2026 m. rugpjūčio 14 d.

Žiniasklaida: Vilnius turės įtikinti JAV, kad jos kariai Lietuvoje bus saugūs

Lietuva šią vasarą liko be nuolatinės maždaug tūkstančio JAV karių šarvuotosios kovinės grupės, kuri nuo 2020 metų rotavosi šalyje, ir nuo birželio Vilnius laukia Vašingtono sprendimo dėl naujos pamainos. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas tuo metu sakė, kad JAV pajėgų buvimas Lietuvoje yra peržiūrimas, o Lietuvos pareigūnai siekia ilgalaikio amerikiečių dalinių išlaikymo. Po Pabradėje įvykusios JAV karių žūties ir per šią vasarą fiksuotų saugumo incidentų Vilnius daugiausia dėmesio skiria karinių poligonų, judėjimo keliuose ir priėmimo sąlygų saugumui. Kol kas oficialaus patvirtinimo dėl naujos rotacijos nėra, o sprendimą turėtų nulemti JAV karinė ir politinė vadovybė.

NSGK pirmininkas: grėsmių esmingai nepadaugėjo, bet darbų dar reikia atlikti nemažai

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Giedrimas Jeglinskas rugpjūčio 14 dieną Vilniuje pareiškė, kad grėsmių lygis Lietuvoje iš esmės nepadidėjo, bet saugumo sistemoje dar liko daug nepadarytų darbų. Šis vertinimas siejasi su birželio 4 dieną pradėtu viešojo sektoriaus kibernetinio saugumo stiprinimu, kai daugiau kaip 70 institucijų buvo įpareigotos iki rugpjūčio 31 dienos atlikti būtinus pirminius veiksmus pagal naujus reikalavimus. NSGK akcentas rodo, kad dėmesys krypsta ne į naują krizę, o į institucijų pasirengimo spragas ir terminų laikymąsi. Artimiausias lūžis bus rugpjūčio pabaigoje, kai bus vertinama, kurios įstaigos realiai įgyvendino nustatytas priemones.

Po įtarimų dėl slidinėjimo abonementų kartelio – 30 mln. Eur kompensacijų

Italijos Dolomiti Superski konsorciumas pasiūlė 30 mln. eurų kompensacijų slidininkams, kurių bilietai buvo pirkti 2022–2025 m., kad užbaigtų Antimonopolijos tarnybos tyrimą dėl galimo kainų derinimo. Pasiūlyme numatytos dvi grąžinimo formos: 30 proc. vertės kuponas būsimiems pirkiniams arba 20 proc. piniginė išmoka. Tyrimas kilo po skundo dėl galimos konkurencijos ribojimo praktikos internetinėje slidinėjimo abonementų prekyboje. Jei Italijos konkurencijos institucija planą patvirtins, registracijos portalas turėtų būti atidarytas 2026 m. spalio 15 d. (snowsportsnews.com)

Masinėje kapavietėje – šiurpus radinys: kas buvo šie grandinėmis surakinti vyrai?

Masinėje kapavietėje Iziume buvo rasti vyrų palaikai, kurių rankos buvo surištos, o dalis kūnų turėjo virvę aplink kaklą. Ukrainos pareigūnai šį radinį siejo su Rusijos okupacijos laikotarpiu Charkivo srityje, kai miestas buvo atsiimtas per 2022 metų kontrpuolimą. Tyrėjai tuomet pradėjo palaikų identifikavimą ir rinko duomenis apie žuvusiųjų mirties aplinkybes. Ši vieta tapo vienu svarbiausių įrodymų rinkinių dėl karo nusikaltimų okupacijos metu.

Lietuva ir Ukrainos gynybos įmonė pasirašė sutartį dėl amunicijos gamyklos Lietuvoje

Lietuva ir neįvardyta Ukrainos gynybos įmonė pasirašė sutartį dėl amunicijos gamyklos Lietuvoje. Projektas siejamas su Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimu gynybos pramonėje, kuris šiemet jau buvo įtvirtintas per bendras iniciatyvas dėl bepiločių orlaivių ir kitų karinių technologijų. Naujasis susitarimas turėtų perkelti dalį gamybos arčiau NATO rytinio sparno ir suteikti daugiau vietos bendroms įmonėms bei technologijų perdavimui. Tai taip pat pratęsia ankstesnius Lietuvos planus stiprinti šaudmenų gamybą šalies teritorijoje.

Lietuvos BVP augimas – tarp sparčiausių ES

Eurostatas rugpjūčio 14 dieną skelbia antrojo 2026 metų ketvirčio BVP ir užimtumo pirmąjį įvertį, o Lietuva į šį skelbimą įeina po to, kai pirmąjį ketvirtį ekonomika augo 2,5 proc. per metus. Tuo metu euro zonos BVP per pirmąjį ketvirtį didėjo tik 0,1 proc., o visoje Europos Sąjungoje augimas siekė 0,1 proc., todėl Lietuvos rezultatas buvo aiškiai spartesnis už vidurkį. Antrasis ketvirtis parodys, ar augimą palaikė eksportas, vidaus vartojimas ir investicijos, ar tempas sulėtėjo po metų pradžios. Valstybės duomenų agentūra paprastai paskelbia išsamesnį Lietuvos BVP įvertį vėliau, kai atsiranda daugiau nacionalinių duomenų.

