Archyvinis leidimas
Generalinė prokuratūra šiandien perdavė Vilniaus apygardos teismui bylą dėl Lietuvoje planuotų teroro aktų. Šeši kaltinamieji joje kaltinami organizuotos teroristinės grupės veikla, verbavimu, finansavimu, vykimu teroristiniais tikslais ir rengimusi padaryti teroro aktą.
Tyrėjai nurodo, kad grupė planavo nužudyti mažiausiai du žmones dėl jų politinių pažiūrų ir viešos veiklos. Tarp taikinių buvo visuomenininkas Valdas Bartkevičius, o kitas numatytas taikinys teikė humanitarinę paramą Ukrainai ir kritikavo dabartinę Rusijos valdžią. Ši byla atskirta nuo platesnio 2025 metais pradėto tyrimo, kuriame įtarimai jau pareikšti 14 asmenų, o medžiagą sudaro 51 tomas.
Vidaus politikoje Egidijus Kūris iškėlė klausimą, ar Seimo apkaltos balsavimai dėl mandato panaikinimo gali likti slapti. Jis pabrėžė, kad dabartinė tvarka leidžia slaptą balsavimą, o ją pakeisti būtų galima tik pataisius Seimo statutą arba priėmus naujus teisės aktus.
Lietuva per pastarąją parą laikėsi pozicijos dėl baltarusiškų kalio trąšų tranzito per Klaipėdą. Sviatlana Cichanouskaja LRT sakė, kad JAV neturėtų spausti Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos ir Latvijos padėti Aliaksandrui Lukašenkai, kol Baltarusijoje tęsiasi represijos ir ne visi politiniai kaliniai yra paleisti.
Vėlų vakarą daugiausia dėmesio sulaukė incidentas su skrydžiu iš Vilniaus, kai lėktuvas kirto Baltarusijos oro erdvę. Taip pat pranešta apie Ukrainoje žuvusį Danylą Smirnovą, kuris mokėsi Lietuvoje ir netrukus turėjo tapti tėvu.
šaltiniai: vz.lt, delfi.lt, lrt.lt, 15min.lt, lrytas.lt, tv3.lt
Apkalta yra konstitucinė procedūra, kai pareigūnas gali netekti mandato ar pareigų už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą. Seime ji taikoma pagal specialią tvarką, kurioje svarbūs ir Konstitucinio Teismo išaiškinimai, ir parlamento statutas.
Generalinė prokuratūra 2026 m. rugsėjo 2 d. perdavė Vilniaus apygardos teismui bylą, kurioje šešiems asmenims pareikšti kaltinimai dėl teroristinių veikų, tarp jų organizuotos teroristinės grupės veikla ir rengimasis padaryti teroro aktą. Tyrimo duomenimis, grupė rengėsi Lietuvoje nužudyti ne mažiau kaip du žmones dėl jų politinių pažiūrų ir viešos veiklos, o vienas taikinių buvo visuomenininkas Valdas Bartkevičius. Ši byla buvo atskirta nuo didelės apimties ikiteisminio tyrimo, pradėto 2025 m., o šiame tyrime įtarimai dėl galimai teroristinių ir kitų nusikalstamų veikų jau pareikšti 14 asmenų. Pagrindiniai įtariamieji buvo sulaikyti 2025 m. kovo 12 d., o byla suformuota iš 51 tomo dokumentų. (lrt.lt)
Kodėl svarbu
Ši byla tiesiogiai susijusi su žmonių, viešai remiančių Ukrainą arba kritikuojančių Rusijos valdžią, saugumu. Ji rodo, kad Lietuvos teisėsauga jau perėjo nuo slaptų veiksmų prie teismo proceso, kuris gali lemti ilgas laisvės atėmimo bausmes kaltinamiesiems. (lrt.lt)
Kam naudinga
Laimi prokuratūra, VSD ir saugomi vieši aktyvistai, o praranda kaltinamieji ir jų ryšius turėję tinklai. (lrt.lt)
Kas toliau
Kita data, kurią reikia stebėti, yra Vilniaus apygardos teismo posėdžio paskyrimas ir kaltinamojo akto nagrinėjimo pradžia. (lrt.lt)
