Archyvinis leidimas
Kazimira Danutė Prunskienė mirė šiandien. Pirmoji nepriklausomos Lietuvos ministrė pirmininkė ir Kovo 11-osios Akto signatarė daugiau kaip tris dešimtmečius išliko viena ryškiausių viešojo gyvenimo figūrų.
Migracijos departamentas vėl kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą, kad šis įvertintų, ar vienas Baltarusijos pilietis kelia grėsmę Lietuvai. Neigiama VSD išvada gali tapti pagrindu neleisti gyventi šalyje, nepratęsti leidimo arba jį panaikinti. Dėl Registrų centro duomenų nutekinimo 700 žmonių rengia 3,5 mln. eurų ieškinį, nors birželį duomenų apsaugos priežiūros institucija skelbė, kad pažeidimas palietė apie 500 tūkst. gyventojų. Prokuratūra tuo pat metu tiria neteisėtus prisijungimus ir daugiau kaip 600 tūkst. nekilnojamojo turto registro įrašų pasisavinimą.
Viešojoje erdvėje dėmesio sulaukė ir Kotrynos Nausėdės atviras pasakojimas apie valgymo sutrikimą. LRT ji sakė, kad ši būsena buvo savidestrukcijos forma ir žingsnis mirties link, o patirtį susiejo su autobiografine knyga „Ačiū už nieką / Ačiū už viską“. Komercinio nekilnojamojo turto rinkoje Lietuva šiemet fiksavo rekordinę pirmojo pusmečio investicijų apimtį, o prekybiniai objektai sudarė 274 mln. eurų, arba 65 proc. visų sandorių. Vienas ryškesnių sandorių buvo Prancūzijoje registruoto investuotojo „Corum“ sprendimas parduoti Kauno „Depo“ parduotuvę atgal Latvijos mažmenininkui.
Dainininkė Eglė Jakštytė šiandien pranešė apie skaudžią nelaimę savo šeimoje ir socialiniuose tinkluose parašė, kad pasaulis trumpam sustojo. Daugiau detalių apie įvykį ji kol kas nepaviešino.
Vilniaus „Žalgiris“ namuose įmušė septynis įvarčius, panaikino trijų įvarčių deficitą ir pateko į kitą Konferencijų lygos atrankos etapą. Lietuvos U18 vaikinų rinktinė nugalėjo Austriją ir išsaugojo vietą Europos čempionato A divizione.
šaltiniai: lrt.lt, vz.lt, delfi.lt, tv3.lt, lrytas.lt, 15min.lt
Valstybės saugumo departamentas yra Lietuvos žvalgybos institucija, atsakinga už grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Jo išvados gali būti naudojamos sprendžiant dėl leidimų gyventi, pilietybės ar kitų saugumo požiūriu jautrių klausimų.
Kazimira Danutė Prunskienė, pirmoji nepriklausomos Lietuvos ministrė pirmininkė ir Kovo 11-osios Akto signatarė, mirė šiandien, liepos 30 d. Jos mirtį paskelbė LRT ir socialinių tinklų įrašai. Ji buvo viena ryškiausių ankstyvosios nepriklausomybės politikos figūrų, o vėliau vadovavo Lietuvos liaudies partijai ir ilgus metus išliko viešojoje erdvėje. Jos mirtis užbaigia daugiau kaip tris dešimtmečius trukusį politinį ir visuomeninį vaidmenį, susijusį su 1990 m. valstybės atkūrimu ir vėlesnėmis partijų bei žemės ūkio politikos kovomis. Viešai paskelbtame LRT pranešime daugiau detalių apie mirties aplinkybes nepateikta.
Kodėl svarbu
Jos mirtis svarbi tiems, kurie stebi nepriklausomos Lietuvos politinės istorijos paveldą. Tai paliečia ir Seimo, Vyriausybės bei istorikų bendruomenę, nes iš viešojo gyvenimo pasitraukia viena iš 1990 m. lūžio figūrų.
Kam naudinga
Viešosios atminties projektams ir istorikams dabar atsiveria proga iš naujo įvertinti ankstyvosios nepriklausomybės politinį palikimą, o jos politiniai oponentai netenka vienos simboliškiausių figūrų.
Kas toliau
LRT ir kitos redakcijos turėtų paskelbti papildomą informaciją apie atsisveikinimą ir laidotuves, jei ją pateiks šeima ar institucijos.
