęsėsi devintą sesiją iš eilės, todėl dalis Lietuvos investuotojų fiksuoja pelnus ir mažina technologijų dalį portfeliuose.
„Ignitis grupė“ išplatino 300 mln. eurų žaliųjų obligacijų emisiją, kurios metinė palūkanų norma siekia 4,5 proc. Premjeras ir ministrai su CERN vadovu aptarė Lietuvos siekį tapti pilnateise organizacijos nare.
šaltiniai: vz.lt, tv3.lt, delfi.lt, lrt.lt, 15min.lt, lrytas.lt
Karo prievolė yra piliečio pareiga atlikti privalomąją karo tarnybą ar kitus įstatyme numatytus su gynyba susijusius įsipareigojimus. Lietuvoje ją reglamentuoja karo prievolės sistema, nustatanti šaukimo, atidėjimo ir išimčių tvarką.
Druskininkų savivaldybėje spalio 20 dieną du asmenys, kaip įtariama, neteisėti migrantai iš Baltarusijos, bandė patekti į Lietuvą per maždaug 2,8 metro skersmens upelio pralaidą, kurioje iš Baltarusijos teka Kusenkos upelis. Jie turėjo metalo žirkles, o pralaidos gale pamatę metalinius vartus ir išgirdę artėjančius VSAT pareigūnus, grįžo atgal į Baltarusiją. Įvykio vietą tikrinę Kabelių ir Druskininkų užkardų pareigūnai pažeidimų nenustatė, o teritoriją apžiūrėjo ir tarnybinis dronas. Šiemet VSAT jau užkirto kelią 1695 bandymams neleistinose vietose patekti į Lietuvą iš Baltarusijos. (archyvai.lrt.lt)
Kodėl svarbu
Tai svarbu Druskininkų pasienio ruožo gyventojams ir VSAT, nes fizinis barjeras ir vaizdo stebėjimas tampa pagrindinėmis priemonėmis stabdant bandymus patekti į šalį neleistinose vietose. Skaičius rodo, kiek darbo tenka pasienio užkardoms ir kiek resursų reikia nuolatinei kontrolei. (archyvai.lrt.lt)
Kam naudinga
Laimi VSAT ir pasienio infrastruktūros tiekėjai, o pralaimi žmonės ir tinklai, kurie mėgina testuoti silpnesnes sienos vietas ties Baltarusija. (archyvai.lrt.lt)
Kas toliau
Kitas stebėtinas žingsnis yra VSAT vertinimas, ar prie šios pralaidos reikia papildomų apsaugos priemonių po spalio 20 dienos patikrinimo. (archyvai.lrt.lt)
Lenkijos kariuomenė spalio 20 d. sureagavo į Lietuvos tyrimą dėl Pasvalio rajone nukritusio drono ir savo atsakyme paminėjo spalio 17–18 d. naktį, kai prie Liublino taip pat gauta pranešimų apie galimą neatpažintą skraidantį objektą. Lietuvos pareigūnai sako turintys duomenų, kad bepiločio trajektorija ėjo per Lenkijos ir Lietuvos sieną, o Lenkijos kariuomenė savo radaruose jo nematė. Prezidentas Gitanas Nausėda pranešė, kad abiejų šalių gynybos ministerijų grupė jau kartu aiškinasi incidento priežastis. Lietuva po šio atvejo inicijavo derybas su NATO dėl galimybės numušti oro erdvę pažeidžiančius objektus be vizualinio patvirtinimo.
Kodėl svarbu
Incidentas kelia klausimą, kaip greitai Lietuva ir Lenkija gali keistis radarų duomenimis ir perspėjimais pasienio ore. Jei NATO pritars taisyklės keitimui, kariuomenė galės greičiau reaguoti į panašius objektus, o gyventojai pasienio apskrityse gaus ankstesnius įspėjimus.
