Archyvinis leidimas
Vilniaus apygardos teismas šiandien dar trims mėnesiams pratęsė Kirgizijos piliečio Mukhamado Ali Nurkulovo suėmimą terorizmo finansavimo ar rėmimo byloje. Ankstesnis suėmimo terminas būtų pasibaigęs rugsėjo 21 dieną, o tai jau antras pratęsimas šioje byloje.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė Konstitucijos pataisai, kuri iš pagrindinio įstatymo išbrauktų masinio naikinimo ginklų ir užsienio karinių bazių draudimą. Pataisa jau yra perėjusi pirmąjį balsavimą Seime: už balsavo 89 parlamentarai, prieš buvo 11, o susilaikė šeši. Krašto apsaugos planuose iki 2030 metų numatyta 2,03 mlrd. eurų oro erdvės stebėjimui, oro gynybai ir elektroninei karybai. Vyriausybė šį gynybos stiprinimą sieja ir su įsipareigojimu iki 2027 metų priimti Vokietijos brigadą Lietuvoje.
Vilniaus regiono apylinkės teismas kunigui Tadui Švedavičiui skyrė 14 metų laisvės atėmimo bausmę už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus. Prokuratūra nurodė, kad byloje yra 11 nukentėjusiųjų, o nusikaltimai apėmė 2002–2025 metų laikotarpį. Pajūryje gelbėtojai atnaujino perspėjimus po incidento Nidoje, kur vyras, nepaisęs raudonos vėliavos, plaukė link valčių ištraukimo įrenginio. Palangos gelbėtojai taip pat įspėja, kad ties tiltu srovės gali įtraukti po konstrukcija, o dugno gylis ten staigiai kinta.
ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas pranešė, kad jo magistrantūros programa „Global Leadership and Strategy“ užėmė 47 vietą „Financial Times“ 2026 metų vadybos magistrų reitinge. Tai pirmoji Lietuvos aukštosios mokyklos programa šiame reitinge ir pirmoji Baltijos šalyse, patekusi į pasaulio šimtuką.
Vyriausybė patvirtino programos įgyvendinimo planą, o Seimo komisija pradės tyrimą dėl nepotizmo viešajame sektoriuje. BMW paskelbė beveik 190 tūkst. populiarių modelių atšaukimą, todėl vairuotojai raginami pasitikrinti, ar jų automobiliai nepateko į sąrašą.
šaltiniai: delfi.lt, 15min.lt, tv3.lt, vz.lt, lrt.lt, lrytas.lt
Konstitucija yra aukščiausios galios Lietuvos teisės aktas, nustatantis valstybės sandarą, valdžių galias ir pagrindines teises. Ją pakeisti galima tik pagal griežtą procedūrą, o kai kurioms nuostatoms reikia kelių balsavimų Seime.
Vilniaus apygardos teismas 2026 m. rugsėjo 9 d. pratęsė Kirgizijos piliečio Mukhamado Ali Nurkulovo suėmimą dar trims mėnesiams. Jis Lietuvoje laikomas įtariamuoju dėl terorizmo finansavimo ar rėmimo ir turėjo leidimą laikinai gyventi šalyje. Dabartinis suėmimo terminas būtų pasibaigęs rugsėjo 21 d., todėl prokuroras Rimas Juodis praėjusią savaitę kreipėsi dėl maksimalaus pratęsimo. Tai jau antras kartas, kai teismas pratęsia jo suėmimą šioje byloje.
Kodėl svarbu
Lietuvos prokuratūrai ir teismui šis sprendimas reiškia, kad įtariamasis liks po suėmimu iki rudens pabaigos, kol tęsis bylos nagrinėjimas. Tai svarbu ir migracijos priežiūrai, nes byla paliečia žmogų, kuris turėjo teisę laikinai gyventi Lietuvoje.
Kam naudinga
Naudos gauna prokuratūra ir tyrėjai, kuriems lengviau užtikrinti proceso eigą, o suėmimas riboja įtariamojo laisvę ir gynybos galimybes laukti teismo ne areštinėje.
