Archyvinis leidimas
Pasvalio rajono Juodžionių kaime sekmadienį kariškiai rinko galimas drono nuolaužas po ryto incidento, kai radarai apie 6 valandą užfiksavo iš Lenkijos pusės įskridusį objektą. Panevėžio ir Šiaulių apskrityse buvo paskelbtas raudonas oro pavojus, Kaune galiojo geltonas perspėjimas, o Kauno oro uoste laikinai sustabdyti skrydžiai. NATO oro policijos naikintuvai pakilo iš Šiaulių 6.15 valandą, tačiau dėl prastų oro sąlygų objekto vizualiai identifikuoti ir numušti nepavyko. Apie 8 valandą pavojus atšauktas, bet kariuomenė dar negali pasakyti, ar objektas buvo neutralizuotas, ar pats paliko Lietuvos oro erdvę.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pripažino, kad gyventojų perspėjimo sistema veikė netinkamai, nes pranešimus gavo tik šiaurinės Lietuvos dalis. Jis pavedė kariuomenei pateikti visą incidento chronologiją ir jau susisiekė su Lenkijos gynybos ministru. Paskutinės objekto koordinatės fiksuotos ties Biržų ir Pasvalio rajonų riba, o Biržų rajone kariai tikrino vietovę po pranešimų apie galimą sprogimą. Policija nurodė, kad Pasvalio rajone rastos nuolaužos galėjo apgadinti civilinį automobilį, o premjeras ir ministras sako, kad tiriama ir sabotažo versija.
Prezidentas Gitanas Nausėda šį incidentą susiejo su Rusijos karo prieš Ukrainą poveikiu NATO rytiniam flangui. Vyriausybė pirmadienį šaukia Nacionalinio saugumo komisijos posėdį, kuriame aiškinsis objekto kilmę ir pirmąjį jo fiksavimo tašką. Seimas šeštadienį po pateikimo pritarė socialdemokrato Tomo Martinaičio pataisai siaurinti žvalgybos kontrolierių veiklos sritį: už balsavo 49 parlamentarai, prieš buvo 5, susilaikė 33. Žvalgybos kontrolierių įstaiga įspėja, kad vidaus administravimo išbraukimas paliktų priežiūros spragų Valstybės saugumo departamente ir Antrajame operatyvinių tarnybų departamente.
Pastarosiomis savaitėmis Lietuvos šaulių sąjunga ir gynybos pramonės atstovai spartina naują dronų medžiotojų rengimo modelį. Prie Balbieriškio jau perduotas valstybinės žemės sklypas dronų kompetencijų centrui, o platesnis planas numato daugiau treniruočių vietų šauliams, medžiotojams ir kitiems ginklų savininkams.
Elektrėnuose per kruviną išpuolį nužudyti keturi žmonės. Pasvalio rajone po sprogimo surinktos beveik visos nukritusio drono dalys, o planas „Skydas“ atšauktas.
šaltiniai: delfi.lt, 15min.lt, lrt.lt, lrytas.lt, tv3.lt
Nacionalinio saugumo komisija yra Vyriausybės koordinavimo formatas, kuriame institucijos derina veiksmus saugumo krizėse. Ji svarsto tarpžinybinius sprendimus, kai reikia greitai įvertinti grėsmes ir paskirstyti atsakomybes.
2026 m. spalio 18 d. Juodžionių kaime, Pasvalio rajone, kariškiai rinko galimo į Lietuvą įskridusio drono nuolaužų fragmentus, o krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sakė, kad objektas preliminariai galėjo atskristi iš Lenkijos teritorijos. Pasak ministro, Lietuvos radarai objektą užfiksavo apie 6 valandą ryto, į Šiaulių aviacijos bazę kilo NATO oro policijos naikintuvai, tačiau dėl blogų oro sąlygų vizualiai jo atpažinti nepavyko. Vidaus reikalų sistema tik šiaurės Lietuvos gyventojams išsiuntė pavojaus žinutes, ir ministras tai pavadino nepriimtinu, nes, jo teigimu, apie tokį objektą turėjo būti informuoti visi. Dėl incidento jau susisiekta su Lenkijos gynybos ministru, o kariuomenė turi pateikti išsamią įvykių chronologiją.