Dominykas Jančionis ir Martyna Kazlauskaitė 2026 m. spalio 20 d. Čingdao vykstančiame pasaulio paplūdimio sprinto irklavimo čempionate iškovojo sidabro medalius, o finale nuo aukso juos skyrė 0,72 sekundės. (lrt.lt) Vokietijos duetas Franzas Werneris ir Sophie Leupold lietuvius aplenkė po labai artimos kovos, o į finalą Lietuvos pora pateko įveikusi ispanus Miguelį Salasą Cordobą ir Teresą Diaz Moreno. (lrt.lt) Tai jau trečias toks pat Jančionio ir Kazlauskaitės sidabras šiemet, nes jie anksčiau analogišką rezultatą pasiekė Europos čempionate, o į Kiniją atvyko ginti pasaulio čempionų titulo. (lrt.lt)
Kodėl svarbu
Lietuvos paplūdimio sprinto irklavimo rinktinei šis medalis sustiprina pozicijas prieš 2028 m. Los Andželo olimpines žaidynes, nes ši disciplina pirmą kartą bus įtraukta į olimpinę programą. (lrt.lt) Tai svarbu irklavimo federacijai, treneriams ir sportininkams, kurie taiko į olimpinę atranką bei rėmėjų dėmesį. (lrt.lt)
2026 m. spalio 20 d. 15min paskelbtame tekste apie visuotinį šaukimą cituojama asociacijos „Visuotinė gynyba“ inicijuota apklausa, kurioje 76 proc. gyventojų pritarė šaukimui iki 2030 metų, o 51 proc. norėjo, kad jis būtų įvestas kuo greičiau. Asociacija vienija verslo ir pilietinės visuomenės atstovus, o jos viešai skelbiamas tikslas yra įtvirtinti modelį įstatymu ir numatyti 2030 metų įsigaliojimą. Iniciatyva kartu ragina darbdavius padėti darbuotojams, kurie atliktų privalomąją pradinę karo tarnybą, kad jie neprarastų pajamų ir nebūtų palikti vieni su finansiniu skirtumu tarnybos metu. 15min taip pat nurodo, kad KAM šiais metais priims keliais šimtais daugiau jaunuolių, nei buvo planuota metų pradžioje.
Kodėl svarbu
Ši diskusija tiesiogiai liečia šauktinius ir jų darbdavius, nes nuo kompensavimo modelio priklausys, ar tarnyba reikš pajamų praradimą jauniems darbuotojams. Verslui tai reiškia papildomas personalo ir atlygio išlaidas, o kariuomenei tai gali palengvinti platesnį šaukimo modelį be staigaus pasipriešinimo darbo rinkoje.
Volstrito rinkose technologijų akcijų išpardavimas spalio 16 dieną tęsėsi jau devintą prekybos sesiją iš eilės, o puslaidininkių fondas smuko 3,4 proc. ir tempė žemyn pagrindinius indeksus. Investuotojai vis dažniau kelia klausimą, ar dirbtinio intelekto banga nepavirto per brangiu sandoriu, nes kapitalas persikelia į energetiką ir būtinųjų prekių sektorius. Tokiame fone portfeliai, kurie anksčiau nešė itin didelę grąžą iš technologijų, dabar mažina pozicijas ir fiksuoja pelną. Šią savaitę rinkose matyti, kad technologijų paklausa silpnėja, nors platesnis S&P 500 indeksas dar laikosi geriau nei puslaidininkių segmentas.
Kodėl svarbu
Technologijų fondai ir pavieniai mažmeniniai investuotojai rizikuoja pirkti viršūnėje, jei pelno fiksavimas virs platesne rotacija iš augimo akcijų į gynybinius sektorius. Lietuvos gyventojams tai svarbu per pensijų fondus ir pasaulinius ETF, kuriuose JAV technologijos sudaro didelę dalį portfelių.
2026 m. spalio 20 d. tv3.lt rašo, kad dalis ūkininkų sukilo prieš žemės ūkio ministro Kęstučio Mažeikos sprendimą nuo lapkričio pradėti dalyti 20 mln. eurų kompensacijas už pabrangusias trąšas ir degalus, nekeičiat tvarkos. Ūkininkai tvirtina, kad rengiant pagalbos modelį su jų organizacijomis nebuvo tariamasi pakankamai, o ministras šiuos priekaištus atmeta kaip politikavimą ir tvarkos keisti nežada. Dabar žemdirbiai laukia, ar ministerija iki pirmųjų išmokų paskelbimo dar pateiks papildomus kriterijus, pagal kuriuos lėšos bus paskirstytos. (tv3.lt)
Kodėl svarbu
Nuo šio sprendimo priklauso, kurie ūkiai realiai gaus grynųjų lėšų prieš žiemos sezoną, kai trąšų ir degalų sąskaitos smarkiausiai spaudžia apyvartines lėšas. Jei kriterijai liks tokie patys, paramos pinigai gali atitekti ne visiems protestuojantiems ūkiams, o tik ministerijos numatytoms grupėms. (tv3.lt)
Ukraina per pastaruosius tris mėnesius suskaičiavo daugiau kaip 2,1 tūkst. Rusijos smūgių energetikos sistemai. Kyjivas vakar taip pat pareiškė, kad Pentagonas vilkina dalies oro gynybos raketų tiekimą, nors už dalį paketo jau sumokėjo Europos Sąjungos sąjungininkai.
