2026 m. rugpjūčio 3 d.

Taiklūs pasieniečių „šūviai“: vos per keliolika minučių perimti keturi kontrabandininkų dronai

Per rusų smūgius Zaporižioje žuvo mažiausiai du žmonės

Per Rusijos smūgius Zaporižios mieste ir srityje sekmadienį žuvo mažiausiai du civiliai, o vietos pareigūnai pranešė apie dar kelis sužeistuosius. Vienas smūgis pataikė į gyvenamąjį pastatą Zaporižioje, o kitas išpuolis nusinešė aukų kituose miesto rajonuose ir aplinkiniuose taškuose, kuriuos nuo fronto linijos skiria trumpas atstumas. Miesto administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas nurodė, kad gelbėtojai vis dar tikrino apgadintus objektus ir ieškojo žmonių po griuvėsiais. Per tą pačią parą rusų atakos buvo fiksuotos ir kituose Ukrainos miestuose, įskaitant Charkivą, kur taip pat žuvo žmonės. (apnews.com)

Karas Ukrainoje. Rusijos ataka Zaporižioje: aviacinė bomba rėžėsi į gyvenamąjį namą

Zaporižioje rusų aviacijos bomba smogė gyvenamajam namui, o miesto pareigūnai nurodo, kad tai įvyko per dar vieną ataką prieš pietryčių Ukrainos regiono centrą. Miestas liepą jau kelis kartus buvo taikinys: liepos 21 dieną per valdomų bombų smūgį žuvo mažiausiai trys žmonės, o liepos 23 dieną penkios bombos sužeidė 15 gyventojų ir apgadino gyvenamuosius namus bei gydymo įstaigą. Rusijos smūgiai Zaporižioje dažnai taikomi į tankiai apgyvendintus rajonus, todėl po tokio puolimo gelbėtojai ieško prispaustų žmonių ir vertina pastatų būklę.

Įtemptas ugniagesių savaitgalis: gaisruose žuvo žmogus, ugniagesiai šalino audros padarinius

Savaitgalį šalies ugniagesiai gesino gaisrus, kuriuose žuvo vienas žmogus, ir kartu šalino stipraus vėjo padarinius. Per tokias budėjimo paras daugiausia darbo paprastai būna gyvenamuosiuose pastatuose ir keliuose, kur krintantys medžiai bei šakos blokuoja eismą ir reikalauja papildomų pajėgų. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas tokiais atvejais dažniausiai telkia gelbėtojus ne tik į gaisravietes, bet ir į iškvietimus dėl pavojingų nuvirtusių medžių. Tai reiškia, kad viena tarnyba per trumpą laiką turi dengti dvi krizes.

Sprendimas dėl JAV karių ateities Lietuvoje – rudens pradžioje

Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė liepos pabaigoje sakė, kad Jungtinės Valstijos per kelias savaites turėtų priimti galutinį sprendimą dėl karių rotacijos Lietuvoje ateities. Deividas Matulionis tuo pat metu teigė, kad Lietuva kol kas negavo nei blogų, nei gerų žinių, nes Vašingtonas peržiūri pajėgų dislokavimą Europoje. Tai palieka atvirą klausimą, ar po dabartinės rotacijos neatsiras laikotarpis be JAV karių Lietuvoje. Sprendimas svarbus ir todėl, kad JAV karių buvimas šalyje iki šiol buvo siejamas su rotacine sausumos kovine grupe.

Slaptas CŽA kalėjimas Antaviliuose: klausimai VSD ir pamesti didelių pinigų keliai

Lietuvoje vėl keliami klausimai dėl pastato Antaviliuose, kurį Valstybės saugumo departamentas ilgai siejo su žvalgybos paramos centru, o ne kalėjimu, nors Europos Žmogaus Teisių Teismas jau konstatavo, kad šalyje 2005–2006 metais veikė slaptas CŽA kalėjimas. Prokuratūra tęsia prieš dešimtmetį atnaujintą ikiteisminį tyrimą ir sako negavusi reikšmingų duomenų iš JAV bei kitų partnerių, kuriems buvo siųsti teisinės pagalbos prašymai. LRT diskusijoje politikas Arvydas Anušauskas sakė, kad reikia aiškintis, kas gavo milijoninę sumą už CŽA kalėjimo įkūrimą Lietuvoje. Ankstesnėse bylose EŽTT Lietuvai jau buvo priteisęs kompensacijas dėl neteisėto kalinimo, o tai paliko atvirą ir atsakomybės, ir galimų finansinių srautų klausimą. (lrt.lt)