Migracijos departamentas vėl kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą dėl vieno Baltarusijos piliečio keliamos grėsmės vertinimo, nes prieš sprendimą dėl jo teisės gyventi Lietuvoje reikia saugumo išvados. Toks vertinimas taikomas, kai surinkti duomenys kelia klausimų dėl ryšių su Baltarusijos valdžios struktūromis, karinėmis institucijomis ar kitais rizikos veiksniais. Jei VSD pateiks neigiamą išvadą, Migracijos departamentas gali atsisakyti išduoti ar pratęsti leidimą gyventi, o jau galiojantis dokumentas gali būti panaikintas. Šis mechanizmas taikomas individualiai, todėl kiekviena byla sprendžiama atskirai, o ne pagal pilietybę vienai visai grupei.
Kodėl svarbu
Nuo šio vertinimo tiesiogiai priklauso, ar Baltarusijos pilietis galės likti Lietuvoje, dirbti ir naudotis socialinėmis garantijomis. Kartu tai rodo griežtesnį požiūrį į žmones, kurių ryšiai su Minsku kelia klausimų vidaus saugumui.
700 žmonių rengia ieškinį dėl Registrų centro duomenų nutekinimo ir bendrai prašo 3,5 mln. eurų žalos atlyginimo. Birželį Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija skelbė, kad per šį incidentą paveikta apie 500 tūkst. gyventojų, o tiesioginė Registrų centro žala siekia ne mažiau kaip 111 tūkst. eurų. Advokatai anksčiau yra sakę, kad pirmąją ieškinio bangą ruošė apie tūkstantį žmonių, todėl ieškovų ratas dabar toliau aiškėja. Generalinė prokuratūra dar tęsia tyrimą dėl neteisėtų prisijungimų ir daugiau nei 600 tūkst. nekilnojamojo turto registro įrašų pasisavinimo.
Kodėl svarbu
Nukentėjusiems gyventojams tai reiškia ilgą procesą dėl neturtinės žalos įrodinėjimo ir galimą kompensacijų bangą, jei teismai pripažins valstybės atsakomybę. Registrų centrui ir valstybės biudžetui tai gali virsti papildomomis išlaidomis ne tik byloms, bet ir saugumo priemonėms po nutekinimo.
Dainininkė Eglė Jakštytė socialiniuose tinkluose pranešė apie skaudžią nelaimę savo šeimoje ir paviešino jautrią žinutę apie akimirkai sustojusį pasaulį. Ji yra viena ryškesnių Lietuvos popmuzikos atlikėjų, todėl jos asmeniniai įrašai greitai sulaukia didelio dėmesio. Kol kas viešai nepateikta daugiau detalių apie patį įvykį, o artimiausiu metu daugiausia dėmesio kryps į tai, ar šeima pati nuspręs atskleisti papildomą informaciją.
Kodėl svarbu
Eglės Jakštytės gerbėjams ir pramogų žiniasklaidai tai svarbu, nes viešas atlikėjos pareiškimas iškart tampa plačiai aptariama žinia ir formuoja tolesnį domėjimąsi jos šeimos privatumu. Tokios situacijos dažniausiai paliečia ir pačią atlikėją, ir jos artimuosius, kuriems tenka spręsti, kiek informacijos paviešinti.
LRT radijo laidoje „Tuzinas“ Kotryna Nausėdė liepos 20 d. atvirai papasakojo apie valgymo sutrikimą ir savo pirmąją knygą, autobiografinį romaną „Ačiū už nieką / Ačiū už viską“. Pokalbyje ji šią būklę įvardijo kaip savęs griovimo formą, o ankstesniame LRT straipsnyje apie ją buvo rašoma, kad sergant nervine anoreksija žmogui gali atrodyti, jog jo gyvenimas vyksta už lango, be jo paties. Jos pasakojimas praplečia viešą diskusiją apie ligą, kuri dažnai lieka slepiama ir ilgai nepastebima.
Kodėl svarbu
Valgymo sutrikimai dažniausiai paveikia paauglius ir jaunus suaugusiuosius, o artimųjų tylėjimas dažnai atideda pagalbos paiešką. Viešas žinomo žmogaus pasakojimas gali paskatinti šeimas, mokytojus ir gydytojus anksčiau atpažinti pavojingus požymius.