Volodymyras Zelenskis JAV senatoriams sakė, kad stabdomi perėmėjai reikalingi gynybai nuo Rusijos balistinių raketų ir dronų, o atsargos po naujų smūgių energetikos objektams nukrito iki kritinio lygio. „The Washington Post“ vakar rašė, kad Donaldo Trumpo administracija dar nepatvirtino „Patriot“ perėmėjų perdavimo pagal NATO remiamą pirkimo schemą. Zelenskis teigė, kad Ukraina iš JAV gauna tik 12 „Patriot“ perėmėjų per mėnesį ir siūlo 30 dienų pristabdyti smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, jei Vašingtonas paleistų šias siuntas.
Per naktinę dronų ataką Kremeneco rajone Ternopilio srityje apgadinti trys energetikos objektai. Tą patį smūgį pajuto ir Čortkivo rajono privatūs namai, o prieš dvi dienas kita ataka jau buvo sutrikdžiusi elektros tiekimą regione. Ukraina taip pat pranešė apie keturis žuvusius žmones per naujus Rusijos smūgius, o 21-asis atskirasis specialiosios paskirties batalionas „Kraken“ paskelbė drono smūgio į rusišką TOS-3 „Dragon“ vaizdus. Tai pirmas viešai paskelbtas smūgis naujausiai Rusijos termobarinei sunkiajai liepsnosvaidžio sistemai, nors jos sunaikinimas nepatvirtintas.
Baltijos šalių elektros rinkoje kainos šoktelėjo: Lietuvoje didmeninė kaina per savaitę pakilo 98 proc. iki 159,45 euro už megavatvalandę. „Litgrid“ nurodė, kad vietos generacija sumažėjo trečdaliu, importo poreikis išaugo 66 proc., o vėjo gamyba regione smuko 44 proc.
Dalyje Paryžiaus po riaušių ir plėšikavimo įvesta komendanto valanda. Po neramumų Prancūzijoje sulaikyti šimtai žmonių, kai kuriems gresia kaltinimai terorizmu. Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pareiškė, kad Izraelis ir toliau sieks nuversti Irano režimą.
šaltiniai: 15min.lt, lrt.lt, delfi.lt, vz.lt, tv3.lt, lrytas.lt
„Patriot“ yra JAV sukurta oro ir priešraketinės gynybos sistema, skirta numušti orlaivius, sparnuotąsias ir kai kurias balistines raketas. Ukrainai ypač svarbūs šios sistemos perėmėjai, nes jie naudojami prieš sudėtingesnius tolimojo nuotolio smūgius.
Naktį į 2026 m. spalio 20 d. Rusijos dronai apgadino tris energetikos objektus Kremeneco rajone, Ternopilio srityje, pranešė srities vadovas Tarasas Pastuchas. Per tą patį antskrydį nukentėjo ir privatūs namai Čortkivo rajone. Dėl smūgio spalio 18 d. Ternopilio srityje jau buvo fiksuotas elektros tiekimo sutrikimas po drono atakos prieš energetikos objektą Staryj Vysnivce. Ternopilio srityje pirmadienį taip pat skelbta, kad per parą buvo smogta keliems energetikos taikiniams, o Ukrainos pareigūnai spalio 19 d. kalbėjo apie naują atakų bangą prieš energetikos sistemą. (en.interfax.com.ua)
Kodėl svarbu
Ternopilio srities gyventojams tai reiškia naują riziką dėl tiekimo sutrikimų ir avarinių atjungimų prieš šildymo sezoną, kai remontas energetikos tinkle tampa sudėtingesnis ir lėtesnis. Smūgiai į elektros infrastruktūrą taip pat didina spaudimą vietos įmonėms, kurioms reikia stabilaus elektros tiekimo. (ukrinform.net)
Kam naudinga
Laikinai laimi Rusijos kariuomenė, kuri silpnina Ukrainos energetikos tinklą, o nuostolius patiria Ternopilio srities gyventojai, vietos ūkiai ir elektros tinklo operatoriai. (en.interfax.com.ua)
Kas toliau
Kremenecko rajono ir Ternopilio srities energetikai dabar vertins padarytą žalą ir spręs dėl remonto bei galimų atjungimų masto po spalio 20 d. atakos. (en.interfax.com.ua)
Ukrainos 21-ojo atskirojo specialiųjų pajėgų bataliono „KRAKEN“ operatoriai bepiločiu smogė Rusijos TOS-3 „Drakon“ kovinei mašinai ir paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti pataikymas į šį tik ką į frontą patekusį įrenginį. Rusijos TOS-3 yra naujausia sunkiųjų liepsnosvaidžių sistemos versija, o vakarykštė ir šiandien skelbta medžiaga rodo, kad ji jau atsidūrė Ukrainos bepiločių taikiklyje. Smūgis svarbus todėl, kad TOS-3 buvo pristatomas kaip modernesnė Rusijos termobarinė sistema, skirta smūgiams į įtvirtintas pozicijas. Ukrainos pusė nenurodė, ar įrenginys buvo visiškai sunaikintas, tačiau paskelbtas vaizdas rodo tiesioginį pataikymą į techniką.