Kodėl svarbu
Šiaurės Lietuvos gyventojams tai reiškia, kad oro pavojaus pranešimų sistema galėjo nepasiekti visų, kuriems grėsė pavojus. Savivaldybėms ir gyventojams pasienio regione nuo to priklauso, ar jie laiku gaus nurodymus slėptis, riboti judėjimą ar saugoti turtą.
Kam naudinga
Laimi institucijos, kurios gali greičiau sutvarkyti perspėjimo grandinę, o nukenčia Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema bei šiaurės Lietuvos savivaldybės, kurioms dabar teks aiškintis dėl vėlavimo.
Kas toliau
Lietuvos kariuomenė turi pateikti ministrui išsamią incidento chronologiją, o Vidaus reikalų sistema aiškinsis su PAGD, kodėl įspėjimai nebuvo išsiųsti laiku.
Spalio 18 d. rytą Lietuvos kariuomenė pranešė, kad po perspėjimo apie galimą droną Biržų rajone kariai vyksta į signalo dingimo vietą antžeminei apžiūrai. Oro pavojus Lietuvoje tuo metu jau buvo atšauktas, tačiau kariuomenė dar negalėjo pasakyti, ar objektas buvo neutralizuotas, ar jis tiesiog išskrido iš šalies teritorijos. Šis incidentas siejamas su anksčiau paskelbtu perspėjimu dėl galimo bepiločio orlaivio patekimo į Lietuvos oro erdvę. Vėliau kariuomenė turės nustatyti, ar vietoje liko kokių nors objekto liekanų ir ar reikia papildomų saugumo priemonių.
Kodėl svarbu
Biržų rajono gyventojams tai reiškia, kad vietovėje gali dirbti kariuomenės ir kitų tarnybų pajėgos, o judėjimas aplink galimą kritimo vietą gali būti ribojamas. Oro erdvės stebėsenai ir pasienio saugumui svarbiausia, ar tai buvo pavienis incidentas, ar į Lietuvos teritoriją pateko dar vienas bepiločio orlaivio objektas.
2026 m. spalio 18 d. rytą Panevėžio ir Šiaulių apskrityse paskelbtas raudonas oro pavojus dėl galimo drono, o Kauno oro uoste sustabdyti skrydžiai, pranešė Nacionalinis krizių valdymo centras ir 15min. Lietuvos kariuomenė vėliau nurodė, kad galimo drono signalas dingo Biržų rajone, o naikintuvai grįžo į bazę. Apie 8 valandą oro pavojus Lietuvoje buvo atšauktas, bet krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sakė, kad objektas nebuvo vizualiai identifikuotas ir dėl oro sąlygų jo numušti nepavyko. Vyriausybė pirmadienį šaukia Nacionalinio saugumo komisijos posėdį, kuriame aiškinsis, iš kur dronas atskrido ir kur jis pirmą kartą buvo fiksuotas radarais.
Kodėl svarbu
Panevėžio, Šiaulių ir Kauno keleiviai tą rytą susidūrė su tiesioginiais skrydžių trikdžiais, o gyventojams teko reaguoti į aukščiausio lygio oro pavojaus signalą. Tokie incidentai verčia oro uostus, kariuomenę ir civilinės saugos tarnybas veikti vienu metu, todėl svarbus tampa ne tik objekto aptikimas, bet ir jo kilmės nustatymas.
