Pereiti prie turinio

2026 m. rugsėjo 29 d.

Archyvinis leidimas

Lietuva

Santrauka

Vidaus reikalų ministerija teisėsaugai perdavė hibridinės kibernetinės atakos prieš EPEKIS sistemą tyrimą. Ši platforma aptarnauja tapatybės ir kitų dokumentų išdavimą Lietuvos piliečiams ir užsieniečiams. Po įsilaužimo sustiprinta duomenų srautų stebėsena, aiškinamasi, ar nutekėjo duomenys ir kiek vartotojų buvo paveikta.

Lietuva šiandien nuo 11.52 iki 11.55 val. visoje šalyje testuos gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą per mobilizacijos pratybas „Vyčio skliautas 2026“. Kauks sirenos, į telefonus bus siunčiami perspėjimo pranešimai, o radijas ir televizija transliuos testinį signalą. Gyventojų prašoma po bandymo užpildyti trumpą apklausą.

Vidaus reikalų ministerija taip pat paskelbė, kad šeštadienį Vilniuje per su migracija susijusius renginius dirbs daugiau nei 200 policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų. Savivaldybė suderino tris susirinkimus, o vienas migraciją palaikantis protestas perkeltas prie Vinco Kudirkos aikštės, kitoje gatvės pusėje nuo Nacionalinio susivienijimo renginio. Pareigūnai atskirs skirtingų protestų dalyvius ir reaguos į provokacijas bei viešosios tvarkos pažeidimus.

Pabradės priėmimo centre migrantai šiandien vėl sakė, kad gyvenimo sąlygos primena kalėjimą. Pernai lapkritį tik 26 iš 170 centro gyventojų nebuvo ribojami judėjimo, o rugpjūtį Priėmimo ir integracijos agentūra su ministre Inga Ruginiene aptarė ombudsmeno rekomendacijas dėl centro tvarkos.

Premjeras Gintautas Paluckas ir laikinasis ekonomikos ir inovacijų ministras Mindaugas Sinkevičius pareiškė, kad Lietuva pasirengusi priimti JAV karius nuolatiniam dislokavimui, jei tokį sprendimą priimtų Vašingtonas. Prokuratūra taip pat pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl kibernetinės atakos prieš Vidaus reikalų ministeriją.

šaltiniai: tv3.lt, lrt.lt, delfi.lt, vz.lt, 15min.lt, lrytas.lt

Svarbiausios istorijos
Politika

Pradėtas tyrimas dėl atakos prieš Vidaus reikalų ministerijos sistemą

Vidaus reikalų ministerija rugsėjo 25 d. pranešė apie hibridinę kibernetinę ataką prieš ministerijos informacinę sistemą, kurią administruoja Informacinių technologijų ir ryšių departamentas, ir perdavė šį atvejį teisėsaugai. Ministerijos žinutėje nurodyta, kad dėl incidento pradėtas tyrimas, o apie jo aplinkybes informuotas ministras Martynas Katelynas. Viešame pranešime daugiau techninių detalių nepateikta, todėl kol kas neaišku, ar buvo paveikti duomenys, ar sutrikdytas sistemos darbas. Šį incidentą Lietuvos institucijos vertina kaip kibernetinį nusikaltimą, susijusį su valstybės informacine infrastruktūra. (vrm.lrv.lt)

Kodėl svarbu

Nuo šio tyrimo priklauso, ar VRM ir su ja susijusios tarnybos turės skubiai stiprinti prieigas, ryšių apsaugą ir vidines procedūras. Jei bus patvirtintas duomenų nutekinimas, pasekmes pajus pareigūnų, migrantų ir kitų valstybės sistemų naudotojų duomenys. (vrm.lrv.lt)

Kam naudinga

Laimi teisėsauga ir kibernetinio saugumo specialistai, kuriems tyrimas suteikia pagrindą nustatyti silpnas vietas, o labiausiai praranda VRM IT sistema ir jos naudotojai, jei bus patvirtintas įsilaužimas ar duomenų vagystė. (vrm.lrv.lt)

Kas toliau

Toliau laukiama teisėsaugos išvados, kuri turi atsakyti, ar ataka paliko pėdsakų sistemoje ir ar reikės papildomų apsaugos priemonių VRM viduje. (vrm.lrv.lt)