Kas toliau
Kitas konkretus etapas bus naujas suėmimo termino vertinimas, kai teismas turės spręsti, ar pratęsimas išliks pagrįstas po rugsėjo 21 d. termino pabaigos.
Nidos paplūdimyje rugpjūčio 12 d. gelbėtojai fiksavo pavojingą incidentą, kai maždaug 30 metų vyras, nepaisydamas raudonos vėliavos ir 3 balų bangavimo, įbrido į jūrą ir plaukė link laivams ištraukti skirto įrenginio. Neringos savivaldybė tuomet nurodė, kad tas pats žmogus galėjo būti įspėtas ir anksčiau, o gelbėtojai savo pranešime ragino poilsiautojus rimtai vertinti jų nurodymus. Palangos gelbėtojai taip pat neseniai aiškino, kad prie tilto esanti srovė gali staigiai patraukti žmones po konstrukcijomis, o vandens gylis toje vietoje greitai kinta. Nelaimių rizika pajūryje išlieka didelė ten, kur žmonės brenda į vandenį net tada, kai budėtojai kelia draudžiamuosius signalus.
Kodėl svarbu
Pajūrio gelbėtojams tai reiškia daugiau iškvietimų ir mažiau galimybių laiku sureaguoti į tikrą skęstančiojo pagalbą. Rizika tenka poilsiautojams, kurie maudosi draudžiamose vietose, ir gelbėjimo tarnyboms, kurioms tenka budėti pavojingiausiuose ruožuose.
Vilniaus apygardos teismas skyrė 14 metų laisvės atėmimo kunigui Tadui Švedavičiui už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus. Kaltinimai jam apėmė berniukų seksualinį prievartavimą, vaikų įtraukimą girtauti ir jaunesnių nei 16 metų asmenų tvirkinimą. Byla į teismą buvo perduota rugpjūtį, kai prokuratūra paskelbė, kad jo veiksmus sieja su 11 nukentėjusiųjų ir nusikaltimais, vykdytais nuo 2002 iki 2025 metų. Ankstesnėse žiniasklaidos publikacijose jau buvo nurodyta, kad Švedavičius kaltę pripažįsta ir bendradarbiauja su teisėsauga. (archyvai.lrt.lt)
Kodėl svarbu
Nukentėjusiesiems tai reiškia, kad ilgai trukęs baudžiamasis procesas pasiekė pirmosios instancijos nuosprendį, kuris gali lemti ir civilinių ieškinių dėl žalos atlyginimą. Vilniaus arkivyskupijai tai kelia spaudimą tvarkyti kunigo tarnybos padarinius ir aiškinti, kaip buvo leidžiama, kad nusikaltimai tęstųsi tiek metų. (archyvai.lrt.lt)
Lietuva 2026–2030 metais planuoja skirti 2,03 mlrd. eurų oro erdvės stebėjimo, oro gynybos ir elektroninės karybos plėtrai, o gynyba išlieka vienu svarbiausių prioritetų per pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai. Krašto apsaugos ministerija yra sakiusi, kad NATO gynybos planuose vis daugiau svorio tenka priimančiosios šalies paramai ir civilinių pajėgumų veikimui. Šie planai siejami su ankstesniu Vyriausybės įsipareigojimu didinti gynybos finansavimą ir iki 2027 metų priimti Vokietijos brigadą Lietuvoje. Rugsėjo 8 dieną paskelbti pranešimai rodo, kad kariuomenės plėtra vis labiau remiasi konkrečiais pinigais ir infrastruktūra, o ne vien politiniais pažadais. (15min.lt)
Kodėl svarbu
Nuo šių sprendimų priklauso oro gynybos pajėgumai, ryšys tarp kariuomenės ir civilinės infrastruktūros bei tai, ar Lietuva spės parengti teritoriją sąjungininkų dislokavimui. Vėlavimas reikštų silpnesnę apsaugą nuo oro ir elektroninių grėsmių bei lėtesnį NATO planų įgyvendinimą regione. (15min.lt)
