2026 m. rugpjūčio 18 d.

Prezidentūra antradienį perspėjo, kad incidentas pasienyje gali pasikartoti, ir pareiškė, jog Lietuvai reikia stipresnės oro gynybos bei patikimos gyventojų perspėjimo sistemos. Gitanas Nausėda dar liepą sakė, kad karinių dronų įskridimo į Lietuvą rizika auga, o Prezidentūra sienos saugumą sieja ir su koordinavimu su Latvija bei kitais sąjungininkais.

Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius trečiadienį siūlo atleisti Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadą Rustamą Liubajevą. Liubajevas tarnybai vadovauja nuo 2021 metų ir 2024 metais buvo patvirtintas antrai kadencijai, o galutinį sprendimą dar turės priimti Vyriausybė. Premjerė Inga Ruginienė antradienį paragino kurti viešą pedofilų registrą ir viešinti už tokius nusikaltimus nuteistus asmenis. Toks sąrašas reikalautų atskiro teisinio reguliavimo, nes dabar Lietuvoje veikiantys registrai naudojami patikroms ir pažymoms, o ne viešam skelbimui.

Tarp kitų svarbių naujienų yra Baltarusijoje sulaikytas ir įkalintas Lietuvos verslininkas. Verslo temose dėmesio sulaukė dviejų seserų investicijų palyginimas, kuriame viena, rinkdamasi pavienes akcijas, nurodė uždirbusi 24 proc. grąžą. Tai dar kartą išryškino įprastą pasirinkimą Lietuvos taupytojams: didesnė grąža paprastai reiškia ir didesnę riziką.

Lietuvoje šiandienos darbotvarkėje išsiskyrė ir sveikatos bei skaitmenizavimo temos. Pradedamas didžiausias Elektroninių valdžios vartų atnaujinimas per 15 metų, o Santaros klinikos praneša apie plūstančius sunkiai virusu užsikrėtusius pacientus, kuriems reikia intensyvios pagalbos.

Vėlų vakarą tarp ryškesnių vidaus temų išsiskyrė žinia apie artėjantį šildymo brangimą gyventojams ir KET pakeitimus, pagal kuriuos kai kur gali būti nustatytas 140 km/val. greitis. Taip pat pradėtas Raseinių savivaldybės valdininko teismas dėl šešių automobilių padegimo ir vairavimo išgėrus, nors jis pareigose liko.

Maskvos meras Sergejus Sobianinas pranešė, kad per naktį sostinės kryptimi skrido 620 ukrainiečių dronų, o AP nurodė, jog visoje Rusijoje jų buvo paleista beveik 800. Rusijos institucijos skelbia apie mažiausiai šešis žuvusiuosius savo teritorijoje, o naujausiame suvestiniame vertinime Maskva teigia numušusi 1671 Ukrainos droną. Maskva šį smūgių ciklą vadina vienu didžiausių sostinės regionui per dvejus metus, o atakos sukėlė daug gaisrų Maskvoje ir jos apylinkėse, taikytasi į svarbius objektus.

Ši banga sekė po ankstesnio panašaus antskrydžio ir po Rusijos raketinio smūgio Charkivo srityje, per kurį žuvo mažiausiai 10 žmonių. Netoli NATO sienos įtampa išlieka po liepos 30-osios incidento, kai Rusijos raketa kirto Lenkijos oro erdvę ir aljansas pakėlė naikintuvus. Pastarąją parą Rusijos dronų smūgiai padegė Kyjivo knygų turgų, apgadino namus, o Belgorodo srityje per pastarąsias dvi dienas žuvo mažiausiai šeši žmonės.

Rusijos ambasada Londone vakar pareiškė, kad Jungtinė Karalystė sumokės didesnę kainą, jei toliau ginkluos Ukrainą, nes smūgiuose Rusijos teritorijai pirmą kartą panaudoti britiški dronai. Londonas atsakė, kad Maskva neturi abejoti britų ryžtu toliau remti Kyjivą. Zaporižios srityje Rusijos smūgis pataikė į kombainą per javapjūtę ir nužudė vieną žmogų.

Papildomą grėsmę kelia Rusijos ir Šiaurės Korėjos raketinis vienetas Voronežo srityje, iš kurios balistinės raketos pasiekia Donecko srities miestus. Kyjivas sako, kad tokias raketas sunkiausia perimti, nes reakcijai lieka tik minutės ar sekundės, todėl sąjungininkai spaudžiami skubinti „Patriot“ tiekimą.

Prie Zaporižios atominės elektrinės sprogus dronui žuvo vienas žmogus, dar 17 buvo sužeisti. Rusija dėl šio incidento kaltina Ukrainą. Latvijoje per kibernetinę ataką pavogti 1,2 mln. žmonių asmens duomenys.

Izraelio aviacija šiandien aštuoniais smūgiais atakavo Abu Duhūro karinį oro uostą Idlibo provincijoje Sirijoje. Sirijos valstybinė televizija nurodė, kad smūgiai pataikė į pakilimo taką, žmonės nenukentėjo, o Damaskas ir Ankara pasmerkė ataką kaip suvereniteto pažeidimą.

Pietų Libane ankstesni Izraelio smūgiai į du taikinius nusinešė mažiausiai 11 žmonių gyvybių, tarp jų trijų vaikų Ansaro pakraštyje, dar 17 žmonių sužeista Deir al Zahrani. Tai buvo kruviniausias smūgis nuo birželio 20 dienos paliaubų tarp Izraelio ir „Hezbollah“. Tuo pat metu JAV pajėgos pagal atnaujintą blokadą nukreipė daugiau kaip 60 laivų, dalį jų apsukdamos prie Hormuzo sąsiaurio prieigų ir Irano uostų, o krovos darbai Chargo saloje beveik sustojo.

„Berkshire Hathaway“ vakar pranešė antrąjį ketvirtį padidinusi „Alphabet“ akcijų paketą iki maždaug 106 mln. akcijų, kurių vertė birželio pabaigoje siekė 37,76 mlrd. dolerių. Warrenui Buffettui priklausantis konglomeratas taip pat supirko 4,5 mlrd. dolerių savo akcijų, daugiausia nuo 2021 metų, o grynųjų atsargos sumažėjo iki 365,5 mlrd. dolerių nuo beveik 400 mlrd. kovą.

Sergejus Lavrovas per pastarąją parą apkaltino Japoniją peržengus padorumo ribas po Tokijo protesto dėl Vladimiro Putino vizito Rusijos valdomose Šiaurinėse teritorijose. Rusijos užsienio reikalų ministerija iškvietė Japonijos ambasadorių pasiaiškinti, o Kurilų salų ginčas iki šiol neleidžia abiem šalims sudaryti taikos sutarties po Antrojo pasaulinio karo. PSO naujausia stebėsena parodė, kad tik 40 proc. pasaulio sveikatos priežiūros įstaigų atitinka higienos normas, o pusėje jų vis dar trūksta vandens, muilo ar rankų dezinfekcijos priemonių priežiūros vietose ir tualetuose.

Jungtiniai Arabų Emyratai apkaltino Iraną paleidus dvi balistines raketas į šalies teritoriją ir perspėjo gyventojus dėl galimų naujų raketų grėsmių. TATENA pranešė, kad Sirijoje rasta kelios tonos branduolinių medžiagų.