2026 m. spalio 18 d. ryte Panevėžio ir Šiaulių apskrityse dėl įtariamo drono paskelbtas raudonas oro pavojaus signalas, o Kaune tuo pat metu skelbtas geltonas pavojus, gyventojams nurodyta eiti į priedangas. Lietuvos kariuomenė 6.15 val. aktyvavo NATO oro gynybos misijos naikintuvus iš Šiaulių aviacijos bazės, tačiau objekto atpažinimą apsunkino sudėtingos meteorologinės sąlygos. Apie 8 val. oro pavojus buvo atšauktas, o vėliau Pasvalio rajone rastos įtartinos nuolaužos, kurios, policijos duomenimis, galėjo apgadinti civilinį automobilį. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigė, kad paskutinės įtariamo drono koordinatės fiksuotos ties Biržų ir Pasvalio rajonų riba, o tiriama ir sabotažo versija. (15min.lt)
Kodėl svarbu
Panevėžio, Šiaulių ir Kauno apskričių gyventojams tai reiškia, kad oro pavojaus sistema buvo realiai aktyvuota, o priedangų prieinamumas ir perspėjimų greitis tampa tiesiogine civilinės saugos problema. Incidentas taip pat kelia klausimą dėl oro erdvės stebėsenos prie Lietuvos sienos ir dėl to, kaip greitai kariuomenė bei savivaldybės gali apsaugoti žmones nuo skriejančių objektų. (15min.lt)
Lietuvos šaulių sąjunga ir gynybos pramonės atstovai pastarosiomis savaitėmis stumia į priekį naują dronų medžiotojų rengimo schemą, kurią planuojama susieti su būsima kompetencijų infrastruktūra ir mokymais. Šalia Balbieriškio valstybinė žemė jau perduota Šaulių sąjungai, kad čia būtų kuriamas dronų kompetencijų centras, o teritorija anksčiau buvo numatyta ir šaulių dronų treniruočių bazei. Tuo pat metu Lietuvoje stiprėja kryptis rengti daugiau erdvių, kuriose galėtų treniruotis šauliai, medžiotojai ir kiti ginklų savininkai. Ukrainos frontas čia išlieka pagrindinis testavimo laukas, nes lietuviška technika ir mokymai siejami su realiu panaudojimu kare.
Kodėl svarbu
Šaulių sąjungai tai gali suteikti nuolatinę vietą pratyboms, o medžiotojams ir ginklų savininkams atverti aiškesnį kelią į organizuotą gynybą. Gynybos pramonei tai reiškia greitesnį grįžtamąjį ryšį iš Ukrainos ir didesnę tikimybę, kad vietoje kurtos sistemos bus pritaikytos realioms kovos sąlygoms.
2026 m. spalio 18 d. Seimas po pateikimo 49 balsais prieš 5 ir 33 susilaikius pritarė socialdemokrato Tomo Martinaičio siūlymui siaurinti Žvalgybos kontrolierių įstaigos kompetenciją, o projektą dabar nagrinės Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Žmogaus teisių komitetai. Pataisa numato, kad kontrolierių tyrimai nebeapimtų žvalgybos institucijų vidaus administravimo priežiūros ir kontrolės, kuri iki šiol buvo įtraukta į jų veiklos lauką. Martinaitis teigia, kad šią sritį jau prižiūri vidaus auditas ir Valstybės kontrolė, tačiau įstaiga tvirtina, jog vidaus procedūros gali tiesiogiai lemti žmogaus teisių pažeidimus ir tyrimų veiksmingumą. Įstaiga primena, kad nuo 2023 metų ji prižiūri Valstybės saugumo departamentą ir Antrąjį operatyvinių tarnybų departamentą. (lrt.lt)
Kodėl svarbu
Žvalgybos pareigūnų skundai ir vidaus tvarkos sprendimai gali lemti, ar bus išaiškinti neteisėti veiksmai, ar darbuotojų teisės bus apgintos. Jei Seimas susiaurins kontrolierių įgaliojimus, stipriau remsis vidaus auditu ir Valstybės kontrole, o ne nepriklausoma parlamentine priežiūra. (lrt.lt)
Oleškuose, Rusijos okupuotoje pietų Ukrainos dalyje, gyventojai pėsčiomis ir dviračiais mina minų nusėtais keliais į Radenską ieškoti maisto ir vandens. Miestas jau kelis mėnesius neturi elektros, šilumos ir centralizuoto vandens, o gyventojų liko mažiau nei 2 tūkstančiai. Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha vakar pavadino Oleškus mirties spąstais ir paragino tarptautines organizacijas padėti evakuoti civilius.
Rusija per pastarąją parą surengė naujas dronų ir raketų atakas prieš Ukrainą, o Volodymyras Zelenskis vakar perspėjo, kad Maskva gali plėsti smūgius į Vakarų Ukrainą iš Baltarusijos. Jis sakė, kad Baltarusijoje jau veikia dronų signalų kartotuvai, o Kremlius siekia Aliaksandro Lukašenkos pritarimo dislokuoti ir kitą ginkluotę, įskaitant balistines sistemas. Zelenskis pareiškė, kad toks žingsnis reikštų tiesioginį Baltarusijos įsitraukimą į karą. Rusija šiandien paskelbė virš Sankt Peterburgo ir Leningrado srities numušusi 57 ukrainietiškus dronus, o jų nuolaužos sukėlė gaisrą Sankt Peterburgo naftos terminale, pražudė vieną žmogų ir sužeidė penkis. Dėl atakos sutriko skrydžiai Pulkovo oro uoste, o terminalas yra svarbus Rusijos Baltijos naftos eksporto mazgas.