2026 metų pirmąjį pusmetį investicijos į srautinį komercinį nekilnojamąjį turtą Lietuvoje pasiekė neregėtas aukštumas, o vien prekybinės paskirties objektams buvo skirta 274 mln. eurų, arba 65 proc. visų tokių sandorių. Didžiausią rinkos dalį ir toliau formavo lietuviško kapitalo įmonės bei ilgamečiai užsienio investuotojai, kurie komercinį turtą perka savo veiklai arba kaip investiciją. Tarp pastarųjų sandorių išsiskyrė ir „Corum“ sprendimas Kaune parduoti „Depo“ parduotuvę tam pačiam Latvijos prekybos tinklui.
Kodėl svarbu
Prekybos tinklams, gamybos įmonėms ir vietos kapitalo fondams tokia rinka reiškia daugiau sandorių ir brangesnę kokybiškų objektų paiešką. Nuomos pajamingumo ribos ir pirkimo kainos tampa svarbesnės mažesniems investuotojams, kuriems patekti į šį segmentą darosi sunkiau.
Rusija per naktį surengė vieną didžiausių pastarųjų savaičių smūgių Ukrainai ir paleido daugiau kaip 70 raketų bei daugiau kaip 280 atakos dronų. Centrinėje Ukrainoje žuvo šeši žmonės, o gelbėtojai dar ieško žmonių po sugriautų pastatų griuvėsiais. Volodymyras Zelenskis pranešė, kad iš po nuolaužų gyvi ištraukti du vaikai, o aukų skaičius dar tikslinamas. Lvive sparnuotoji raketa sužeidė 34 žmones, tarp jų 6, 13 ir 15 metų vaikus.
Ukrainos oro gynyba numušė daugiau kaip 260 dronų, taip pat balistinę raketą ir 54 sparnuotąsias raketas, tačiau dalis smūgių pasiekė taikinius šalies vakaruose ir kituose regionuose. Ukrainos pareigūnai per pastarąją parą kartojo, kad po ankstesnių masinių atakų prieš Kyjivą ir civilinę infrastruktūrą Rusija tęsia beveik kasnaktinius smūgius. Po naujos atakos Zelenskis paragino sąjungininkus skubiai stiprinti Ukrainos oro gynybą.
Lenkijoje tyrėjai aiškinasi šią savaitę rastas Rusijos raketos nuolaužas ir vertina, ar jos priklausė sistemai, galinčiai nešti branduolinį užtaisą. Varšuva ir NATO sąjungininkai taip pat nagrinėja netoli smūgio vietos aptiktą didelį kraterį ir sprendžia, ar incidentą sukėlė techninis gedimas, ar tyčinis signalas.
Kretoje Retimno regione per greitai plintantį gaisrą žuvo du ugniagesiai, o iš salos evakuota apie 8 tūkst. žmonių. Stiprūs vėjai stumia ugnį link gyvenviečių ir viešbučių pietinėje salos dalyje, o pakrantėje parengti laivai evakuacijai jūra.
Per Rusijos atakas Chersono srityje žuvo keturi žmonės. NATO patvirtino, kad Lenkijoje sudužo Rusijos raketa. Nauji duomenys rodo, kad ji paliko 10 metrų kraterį ir turėjo nemažą kiekį sprogmenų.
šaltiniai: delfi.lt, vz.lt, lrt.lt, 15min.lt, tv3.lt, lrytas.lt
Sparnuotoji raketa yra valdoma raketa, kuri didžiąją skrydžio dalį skrenda atmosferoje nedideliame aukštyje. Ji dažnai naudojama smūgiams prieš tolimus taikinius, nes gali apeiti dalį oro gynybos.
Per naktinę Rusijos ataką 2026 m. liepos 30 d. centrinėje Ukrainoje žuvo šeši žmonės. Smūgis suduotas regione, kuris svarbus Ukrainos geležinkelių ir tiekimo tinklui, todėl čia dažnai nukenčia ir civilinė infrastruktūra. Gelbėtojai tikrina sugriuvusius pastatus ir ieško galimų aukų po griuvėsiais. Aukų skaičius dar gali keistis, kol vyksta paieškos ir vietos tarnybų patikra.