Rusija: Ukrainos dronas nukrito pilname poilsiautojų paplūdimyje

2026 m. rugpjūčio 3 d. Rusijos Krasnodaro krašte, Arkhipo-Osipovkos kurorte prie Juodosios jūros, ant perpildyto paplūdimio nukritus Ukrainos drono nuolaužoms žuvo 6 žmonės, dar 40 buvo sužeista, sakė regiono gubernatorius Veniaminas Kondratjevas. Įvykis fiksuotas per naktinį Ukrainos bepiločių išpuolį prieš Rusijos taikinius, o Maskva teigė, kad smūgiai pasiekė ir Krymą. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tuo pat metu sakė, kad Kyjivas naudoja ilgojo nuotolio dronus siekdamas spausti Vladimirą Putiną priimti taikos susitarimą. Rusijos pusė nenurodė, ar paplūdimyje kritęs objektas buvo numuštas virš jūros, ar nukrito po elektroninės kovos poveikio. (apnews.com)

WSJ: Putinas prievarta varo rusus kariauti ir ruošiasi naujai mobilizacijai

Maskvoje per pastarąsias savaites suintensyvėjo verbavimo kampanija, o „The Moscow Times“ rašė, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį Rusijos kariuomenės sutartis kasdien pasirašydavo apie 800 žmonių. Tuo pat metu Vakarų ir Ukrainos šaltiniai teigia, kad Kremlius rengia teisinę ir administracinę bazę naujam šaukimui, nes savanorių srautas nepadengia nuostolių fronte. 2022 metų rugsėjį Vladimiras Putinas jau įsakė mobilizuoti 300 000 atsargos karių, ir ši patirtis tebėra politinis orientyras, kurio Kremlius vis dar vengia kartoti atvirai. Jei spaudimas verbuoti nesustabdys kariuomenės trūkumo, sprendimas dėl naujos mobilizacijos gali būti atidėtas iki rudens politinių terminų Rusijoje. (themoscowtimes.com)

Rusų pajėgos atakavo degalinę Dnipropetrovske, žuvo trys žmonės

Rusijos pajėgos Dnipropetrovsko srityje per naktinį smūgį 2026 m. liepos 1 d. apgadino penkias degalines, o per ataką žuvo vienas žmogus ir dar trys buvo sužeisti. Tą pačią dieną vietos valdžia pranešė, kad smūgiai buvo užfiksuoti keliuose rajonuose, o nukentėjo ir civiliniai objektai už degalinių ribų. Liepos 23 d. Pavlohrade rusų valdytos aviacijos bombos pataikė į maisto pramonės įmonę, ten žuvo trys žmonės, o sužeistųjų skaičius vėliau išaugo iki 28. Šie smūgiai rodo, kad regione taikiniais lieka energetikos ir pramonės objektai, esantys toli nuo fronto linijos. (pravda.com.ua)

Šią savaitę: K. D. Prunskienės laidotuvės, Kyjive laukiama D. Trumpo atstovų, JAV karių Europoje peržiūra, „airBaltic“ problemos

Savaitės pradžioje Vilniuje ir Briuselyje dėmesys krypsta į kelis vienu metu vykstančius procesus: laukiamas atsisveikinimas su Kazimiera Danute Prunskiene, o Kyjive laukiama Donaldo Trumpo pasiuntinių kontakto dėl derybų krypties. JAV administracija tęsia karių dislokavimo Europoje peržiūrą, kuri gali paliesti ir rytinį NATO sparną. Tuo pat metu „airBaltic“ lieka spaudžiama išlaidų ir maršrutų mažinimo, nes bendrovė jau yra stabdžiusi dalį skrydžių į Vilnių ir iš jo dėl saugumo bei komercinių priežasčių.

Taip Suomija nori sustabdyti Rusiją

Suomija laiko uždarytus visus sausumos pasienio punktus su Rusija ir stato 362 mln. eurų vertės tvorą, kuri turėtų sustiprinti sienos kontrolę ir stabdyti neteisėtą judėjimą. Helsinkis šį sprendimą sieja su Maskvos bandymais naudoti migrantų srautus kaip spaudimo priemonę po 2023 metų pasienio krizės. Šiemet Suomijos vyriausybė jau pratęsė pasienio saugumo įstatymo galiojimą iki 2026 metų pabaigos, kad galėtų riboti prieglobsčio prašymų priėmimą pasienio zonoje. Rusija tuo pat metu ėmė uždarinėti kai kuriuos geležinkelio punktus savo pusėje, todėl judėjimas tarp šalių dar labiau sumažėjo.

„Caverion“ įgyvendins didžiausio Baltijos šalyse duomenų centro plėtros projektą

Šiandien paskelbta, kad „Caverion“ įgyvendins didžiausio Baltijos šalyse duomenų centro plėtros projektą. Dar gegužę 2026 m. bendrovė viešai nurodė, kad duomenų centrų segmentą laiko viena svarbiausių augimo krypčių, nes šią rinką sparčiai stumia dirbtinio intelekto paklausa ir didelių klientų poreikiai. Naujas užsakymas reiškia, kad „Caverion“ stiprina pozicijas sudėtingų inžinerinių projektų rinkoje, kur svarbiausi yra elektros tiekimo patikimumas, aušinimas ir darbų tempas.