Vilniaus apygardos teismui šiandien perduota baudžiamoji byla dėl bandymo Lietuvoje įvykdyti teroro aktą, o kaltinamųjų sąraše yra šeši asmenys. Jiems inkriminuojama organizuotos teroristinės grupės veikla, verbavimas teroristinei veiklai, finansavimas, vykimas teroristiniais tikslais ir rengimasis padaryti teroro aktą. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, grupė planavo nužudyti mažiausiai du asmenis dėl jų politinių ir visuomeninių pažiūrų, tarp jų asmenį, kritikavusį dabartinę Rusijos valdžią, ir žmogų, teikusį humanitarinę paramą Ukrainai. Tyrimas pradėtas po 2025 metų pradžioje gauto pranešimo apie sekimo įrenginį vieno Lietuvoje gyvenančio Rusijos piliečio automobilyje. (lrt.lt)
Kodėl svarbu
Byla paliečia žmones, kurie Lietuvoje viešai reiškė politines pažiūras ar rinko paramą Ukrainai. Jei kaltinimai pasitvirtins, tai sustiprins saugumo tarnybų darbą prieš Rusijos įtakos operacijas ir sekimą prieš civilius asmenis Lietuvoje. (lrt.lt)
2026 m. rugsėjo 2 d. E. Kūris interviu iškėlė klausimą, ar apkaltos metu Seime balsavimas turi likti slaptas, nors tokia tvarka dabar numatyta parlamento statute. Jo pastabos atsinaujino po ankstesnių apkaltos balsavimų, kai slaptumas paliko neaišku, kurie Seimo nariai rėmė mandato atėmimą. Diskusija paliečia ir pačią procedūrą, nes apkaltos atveju Seimas sprendžia dėl mandato, o ne tik dėl politinės nuomonės. Jei nuostata būtų keičiama, sprendimą turėtų priimti pats Seimas, keisdamas statutą arba pritardamas naujoms pataisoms.
Kodėl svarbu
Slaptas balsavimas tiesiogiai veikia rinkėjų teisę matyti, kaip jų išrinkti Seimo nariai elgiasi mandato atėmimo klausimu. Tai svarbu ir pačiai parlamentinei daugumai, nes nuo balsavimo formos priklauso, kiek lengva ar sunku surinkti reikiamą paramą apkaltai.
Vilniaus ir Vašingtono ginčas dėl Baltarusijos kalio trąšų tranzito per Lietuvą į Klaipėdą šią vasarą virto tiesioginiu spaudimu JAV pareigūnams, o JAV pasiuntinys dėl Minsko režimo klausimų kalbėjosi su Lietuvos valdžia ir kitomis regiono šalimis. Sviatlana Cichanouskaja LRT sakė, kad amerikiečiai neturėtų spausti Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos ir Latvijos keisti politikos vien tam, kad Lukašenka gautų ekonominę naudą, nes mainais jis dar nepaleidžia visų politinių kalinių ir nesustabdo represijų. JAV šiemet jau panaikino sankcijas Baltarusijos kalio trąšų sektoriui, o Lietuva ir toliau laiko sustabdytą tranzitą per savo teritoriją. ES sankcijos baltarusiškoms trąšoms galioja iki 2027 metų vasario pabaigos, todėl bet koks sprendimas dėl tranzito dabar priklauso ne nuo vieno Vašingtono signalo, o nuo europinio režimo ir regiono kaimynų pozicijos. (lrt.lt)
Kodėl svarbu
Lietuvos uosto, geležinkelių ir logistikos verslui tai reiškia galimą tranzito pajamų grįžimą arba jų praradimo įtvirtinimą, o sprendimas tiesiogiai paliečia ir saugumo politiką pasienyje su Baltarusija. Jei spaudimas pasiteisins, naudos gautų trąšų prekybos grandinė, o pralaimėtų sankcijų šalininkai ir dalis regiono saugumo architektūros. (vz.lt)
Vladimiras Putinas antradienį Volodymyro Zelenskio perspėjimą dėl Rusijos oro erdvės pavadino „valstybiniu terorizmu“ ir po Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos viršūnių susitikimo nurodė kariuomenei rengtis masiniams smūgiams Ukrainos energetikos infrastruktūrai. Andrijus Kovalenka atkirto, kad kaltinimus terorizmu keista girdėti iš valstybės, pradėjusios karą prieš Ukrainą. Pirmadienio vakaro kreipimesi Zelenskis paragino oro bendroves ir draudikus vertinti augančią riziką virš Rusijos, o Kyrylo Budanovas pareiškė, kad ukrainiečių dronai ir raketos vis dažniau veiks Rusijos teritorijoje ir jos oro erdvė nebėra saugi.