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2026 m. rugsėjo 9 d. svarstys siūlymą iš Konstitucijos 137 straipsnio išbraukti nuostatą, kuri Lietuvoje draudžia masinio naikinimo ginklus ir užsienio valstybių karines bazes. Pakeitimą Seimas po pateikimo jau priėmė liepos pradžioje, kai už jį balsavo 89 parlamentarai, prieš buvo 11, o šeši susilaikė. Iniciatoriai sako, kad galiojanti formuluotė nebeatitinka šiandienos geopolitinės realybės, o Seimo pirmininkas Juozas Olekas sieja ją su NATO branduolinio atgrasymo logika. Į posėdžių salę klausimas turėtų grįžti ketvirtadienį prasidedančioje rudens sesijoje. (15min.lt)
Kodėl svarbu
Jei pataisa judės toliau, ji atvertų kelią platesniems saugumo sprendimams, kurie dabar stringa dėl Konstitucijos 137 straipsnio. Tai tiesiogiai paveiktų gynybos planuotojus, Klaipėdos uosto režimą ir opozicinius parlamentarus, kurie jau balsavo prieš arba susilaikė. (15min.lt)
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto magistrantūros programa „Globali lyderystė ir strategija“ 2026 m. rugsėjo 7 d. pateko į „Financial Times“ vadybos magistrantūrų reitingą ir užėmė 47 vietą pasaulyje. Tai pirmas kartas, kai Lietuvos universitetas įvertintas šiame reitinge, o programa tapo pirmąja iš Baltijos šalių, patekusia į šimtuką. ISM taip pat nurodo, kad pagal studijų atsiperkamumą programa užėmė 7 vietą pasaulyje, o absolventų atlyginimai per trejus metus po baigimo vidutiniškai augo 53 proc. Programos bendruomenė 2026 m. rugsėjo 29 d. 18 val. planuoja minėjimą Vilniuje.
Kodėl svarbu
Absolventams tai reiškia stipresnį diplomų svorį tarptautinėje darbo rinkoje, nes reitinge vertinamas ir atlyginimų augimas, ir studijų kaina. Darbdaviams Lietuvoje tai suteikia aiškesnį signalą apie programos rengiamų vadovų konkurencingumą. (ism.lt)
Ukraina pranešė per naktį smogusi Rusijos Novorosijsko karinei jūrų bazei ir kitiems Juodosios jūros pakrantės kariniams objektams. Kyjivas nurodė, kad prie Anapos dronais sunaikino naikintuvą Su-33 ir sraigtasparnį Mi-8, o prie Gelendžiko pataikė į radarų sistemas „Kasta 2E2“ ir 92N6. Rusijos valdžia tuo metu paskelbė, kad per ukrainiečių dronų smūgį Novorosijskui žuvo keturi žmonės.
Rusija per naktį smogė Dniprui, o gelbėtojai iš apgriauto namo rūsio ištraukė tris žmones. Dnipropetrovsko srities vadovas Oleksandras Hanzha nurodė, kad ataka dar sukėlė gaisrus statybinių medžiagų sandėlyje ir privačiame name, o auštant griuvėsiuose dar vyko paieška. Vakar įtariamas Rusijos dronas kirto Moldovos ir Rumunijos oro erdvę, todėl Rumunija pakėlė karinius orlaivius ir trumpam sustabdė eismą Jašių oro uoste. Rumunijos gynybos ministerija pranešė, kad dronas nukrito prie Mihăileni Vechi, maždaug už 25 kilometrų nuo Rumunijos sienos, o Moldovos pareigūnai nurodė, kad netoliese nedidelis skraidantis objektas sukėlė sausos augmenijos gaisrą.