Kodėl svarbu
Ukrainos kariuomenei tai suteikia viešą įrodymą, kad net naujausia Rusijos puolamoji technika nėra apsaugota nuo bepiločių atakų. Rusijos sausumos pajėgoms tai reiškia dar vieną brangią kovinę sistemą, kurią teks saugoti toliau nuo fronto arba keisti nuostoliais.
Praėjusią savaitę Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros kaina pakilo 98 proc. iki 159,45 euro už megavatvalandę, o Latvijoje ji pasiekė tą patį lygį, pirmadienį pranešė „Elektrum Lietuva“. Bendrovė nurodė, kad vėjo gamyba regione smuko 44 proc., saulės elektrinių gamyba sumažėjo 8 proc., o elektros vartojimas Baltijos šalyse per savaitę išaugo 4 proc. iki 548 gigavatvalandžių. „Litgrid“ duomenimis, spalio 12–18 dienomis Lietuvoje vietos generacija sumažėjo trečdaliu, importo poreikis išaugo 66 proc., o iš viso šalyje pagaminta 163 gigavatvalandžiai elektros, arba 32 proc. mažiau nei savaitę anksčiau. Didžiausią kainų įtaką darė kaimyninių rinkų brangimas, kuris padidino spaudimą Lietuvos importui ir jungčių apkrovai. (lrt.lt)
Kodėl svarbu
Namų ūkiams ir įmonėms, perkančioms elektrą pagal biržos kainą, šuolis reiškia didesnes sąskaitas jau artimiausiomis dienomis. Labiausiai nukenčia elektros imlios pramonės šakos ir nepriklausomi tiekėjai, kurie turi pirkti energiją brangiau iš rinkos. (lrt.lt)
2026 m. spalio 20 d. Varšuvoje prezidentas Gitanas Nausėda po susitikimo su Lenkijos prezidentu Karoliu Nawrockiu pareiškė, kad Lietuva ir Lenkija patiria kibernetines atakas, dezinformacijos ir diversijų kampanijas, oro erdvės pažeidimus bei palydovinės navigacijos trikdžius. Jis ragino didinti spaudimą Rusijai, taikyti sankcijas, griežtinti vizų politiką ir imtis priemonių prieš diplomatine priedanga veikiančius Rusijos operatyvinius darbuotojus. Prezidentas taip pat pranešė, kad Lietuva pasiūlė 2027 metų pavasarį Sėlos poligone surengti bendras Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos karines pratybas. Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai prasidės 2027 m. sausio 1 d. (lrt.lt)
Kodėl svarbu
Šie veiksmai tiesiogiai liečia pasienio saugumą, oro erdvės kontrolę ir kritinės infrastruktūros apsaugą Lietuvoje bei Lenkijoje. Jei bus susitarta dėl griežtesnių sankcijų ir bendrų pratybų, tai keis ir pasienio tarnybų, ir kariuomenės darbo ritmą. (lrt.lt)
2026 m. spalio 19 d. Kyjive Volodymyras Zelenskis JAV senatoriams sakė, kad Pentagonas stabdo dalies raketų, skirtų Ukrainos oro gynybai, pristatymą, nors už jas pagal „Prioritised Ukraine Requirements List“ programą sumokėjo Europos sąjungininkai. Pasak jo, kalbama apie perėmimo raketas, kurių reikia atremti Rusijos balistines raketas ir dronus, o JAV administracija to paaiškinimo Kyjivui dar nepateikė. Šis delsimas sutapo su naujomis Rusijos atakomis prieš Kyjivo energetikos infrastruktūrą ir sostinę, kurios nusinešė aukų ir dar kartą parodė oro gynybos spragų kainą. Zelenskis tą pačią dieną kalbėjo ir apie kitus Vašingtono veiksmus, kurie jau apsunkino Ukrainos karines operacijas.