Rusijos dronai šiandien smogė Kyjivo universitetui per paskaitas, o slėptuvėje tuo metu buvo 160 studentų. Per tą pačią smūgių bangą Ukrainos oro gynyba numušė penkias balistines raketas, penkias „Kalibr“ sparnuotąsias raketas, dvi „Banderol“ raketas ir 187 dronus. Mažiausiai 12 žmonių rytų Ukrainoje žuvo per šią atakų bangą, tarp jų vienas Indijos pilietis. Zelenskis šiandien paragino partnerius stiprinti Ukrainos oro gynybą ir griežtinti sankcijas Rusijai.
Rusijos smūgiai naktį į antradienį pataikė į Odesą ir apgadino 24 aukštų daugiabutį, kuriame suniokoti butai nuo 17 iki 23 aukšto. Per ataką sužeisti aštuoni žmonės, tarp jų vaikas, taip pat apgadinti automobiliai, verslo centro fasadas ir biurai, kuriuose kilo gaisrai. Ukrainos tinklų operatorius pranešė, kad Odesos srityje pataikyta ir į energetikos infrastruktūrą, todėl dalyje pietų Ukrainos nutrūko elektros tiekimas. Charkivo srityje po smūgių tūkstančiai gyventojų liko be elektros, o keliuose regionuose tebebuvo paskelbtas oro pavojus.
Dmitrijus Medvedevas šiandien pareiškė, kad Vokietija „nusipelno tiesioginio smūgio“ į Ukrainai karinę įrangą gaminančias įmones ir išskyrė Berlyną. Berlynas dėl incidento Leipcigo–Halės oro uoste apkaltino Rusiją, o vidaus reikalų ministras Alexanderas Dobrindtas vakar sakė, kad operacija vykdyta Rusijos valstybinių agentūrų nurodymu.
Emmanuelis Macronas pareiškė, kad ataka Leipcige yra Rusijos hibridinio karo prieš Europą įrodymas. Tuo pat metu Ukraina informavo Tarptautinę civilinės aviacijos organizaciją, kad Rusijos oro erdvė nėra saugi, o Rusija antrą mėnesį iš eilės fronte neteko daugiau kaip 40 tūkst. karių.
šaltiniai: lrt.lt, 15min.lt, delfi.lt, vz.lt, tv3.lt
Šanchajaus bendradarbiavimo organizacija yra Eurazijos politinė ir saugumo organizacija, jungianti Kiniją, Rusiją, Indiją, Pakistaną ir kelias Vidurinės Azijos valstybes. Ji dažnai naudojama regioninio saugumo, ekonominio bendradarbiavimo ir didžiųjų galių koordinavimo formatui.
2026 m. rugsėjo 2 d. Rusijos dronai smogė Kyjivo universitetui per paskaitas, o slėptuvėje tuo metu buvo 160 studentų. Volodymyras Zelenskis teigė, kad naktį taip pat apšaudyta Odesa, kur apgadintas gyvenamasis namas ir miesto infrastruktūra, o sužeisti penki žmonės, tarp jų vaikas. Charkivo srityje dėl smūgių tūkstančiai žmonių liko be elektros, o keliuose regionuose tebebuvo paskelbtas oro pavojus dėl reaktyvinių dronų ir aviacinių bombų grėsmės. Zelenskis tą pačią dieną paragino partnerius stiprinti oro gynybą ir sankcijas Rusijai.
Kodėl svarbu
Smūgiai tiesiogiai veikia Kyjivo studentus, Odesos gyventojus ir Charkivo srities elektros vartotojus, nes karas vis dažniau taikosi į civilinę infrastruktūrą ir mokymo įstaigas. Kuo ilgiau stringa oro gynyba, tuo daugiau mokyklų, universitetų ir ligoninių priverstos dirbti slėptuvėse arba su sutrikusiu tiekimu.
Kam naudinga
Laimi Rusijos karinė kampanija, kuri spaudžia Ukrainos civilinę infrastruktūrą, o labiausiai nukenčia universitetai, miestų komunalinės tarnybos ir pietų bei šiaurės rytų Ukrainos gyventojai.
Kas toliau
Dabar svarbiausias klausimas yra, ar Ukrainos partneriai artimiausiomis dienomis priims sprendimą dėl papildomų oro gynybos sistemų ir griežtesnių sankcijų Maskvai, kaip to vėl pareikalavo Zelenskis.