Ukrainos Generalinis štabas šiandien paskelbė, kad Rusijos bendri koviniai nuostoliai nuo plataus masto invazijos pradžios viršijo 1,5 mln. karių. Paros suvestinėje taip pat nurodyta dar 1480 žuvusių ir sužeistų bei 263 susirėmimai fronte. Rusijos pajėgos šiandien buvo priartėjusios iki mažiau nei 15 kilometrų nuo Slovjansko ir Kramatorsko, o šiuos Donecko srities miestus vis dažniau atakuoja dronai ir valdomos bombos. Ukrainos pajėgos per pastarąsias savaites plačiau į fronto logistiką įvedė nuotoliu valdomas vikšrines ir ratines platformas, galinčias gabenti iki 300 kilogramų krovinį ir būti ginkluojamas 12,7 mm kulkosvaidžiu.
Norvegijos premjeras pareiškė, kad Volodymyro Zelenskio lėktuvą pakeliui į Oslą vos nekliudė dronas. Tuo metu Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgos paskelbė surengusios rekordinį smūgį Rusijoje, pasiekusį taikinį beveik už 3000 kilometrų.
šaltiniai: delfi.lt, lrt.lt, 15min.lt, vz.lt, tv3.lt, lrytas.lt
Su-33 yra Rusijos laivynui skirtas daugiafunkcis naikintuvas, pritaikytas kilti nuo lėktuvnešio denio. Tai jūrinė Su-27 versija.
Per naktį iš rugsėjo 8 į 9 dieną Ukrainos bepiločių sistemų pajėgos sudavė smūgį Novorosijsko karinei jūrų bazei ir taikėsi į rusų laivus bei pakrantės objektus Krasnodaro krašte. Tuo pat metu prie Anapos buvo sunaikintas naikintuvas Su-33 ir sraigtasparnis Mi-8, o prie Gelendžiko pataikyta į du radiolokacijos kompleksus, tarp jų „Kasta 2E2“ ir 92N6 iš S-300/400 sistemos. Ukrainos pusė taip pat nurodė, kad per operaciją pažeisti keli raketnešiai, nors Maskva kol kas nėra viešai pateikusi savo vertinimo. Šie duomenys paskelbti rugsėjo 9-ąją, kai Kijevas tvirtino, kad jo bepiločiai tą pačią naktį smogė keliems Rusijos kariniams taikiniams Juodosios jūros pakrantėje. (pravda.com.ua)
Kodėl svarbu
Juodosios jūros laivynui tai reiškia papildomą spaudimą oro gynybai, laivams ir pakrantės logistikai. Tokie smūgiai apsunkina rusų galimybes saugiai laikyti raketnešius ir dengti svarbiausius uostus Krasnodaro krašte. (pravda.com.ua)
Kam naudinga
Laimi Ukraina, ypač bepiločių sistemų pajėgos, o nuostolius patiria Rusijos Juodosios jūros laivynas, karinė aviacija ir pakrantės oro gynyba. (pravda.com.ua)
Kas toliau
Kitas tikrintinas žingsnis yra Rusijos gynybos ministerijos ir Krasnodaro krašto valdžios vertinimas, ar Novorosijske, Anapoje ir prie Gelendžiko iš tiesų buvo prarasti laivai, orlaiviai ir radarai. (pravda.com.ua)
2026 m. rugsėjo 9 d. naktį Rusija smogė Dniprui, o iš apgriauto namo rūsio gelbėtojai ištraukė 3 žmones. Per ataką kilo keli gaisrai, tarp jų statybinių medžiagų sandėlyje ir privačiame name, pranešė Dnipropetrovsko srities administracijos vadovas Oleksandras Hanzha. Gelbėjimo darbai tęsėsi auštant, nes pareigūnai tikrino, ar po griuvėsiais nėra daugiau žmonių. (newsukraine.rbc.ua)
Kodėl svarbu