Nerami naktis: rusai smogė Ukrainai, dronai skrenda ir į Rusiją

Per naktį Ukrainos bepiločiai smogė „Gazprom Neftekhim Salavat“ naftos ir chemijos kompleksui Baškortostane, Rusijoje, ir įmonės teritorijoje kilo gaisras. Tai jau ketvirtas toks smūgis per tris dienas prieš Rusijos naftos sektorių, kurį Kyjivas laiko karo finansavimo taikiniu. Tuo pat metu Kyjivas perdavė Maskvai siūlymą abiem pusėms stabdyti atakas prieš civilinius taikinius Juodojoje jūroje, nes smūgiai laivams ir uostams ėmė kelti grėsmę grūdų eksportui. Ukrainos žvalgyba ir kariškiai tvirtina, kad tokie smūgiai verčia Rusiją skirti daugiau resursų naftos infrastruktūrai saugoti ir atkurti.

Karas Ukrainoje. Kryme gyventojai nebežino, kaip išgyventi: „Nėra degalų, elektros, vandens – niekas neveikia“

Kryme, Rusijos okupuotame pusiasalyje, gyventojai pastarosiomis savaitėmis susidūrė su degalų, elektros ir vandens trūkumu, o vietos gyventojai apie kasdienes tiekimo spragas rašo privačiuose pokalbių kanaluose ir dalijasi, kur dar veikia kolonėlės ar atsirado vandens. Reuters ir AP nurodė, kad krizę gilina Ukrainos smūgiai tiekimo linijoms, naftos saugykloms ir energetikos infrastruktūrai, o Rusijos valdžia jau buvo sustabdžiusi benzinų pardavimą civiliams ir pradėjusi normuoti tiekimą. Dėl to sutriko kasdienės kelionės, pirkimai ir turizmo sezonas, kuris Krymui yra vienas svarbiausių pajamų šaltinių. Maskva taip pat buvo priversta prašyti papildomų subsidijų Krymui ir Sevastopoliui degalams piginti ir tiekimui stabilizuoti. (aol.com)

Maskva grasina Vakarams: žada „sunaikinti“ viską, kas padeda Ukrainai

Maskva ketvirtadienį dar kartą pareiškė, kad Vakarų ginklų tiekimas Ukrainai jai yra „nepriimtinas“ ir kad tokia parama esą turi būti sustabdyta. Rusijos užsienio reikalų ministerija šią liniją kartojo ir liepą, kai Sergejus Lavrovas JAV valstybės sekretoriui Marco Rubio perdavė tą pačią žinutę ASEAN susitikimo kuluaruose. Kremliaus formuluotė rodo, kad derybose Rusija pirmiausia siekia sumažinti Ukrainos aprūpinimą ginklais, o ne susitarti dėl paliaubų. Tai kartu kelia spaudimą JAV ir Europos sostinėms, kurios svarsto naujus pagalbos paketus Kyjivui.

JAE kaltina Iraną atakavus du ADNOC laivus Hormuzo sąsiauryje

Jungtiniai Arabų Emyratai rugpjūčio 14 d. apkaltino Iraną, kad šis rugpjūčio 13-osios vakarą Hormuzo sąsiauryje dronais atakavo du Abu Dabio valstybinės naftos bendrovės ADNOC tanklaivius. ADNOC nurodė, kad per incidentą žmonės nenukentėjo, o Jungtinės Karalystės Jūrų prekybos operacijų centras pranešė apie nedidelę abiejų laivų žalą. Emyratų užsienio reikalų ministerija šį išpuolį pavadino piratavimo aktu ir Irano įvykdytu laivybos laisvės pažeidimu. Hormuzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio naftos maršrutų, todėl bet koks incidentas jame iškart kelia saugumo ir tiekimo riziką.

„Neliks nei Maskvos, nei Sankt Peterburgo“: Duginas ragina rusus ruoštis branduoliniam karui su Vakarais

Aleksandras Duginas savo naujausiame pareiškime ragino rusus ruoštis branduoliniam karui su Vakarais ir teigė, kad tokio konflikto atveju Rusija gali netekti Maskvos bei Sankt Peterburgo. Jis tai siejo su ilgamete priešprieša su kolektyviniu Vakarų bloku ir kartojo, kad Rusija privalo galvoti apie visišką konfrontaciją, o ne apie ribotą karą Ukrainoje. Dugino retorika sutampa su platesne Kremliaus branduoline kalba, kuri per karą prieš Ukrainą tapo dažnesnė ir agresyvesnė. Tokie pasisakymai skirti ne tik vidaus auditorijai, bet ir signalui Vakarams, kad Maskva siekia kelti eskalacijos kainą.