2026 m. rugsėjo 2 d. Ukrainos Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenka sureagavo į Vladimiro Putino pareiškimą ir pavadino keistu kaltinimus terorizmu girdėti iš organizacijos, kuri pati pradėjo karą prieš Ukrainą. Jis tai parašė feisbuke po to, kai Rusijos vadovas sukritikavo Volodymyro Zelenskio užuominą, kad Ukrainos dronai daro Rusijos oro erdvę pavojingą civilinei aviacijai. Zelenskis vakarykščiame vakariniame kreipimesi teigė, kad didelis dronų skaičius verčia oro bendroves ir draudikus įvertinti riziką skrydžiams virš Rusijos. Kovalenka sakė, kad Maskva bijo tokių priemonių ir būtent tai esą rodo jos reakcija.
Kodėl svarbu
Ukrainos smūgiai dronais gali kelti tiesioginę riziką oro bendrovėms, draudikams ir keleiviams, kurie vis dar naudojasi skrydžiais virš Rusijos. Jei vežėjai pradės vengti šių maršrutų, Rusijos civilinė aviacija patirs papildomų kaštų ir trikdžių.
Naktį į 2026 m. rugsėjo 2 d. Rusijos smūgis Odesoje apgadino 24 aukštų gyvenamąjį namą, o butai buvo suniokoti nuo 17 iki 23 aukšto; sužeisti aštuoni žmonės, tarp jų vaikas. (marketscreener.com) Ataka apgadino ir kelis automobilius, verslo centro fasadą bei langus, o biuro patalpose kilo gaisrai. (marketscreener.com) Ukrainos perdavimo sistemos operatorius pranešė, kad ataka taip pat smogė energetikos infrastruktūrai Odesos srityje ir dalis regiono liko be elektros. (marketscreener.com)
Kodėl svarbu
Odesos gyventojams tai reiškia ne tik sužeidimus ir sugadintus butus, bet ir priverstinį persikraustymą bei ilgesnį remonto laiką daugiaaukščiame name. (marketscreener.com) Regiono verslui ir elektros tiekėjams tenka tvarkyti ir infrastruktūros, ir tiekimo sutrikimus vienu metu. (marketscreener.com)
Dmitrijus Medvedevas rugsėjo 2 d. pareiškė, kad Vokietija „nusipelno tiesioginio smūgio“ į įmones, gaminančias karinę įrangą Ukrainai, ir paminėjo Berlyną po kaltinimų Rusijai dėl drono incidento Leipcigo oro uoste. Vokietijos tyrėjai rugpjūčio 4 d. Leipcigo–Halės oro uoste rado droną su sprogmenimis ir detonatoriumi, o dar du neatpažintus skraidančius objektus. Rugsėjo 1 d. Vokietijos vidaus reikalų ministras Alexanderas Dobrindtas pareiškė, kad organizatoriai veikė Rusijos valstybinių agentūrų nurodymu. Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas paskelbė, kad nuo 2026 m. rugsėjo 18 d. bus uždaromas paskutinis Rusijos konsulatas Bonoje ir Rusų namai Berlyne.
Kodėl svarbu
Vokietijos gynybos pramonės įmonės ir transporto mazgai dabar yra tiesiogiai įtraukti į viešą Maskvos grasinimų lauką. Tai didina saugumo spaudimą Berlynui ir gali paskatinti griežtesnes apsaugos priemones prie gamyklų, oro uostų ir diplomatinių objektų.