Kodėl svarbu
Ukrainos oro gynyba priklauso nuo nuolatinių perėmimo raketų srautų, todėl kiekvienas pristatymo stabdymas tiesiogiai veikia Kyjivo ir kitų miestų apsaugą nuo balistinių smūgių. Europos šalims jau apmokėtos siuntos taip pat tampa politiniu ginču dėl to, kas iš tikrųjų kontroliuoja jų perdavimą.
2026 m. spalio 19 d. „The Washington Post“ paskelbė, kad Trumpo administracija dar nepatvirtino į Ukrainą siunčiamų „Patriot“ perėmimo raketų perdavimo, nors dalis jų jau apmokėta pagal NATO remiamą pirkimo mechanizmą. Volodymyras Zelenskis spalio 19 d. pareiškė, kad Ukraina iš JAV gauna tik 12 tokių raketų per mėnesį ir kad jų atsargos tapo kritiškai mažos po naujų Rusijos smūgių energetikos objektams. Tą pačią dieną jis sakė JAV senatoriams, kad Kyjivas 30 dienų sustabdytų smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, jei Vašingtonas atlaisvintų šiuos tiekimus. „Reuters“ nurodė, kad JAV sprendimai dėl ginklų tiekimo ir žvalgybos dalijimosi dabar Kyjive laikomi sunkiai paaiškinamais. (washingtonpost.com)
Kodėl svarbu
Ukrainos oro gynyba tiesiogiai priklauso nuo šių raketų, nes „Patriot“ yra vienas iš nedaugelio ginklų, galinčių numušti Rusijos balistines raketas. Dėl vilkinimo silpnėja elektros tinklų, miestų ir pramonės objektų apsauga, o tai didina spaudimą Ukrainos civilinei infrastruktūrai. (washingtonpost.com)
Jemene per laikotarpį nuo rugpjūčio 1-osios iki spalio 17-osios iš namų pasitraukė daugiau kaip 250 tūkst. žmonių. JT nurodė, kad 76 proc. visų išvykimų teko Taizo gubernijai, kurią hučiai nuo spalio pradžios yra apsupę ir atkirtę nuo kelio į Adeną. UNICEF perspėjo, kad kovos ir degalų stygius grasina vandens sistemoms, kurios aptarnauja apie 3 mln. žmonių, tarp jų mažiausiai 1,6 mln. vaikų.
JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas dar nepatvirtino didelės „Patriot“ raketų siuntos Ukrainai, nors sąjungininkai už jas jau sumokėjo per NATO PURL schemą. Volodymyras Zelenskis sakė, kad JAV dabar siunčia tik 12 „Patriot“ raketų per mėnesį, arba maždaug ketvirtadalį Joe Bideno laikų apimties. NATO pareigūnas nurodė, kad PURL tiekimas tęsiasi, bet dalis siuntų gali vėluoti.
Donaldas Trumpas pareiškė, kad Vašingtonas prašydamas pagalbos kare su Iranu iš esmės patikrino NATO lojalumą. Ginčas kilo dėl JAV spaudimo remti veiksmus prie Hormūzo sąsiaurio, o dalis sąjungininkių vengia tiesioginio įsitraukimo. Irano revoliucinė gvardija antradienį paskelbė virš Hormūzo sąsiaurio numušusi JAV bepilotį orlaivį, o svarbiausias klausimas lieka jo buvimo vieta: Irano oro erdvėje ar tarptautiniuose vandenyse.
Saudo Arabija antradienį pranešė virš Rijado perėmusi ir sunaikinusi hučių balistinę raketą. Prieš tai sostinėje buvo įjungta civilinės saugos perspėjimo sistema, o liudininkai girdėjo du sprogimus. Čečėnijoje 18-metis Adamas Kadyrovas subūrė ginkluotą dalinį K-13 iš giminaičių, aukštų pareigūnų sūnų ir saugumo struktūrų atstovų, tačiau jo statusas ir užduotis neatskleisti.