Prancūzijoje vakar per visos šalies protestus buvo padegta Limožo rotušė, o sugriuvęs XIX amžiaus pastato stogas tapo didžiausios žalos simboliu. Policija nurodė, kad demonstracijose dalyvavo apie 550 tūkst. žmonių, o vien Paryžiaus regione sulaikyti 855 asmenys. TV3 šiandien paskelbtoje analizėje rašoma, kad Rusija 2026 metais plėtė užsienio agentų registrą, griežtino VPN ribojimus ir kėlė bylas žurnalistams bei aktyvistams už savo sienų. Toje pačioje analizėje primintas sausį Rusijos televizijoje nuskambėjęs raginimas smogti Baltijos šalims Orešnik raketa ir NATO Ankaros deklaracijos įsipareigojimai stiprinti oro, priešraketinę ir dronų gynybą. Varšuvos saugumo forume pristatytame scenarijuje NATO Baltijos šalis gintų smūgiais netoli Sankt Peterburgo, Kaliningrado srityje ir Baltarusijoje, o viename modelyje dalyvavo apie milijoną sąjungininkų karių.
Ukraina surengė didžiausią nuo karo pradžios smūgį Sankt Peterburgui. Per protestus Prancūzijoje sulaikyta beveik 2,4 tūkst. žmonių, sužeista apie 1 tūkst. pareigūnų.
šaltiniai: lrt.lt, tv3.lt, vz.lt, 15min.lt, lrytas.lt, delfi.lt
Varšuvos saugumo forumas yra kasmetinis tarptautinis saugumo ir gynybos politikos renginys Lenkijoje. Jame politikai, kariškiai ir analitikai aptaria NATO, Europos gynybos ir regioninio saugumo scenarijus.
Spalio 17 d. naujienų agentūra „Reuters“ pranešė, kad Rusijos okupuotame Oleškų mieste pietų Ukrainoje gyventojai bado akivaizdoje eina pėsčiomis ir dviračiais per minų nusėtus kelius į Radenską ieškoti maisto ir vandens. Miestą rusų pajėgos užėmė 2022 m. vasario 24 d. Jau kelis mėnesius jis neturi elektros, šilumos ir centralizuoto vandens. Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha spalio 17 d. pavadino Oleškus mirties spąstais ir paragino tarptautines organizacijas padėti evakuoti civilius. JAV naujienų agentūra AP spalio 17 d. papildomai nurodė, kad miesto gyventojų liko mažiau nei 2 tūkstančiai.
Kodėl svarbu
Užstrigę civiliai dabar priklauso nuo rizikingo išėjimo iš miesto arba nuo menkų atsargų, kurios senka. Didžiausia grėsmė tenka senyvo amžiaus žmonėms, ligoniams ir vaikams. Humanitarinėms organizacijoms ir Ukrainos valdžiai tai reiškia spaudimą organizuoti saugų koridorių arba rizikuoti, kad žiemą daugės mirčių nuo bado ir ligų.
Kam naudinga
Laimi tik Rusijos kariuomenė ir okupacinė administracija, kuri išlaiko kontrolę. Pralaimi Oleškų civiliai, Ukrainos humanitarinės tarnybos ir tarptautinės pagalbos organizacijos.
Kas toliau
Kitas konkretus žingsnis priklauso nuo to, ar tarptautinės organizacijos ir Ukrainos valdžia spalio pabaigoje susitars dėl evakuacijos koridoriaus iš Oleškų.