2026 m. rugsėjo 2 d. Vladimiras Putinas po Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos viršūnių susitikimo spaudos konferencijoje pareiškė, kad Volodymyro Zelenskio įspėjimas dėl Rusijos oro erdvės yra „bandymas vykdyti valstybinį terorizmą“. Rugsėjo 1 d. Zelenskis perspėjo oro bendroves, draudikus ir užsienio vyriausybes, kad Rusijos dangus dėl ukrainiečių dronų taps de facto uždarytas, nes civilinei aviacijai jame kils vis didesnė rizika. Putinas tuo pat metu sakė, kad Rusijos kariuomenė gavo nurodymą ruoštis masiniams smūgiams Ukrainos energetikos sektoriui. Tai susiejo jo pareiškimą su nauju eskalacijos etapu ore ir infrastruktūroje. (lrt.lt)
Kodėl svarbu
Oro linijoms, draudikams ir oro uostams tai reiškia didesnes veiklos sąnaudas ir sudėtingesnius skrydžių sprendimus maršrutuose per Rusiją. Ukrainos energetikos tinklui gresia nauja atakų banga, kuri gali dar labiau spausti elektros tiekimą prieš šaltąjį sezoną. (lrt.lt)
Rugsėjo 1 d. Kyjive Kyryla Budanovas pareiškė, kad Ukrainos dronai ir raketos vis dažniau veiks virš Rusijos teritorijos, o Rusijos oro erdvė nebebus saugi. Šį pareiškimą jis siejo su naktiniu Rusijos smūgiu, per kurį Ukrainos oro gynyba numušė 5 balistines raketas, 5 sparnuotąsias raketas „Kalibr“, 2 raketas „Banderol“ ir 187 bepiločius orlaivius. Tą pačią dieną Ukrainos prezidento kanceliarija paskelbė, kad Rusijos oro erdvė „faktiškai užsidaro“ dėl karo, kurį pati Maskva pradėjo. Rytinėje Ukrainoje per ataką žuvo mažiausiai 12 žmonių, tarp jų vienas Indijos pilietis.
Kodėl svarbu
Ukrainos civiliams tai reiškia, kad Rusijos smūgiai ir toliau taikosi į gyvenamuosius rajonus, transporto mazgus ir energetikos objektus, o oro pavojaus signalai tampa kasdienybe. Rusijos aviacijai ir civilinei oro navigacijai gresia didesnės rizikos, nes Kyjivas atvirai įspėja vežėjus ir draudikus dėl Rusijos oro erdvės saugumo.
Nepale po potvynių ir nuošliaužų prie Tibeto sienos žuvo 1 114 žmonių, dar 3 916 laikomi dingusiais. Gelbėtojai tebeieško žmonių užverstose kelių atkarpose ir hidroelektrinių tuneliuose, nors dalis anksčiau dingusiais laikytų turistų jau susisiekė su pareigūnais.
Iranas per naktį pradėjo smūgius JAV bazėms ir turtui regione po amerikiečių atakų pietinėse Irano provincijose. Irano pareigūnai nurodė, kad per JAV smūgius žuvo mažiausiai 15 žmonių, o per ankstesnius vertinimus buvo kalbama apie mažiausiai penkis žuvusiuosius ir daugiau kaip 50 sužeistųjų, tarp jų žmones vestuvių šventėje Hormozgano provincijoje. Jordanija pranešė numušusi 10 balistinių raketų, o Bahreinas ir Kuveitas aktyvavo oro gynybą dėl dronų ir raketų grėsmės. Irano revoliucinė gvardija taip pat paskelbė, kad Hormuzo sąsiauryje užsidegė du naftos tanklaiviai, atsitrenkę į jūrines minas, o savaitgalį prie Omano jau buvo apšaudytas dar vienas tanklaivis.
JAV Centrinė vadavietė nurodė užbaigusi naujausią smūgių bangą Irano taikiniams vakar. JAV žiniasklaida šiandien skelbė, kad Vašingtonas nuo sekmadienio atakuoja Irano raketų paleidimo įrenginius prie vandens kelio, nes Teheranas rengėsi naudoti minas laivybai blokuoti. Azijoje Donaldas Trumpas sumažino bendrų pratybų su Pietų Korėja mastą ir atšaukė planuotas Ssangyong amfibines pratybas, o Seulo žvalgyba mato JAV ir Šiaurės Korėjos kanalo požymių. Trumpas taip pat sako gavęs Kim Jong Uno atsaką į savo kreipimąsi ir teigia, kad dar vienas susitikimas gali įvykti bet kada.
Kongo Demokratinėje Respublikoje Ebolos protrūkis jau nusinešė 3 007 gyvybes, o patvirtintų atvejų skaičius pasiekė 6 186. Liga išplito šešiose provincijose, Bundibugyo atmainai patvirtintos vakcinos nėra, o valdžia dabar skiepija sveikatos darbuotojus ir artimus kontaktus. Rinkose investuotojai vėl aptarinėja akciją, per ilgesnį laiką pabrangusią apie 15 000 procentų, nes dalis jų dabartinį vertinimą jau vadina pigiu dėl sustiprėjusių pelno ir pinigų srautų.