Kodėl svarbu
Centrinės Ukrainos civiliai gyventojai ir vietos savivalda patiria didžiausią spaudimą, nes smūgiai griauna būstą, trukdo elektros tiekimui ir apsunkina evakuaciją. Tuo pat metu Ukrainos geležinkelių ir tiekimo grandinėms reikia daugiau resursų apsaugai ir remontui.
Kam naudinga
Laimi Rusijos karo planuotojai, jei pavyksta sutrikdyti Ukrainos logistiką, o nuostolių patiria centrinės Ukrainos gyventojai, komunalinės tarnybos ir transporto sektorius.
Kas toliau
Artimiausias klausimas yra Ukrainos vietos tarnybų ir kariuomenės vertinimas, kiek žalos padaryta infrastruktūrai ir ar po paieškų bus patikslintas žuvusiųjų skaičius.
Volodymyras Zelenskis liepos 25 d. perspėjo, kad Rusija per artimiausias 48 valandas gali surengti naują didelę raketų ataką prieš Ukrainą. Liepos 29 d. Ukrainos oro pajėgos ir valdžia kalbėjo apie kasnaktines rusų raketų ir dronų atakas, o per liepos 19 d. ataką į Kyjivą Rusija paleido daugiau nei 40 raketų ir 120 smogiamųjų dronų. Liepos 24 d. rusų balistinės raketos smūgis netoli Kyjivo pražudė mažiausiai 10 žmonių ir sužeidė beveik 100, kai ataka pataikė į vietą, kur vyko gynybos pramonės renginys. Ukrainos URM liepos 23 d. įteikė Maskvai protesto notą dėl masinio raketų ir kovinių dronų naudojimo prieš civilius ir civilinę infrastruktūrą.
Kodėl svarbu
Ukrainos civiliai ir oro gynyba lieka pagrindiniai šių smūgių taikiniai. Kiekviena nauja raketų banga reiškia daugiau žuvusiųjų, sužeistųjų ir didesnį spaudimą Kyjivui prašyti papildomų oro gynybos sistemų.
Per naktinį Rusijos smūgį į Ukrainą, kuris tęsėsi iki 2026 m. liepos 30 d., į Lvovą pataikė sparnuotoji raketa, o per visą šalį buvo paleista daugiau kaip 70 raketų ir daugiau kaip 280 kovinių bepiločių orlaivių. Jungtinių Valstijų naujienų agentūra AP nurodė, kad Lvove sužeisti 34 žmonės, tarp jų trys vaikai, kuriems yra 6, 13 ir 15 metų. Ukrainos oro gynyba per šią ataką perėmė daugiau kaip 260 dronų, bet dalis raketų pasiekė taikinius vakaruose ir kituose regionuose. Šis smūgis įvyko po kelių pastarųjų savaičių įspėjimų, kad Rusija ruošia dar vieną didelę naktinę ataką. (apnews.com)
Kodėl svarbu
Lvove sužeisti civiliai, o tarp jų esantys vaikai rodo, kad taikiniu tampa ne tik fronto linija, bet ir vakarų Ukrainos miestai, kuriuose glaudžiasi evakuoti gyventojai ir veikia svarbi civilinė infrastruktūra. Tokie smūgiai didina poreikį oro gynybai, greitajai medicinos pagalbai ir pastogėms, nes vienu metu nukenčia keli regionai. (apnews.com)
Lenkijoje šią savaitę aptiktos Rusijos raketos nuolaužos iš naujo iškėlė klausimą, kokio tipo ginklas tai buvo ir ar jis galėjo būti branduolinio užtaiso nešėjas. Žvalgybos ir gynybos ekspertai lygina nuolaužas, nes nuo raketos modelio priklauso jos galimi taikiniai, skrydžio nuotolis ir grėsmės lygis. Varšuva ir NATO sąjungininkai dabar vertina, ar incidentas buvo techninė klaida, ar tyčinis signalas, nes nuo to priklausys diplomatinis atsakas ir oro gynybos sustiprinimas regione. Aiškėja ir tai, ar Lenkija prašys papildomų aljanso konsultacijų dėl savo oro erdvės saugumo.
Kodėl svarbu
Lenkijos pasienio regionų gyventojams svarbiausia, ar po šio įvykio bus sustiprinta oro gynyba ir ankstyvojo perspėjimo sistema. NATO rytinio sparno šalims nuo to priklauso, kiek greitai jos gaus papildomų priemonių nuo raketų ir dronų.