Karas Ukrainoje. Rusija smogė Kramatorskui valdomosiomis bombomis: žuvo 1 žmogus

Rusijos valdomosios bombos smogė Kramatorskui Donecko srityje ir pražudė 1 žmogų. Miestas šiemet jau ne kartą buvo atakuotas tais pačiais ginklais, o 2026 m. kovo 29 d. per tokį smūgį Kramatorske žuvo mažiausiai 3 žmonės, tarp jų 13 metų berniukas. Gegužės 5 d. per aviacijos bombų ataką Ukrainos policija pranešė apie mažiausiai 5 žuvusiuosius ir 12 sužeistųjų Kramatorske. Rugpjūčio 14 d. skelbiama ataka dar kartą pataikė į miestą, kuris yra vienas svarbiausių Ukrainos gynybos punktų Donbase.

Rusijos smūgiai Ukrainos Kramatorske nusinešė vieno žmogaus gyvybę, 15 sužeisti

Dėl nuodingų dujų nuotėkio Bangladeše žuvo aštuoni žmonės

Bangladešo pietryčiuose, Sitakundo rajone esančioje „Ferdous Steel“ laivų ardymo aikštelėje, penktadienį žuvo mažiausiai aštuoni darbininkai, kai ardant nurašytą laivą, policijos teigimu, įvyko įtariamas nuodingų dujų nuotėkis. Dar keli žmonės buvo sužeisti, o iš pradžių skelbtas šešių žuvusiųjų skaičius vėliau padidėjo dar dviem mirus pervežus juos iš įvykio vietos. Policija ir darbo inspekcija aiškinasi, kas sukėlė dujų išsiskyrimą ir ar aikštelėje buvo taikytos pakankamos saugos priemonės. Bangladešo laivų ardymo pramonė sutelkta maždaug 20 kilometrų Sitakundo pakrantės ruože, kur veikia apie 150 registruotų aikštelių ir dirba dešimtys tūkstančių žmonių. (apnews.com)

Hormuzo sąsiauryje Iranas atakavo du laivus

Irano revoliucinė gvardija prie Hormuzo sąsiaurio apšaudė du prekybinius laivus, kurie plaukė vienu svarbiausių pasaulio naftos maršrutų. Šis sąsiauris jungia Persijos įlanką su Omano įlanka, todėl bet koks incidentas ten iškart paliečia tanklaivių judėjimą ir draudimo sąlygas. Po atakos įgulos paprastai nukreipiamos į saugesnius maršrutus, o laivybos bendrovės įveda papildomas saugumo procedūras. Jei incidentas patvirtinamas kaip sąmoningas Irano veiksmas, jis didina riziką naujam transporto trikdžiui regione.

Pasaulis ant branduolinio karo slenksčio? Šiaurės Korėja pasiuntė griežtą įspėjimą JAV

Šiaurės Korėja rugpjūčio 14 d. pareiškė, kad JAV ir Pietų Korėjos karinės pratybos nuo rugpjūčio 17 d. bus „dar provokuojančios“ nei pernai ir pažadėjo imtis nenurodytų griežtų veiksmų. Pchenjanas šį įspėjimą paskelbė prieš kasmetines bendras pratybas, kurias Seulas ir Vašingtonas rengia kaip pasirengimo gynybai testą. Prieš kelias dienas Šiaurės Korėja jau paleido raketą į jūrą, kai artėjo tos pačios pratybos. JAV ir Pietų Korėjos kariuomenės pratybas planuoja rugpjūčio 17–27 d. (apnews.com)

Luigi Mangione stos prieš teismą, kur turėtų pripažinti kaltę dėl „UnitedHealthcare“ vadovo nužudymo

Luigi Mangione penktadienį stojo į federalinį teismą Manhatane, kur, pasak šaltinio, turėjo pripažinti kaltę byloje dėl 2024 metų gruodį įvykdyto „UnitedHealthcare“ vadovo Briano Thompsono nužudymo. Derybos dėl kaltės pripažinimo birželį žlugo, o prokurorai ir gynyba šią savaitę paprašė skubiai surengti posėdį dėl galimo bylos užbaigimo. Mangione vis dar laukia atskiro valstijos teismo dėl nužudymo kaltinimų, o federalinėje byloje jam išliko kaltinimai dėl persekiojimo. Jei kaltės pripažinimas įvyks, jis gali paveikti valstijos bylos eigą ir sumažinti tikimybę, kad abi bylos judės lygiagrečiai.

Po pranešimų apie apverktinas sąlygas lėktuvnešyje – JAV kariuomenės reakcija

JAV karinio jūrų laivyno lėktuvnešis „USS George Washington“ pradėjo judėti į Artimuosius Rytus, kai rugpjūčio 13 dieną pasirodė pranešimai apie psichikos sveikatos ir tiekimo problemas ilgai jūroje išbuvusiame „USS Abraham Lincoln“. Pentagonas nurodė, kad gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas šiuos apibūdinimus pavadino visiškai iškraipytais. JAV Centrinė vadovybė savo ruožtu pareiškė, kad „Lincoln“ įgulos nariai tebėra ištvermingi po daugiau kaip 260 dienų jūroje, 10 000 skrydžių ir 1,5 mln. svarų panaudotų amunicijos atsargų. Demokratų senatoriai spaudžia Gynybos departamentą pateikti oficialų paaiškinimą dėl sąlygų laive.