Per JAV smūgį Irane žuvo keturi vestuvių dalyviai, todėl Teheranas pagrasino griežtinti savo strategiją. Gazos Ruože apsilankęs Benjaminas Netanyahu pareiškė, kad Izraelis nesitrauks.
šaltiniai: lrt.lt, 15min.lt, tv3.lt, vz.lt, delfi.lt, lrytas.lt
Hormuzo sąsiauris yra siauras vandens kelias tarp Irano ir Arabijos pusiasalio, jungiantis Persijos įlanką su Arabijos jūra. Per jį gabenama didelė pasaulio naftos ir suskystintų dujų dalis, todėl bet koks trikdis greitai paveikia energijos rinkas.
Kongo Demokratinėje Respublikoje nuo Ebolos protrūkio mirė 3 007 žmonės, o patvirtintų atvejų skaičius pasiekė 6 186, rodo rugsėjo 2 d. paskelbti Sveikatos ministerijos duomenys. Protrūkis labiausiai plinta šalies šiaurės rytuose ir siejamas su Bundibugyo viruso atmaina, dėl kurios kol kas nėra patvirtintos vakcinos. Pasaulio sveikatos organizacijos vadovas rugsėjo 1 d. sakė, kad atvejų sekimas tebėra pagrindinė kliūtis, o atsakas turi būti stiprinamas. Vyriausybė tuo pat metu tęsia skiepijimą pirmiausia sveikatos darbuotojams ir žmonėms, kurie tiesiogiai kontaktavo su ligoniais. (apnews.com)
Kodėl svarbu
Labiausiai nukenčia šiaurės rytų Kongo ligoninės, sveikatos darbuotojai ir šeimos, kurios rūpinasi sergančiaisiais namuose. Kuo ilgiau stringa atvejų sekimas, tuo sunkiau sustabdyti užkrato plitimą ten, kur valstybės ir sveikatos sistemos pajėgumas jau yra silpnas. (who.int)
Kam naudinga
Laimi vakcinų tiekėjai ir tarptautinės pagalbos organizacijos, kurios gauna naujų skiepų ir finansavimo, o pralaimi ligoninės, mokyklos ir vietos bendruomenės protrūkio paveiktose provincijose. (apnews.com)
Kas toliau
Rugsėjo 2 d. Kongo sveikatos pareigūnai laukia naujausios protrūkio ataskaitos, kurioje bus matyti, ar vakcinacija ir kontaktų sekimas sumažino naujų užsikrėtimų skaičių. (sante.gouv.cd)
Per pastarąsias dvi sesijas pasaulio rinkose vėl dėmesio sulaukė akcija, kuri per ilgesnį laiką pabrango apie 15 000 procentų ir dabar sulaukia kalbų apie „pigią“ vertinimą. Tokia etiketė atsirado ne dėl naujo verslo modelio, o dėl to, kad bendrovės pelnas ir pinigų srautai po ilgo augimo tempo atrodo stipresni nei anksčiau manyta. Rinkos dalyviai dabar tikrina, ar dabartinė kaina pagrįsta tolesniu augimu, ar jau atspindi visą gerą naujieną. Artimiausias lakmuso popierėlis bus kitas įmonės veiklos atnaujinimas ir analitikų vertinimai.
Kodėl svarbu
Tokia diskusija svarbi technologijų ir augimo akcijų pirkėjams, nes net po milžiniško kainos šuolio vertinimas gali keistis greitai, kai keičiasi pelno prognozės. Jei rinka nuspręs, kad akcija išties pigi, laimės ilgos pozicijos fondai ir mažmeniniai investuotojai, o jei ne, daugiau rizikuos vėlyvi pirkėjai.
Nepalo nelaimių valdymo tarnyba rugsėjo 2 dieną pranešė, kad potvyniai ir nuošliaužos prie sienos su Tibetu pražudė 1 114 žmonių, o dar 3 916 laikomi dingusiais. Gelbėtojai toliau tikrina nuošliaužų užverstus kelių ruožus ir hidrotechninių tunelių sistemas, kur, jų manymu, gali būti įstrigę darbuotojai. Pareigūnai taip pat patvirtino, kad dalis anksčiau dingusiais laikytų turistų jau susisiekė su institucijomis. Nepalui tai trečia diena iš eilės, kai paieškos vyksta tarp akmenų, purvo ir sugriuvusios infrastruktūros, o viltis rasti daugiau gyvų žmonių mažėja.