Volodymyras Zelenskis liepos 30 d. pranešė apie Rusijos naktinį smūgį Ukrainai, po kurio gelbėtojai iš griuvėsių gyvi ištraukė 2 vaikus. Tuo pačiu metu iš Ukrainos pasiekė pranešimai apie plataus masto ataką prieš kelis miestus, tarp jų Kyjivą ir Lvivą, kur buvo girdimi sprogimai ir vyko gelbėjimo darbai. Ukrainos prezidentas savo žinutėje pabrėžė, kad po smūgių vis dar ieškoma žmonių, galėjusių likti po nuolaužomis. Nakties padariniai dar nebuvo visiškai suvesti, kai vietos tarnybos tęsė darbą apgadintuose objektuose.
Kodėl svarbu
Ukrainos civiliai vėl moka tiesioginę karo kainą, nes naktiniai smūgiai verčia šeimas slėptis, o gelbėtojus dirbti tarp sugriuvusių gyvenamųjų namų. Kuo ilgiau tęsiasi griuvėsių ardymas, tuo didesnė rizika, kad bus rasta daugiau aukų ir sužeistųjų.
Kretoje, Retimno regione, liepos 29-ąją gesindami greitai plintantį gaisrą žuvo du ugniagesiai, o Graikijos priešgaisrinė tarnyba tą pačią dieną nurodė, kad saloje vykdoma masinė gyventojų ir turistų evakuacija. Ugnį kursto stiprūs vėjo gūsiai, o pakrantėse budėjo pakrančių apsaugos laivai ir privatūs laivai, jei prireiktų evakuoti žmones jūra. Pavojus ypač didelis pietinėje Kretos dalyje, kur liepsnos priartėjo prie gyvenamųjų vietovių ir viešbučių. Tai vyksta per Pietų Europą tvyrant dideliam karščiui ir sausrai, kuri jau išplėtė gaisrų mastą keliuose regionuose. (apnews.com)
Kodėl svarbu
Evakuacija palietė viešbučius, gyventojus ir keliautojus pietinėje Kretos dalyje, o tai reiškia tiesioginį spaudimą vietos turizmo sektoriui ir savivaldybių krizių tarnyboms. Jei vėjas neslūgs, didžiausias krūvis teks pakrančių apsaugai, oro pajėgoms ir ugniagesiams, kurie jau dirba pavojingomis sąlygomis. (apnews.com)
Rusija per naktį smogė Ukrainai 358 dronais ir raketomis, žuvo mažiausiai aštuoni civiliai, dar dešimtys buvo sužeisti. Smūgiai pasiekė ir vakarines sritis prie Lenkijos sienos, kur Ukraina sandėliuoja ir gamina ginklus. Ukrainos oro gynyba numušė daugumą dronų, tačiau dalis raketų ir dronų pataikė į taikinius, sukeldami gaisrus ir apgadindami pastatus.
JAV šiandien surengė naujus smūgius Iranui po ankstesnių Teherano atakų prieš amerikiečių pajėgas Artimuosiuose Rytuose. Donaldas Trumpas buvo sustabdęs bombardavimą penktadienį, kad paliktų vietos deryboms, bet dabar smūgiai atnaujinti. Jordanijos oro gynyba ketvirtadienį numušė penkias Irano raketas, skridusias per šalies oro erdvę. Kuveito tarptautinio oro uosto keleivių terminale po Irano drono smūgio žuvo vienas žmogus ir 63 buvo sužeisti. Irano ir JAV apsikeitimas smūgiais sutrikdė ir laivybą, nes Hormuzo sąsiauryje apsigręžė du tanklaiviai.
JAV technologijų sektoriuje investuotojai aštriai reagavo į didžiųjų bendrovių rezultatus: po ataskaitos brango „Microsoft“, o „Meta“ akcijos smuko. „Microsoft“ pranešė, kad jos debesų kompiuterijos pajamos pirmą kartą viršijo 100 mlrd. dolerių. Kalifornijos universiteto San Diege mokslininkai paskelbė, kad du nuotoliniu būdu valdomi humanoidiniai robotai ikiklinikiniame tyrime atliko dvi procedūras, įskaitant tulžies pūslės pašalinimą gyvam gyvūnui. Tyrėjai nurodė, kad operacijų metu robotus teko kelis kartus perkalibruoti ir perpozicionuoti, o rezultatai paskelbti žurnale „Nature“.