Politika

Kibernetinė ataka prieš VRM: pradėtas tyrimas

Vidaus reikalų ministerija pradėjo tyrimą po kibernetinės atakos prieš Informatikos ir ryšių departamento administruojamą EPEKIS sistemą, kuri naudojama asmens ir kitų dokumentų išdavimo paslaugoms. Ministerija nurodė, kad į sistemą buvo neteisėtai įsilaužta ir kad buvo stiprinamos techninės duomenų srautų stebėsenos priemonės. Po ankstesnio incidento VRM sistemoje jau buvo įdiegtas dvigubas autentifikavimas. Tyrimas dabar turi nustatyti, ar buvo pasisavinta duomenų ir kiek plačiai galėjo būti paveikti sistemos naudotojai.

Kodėl svarbu

Paveikti gali žmonės, kurie naudojosi su dokumentų išdavimu susijusiomis VRM paslaugomis, nes tokiuose registruose laikomi tapatybės ir ryšio duomenys. Riziką jaučia ir kitos valstybės įstaigos, nes viena pažeista sistema gali atverti kelią platesniam prieigų tikrinimui.

šaltiniai:tv3.lt
Kriminalai

Buvęs pasaulio snukerio čempionas dėl seksualinio vaikų išnaudojimo pasiųstas už grotų

49 metų škotui Graeme’ui Dottui 2026 m. rugsėjo 29 d. Edinburge skirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė už dviejų vaikų seksualinį išnaudojimą, kurį prisiekusieji pripažino įvykus 1993–1996 ir 2006–2010 metais. Buvęs pasaulio čempionas kaltinimus neigė, o teismas konstatavo, kad jis padarė grubų pasitikėjimo pažeidimą. Po nuosprendžio jo pavardė įtraukta į seksualinių nusikaltėlių registrą, o Dottas buvo iškart sulaikytas teismo salėje. Pasaulio snukerio valdančioji organizacija jį buvo suspendavusi dar 2025 m. balandį, kai jam pareikšti kaltinimai, o po šio nuosprendžio jo vardas pašalintas iš Snukerio šlovės muziejaus. (apnews.com)

Kodėl svarbu

Aukų šeimoms tai reiškia, kad teismas pagaliau užbaigė beveik tris dešimtmečius siekusį bylos etapą ir oficialiai pripažino smurto mastą. Snukerio bendruomenei šis nuosprendis kelia klausimą dėl sporto autoritetų atrankos, nes Dottas ilgai išliko viešas sporto veidas net po kaltinimų. (apnews.com)

šaltiniai:delfi.lt
Politika

Vilniuje per du protestus dėl migracijos dirbs daugiau nei 200 pareigūnų

2026 m. rugsėjo 29 d. Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad šeštadienį Vilniuje per su migracija susijusius renginius dirbs daugiau nei 200 policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų. Vilniaus miesto savivaldybė suderino tris susirinkimus, o vienas migraciją palaikantis protestas buvo perkeltas prie Vinco Kudirkos aikštės, kitoje gatvės pusėje nuo Nacionalinio susivienijimo renginio. Ministerija nurodė, kad pareigūnai atskirs skirtingų protestų dalyvius ir reaguos į provokacijas bei viešosios tvarkos pažeidimus. Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas sakė, kad dėl tokio išdėstymo būtinas aiškus veiksmų planas.

Kodėl svarbu

Šie mitingai palies Vilniaus centrą, kur tą pačią dieną vienoje vietoje susitelks kelių šimtų žmonių grupės su priešingomis nuostatomis dėl migracijos. Didžiausia rizika tenka pareigūnams, kuriems teks užtikrinti atskyrimą ir greitą reakciją, o neleistiniems incidentams gali būti stabdomas dalyvių judėjimas aplink Seimą ir Vinco Kudirkos aikštę.