Vėlyvą vakarą paaiškėjo naujas JAV spaudimas Ukrainai: „The Washington Post“ ir „Politico“ skelbia, kad Donaldo Trumpo aplinka siekia iki gruodžio priversti Kyjivą sudaryti taikos susitarimą ir surengti Vladimiro Putino, Volodymyro Zelenskio bei D. Trumpo susitikimą. Tuo pat metu Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Rusija nuolaidų nedarys, o D. Trumpas perspėjo V. Zelenskį, kad nesusitarimo pasekmės būtų „labai blogos“.
šaltiniai: delfi.lt, 15min.lt, vz.lt, lrytas.lt, tv3.lt, lrt.lt
Hormūzo sąsiauris yra siauras jūrų kelias tarp Irano ir Arabijos pusiasalio, jungiantis Persijos įlanką su Omano įlanka. Per jį gabenama reikšminga pasaulio naftos eksporto dalis, todėl karinė įtampa šiame ruože greitai paveikia energetikos rinkas.
Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra spalio 20 d. pranešė, kad nuo rugpjūčio 1 d. iki spalio 17 d. Jemene dėl atsinaujinusių kovų iš savo namų pasitraukė daugiau kaip 250 tūkst. žmonių. Didžiausias spaudimas tenka Taizo gubernijai, kuriai teko 76 proc. visų išvykimų, o pati provincija priima 52 proc. naujai perkeltų gyventojų. Hučių pajėgos spalio pradžioje apsupo Taizą ir užblokavo kelią į Adeną, kuriame įsikūrusi tarptautiniu mastu pripažinta Jemeno vyriausybė. UNICEF taip pat perspėjo, kad kovos ir degalų stygius kelia grėsmę vandens sistemoms, kurios aptarnauja apie 3 mln. žmonių, tarp jų mažiausiai 1,6 mln. vaikų. (aa.com.tr)
Kodėl svarbu
Tai tiesiogiai smogia Taizo, Hudaydah ir kitų fronto rajonų civiliams, kuriems tenka palikti namus, ieškoti prieglaudos ir vandens užblokuotuose miestuose. Vandens tinklų pažeidimai ir degalų trūkumas didina spaudimą humanitarinei pagalbai, kuri turi aprūpinti milijonus žmonių. (aljazeera.com)
Kam naudinga
Daugiausia laimi hučių pajėgos, kurios stiprina kontrolę Taize, o labiausiai nukenčia išminuotojai, vandens tiekėjai ir pagalbos organizacijos, kurioms tenka dirbti užblokuotuose rajonuose. (aljazeera.com)
Kas toliau
Kitas lūžis bus spalio 21 d., kai Jungtinių Tautų humanitarinės agentūros vertins, ar pavyko atverti koridorius per Taizą ir atnaujinti pagalbos tiekimą į apsuptus rajonus. (aljazeera.com)
18-metis Čečėnijos vadovo sūnus Adamas Kadyrovas subūrė ginkluotą „K-13“ komandą, į kurią įtraukė savo giminaičius, aukšto rango pareigūnų sūnus ir saugumo struktūrų darbuotojus. Apie grupės sukūrimą paskelbta jos paskyroje „Instagram“, o nuotraukoje matyti 18 ginkluotų vyrų šalia jaunesniojo Kadyrovo. Paskelbtame įraše teigiama, kad ši grupė yra pasirengusi vykdyti bet kokį įsakymą bet kur ir bet kada. Oficialus šios karinės grupuotės statusas ir jos uždaviniai kol kas nėra žinomi. (15min.lt)
Kodėl svarbu
Čečėnijos saugumo ir valdžios sluoksniuose atsiranda dar vienas asmeniškai Kadyrovų šeimai lojalus ginkluotas branduolys. Tai svarbu todėl, kad tokios grupės gali stiprinti šeimos įtaką vidaus jėgos struktūrose ir mažinti aiškumą, kam jos iš tiesų pavaldžios. (15min.lt)
Irano Revoliucinė gvardija paskelbė numušusi JAV bepilotį orlaivį virš Hormūzo sąsiaurio. Šis maršrutas yra vienas svarbiausių naftos gabenimo kelių pasaulyje. Tokie pranešimai kartojasi po to, kai rugsėjo 17 d. JAV pareigūnai nurodė, kad Irano pajėgos per kelias dienas numušė mažiausiai du amerikietiškus MQ-1 bepilotžius orlaivius. Vašingtonas paprastai tokius teiginius ginčija arba nekomentuoja iš karto, todėl pagrindinis klausimas lieka tas pats: ar incidentas įvyko Irano oro erdvėje, ar tarptautinėje erdvėje. Jei patvirtinimas nebus gautas, šis epizodas gali tapti dar vienu argumentu griežtesniam JAV atsakui Irano kryptimi.