NBA finalo fone JAV sporto apžvalgose vėl minimas Carmelo Anthony rekordas: vienintelį kartą konferencijos finalą jis pasiekė su Denverio „Nuggets“ 2009 metais.
Konge sparčiai plinta Ebolos epidemija. Graikijos Kretoje miškų gaisrai privertė turistus evakuoti jūra. Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusijos paleista Šiaurės Korėjos raketa Ukrainoje pražudė daugiavaikę šeimą.
šaltiniai: delfi.lt, tv3.lt, 15min.lt, lrt.lt, vz.lt, lrytas.lt
Hormuzo sąsiauris yra siauras jūrų kelias tarp Persijos įlankos ir Arabijos jūros. Per jį gabenama didelė pasaulinės naftos ir suskystintų dujų dalis, todėl bet kokie sutrikimai greitai paveikia energetikos rinkas.
Rusija naktį į 2026 m. liepos 30 d. smogė Ukrainai 358 dronais ir raketomis, o per ataką žuvo mažiausiai aštuoni civiliai ir buvo sužeisti dar keliolika žmonių. Ukrainos pareigūnai nurodė, kad smūgiai pasiekė kelis šalies regionus, tarp jų ir vakarinę dalį prie Lenkijos sienos, kur veikia ginklų sandėliai ir gamybos objektai. Ukrainos oro gynyba numušė didžiąją dalį bepiločių, tačiau dalis raketų ir dronų prasiveržė pro gynybą ir sukėlė gaisrus bei pastatų sugriovimus. Ataka įvyko po pastarojo meto smarkių smūgių Ukrainos miestams ir rodė, kad Maskva tebenaudoja didelius mišrius oro puolimus prieš civilinę ir karinę infrastruktūrą.
Kodėl svarbu
Ukrainos civiliai vakaruose ir sostinės regione patiria didžiausią riziką, nes rusų smūgiai vis dažniau taikosi į miestus, logistikos mazgus ir su gynyba susijusią pramonę. Kiekviena tokia ataka didina spaudimą oro gynybai ir verčia Kyjivą skirti daugiau lėšų slėptuvėms, remontui ir priešlėktuvinei gynybai.
Kam naudinga
Naudos gauna Rusijos kariniai planuotojai ir raketų gamintojai, o nuostolį patiria Ukrainos civiliai, geležinkelių ir logistikos sektorius bei gynybos pramonė vakaruose.
Kas toliau
Ukrainos karinės oro pajėgos artimiausiu metu paskelbs galutinį šios atakos perėmimo vertinimą, o vietos valdžia regionuose skaičiuos sugriovimus ir civilinius nuostolius.
2026 m. liepos 30 d. Jordanijos oro gynyba perėmė ir numušė penkias iš Irano paleistas raketas, skriejusias per Jordanijos oro erdvę. Associated Press pranešė, kad smūgis įvyko po to, kai JAV ir Iranas kelias dienas keitėsi raketų ir aviaciniais smūgiais regione. Tą pačią dieną Kuveite buvo apgadintas Kinijos bendrovės pastatas, o vietos kariuomenė nurodė, kad per šį incidentą žuvo vienas darbuotojas. Tai dar vienas ženklas, kad karinis spaudimas iš Irano persikelia už tiesioginių fronto linijų ribų.
Kodėl svarbu
Jordanijos oro erdvė tapo tiesiogine rizika šalies gyventojams, oro linijoms ir JAV karinėms bazėms regione. Kiekvienas naujas perėmimas verčia kaimynines valstybes kelti oro gynybos budrumą ir saugoti civilinę aviaciją bei energetikos infrastruktūrą.
Kuveite per Irano drono smūgį oro uosto terminale žuvo vienas žmogus, o dar 63 buvo sužeisti, pranešė vietos institucijos ir regiono žiniasklaida. Iranas tvirtino, kad taikėsi į JAV karinius objektus regione, o Kuveitas apkaltino Teheraną civilinių objektų puolimu. Po šio išpuolio Kuveitas ir kaimyninis Bahreinas sustiprino oro gynybos perspėjimus, nes per tą patį smūgių ciklą buvo girdimi sprogimai ir kitose Persijos įlankos šalyse. Vėliau JAV ir Iranas toliau apsikeitė smūgiais, o įtampa regione persimetė į karinę ir energetinę logiką.