šaltiniai:delfi.lt
Visuomenė

Šiandien visoje Lietuvoje kauks sirenos: štai ką privalėsite daryti

2026 m. rugsėjo 29 d. 11.52–11.55 val. visoje Lietuvoje bus tikrinama Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema, o sirenos kauks 3 minutes. Patikrinimas vyksta per valstybės lygio mobilizacines pratybas „Vyčio skliautas 2026“, kurias organizuoja nacionalinės krizių valdymo ir mobilizacijos institucijos. Tuo pačiu metu į gyventojų telefonus bus siunčiami perspėjimo pranešimai, o apie patikrinimą informuos Lietuvos radijas ir televizija. Po bandymo gyventojai raginami užpildyti trumpą apklausą, kuria vertinamas pranešimų pasiekimas ir sistemos veikimas. (lt72.lt)

Kodėl svarbu

Gyventojams tai reiškia, kad šiandien visi šalies mobilieji telefonai ir perspėjimo sirenos bus tikrinami vienu metu, todėl svarbu atpažinti, jog tai yra planinis bandymas, o ne realus pavojus. Valdžiai šis patikrinimas parodo, ar perspėjimas pasiektų žmones laiku, jei kiltų ekstremalioji situacija. (lt72.lt)

šaltiniai:tv3.lt
Visuomenė

Migrantai apie gyvenimą Pabradės Registracijos centre: „Tai vis tiek yra tarsi kalėjimas“

Pabradės priėmimo centre keli migrantai pareiškė, kad gyvenimo sąlygos jiems vis dar primena kalėjimą. Centro patalpos jau anksčiau buvo kritikuotos dėl judėjimo ribojimų, o 2025 m. lapkričio 7 d. iš 170 apgyvendintų žmonių tik 26 neturėjo tokių ribojimų. Priėmimo ir integracijos agentūra rugpjūčio 13 d. su socialinės apsaugos ir darbo ministre Inga Ruginiene aptarė Seimo kontrolierių įstaigos rekomendacijų įgyvendinimą ir centro veiklą. Dabar svarbiausia, ar šios pastabos virs realiais pokyčiais pačiame centre.

Kodėl svarbu

Pabradėje apgyvendinti prieglobsčio prašytojai ir neteisėtai sieną kirtę užsieniečiai tiesiogiai jaučia judėjimo ribojimus, kurie lemia kasdienį gyvenimą, kontaktą su artimaisiais ir galimybes savarankiškai tvarkyti reikalus. Administracijai tai reiškia spaudimą keisti tvarką, o valstybės institucijoms, kad būtų suderinti saugumo ir žmogaus teisių reikalavimai.

šaltiniai:lrt.lt

Europa

Santrauka

Rusija per pastarąsias dvi paras vėl smogė Kyjivui ir kitiems Ukrainos miestams, per atakas žuvo mažiausiai aštuoni žmonės. Vakar reaktyvinis Rusijos dronas pataikė į Nacionalinės mokslų akademijos pastatą Kyjivo centre ir pražudė mažiausiai vieną žmogų. Volodymyras Zelenskis sakė, kad per parą Rusija paleido daugiau kaip 120 smogiamųjų dronų, iš jų 90 buvo reaktyviniai, o dar vienas pataikė į ligoninės pastatą Kyjive. Ukrainos oro pajėgos nurodė, kad nuo užvakarykščio vakaro iki vakarykščio ryto neutralizavo 112 dronų, tačiau smūgiai užfiksuoti 26 vietose. Ukrainos pareigūnai taip pat skaičiuoja, kad per savaitę Rusija paleido daugiau kaip 2 200 smogiamųjų dronų, apie 1 650 aviacinių bombų ir 38 raketas.

Ukrainos oro gynyba nuo ryto numušė arba neutralizavo 95 Rusijos dronus. Per Rusijos smūgius Sumų centre žuvo du žmonės, tarp sužeistųjų yra vaikų.

šaltiniai: delfi.lt, lrt.lt, 15min.lt, vz.lt, lrytas.lt, tv3.lt

Verta žinoti
Sąvoka

VATESI

VATESI yra Lietuvos valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija. Ji prižiūri branduolinę saugą ir teikia pastabas dėl su Lietuva susijusių branduolinių projektų, įskaitant Astravo elektrinę.