Dnipro gyventojams tai reiškia tiesioginę grėsmę gyvenamiesiems namams ir evakuacijos poreikį per naktines atakas. Kiekvienas gelbėjimo veiksmas po tokių smūgių lemia, ar žmonės bus ištraukti gyvi, kol griuvėsiai neužgriuvo toliau. (newsukraine.rbc.ua)
2026 m. rugsėjo 9 d. Ukrainos Generalinis štabas pranešė, kad per plataus masto invaziją Rusijos kariuomenė neteko daugiau kaip 1,5 mln. karių, o per pastarąsias 24 valandas priskaičiuota dar 1 480 žuvusių ir sužeistų karių. Dienos suvestinėje taip pat nurodyta, kad fronte per parą įvyko 263 susidūrimai, o Rusija paleido tūkstančius bepiločių orlaivių ir tęsė spaudimą keliuose ruožuose. Dieną prieš tai Ukrainos pusė skelbė 1 499 390 bendrą nuostolių skaičių, todėl 1,5 mln. riba buvo peržengta per vieną parą. (pravda.com.ua)
Kodėl svarbu
Ukrainos gynybai tai reiškia, kad Rusijai vis sunkiau greitai atkurti puolamąją grupuotę ir išlaikyti tempą priekyje, ypač kai vienos dienos nuostoliai vis dar skaičiuojami tūkstančiais. Rusijos kariuomenei ir jos mobilizacijos sistemai tai didina spaudimą rasti naujų žmonių, technikos ir rotacijos resursų. (pravda.com.ua)
Ukrainos gynybos pajėgos per pastarąsias savaites pradėjo plačiau naudoti nuotoliniu būdu valdomas vikšrines ir ratines platformas, kurios gali vežti iki 300 kilogramų krovinį ir prireikus būti ginkluojamos 12,7 mm kulkosvaidžiu. Tokias sistemas Ukrainos gynybos ministerija šiemet jau įteisino tarnybiniam naudojimui, o Kyjivas kalba apie tūkstančius užsakytų vienetų pirmajam 2026 metų pusmečiui. Šios mašinos fronto ruožuose perima pavojingas užduotis, kai dėl dronų grėsmės žmonėms tapo sunkiau gabenti amuniciją, maistą ir evakuoti sužeistuosius. Vakarų analitikai pažymi, kad karas vis labiau remiasi ne tankų šturmais, o robotizuota logistika ir mažais manevriniais vienetais. (mod.gov.ua)
Kodėl svarbu
Ukrainos pėstininkų kuopoms tai mažina riziką žmonėms, kurie anksčiau turėdavo važiuoti į atviras dronų medžiojamas zonas su kroviniais ar sužeistaisiais. Gynybos pramonei Europoje tai reiškia naują paklausą nuotolinio valdymo platformoms, ryšio įrangai ir koviniams robotams. (mod.gov.ua)
Rusijos pajėgos rugsėjo 9 dieną priartėjo iki mažiau nei 15 kilometrų nuo Slovjansko ir Kramatorsko, dviejų svarbiausių Donecko srities miestų, rašo 15min, remdamasi „Reuters“. Šie miestai laikomi vadinamosios tvirtovių juostos dalimi, o juos artėjant vis dažniau atakuoja dronai ir valdomos aviacinės bombos. CNN vertinimu, Ukrainos kariuomenė daugelyje rytinio fronto ruožų dabar dažniau ginasi nei kontratakuoja. ISW analitikė Jenny Olmsted nurodė, kad padėtis pasislinko Maskvos naudai, nors greito pralaužimo ji nesitiki.
Kodėl svarbu
Slovjanskas ir Kramatorskas yra paskutinės didelės Ukrainos atramos Donecko srityje, todėl jų spaudimas tiesiogiai kelia grėsmę civilių evakuacijai, logistikai ir likusių gynybos linijų laikymui. Jei Rusijos daliniai dar labiau priartės, padidės atakų intensyvumas prieš gyvenamuosius rajonus ir transporto mazgus.