Sudano kariuomenės dronų ataka: teisme Darfūre žuvo 35 žmonės

Sudano kariuomenės dronas sekmadienį pataikė į civilinį teismą Al-Zavija Gara kaime Šiaurės Darfūre, o žuvo mažiausiai 35 žmonės, pranešė žmogaus teisių grupė „Emergency Lawyers“. Grupė teigia, kad smūgis buvo nukreiptas į teismo būstinę, kuri regione atlieka ir teisminę, ir socialinę funkciją. Sudano kariuomenė į prašymą komentuoti neatsakė. Dronų karas Sudane tapo pagrindine žūčių priežastimi ir, Jungtinių Tautų duomenimis, per pirmuosius keturis 2026 metų mėnesius sudarė 80 proc. civilių mirčių. (apnews.com)

Karas Ukrainoje. Kruvina Rusijos ataka Zaporižioje: žuvo mažiausiai 2 žmonės, dešimtys sužeista

Rusijos karo lėktuvai pirmadienį per 90 minučių numetė aštuonias galingas sklendžiamąsias bombas ant Zaporižios gyvenamųjų rajonų, žuvo 71 metų moteris, o dar 31 žmogus buvo sužeistas. Pasak srities vadovo Ivano Fiodorovo, tarp sužeistųjų yra 16-metė mergina, o smūgiai apgadino 22 daugiabučius keturiuose miesto rajonuose. Zaporižia yra prie fronto linijos, todėl į miestą reguliariai pataiko Rusijos bombos ir dronai. Gelbėjimo darbai tęsėsi po vakarinės atakos, o vietos pareigūnai skaičiavo žalą ir tikslino nukentėjusiųjų būklę. (apnews.com)

CNN: JAV kariuomenė el. paštu kreipėsi į karius, prašydama kūrybingų idėjų Iranui nubausti

JAV Centcom žvalgybos padalinio pareigūnas praėjusį trečiadienį el. paštu kreipėsi į karinę analitikų grupę ir paprašė „naujų kūrybiškų ir netradicinių būdų“ spausti bei bausti Iraną, taip rodo CNN cituojamas laiškas. Užklausa pasirodė tuo metu, kai Vašingtonas jau mėnesiais bando spausti Teheraną po birželio 17 d. paliaubų, kurios sustabdė atvirą karo veiksmų etapą tarp JAV ir Irano. CNN teigimu, JAV vadovybė ieško papildomų priemonių, nes laikinas susitarimas paliko atvirą klausimą, kaip ilgiau riboti Irano galimybes veikti regione. Ankstesni JAV smūgiai, apie kuriuos pranešta liepos 18 d., buvo skirti silpninti Irano galimybes daryti įtaką laivybai Hormūzo sąsiauryje.

Milžiniški gaisrai JAV: šimtai pastatų virto pelenais

Vašingtono valstijoje, netoli Spokane, per gaisrus sudegė šimtai statinių, o vietos gyventojams buvo liepta evakuotis iš priemiesčių zonų. Ugniagesiai sekmadienį ir pirmadienį kovojo su keliomis liepsnų židinių bangomis, o vaizdo įrašuose matėsi degantys pastatai ir dūmai virš gyvenamųjų kvartalų. Centrinėje Jutos dalyje didelis gaisras per savaitgalį daugiau nei padvigubėjo ir pirmadienio rytą siekė beveik 57 kvadratines mylias. Į šiaurės vakarus nuo Spokane toliau degė dar keli stambūs gaisrai, vienas jų, esantis maždaug už 80 mylių nuo miesto, buvo išplitęs maždaug 210 kvadratinių mylių plote.

Egiptą supurtė 5,5 balo žemės drebėjimas

2026 m. rugpjūčio 3 d. apie 3 val. Kairo laiku prie Sueco Egipte užfiksuotas 5,5 balo žemės drebėjimas, rodo EMSC ir pasaulio stebėtojų duomenys. Smūgiai buvo juntami Kaire ir Gizoje, o dalis gyventojų gavo telefono perspėjimus. Egiptas yra seismiškai aktyvioje zonoje prie Raudonosios jūros ir Sueco įlankos, todėl pareigūnai paprastai tikslina epicentrą ir tikrina, ar nėra žalos. Artimiausias klausimas yra, ar šalies tarnybos patvirtins sužeistuosius arba infrastruktūros nuostolius.

Donaldas Trumpas pranešė apie naujas derybas su Iranu

JAV prezidentas Donaldas Trumpas rugpjūčio 2 d. pareiškė sustabdysiantis naujus planuotus smūgius Iranui ir teigė, kad derybos dėl karo Artimuosiuose Rytuose atnaujinamos. Jis sakė, kad kalbama apie karo užbaigimą ir krovinių judėjimo per Hormūzo sąsiaurį atnaujinimą, kuris sustojo per penkis mėnesius trunkantį konfliktą. Trumpas taip pat nurodė, kad sprendimui įtakos turėjo Kataro, Saudo Arabijos ir Jungtinių Arabų Emyratų pozicija. Sekmadienį jis pridūrė, kad paliaubų galiojimą JAV pratęsė neribotam laikui.