Svarbiausios istorijos
Politika

Karas Ukrainoje. Rusija į Kyjivą paleido balistines raketas

2026-09-27 per Rusijos smūgius Ukrainoje, įskaitant Kyjivą, žuvo aštuoni žmonės, o apgadinta 16 vietų, tarp jų 12 privačių namų sostinės pakraščiuose, sandėlis ir gamybos įmonė. Ukrainos pareigūnai pranešė, kad per savaitę Rusija paleido daugiau nei 2,2 tūkst. smogiamųjų dronų, apie 1,65 tūkst. aviacinių bombų ir 38 įvairių tipų raketas, kurių dalis buvo balistinės. Kyjive ir kituose miestuose oro pavojaus signalai buvo keliami dėl balistinių raketų grėsmės, o dalis smūgių taikyta į gyvenamuosius rajonus ir civilinę infrastruktūrą. Kremlius taip pat tęsė smūgius po to, kai Rusija atmetė raginimus stabdyti karą Jungtinių Tautų derybų fone.

Kodėl svarbu

Kyjivo civiliai moka didžiausią kainą, nes smūgiai pasiekia gyvenamuosius rajonus, sandėlius ir gamybos objektus. Tai reiškia papildomą spaudimą miesto gelbėjimo tarnyboms, komunalinei infrastruktūrai ir vietos verslui, kuris dirba karo sąlygomis.

Kam naudinga

Laimi Rusijos kariuomenės puolamosios pajėgos, o labiausiai nukenčia Kyjivo gyventojai, civilinė infrastruktūra ir Ukrainos gamybos įmonės.

Kas toliau

Ukrainos oro pajėgos ir Kyjivo miesto administracija artimiausią parą vertins žalą ir stebės naujus perspėjimus dėl balistinių raketų, o prezidento Volodymyro Zelenskio komanda sieks papildomų oro gynybos priemonių iš sąjungininkų.

šaltiniai:delfi.ltlrt.lt
Energija

Baltarusijai planuojant naują Astravo AE bloką, ekspertai žodžių į vatą nevynioja: galima katastrofa

Baltarusija rengia naują Astravo atominės elektrinės bloką, o Lietuvos branduolinės saugos specialistai įspėja, kad projektas gali dar labiau padidinti riziką prie sienos su Lietuva. VATESI šią savaitę priminė Minskui, kad į atviras Lietuvos saugos pastabas dėl Astravo elektrinės neatsakoma, nors planuojama ir tolesnė plėtra. Tuo pat metu Lietuva vertina ir kitą su Astravu susijusį projektą, radioaktyviųjų atliekų saugojimo punktą, kurį Baltarusija svarsto statyti netoli pasienio. Tai reiškia, kad klausimas iš branduolinės saugos ginčo virsta platesniu aplinkosaugos ir regioninio saugumo konfliktu.

Kodėl svarbu

Nuo Astravo plėtros labiausiai priklauso pasienio savivaldybės, kurioms tektų gyventi su didesne avarijų ir taršos rizika, o Lietuvos energetikos ir aplinkos sektoriams didėja poreikis rengti gynybos bei stebėsenos priemones. Kartu auga politinė įtampa su Minsku, kuri gali riboti bet kokį techninį dialogą dėl saugos.

šaltiniai:delfi.lt
Politika

Rusija Sumuose smogė mokyklai, kurioje slėpėsi apie 40 vaikų

Sumų mieste rugsėjo 29 d. per pamokas iš mokyklos buvo evakuoti mokiniai ir mokytojai, o netrukus į ją pataikė keturios galingos sklandomosios bombos. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad netoliese smogta ir gyvenamajam rajonui, kuriame žuvo du žmonės. Sumai yra vienas dažniausių Rusijos taikinių prie pat sienos, todėl mieste mokyklos ir kiti civiliniai objektai nuolat veikia karo sąlygomis. (apnews.com)

Kodėl svarbu

Mokyklos vaikai ir jų šeimos Sumuose gyvena su nuolatine skubios evakuacijos rizika, o tai tiesiogiai trikdo pamokas ir kasdienį judėjimą po miestą. Smūgiai gyvenamiesiems kvartalams taip pat verčia vietos gelbėtojus ir medikus dirbti keliuose taikiniuose vienu metu. (apnews.com)