Kodėl svarbu
Kuveito oro linijoms, oro uosto darbuotojams ir keleiviams kyla tiesioginė saugumo rizika, o Persijos įlankos valstybės priverstos kelti oro gynybos parengtį aplink strateginius objektus. Kuo ilgiau tęsiasi tokie smūgiai, tuo didesnė rizika, kad sutriks skrydžiai, brangs draudimas ir bus spaudžiami naftos bei logistikos srautai.
JAV pajėgos 2026 m. liepos 30 d. surengė naujus smūgius Iranui po to, kai prieš tai Teheranas atakavo amerikiečių pajėgas Artimuosiuose Rytuose, o Vašingtonas tai pavadino galingu atsaku. Per kitą apsikeitimą smūgiais ketvirtadienį Jordanija perėmė dvi Irano raketas, o Kuveite smūgis šiaurinėje šalies dalyje pražudė vieną žmogų. Konfliktas perėjo į naują etapą, nes JAV kariuomenė sekmadienį buvo paskelbusi užbaigusi „sunkų smūgių“ Iranui paketą, o žurnalistai fiksuoja vis mažėjančias viltys greitai susitarti dėl paliaubų. Prezidentas Donaldas Trumpas buvo sustabdęs bombardavimą penktadienį, kad suteiktų deryboms dar vieną šansą, tačiau dabar smūgiai atnaujinti.
Kodėl svarbu
Naftos prekybininkams ir laivybos bendrovėms tai reiškia didesnę riziką per Hormuzo sąsiaurį ir platesnį Persijos įlankos regioną. Kuveito ir Jordanijos oro gynybai tenka perimti raketas, o civiliams ir darbuotojams vietoje kyla tiesioginė žalos grėsmė.
Kalifornijos San Diego universiteto komanda liepos 8 d. pranešė, kad du televaldomi humanoidiniai robotai pirmą kartą atliko dvi chirurgines procedūras preklinikinio tyrimo metu. Vienoje iš jų robotas kartu su žmogaus chirurgu pašalino tulžies pūslę gyvam gyvūnui. Tyrimas publikuotas žurnale „Nature“, o autoriai jame lygino humanoidinius robotus su specialiai chirurgijai sukurtais automatizuotais įrenginiais, tokiais kaip „da Vinci“ sistema. Per procedūras robotus teko kelis kartus perkalibruoti ir perstatyti, kad būtų pasiektas reikiamas tikslumas. Mokslininkai sako, kad kitas žingsnis yra parodyti, jog tokie robotai gali stabiliai kartoti sudėtingus veiksmus operacinėje aplinkoje.
Kodėl svarbu
Chirurgijos skyriuose tai yra bandymas atsakyti, ar humanoidiniai robotai gali dirbti su įprastais įrankiais ir realioje operacinėje, o ne tik laboratorijoje. Jei tikslumas kartosis, ligoninės galėtų gauti lankstesnę robotinę platformą nei dabartinės specializuotos sistemos.
NBA finalo fone primintas Carmelo Anthony karjeros faktas: vienintelį kartą konferencijos finale jis žaidė su Denverio „Nuggets“. Lygos istorijos apžvalgose nurodoma, kad Anthony per 19 sezonų NBA atstovavo keliems klubams, o „Nuggets“ buvo ta komanda, su kuria jis 2009-aisiais pasiekė Vakarų konferencijos finalą. Vėliau Anthony vilkėjo Niujorko „Knicks“, Oklahomos „Thunder“, Hjustono „Rockets“, Portlando „Trail Blazers“ ir Los Andželo „Lakers“ marškinėlius, bet į konferencijos finalą su jokia kita ekipa nebepateko.
Kodėl svarbu
Denverio sirgaliai išsaugo vienintelį Anthony kelio iki konferencijos finalo pavyzdį, o Niujorko „Knicks“ fanams tai primena, kad jų klubas su juo taip ir neperžengė pusfinalio ribos. Tai yra ir vienas iš orientyrų vertinant Anthony palikimą, kuris, kaip rodo jo įtraukimas į Šlovės muziejų, matuojamas ne tik titulais.