2026 m. rugsėjo 8 d. Moldovos ir Rumunijos oro erdvę kirto įtariamas rusiškas „Shahed“ tipo dronas, kurį Moldovos pareigūnai užfiksavo 16.20 val. vietos laiku, o vėliau jis perskrido į Rumunijos pusę ir dingo iš radarų, prieš tai sukėlęs oro pavojaus signalus pietvakarių Ukrainos pasienio ruože. Rumunijos gynybos ministerija nurodė, kad dronas vėliau nukrito Mihăileni Vechi vietovėje, maždaug už 25 kilometrų į rytus nuo sienos su Rumunija, o Moldovos institucijos pranešė ir apie gaisrą nuo nukritusio mažo skraidančio aparato prie Mihăileni Vechi. Rumunijoje dėl incidento buvo pakelti kariniai lėktuvai, o Iași oro uostas sustabdė pakilimus ir nusileidimus, kol objektas pasišalino iš zonos. Tai vienas iš naujų šio rudens oro erdvės pažeidimų prie Ukrainos sienos, kuriuos valstybės sieja su Rusijos atakomis prieš Ukrainą. (15min.lt)
Kodėl svarbu
Rumunijos pasienio gyventojams tai reiškia trumpalaikes evakuacines priemones, oro uosto veiklos trikdžius ir nuolatinį perspėjimų režimą prie Moldovos ir Ukrainos sienų. Moldovai tai dar vienas tiesioginis saugumo incidentas, kuris verčia kariuomenę ir policiją tikrinti teritoriją, kurioje gali kristi sprogmenis nešantys bepiločiai. (kyivindependent.com)
Iranas trečiadienį pareiškė smogęs JAV karinei bazei Jordanijoje, o Jordanijos kariuomenė nurodė perėmusi 18 raketų. JAV pajėgos antradienį sunaikino penkis Irano tanklaivius po atakų prieš amerikiečių karo laivus Persijos įlankoje. Vašingtonas per pastarąją savaitę smogė ir Irano raketų paleidimo įrenginiams Larako saloje prie Hormūzo. Teheranas pagrasino laivybai prie Kuveito ir Bahreino, o eismas per Hormūzo sąsiaurį, kuriuo paprastai gabenama apie penktadalis pasaulio naftos ir SGD, beveik sustojo.
Rusija paskelbė per naktį numušusi 596 ukrainiečių dronus virš savo regionų ir aneksuoto Krymo. Novorosijske žuvo keturi žmonės, dar 29 buvo sužeisti, o uoste kilo gaisras. Šis uostas yra svarbus Rusijos naftos, degalų produktų ir grūdų eksporto taškas. Chersone trečiadienio rytą per du Rusijos dronų smūgius Korabelno rajone žuvo vyras ir 55 metų moteris. Komyšanų gyvenvietėje per atskirą smūgį buvo sužeistas 34 metų vyras.
Kremlius pareiškė, kad Donaldas Trumpas per valandos pokalbį paragino Vladimirą Putiną greitai užbaigti karą Ukrainoje ir pasiūlė atkurti JAV ir Rusijos santykius. Kremliaus padėjėjas Jurijus Ušakovas sakė, kad abi pusės šią idėją vertino palankiai, nors Baltieji rūmai pokalbio nepatvirtino. Maskva ir toliau reikalauja, kad Ukrainos pajėgos pasitrauktų iš Kyjivo kontroliuojamos Donecko srities dalies. Sergejus Lavrovas valstybinei televizijai dar pakartojo, kad Ukraina turi likti neutrali ir negauti NATO narystės.
Ukrainos dronas smogė Rusijos Arkties regionui, beveik už 3 tūkst. km nuo Ukrainos sienos. Irano valstybinė žiniasklaida taip pat pranešė apie sprogimą šalies pietuose, netoli Hormūzo sąsiaurio.
šaltiniai: delfi.lt, vz.lt, 15min.lt, lrt.lt, tv3.lt, lrytas.lt
Hormūzo sąsiauris yra siauras jūrų kelias tarp Irano ir Arabijos pusiasalio, jungiantis Persijos įlanką su Omano įlanka. Per jį eina vienas svarbiausių pasaulio naftos ir suskystintų gamtinių dujų transporto maršrutų.