šaltiniai:delfi.lt
Politika

Rusija reaktyviniais dronais smogė Kyjivui

2026 m. rugsėjo 28 d. Kyjive rusų reaktyvinis dronas pataikė į Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos pastatą miesto centre, žuvo mažiausiai vienas žmogus, pranešė „Reuters“. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tą pačią dieną sakė, kad per visą parą Rusija paleido daugiau nei 120 atakos dronų, iš kurių 90 buvo reaktyviniai, o vienas jų smogė ir Kyjivo ligoninės pastatui. Ukrainos oro pajėgos nurodė, kad nuo 2026 m. rugsėjo 27 d. vakaro iki rugsėjo 28 d. ryto buvo numušta arba neutralizuota 112 dronų, o smūgiai užfiksuoti 26 vietose. Kyjive tą pačią dieną aidėjo sprogimai ir kilo gaisrai, nes ataka buvo nukreipta į miesto centrą dienos metu. (marketscreener.com)

Kodėl svarbu

Kyjivo gyventojams tai reiškia, kad reaktyviniai dronai gali prasiskverbti iki miesto centro ir smogti ne tik gyvenamiesiems rajonams, bet ir mokslo bei medicinos pastatams. Toks taikinių spektras didina spaudimą oro gynybai ir kelia tiesioginę riziką darbuotojams bei pacientams sostinės įstaigose. (marketscreener.com)

šaltiniai:15min.lt
Politika

Vladimiras Putinas pasirašytu dekretu kariuomenę padidino 15,5 tūkst. karių

Vladimiras Putinas 2026 m. rugsėjo 28 d. pasirašė dekretą, kuriuo Rusijos ginkluotųjų pajėgų leistinas skaičius padidintas 15,5 tūkst. iki 2 441 630, iš jų 1 550 500 karių. Tai jau ketvirtas toks didinimas per šiuos metus. Kremlius šį sprendimą priėmė tęsiantis karui prieš Ukrainą ir po kelių ankstesnių personalo plėtros sprendimų šių metų kovą, birželį ir liepą. Dekretas paskelbtas Rusijos oficialiame teisės informacijos portale ir įsigalioja kaip prezidento įsakymas.

Kodėl svarbu

Ukrainos frontui tai reiškia, kad Maskva ir toliau didina kariuomenės žmogiškuosius išteklius, o tai gali pratęsti spaudimą ukrainiečių kariams ir civiliams okupuotose teritorijose. Europos saugumo planuotojams tai svarbu, nes Rusija rodo, kad ruošiasi ilgesnei karo eigai, o ne trumpam karo masto mažinimui.

Politika

Estija: gynybos bendrovės padegimą užsakė Rusijos tarnybos

Estija rugsėjo 29 d. paskelbė, kad už rugpjūtį įvykdytą gynybos bendrovės „Milrem Robotics“ pastato padegimą Taline stovėjo Rusijos žvalgybos tarnybos. Rugpjūčio 17 d. Lasnamė rajone kilęs gaisras buvo tiriamas kaip galimas padegimas, o vėliau dėl jo sulaikyti trys įtariamieji iš Latvijos. Šis įvykis siejamas su platesniais Rusijos bandymais taikytis į Europos gynybos sektorių ir su panašia byla 2025 m., kai Estijos teismas jau buvo konstatavęs, kad padegimas prieš kitą taikinį šalyje buvo užsakytas Rusijos žvalgybos.

Kodėl svarbu

Gynybos pramonės įmonėms Baltijos šalyse tai reiškia didesnes saugumo išlaidas ir papildomą spaudimą apsaugoti gamybos bei sandėliavimo vietas. Latvijos ir Estijos teisėsaugai tai yra dar vienas tarptautinis tyrimas, kuriame reikia sekti pinigų, ryšių ir vykdytojų grandinę.

šaltiniai:delfi.lt

Pasaulis

Santrauka

Vakarų Krante apie 100 Izraelio naujakurių šiandien įsiveržė į Jaludo ir Kušros apylinkes, mėtė akmenis, blokavo kelius ir padegė palestiniečių turtą. Per susidūrimus buvo sužeisti trys Izraelio saugumo pareigūnai, policija sulaikė tris įtariamuosius, o Benjaminas Netanjahu išpuolį pasmerkė.

Maskva vakar dar labiau įslaptino energetikos eksportą: Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, ribojantį naftos produktų sandorių kainų, pirkėjų, pardavėjų, maršrutų ir paskirties vietų skelbimą. Įsakymas taip pat apriboja dalį muitinės duomenų ir išplečia ankstesnį naftos gavybos statistikos slaptinimą į platesnę eksporto grandinę. Tailando vyriausybė šiandien patvirtino 122 mln. dolerių skubios pagalbos paketą po potvynių, per kuriuos nuo rugsėjo vidurio žuvo mažiausiai 19 žmonių ir nukentėjo daugiau kaip 2,6 mln. gyventojų. Bankoke po savaitgalio liūčių į 234 prieglaudas perkelta beveik 6 tūkst. žmonių, o dalis rajonų ir kelių tebėra apsemti.