Rusijos valdžia spalio 18 d. pranešė, kad virš Sankt Peterburgo ir Leningrado srities numušti 57 Ukrainos dronai, o smūgis sukėlė gaisrą Sankt Peterburgo naftos terminale. Per tą pačią ataką vienas žmogus žuvo, penki buvo sužeisti, o į miestą atskriejusios nuolaužos apgadino kelis objektus. Rusijos pareigūnai taip pat skelbė apie skrydžių sutrikimus Pulkovo oro uoste, viename judriausių šalyje. Terminalas jau buvo pataikytas anksčiau, o ši vieta yra svarbi naftos eksporto grandinės dalis. (kyivindependent.com)
Kodėl svarbu
Tai smūgis Rusijos Baltijos logistikai. Sustoję arba trikdyti skrydžiai ir gaisras naftos terminale kelia riziką tiek kariniam saugumui, tiek naftos srautams, kurie maitina regiono eksportą ir pajamas. (bssnews.net)
2026 m. spalio 17 d. Volodymyras Zelenskis sakė, kad Rusija gali iš Baltarusijos teritorijos sustiprinti raketų ir dronų atakas prieš vakarinę Ukrainą, nes jau naudoja ten įrengtus dronų signalų kartotuvus. (lrt.lt) Jis nurodė, kad Kremlius siekia su Aliaksandro Lukašenkos parama Baltarusijoje dislokuoti ir kitų ginklų, įskaitant balistines sistemas. (lrt.lt) Zelenskis įspėjo, kad toks žingsnis reikštų tiesioginį Baltarusijos įtraukimą į karą ir keltų didžiausią grėsmę vakarinei Ukrainai. (lrt.lt)
Kodėl svarbu
Vakarų Ukrainos miestams ir energetikos objektams tai reiškia didesnę raketų bei dronų riziką, ypač artėjant šaltajam sezonui. Baltarusijos kariuomenei oficialiai likus nuošalyje, bet jos infrastruktūrai padedant Maskvai, spaudimas auga ir Ukrainos oro gynybai, ir civilių evakuacijos planams. (lrt.lt)
Spalio 16 d. Varšuvos saugumo forume buvo pristatytas scenarijus, kuriame NATO, gindama Baltijos šalis, smogtų taikiniams netoli Sankt Peterburgo, Kaliningrado srityje ir Baltarusijoje. Tą pačią dieną forume vyko diskusija apie branduolinį signalizavimą ir Kaliningrado vietą Baltijos saugumo architektūroje. Pasak renginio aprašymo, modeliuoti scenarijai rėmėsi gynyba nuo galimo Rusijos puolimo, o viename jų dalyvavo apie milijoną sąjungininkų karių. Tai rodo, kad NATO planuotojai vis labiau akcentuoja ne tik Baltijos valstybių gynybą, bet ir gilius smūgius į puolimo pajėgumus už jų ribų.
Kodėl svarbu
Lietuvai, Latvijai ir Estijai tai svarbu dėl oro gynybos, logistikos ir pasienio saugumo. Tokia koncepcija reikštų, kad pirmosiomis krizės valandomis būtų sprendžiama ne tik, kaip sustabdyti puolimą, bet ir kaip apsaugoti civilius nuo raketų bei dronų atakų.
2026 m. spalio 17 d. Limože per visoje Prancūzijoje vykusias demonstracijas buvo padegta miesto rotušė, o liepsnos smarkiai nuniokojo XIX amžiaus pastatą ir sugriovė stogą. Protestai kilo dėl pragyvenimo išlaidų ir prastų sąlygų mokyklose, o visoje šalyje, policijos duomenimis, į gatves išėjo apie 550 tūkst. žmonių. Paryžiaus regione per susirėmimus ir plėšimus buvo sulaikyti 855 žmonės. Limožo rotušė buvo 19 amžiaus statinys, kurio bokštelis ir viršutinės konstrukcijos įgriuvo liepsnoms įsisiautėjus.
Kodėl svarbu
Limožo savivaldybei teks spręsti, kaip atstatyti istorinį pastatą ir perkelti rotušės darbą, kol vyks žalos vertinimas. Vietos gyventojams ir miesto tarnyboms tai reiškia sustabdytas administracines paslaugas bei papildomas viešųjų lėšų išlaidas.