Kodėl svarbu
Dingusiųjų sąraše yra šimtai užsieniečių ir hidroenergetikos sektoriaus darbuotojų, todėl spaudimas tenka ne tik vietos gelbėtojams, bet ir turizmo bei energetikos bendrovėms. Kuo ilgiau užversti keliai ir tuneliai bus nepravažiuojami, tuo daugiau kaimų liks be ryšio, maisto tiekimo ir galimybės atnaujinti darbus.
Iranas rugsėjo 2-osios naktį paskelbė pradėjęs smūgius prieš JAV bazes ir objektus regione po to, kai JAV anksčiau tą pačią dieną sudavė atakas į pietines Irano provincijas. Irano revoliucinė gvardija teigė, kad per JAV smūgius žuvo mažiausiai 5 žmonės ir sužeista daugiau nei 50, o Hormozgano provincijoje, Siroko apygardoje, smūgis pataikė į vestuvių ceremoniją. Jordanija pranešė perėmusi 10 balistinių raketų, o Bahreinas ir Kuveitas aktyvavo oro gynybą dėl dronų ir raketų grėsmės. JAV Centrinė vadavietė nurodė, kad jos pajėgos užbaigė atakų bangą prieš Irano taikinius rugsėjo 1-ąją. (english.news.cn)
Kodėl svarbu
Naftos rinkoms ir Persijos įlankos oro erdvei gresia platesnis sutrikimas, nes jau dabar Jordanija, Bahreinas ir Kuveitas turi perimti raketas ir dronus, o Brent rūšies nafta pabrango iki 95,52 JAV dolerio už barelį. Kuo ilgiau Irano ir JAV smūgiai persimes į kaimynines šalis, tuo didesnė rizika laivybai per Hormūzo sąsiaurį ir regiono oro susisiekimui. (aljazeera.com)
Irano revoliucinė gvardija rugsėjo 2 d. pareiškė, kad du naftos tanklaiviai užsiliepsnojo, kai, plaukdami per Hormuzo sąsiaurį, kliudė jūrines minas. Tą pačią dieną JAV žiniasklaida rašė, kad Vašingtonas nuo sekmadienio taikė smūgius Irano raketų paleidimo įrenginiams prie sąsiaurio, nes Teheranas esą rengėsi naudoti minas laivybos keliui užverti. Jungtinė Karalystė rugpjūčio 31 d. taip pat fiksavo atskirą incidentą, kai tanklaivis prie Omano buvo pataikytas į trimis nežinomais sviediniais. Šie įvykiai vyksta po beveik mėnesį trukusios kovinių veiksmų pauzės Persijos įlankoje. (english.news.cn)
Kodėl svarbu
Naftos rinkoms svarbiausia yra tai, kad Hormuzo sąsiauris vėl tapo aktyvia konflikto zona. Bet koks naujas smūgis šiame ruože gali kelti frachtavimo kainas, didinti draudimo įkainius ir lėtinti žaliavinės naftos srautą į Aziją ir Europą. (apnews.com)
JAV prezidentas Donaldas Trumpas rugpjūčio 17–21 dienomis sumažino bendrų pratybų su Pietų Korėja mastą, o vėliau atšaukė ir rugsėjį planuotas amfibinio išsilaipinimo pratybas „Ssangyong“. Pchenjanas šį mėnesį pavadino grėsme sau ir regionui rugsėjo 7–11 dienomis prie Čedžu salos vyksiančias JAV, Pietų Korėjos ir Japonijos pratybas „Freedom Edge“, o Seulo žvalgyba pranešė, kad tarp Vašingtono ir Pchenjano matyti dialogo ženklų. Trumpas tuo pat metu sakė, kad Kim Jong Unas į jo iniciatyvas sureagavo, ir tvirtino, kad su juo susitikti gali būti įmanoma bet kuriuo metu. (archyvai.lrt.lt)
Kodėl svarbu
Pietų Korėjos kariuomenei ir JAV sąjungininkams Azijoje tai reiškia mažiau bendrų treniruočių ir daugiau abejonių dėl atgrasymo, nes regione lieka 28,5 tūkst. JAV karių. Japonijai ir Australijai tai kelia papildomą spaudimą stiprinti savo vaidmenį, jei Vašingtonas toliau sieks derybų su Pchenjanu per nuolaidas pratyboms. (lrt.lt)