Kodėl svarbu
Naftos rinkoms ir laivybos bendrovėms svarbiausia, kad bet koks incidentas ties Hormūzu kelia draudimo, apsaugos ir maršrutų kaštus. JAV karinėms pajėgoms regione tai didina riziką, o Iranui suteikia papildomą svertą spaudžiant Vašingtoną dėl saugumo ir sankcijų.
Saudo Arabijos kariuomenė 2026 m. spalio 20 d. pranešė, kad virš Rijado perėmė ir sunaikino Jemeno husių paleistą balistinę raketą. Prieš tai sostinėje veikė civilinės saugos perspėjimo sistema, o Rijade dirbę žurnalistai girdėjo du sprogimus. Perspėjimas netrukus buvo atšauktas, kai tarnybos paskelbė, kad pavojus praėjo. Tai įvyko praėjus kelioms dienoms po ankstesnių husių smūgių į Saudo Arabiją, per kuriuos buvo taikyti raketų ir dronų išpuoliai prieš Rijadą bei kitus rajonus. (delfi.lt)
Kodėl svarbu
Rijado gyventojams ir miesto infrastruktūrai tai reiškia tiesioginę grėsmę, o oro gynybai tenka dirbti dar vieną dieną. Kuo dažniau įsijungia perspėjimo sistema, tuo didesnė rizika sutrikdyti kasdienį judėjimą, oro uosto veiklą ir apsaugos pajėgų darbą sostinėje. (delfi.lt)
2026 m. spalio 19 d. vėlų vakarą 15min, remdamasis „Kyiv Independent“ ir Ukrainos pareigūnais, pranešė, kad JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas iki šiol nepatvirtino didelės „Patriot“ raketų partijos perdavimo Ukrainai. Ukrainos pareigūnai teigia, kad ant jo stalo guli sutartys dėl tiekimo, tačiau jos nepasirašomos, nors už raketas sąjungininkės jau sumokėjo per NATO programą PURL. Tuo pat metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad JAV dabar siunčia tik 12 „Patriot“ raketų per mėnesį, maždaug ketvirtadalį ankstesnio Joe Bideno administracijos kiekio. NATO pareigūnas patvirtino, kad tiekimas pagal PURL tęsiasi, bet dalis pristatymų gali vėluoti.
Kodėl svarbu
Ukrainos miestai ir civiliai nuo šių raketų priklauso, kai rusų balistinės raketos taikosi į oro gynybos objektus ir gyvenamąją infrastruktūrą. Kuo lėčiau juda pristatymai, tuo mažiau perėmėjų lieka sistemoms, kurios saugo tankiai apšaudomus regionus.
2026 m. spalio 20 d. Donaldas Trumpas pareiškė, kad JAV, prašydamos sąjungininkų pagalbos kare su Iranu, „patikrino“ NATO lojalumą. Šis ginčas kilo po Vašingtono spaudimo dėl paramos JAV operacijoms aplink Hormūzo sąsiaurį ir po to, kai dalis Aljanso narių vengė įsitraukti tiesiogiai. NATO vadovybė pabrėžė, kad pats Aljansas kare su Iranu nedalyvauja, o kalbama tik apie atskirų valstybių veiksmus. Trumpo pareiškimas vėl iškėlė klausimą, ar JAV ateityje karinė pagalba Europai bus siejama su tuo, kiek sąjungininkai padeda Vašingtonui Artimuosiuose Rytuose.
Kodėl svarbu
Europos sostinėms tai reiškia didesnį spaudimą rinktis tarp politinio solidarumo su Vašingtonu ir savo visuomenių nenoro būti įtrauktoms į karą Artimuosiuose Rytuose. Energetikos rinkoms svarbiausia, kad bet koks nesutarimas dėl Hormūzo saugumo gali greitai paliesti naftos ir dujų kainas.