JAV pajėgos antradienį sunaikino penkis Irano naftos tanklaivius, kai Irano revoliucinė gvardija atsakė į JAV smūgius ir nusitaikė į amerikiečių karo laivą Hormuzo regione. 15min ir LRT nurodė, kad Vašingtonas prieš tai jau buvo sunaikinęs tris Irano tanklaivius, o Teheranas šį kartą pagrasino smogti tanklaiviams prie Kuveito ir Bahreino krantų. Iranas trečiadienį paskelbė smogęs JAV bazei Jordanijoje, o Jordanijos kariuomenė pranešė numušusi 18 raketų. JAV kariuomenė blokuoja Irano uostus, o Hormuzo sąsiauryje, per kurį paprastai gabenama apie penktadalį pasaulio naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų, laivyba beveik paralyžiuota. (15min.lt)
Kodėl svarbu
Brent ir WTI kainos jau šoktelėjo iki beveik 100 JAV dolerių už barelį, todėl smūgiai tiesiogiai spaudžia degalų kainas ir transporto sąnaudas Europoje. Pavojus didžiausias laivybos bendrovėms, naftos pirkėjams ir valstybėms, kurios priklauso nuo tiekimo per Hormuzo sąsiaurį. (15min.lt)
Kam naudinga
Laimi JAV ir sąjungininkų karinės pajėgos, kurios stiprina atgrasymą, o labiausiai nukenčia Irano naftos sektorius, tanklaivių operatoriai ir regiono importuotojai. (15min.lt)
Kas toliau
Artimiausias lūžio taškas bus JAV kariuomenės ir CENTCOM sprendimas, ar atsakyti į Irano grasinimus prie Kuveito ir Bahreino krantų bei ar plėsti smūgius į kitus taikinius Hormuzo zonoje. (15min.lt)
Rusijos gynybos ministerija rugsėjo 9-osios rytą pranešė, kad per naktį nuo rugsėjo 8-osios 20 val. iki rugsėjo 9-osios 8 val. virš Rusijos regionų ir aneksuoto Krymo numušė 596 ukrainiečių bepiločius orlaivius. Novorosijske, pietiniame Krasnodaro krašte, per ataką žuvo keturi žmonės, o dar 29 buvo sužeisti, nurodė srities vadovas Venjaminas Kondratjevas. Pranešta ir apie gaisrą uoste, kuriame kraunama Rusijos nafta, naftos produktai ir grūdai. Išpuolis įvyko kitą dieną po Vladimiro Putino ir Donaldo Trumpo pokalbio apie karo Ukrainoje užbaigimo būdus.
Kodėl svarbu
Novorosijsko uostas yra svarbus Rusijos žalios naftos, degalų ir grūdų eksportui, todėl smūgis ten kelia tiesioginę riziką tiekimo grandinėms Juodojoje jūroje. Žuvusieji ir sužeistieji reiškia, kad dronų karas vis dažniau paliečia ne tik karinius, bet ir civilinius taikinius Rusijos gilumoje.