Šiandien paskelbtame TV3 straipsnyje teigiama, kad 2026 metais Rusija toliau plėtė „užsienio agentų“ registrą, ribojo VPN paslaugas ir inicijavo daugiau bylų prieš žurnalistus bei aktyvistus už šalies ribų. Tuo pat metu Rusijos televizijoje sausį nuskambėjo raginimas smogti Baltijos šalims raketa „Orešnik“, o pats Kremlius rugsėjo 1 dieną viešai neigė planus pulti NATO valstybę. Liepos 8 dieną NATO Ankaros deklaracijoje Rusija pavadinta ilgalaike grėsme euroatlantiniam saugumui, o sąjungininkės paskelbė didinančios gynybos išlaidas ir stiprinančios priešlėktuvinę, priešraketinę bei bepiločių sistemų gynybą. Straipsnyje tai pristatoma kaip grįžtantys ženklai, kurie prieš 5 metus jau lydėjo pasirengimą agresijai prieš Ukrainą. (tv3.lt)
Kodėl svarbu
Ukrainos saugumo rėmėjams svarbu tai, kad Maskvos spaudimas nesibaigia karu fronte. VPN ribojimai, propaganda ir grasinimai Baltijos šalims daro tiesioginį poveikį žurnalistams, opozicijai ir NATO rytinio flango saugumo planavimui. (tv3.lt)
Hormuzo sąsiaurio blokada jau kelia degalų kainas JAV, brangina skrydžius ir didina kai kurių prekių pristatymo išlaidas. JAV pareigūnai nurodo, kad Iranas dėl blokados neteko apie 25 mlrd. dolerių naftos pajamų, o nauji tanklaivių išpuoliai prie Saudo Arabijos Al Džubailo rodo, kad rizika plinta už paties sąsiaurio ribų.
Volodymyras Zelenskis vakar perspėjo Vašingtoną, kad bet koks JAV sankcijų švelninimas Maskvoje bus laikomas karo sėkme. Šiandien jis pirmą kartą po santykių krizės kalbėjosi su Stivu Vitkofu ir Džeredu Kušneriu, o ginčas sukasi apie Donaldo Trumpo sustabdytą naujų sankcijų paketą ir susitarimą dėl rusiško dyzelino eksporto.
Dubajuje 23 metų britė Brooke George laikoma suimta iki kito teismo posėdžio spalio 28 dieną dėl savo 26 metų vaikino Williamo Treeby nužudymo bylos. Šeima sako, kad Bur Dubajaus policijos izoliatoriuje ribojami jos skambučiai namo, o gynyba tvirtina, kad ji veikė gindamasi nuo ankstesnio smurto, nors pagal JAE teisę už iš anksto suplanuotą nužudymą grėstų mirties bausmė.
Lionelis Messi vakar Atlantoje pelnė du įvarčius, atliko 15-ą rezultatyvų perdavimą šiame MLS sezone ir atvedė „Inter Miami“ į pergalę 3:1 prieš „Atlanta United“. Kultūros naujienose išlieka dėmesys 51 metų žinomos aktorės mirčiai, tačiau per pastarąją parą papildomų patvirtintų detalių nepaskelbta.
Per gaisrą Kanados karinėje bazėje žuvo keturi kariai, dar dešimtys buvo sužeisti. Marco Rubio atvyko į Uzbekistaną stiprinti JAV ryšių su Vidurio Azija.
šaltiniai: tv3.lt, lrytas.lt, vz.lt, lrt.lt, 15min.lt, delfi.lt
Hormuzo sąsiauris yra siauras jūrų kelias tarp Irano ir Arabijos pusiasalio. Per jį gabenama didelė dalis pasaulio naftos ir suskystintų gamtinių dujų, todėl bet kokie trikdžiai greitai veikia energijos kainas.
23 metų britė Brooke George Dubajuje laukia bylos dėl savo 26 metų vaikino Williamo Treeby nužudymo. Teismas jos nagrinėjimą atidėjo iki 2026 m. spalio 28 d. dėl neatvykusių kaltinimo liudytojų. Šeima sako, kad motina Tess George nerimauja dėl dukros būklės, nes jai apriboti telefono skambučiai ir ji laikoma Bur Dubajaus policijos areštinėje. Gynyba tvirtina, kad George veikė gindamasi po ankstesnio smurto. Jei ji būtų pripažinta kalta dėl tyčinės žmogžudystės, jai pagal Jungtinių Arabų Emyratų teisę grėstų mirties bausmė.