„Amnesty International“ šiandien paskelbė, kad Malio kariuomenė ir „Wagner“ grupės nariai per bendras 2023–2025 metų operacijas prie Mauritanijos sienos nužudė mažiausiai 34 civilius. Organizacija tyrimą grindžia 119 pabėgėlių iš Malio liudijimais ir teigia užfiksavusi kankinimus, įskaitant simuliuotą skandinimą, mušimą ir elektros šoką.

Technologijų sektoriuje dėmesys krypsta į „Anthropic“ IPO paraišką, kurioje bendrovė įspėja apie egzistencinę dirbtinio intelekto riziką žmonijai. Kosmoso srityje „SpaceX“ raketa „Starship“ pirmą kartą pasiekė orbitą.

Nepale ledynui virtus mirtina nuolaužų ir ledo banga, katastrofos mastas itin didelis. „Amnesty International“ paskelbė, kad Malio kariuomenė ir Rusijos samdiniai vykdė karo nusikaltimus.

šaltiniai: 15min.lt, lrytas.lt, delfi.lt, tv3.lt, vz.lt, lrt.lt

Verta žinoti
Sąvoka

Romos statutas

Romos statutas yra sutartis, kuria įsteigtas Tarptautinis baudžiamasis teismas. Jis nustato teismo jurisdikciją dėl genocido, karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui ir agresijos nusikaltimo.

Svarbiausios istorijos
Politika

Karas Ukrainoje. Vakarų sankcijos privertė Putiną griebtis naujo dekreto

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas rugsėjo 28 d. pasirašė dekretą, kuris dar labiau apriboja informacijos apie energetiką ir naftos produktus skelbimą, kad būtų sunkiau įgyvendinti JAV ir kitų Vakarų šalių sankcijas. Dekretas draudžia viešinti per žiniasklaidą ir kitais kanalais duomenis apie sandorių pobūdį, kainą, pardavėjus, pirkėjus, maršrutus ir paskirties vietas, o kai kuriais atvejais riboja ir muitinės duomenis. Maskva jau anksčiau buvo įslaptinusi dalį naftos gavybos statistikos, tačiau dabar apribojimai išplėsti ir energetikos eksportui. Tai vyksta tuo metu, kai Vakarai didina spaudimą Rusijos energetikos sektoriui dėl karo prieš Ukrainą. (marketscreener.com)

Kodėl svarbu

Nukentės sankcijų stebėtojai, energetikos analitikai ir žurnalistai, nes jiems bus sunkiau sekti Rusijos naftos ir degalų srautus bei nustatyti, kas perka rusišką žaliavą. Laimės Kremliaus energetikos aparatui artimos bendrovės ir tarpininkai, kuriems slėpimas padeda mažinti Vakarų kontrolę. (marketscreener.com)

Kam naudinga

Laimi Rusijos energetikos ministerija ir su eksportu susiję tarpininkai, o praranda Vakarų priežiūros institucijos, tyrėjai ir nepriklausoma žiniasklaida. (marketscreener.com)

Kas toliau

Artimiausias klausimas yra, kaip Rusijos įmonės ir muitinė taikys naujus ribojimus praktiškai, nes dekretas numato skelbimo išimtį tik tada, kai duomenis paviešina pati sandorio šalis. (marketscreener.com)

šaltiniai:15min.lt
Politika

Izraelio naujakuriai užpuolė palestiniečių kaimą Vakarų Krante, išpuolį pasmerkė Netanyahu

2026-09-29 Vakarų Krante apie 100 izraeliečių naujakurių įsiveržė į Jaludo ir Kušros apylinkes, mėtė akmenis, užtvarė kelius ir padegė palestiniečių turtą, kai kariuomenė mėgino grąžinti vieną palestiniečių šeimą į namus pagal Aukščiausiojo Teismo sprendimą. Per susidūrimus buvo sužeisti trys Izraelio saugumo pajėgų nariai, o policija sulaikė tris įtariamuosius. Benjaminas Netanjahu išpuolį pavadino „nedidele riaušininkų grupe“ ir teigė, kad jie žaloja Izraelio įvaizdį bei trukdo kariuomenei vykdyti užduotis. Šis incidentas įvyko po kelių savaičių augančios įtampos toje pačioje vietovėje, kur naujakuriai jau buvo apgulę palestiniečių namus.