2026 m. rugsėjo 9 d. ryte Rusijos pajėgos smogė Chersono miesto Korabelno rajonui ir netoliese esančioms apylinkėms, o per du dronų smūgius žuvo vyras ir 55 metų moteris. Chersono miesto karinės administracijos vadovas Jaroslavas Šanko nurodė, kad pirmasis žmogus žuvo apie 8 val. 25 min., o antrasis smūgis buvo suduotas kiek daugiau nei po valandos tame pačiame rajone. Komyšanų gyvenvietėje per atskirą Rusijos smūgį buvo sužeistas 34 metų vyras. Informaciją paskelbė Chersono miesto karinė administracija, remdamasi „Ukrajinska pravda“ ir BNS pranešimu. (15min.lt)
Kodėl svarbu
Chersono gyventojams tai reiškia, kad smūgiai išlieka pavojingi ir tankiau apgyvendintose miesto vietose, ir gretimose gyvenvietėse. Sužeisto 34 metų vyro atvejis rodo, kad apšaudymas paliečia ne tik fronto liniją, bet ir civilinę kasdienybę. (15min.lt)
Irano revoliucinė gvardija šiandien pranešė smogusi JAV karinei bazei Jordanijoje ir pagrasino kerštu už amerikiečių smūgius Irano naftos tanklaiviams, kai ginčas dėl Hormuzo sąsiaurio dar labiau paaštrėjo. JAV kariuomenė savo ruožtu pranešė antradienį sunaikinusi penkis Irano naftos tanklaivius po naujausių atakų prieš jos karo laivus. Per pastarąją savaitę Vašingtonas taip pat smogė Irano raketų paleidimo įrenginiams Larak saloje prie Hormuzo, motyvuodamas grėsme laivybai sąsiauryje. Jordanijos pusė teigia, kad per Irano raketų ataką į jos teritoriją paleisti sviediniai buvo perimti.
Kodėl svarbu
Naftos rinkoms svarbiausia yra rizika, kad Hormuzo sąsiaurio ir šalia jo esančių taikinių apšaudymas sutrikdys transportą maršrutu, kuriuo juda didelė dalis pasaulinės naftos. Jordanijai ir JAV pajėgoms regione tai reiškia didesnį oro gynybos krūvį ir naują atsakomųjų smūgių ciklą.
Kremliaus patarėjas Jurijus Ušakovas rugsėjo 9-ąją sakė, kad per valandą trukusį pokalbį Donaldas Trumpas ragino Vladimirą Putiną kuo greičiau užbaigti karą Ukrainoje ir mainais žadėjo JAV bei Rusijos santykių atkūrimą bei prekybos plėtrą. Pasak Ušakovo, abu lyderiai tokią kryptį vertino palankiai, o Baltieji rūmai pokalbį kol kas nepatvirtino. Šis kontaktas įvyko po to, kai savaitgalį Maskvoje ir Kyjive lankėsi Trumpo pasiuntinys Steve‘as Witkoffas ir jo žentas Jaredas Kushneris. Tuo pat metu Kremlius tebelaiko sąlygą, kad Ukrainos pajėgos pasitrauktų iš Kyjivo kontroliuojamos Donecko srities dalies, o Ukraina šį reikalavimą atmeta.
Kodėl svarbu
Ukrainos derybų komandai ir Europos sostinėms svarbiausia, kad Vašingtonas karo pabaigą sieja su platesniu santykių su Maskva atšildymu, o tai gali pakeisti spaudimo Rusijai mastą. Jei derybos judės toliau, sprendimas tiesiogiai lems, ar Kyjivas sulauks daugiau karinės paramos, ar bus stumiamas į teritorines nuolaidas.
2026 m. rugsėjo 8 d. Sergejus Lavrovas interviu Rusijos valstybinei televizijai pareiškė, kad JAV pozicija dėl Ukrainos esą remiasi Donaldo Trumpo linija ir „realijomis vietoje“. Tą pačią dieną Kremlius teigė, jog Trumpas per pokalbį su Vladimiru Putinu pasiūlė atkurti JAV ir Rusijos santykius mainais į karą Ukrainoje užbaigiančią taiką. Lavrovas taip pat kartojo, kad Rusijai svarbus Ukrainos neutralumas ir kad Kyjivas neturėtų gauti NATO narystės. Šie pareiškimai nuskambėjo po neseniai įvykusių JAV pasiuntinių Steve'o Witkoffo ir Džaredo Kušnerio vizitų Maskvoje.
Kodėl svarbu
Ukrainos derybinėms pozicijoms tai reiškia dar didesnį spaudimą dėl teritorijų ir narystės NATO. Europos sostinėms svarbu tai, kad Maskva viešai bando įtvirtinti derybų rėmus, kuriuose saugumo garantijos Ukrainai būtų susiaurintos iki minimumo.