Kodėl svarbu
Byla paliečia britų konsulinę pagalbą, kalinių ryšį su artimaisiais ir tarptautinį dėmesį Dubajaus baudžiamajai sistemai. Dėl užsitęsusio sulaikymo ir ribotų skambučių didžiausia našta tenka šeimai Jungtinėje Karalystėje ir gynybos komandai, kuri turi ruoštis kitam posėdžiui.
Kam naudinga
Laimi kaltinimo pusė, jei liudytojai 2026 m. spalio 28 d. pagaliau pasirodys, o nukenčia George gynyba ir jos šeima, kuri dar ilgiau liks nežinioje.
Kas toliau
Kitas posėdis Dubajaus teisme numatytas 2026 m. spalio 28 d., kai turėtų būti išklausyti kaltinimo liudytojai.
Lionelis Messi spalio 17 d. Atlantoje pelnė du įvarčius ir padėjo „Inter Miami“ 3:1 įveikti „Atlanta United“ MLS rungtynėse. Per šį mačą jis pasiekė 15 rezultatyvių perdavimų ribą 2026-ųjų sezone ir tapo pirmu žaidėju lygos istorijoje, kuriam pavyko po 15 ir daugiau rezultatyvių perdavimų surinkti trejus metus iš eilės. Po šios pergalės Majamio klubas sustiprino pozicijas kovoje dėl antros vietos Rytų konferencijoje ir namų aikštės pranašumo pirmajame atkrintamųjų etape. Iki reguliariojo sezono pabaigos liko aštuonerios rungtynės.
Kodėl svarbu
„Inter Miami“ ataka tampa sunkiai sustabdoma būtent prieš atkrintamąsias, o varžovams tenka ruoštis ne tik Messi įvarčiams, bet ir jo perdavimams. Tai svarbu ir lygai, kuri gauna dar vieną istorinius rekordus mušantį žaidėją sezono finiše.
Spalio 17 d. JAV naujienų agentūra AP rašė, kad dėl karo su Iranu išaugusios degalų kainos JAV jau brangina važiavimą ir skrydžius, o daliai prekių kyla pristatymo kainos. Tą pačią dieną Axios citavo JAV pareigūnus, kurie teigė, kad blokada prie Hormuzo sąsiaurio Iranui kainavo apie 25 mlrd. dolerių prarastų naftos pajamų. Šią savaitę prekybos ir jūrinės rizikos stebėsena fiksavo naujus tanklaivių išpuolius prie Saudo Arabijos Al Džubailo ir teigė, kad sąsiauris iš esmės lieka nepralaidus įprastam eismui nuo vasario 28 d. Dėl to rinkos ir laivybos draudikai toliau kainuoja daugiau, o energetikos tiekimo grandinė išlieka įtempta.
Kodėl svarbu
Degalų brangimas smogia vežėjams, oro linijoms ir naftos produktų importuotojams, o paskui persiduoda vartotojams per didesnes prekių ir bilietų kainas. Jei jūrinė rizika neslūgs, brangs ir draudimas, ir pervežimai, ypač įmonėms, kurios priklauso nuo ilgų tiekimo grandinių.
2026 m. spalio 17 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad JAV sprendimas sušvelninti sankcijas Rusijai Maskvoje bus laikomas karo sėkme, o ne taikos žingsniu. Jis tai siejo su Donaldo Trumpo sprendimu sustabdyti dalį naujų sankcijų ir su rugsėjo 9 d. paskelbtu susitarimu, pagal kurį Rusijai leista tiekti dyzeliną į JAV ir kitas rinkas. Zelenskis sakė, kad toks sprendimas tik didina spaudimą Kyjivui ir silpnina Vašingtono svertus prieš Kremlių. Spalio 18 d. jis turėjo pirmą pokalbį su JAV pareigūnais Stivu Vitkofu ir Džeredu Kušneriu po to, kai įtampa tarp Vašingtono ir Kyjivo smarkiai išaugo. (apnews.com)
Kodėl svarbu
Ukrainos kariuomenei ir civilinei energetikos infrastruktūrai svarbu, kiek toli Vašingtonas eis mažindamas spaudimą Maskvai. Jei sankcijos silpnės, Rusija gali gauti daugiau pajamų iš degalų eksporto ir daugiau erdvės tęsti smūgius Ukrainai. (apnews.com)