Kodėl svarbu

Nuo šių išpuolių pirmiausia nukenčia Vakarų Kranto palestiniečių šeimos, kurioms gresia priverstinis iškeldinimas, gaisrai ir susidūrimas su kariuomene net tada, kai teismas liepia jas grąžinti į namus. Izraelio saugumo pajėgoms tai reiškia dar vieną vidinės tvarkos krizę teritorijoje, kur policija ir kariuomenė jau turi tramdyti ir naujakurius, ir vietos palestiniečius.

šaltiniai:lrt.lt
Aplinka

Tailande – nerimą keliantys vaizdai: po milžiniškų potvynių – žuvę žmonės, tūkstančiai evakuoti

Tailando vyriausybė 2026 m. rugsėjo 29 d. patvirtino 122 mln. JAV dolerių pagalbą potvynių aukoms, kai nuo rugsėjo vidurio šalį alino smarkios liūtys ir vanduo nusinešė mažiausiai 19 gyvybių. Nelaimė paveikė daugiau nei 2,6 mln. žmonių, o vien Bankoke po savaitgalio liūčių buvo evakuota beveik 6 tūkst. gyventojų į 234 prieglaudas. Sostinėje vanduo turėtų nuslūgti per dvi ar tris dienas, jei daugiau nelys, tačiau dalis gatvių ir rajonų tebėra užlieti. Vyriausybė taip pat paskelbė poilsio dienas valstybės tarnautojams Bankoke ir trijose gretimose provincijose, kad būtų lengviau organizuoti gelbėjimo darbus.

Kodėl svarbu

Potvyniai smogia milijonams namų ūkių, kuriems reikia laikino apgyvendinimo, maisto ir transporto, o užlietos gatvės stabdo judėjimą Bankoke ir aplinkinėse provincijose. Nukentės mažos įmonės, logistikos bendrovės ir valstybinės tarnybos, kurios turi dirbti su mažesnėmis pajėgomis.

šaltiniai:lrytas.lt
Politika

„Amnesty International“: Malio kariuomenė ir Rusijos samdiniai vykdė karo nusikaltimus

Amnesty International 2026 m. rugsėjo 29 d. paskelbė pranešimą, kuriame teigia, kad Malio kariuomenė ir Wagner grupės nariai 2023–2025 m. vykdytų bendrų operacijų metu nužudė mažiausiai 34 civilius septyniose vietovėse prie Mauritanijos sienos. Organizacija nurodo, kad tyrimas remiasi pokalbiais su 119 pabėgėlių iš Malio, kurie buvo apklausti Mauritanijos Hodh ech-Čargio regione, ir kad įrodymai apie žudymus, kankinimus bei kitus smurto veiksmus buvo perduoti Malio valdžiai 2026 m. rugpjūčio 3 d. Amnesty taip pat teigia, kad dalis aukų buvo kankinamos iki mirties, o kai kur buvo taikomas simuotu skandinimu, mušimu ir elektros šoku. Organizacija ragina pradėti nepriklausomus ir veiksmingus tyrimus; Tarptautinis baudžiamasis teismas, nepaisant Malio pasitraukimo iš Romos statuto 2026 m. birželį, dar išlaiko jurisdikciją dėl iki 2027 m. birželio 23 d. padarytų nusikaltimų. (amnesty.org)

Kodėl svarbu

Prie Malio ir Mauritanijos sienos gyvenantiems civiliams tai reiškia naują spaudimą bėgti iš kaimų ir palikti žemes, o Mauritanijoje jau registruota šimtai tūkstančių Malio pabėgėlių. Jei Bamako nepradės tyrimų, žmogaus teisių bylos gali persikelti į tarptautines institucijas, o kariuomenės ir su ja veikusių užsienio samdinių veiksmai liks be vietinės atsakomybės. (amnesty.org)

šaltiniai:15min.lt