Hibridinės grėsmės
Hibridinės grėsmės yra veiksmai, kurie neapsiriboja atviru kariniu puolimu. Jos apima sabotažą, kibernetines atakas, dezinformaciją, provokacijas ir kitus būdus trikdyti valstybės veikimą.
Archyvinis leidimas
Raimundas Vaikšnoras šią savaitę pareiškė, kad prie Lietuvos sienų nėra telkiamos Rusijos pajėgos ir kad karinės agresijos grėsmės šiuo metu nematoma. Kariuomenė ir žvalgyba kartu pabrėžia, kad sabotažo, provokacijų ir kitų hibridinių incidentų rizika Lietuvai išlieka aukšta.
Mindaugas Sinkevičius sekmadienį pareiškė užuojautą Ukrainoje žuvusio 25 metų lietuvio savanorio Igno Kailiaus artimiesiems. Kailius buvo dingęs po kovinės užduoties, kai Rusijos pajėgos apšaudė jo ankstesnę poziciją, o palaikų tapatybei nustatyti prireikė DNR tyrimų. Vilniuje sukčiai, prisistatę „Google“, banko ir policijos atstovais, išviliojo 10 tūkst. eurų, o policija pradėjo tyrimą dėl sukčiavimo ir neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimo. Ši schema Lietuvoje plinta nuo 2024 metų gegužės, kai gyventojai pradėti spausti kelių institucijų vardu vienu metu.
Alytaus sporto bendruomenė mini 34 metų Justiną Leonavičienę, daugkartinę Lietuvos jaunių ir jaunimo dziudo čempionatų nugalėtoją bei prizininkę. Pastaraisiais metais ji dirbo Panemunės progimnazijoje vyresniąja socialine pedagoge ir klasės vadove, o jos buvusi trenerė nurodė, kad onkologinė liga buvo diagnozuota dar dvyliktoje klasėje.
Kaunas šeštadienį sulaukė reto pasaulinio roko turo sustojimo, kai Žalgirio arenoje koncertavo Lenny Kravitz su turu „Lenny Kravitz Live 2026“. Klaipėdoje gyventojai sekmadienį vėl kritikavo atnaujintą vietą, kuri ir po milijoninių investicijų tebėra laikoma apleista, todėl savivaldybei ir rangovams tenka aiškintis dėl papildomų darbų ir išlaidų.
Kelyje Klaipėda–Kaunas susidūrus šešiems automobiliams susidarė spūstys. Kitų vėlyvų antraščių svarba buvo mažesnė, jos daugiausia susijusios su sportu ir komentarais apie vidaus politiką.
šaltiniai: lrt.lt, delfi.lt, lrytas.lt, tv3.lt, 15min.lt
Hibridinės grėsmės yra veiksmai, kurie neapsiriboja atviru kariniu puolimu. Jos apima sabotažą, kibernetines atakas, dezinformaciją, provokacijas ir kitus būdus trikdyti valstybės veikimą.
Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras šią savaitę kartojo, kad prie Lietuvos sienų nėra telkiamos Rusijos pajėgos ir kad šiuo metu nematoma karinės agresijos prieš Lietuvą grėsmė. Krašto apsaugos ministerija liepos 15 dieną nurodė, kad tiesioginių ženklų apie rusų karinių pajėgų kaupimą pasienyje nėra, tačiau fiksuojamas agresyvesnis Kremliaus elgesys ir įvairios provokacijos. Kariuomenės vertinimas iš esmės remiasi tuo, kad Rusija vis dar daugiausia resursų skiria karui prieš Ukrainą. Tuo pat metu kariuomenė ir žvalgyba pabrėžia, kad sabotažo ir kitų hibridinių incidentų rizika išlieka aukšta. (lrt.lt)
Kodėl svarbu
Gyventojams ir strateginių objektų valdytojams tai reiškia mažesnę tiesioginio puolimo riziką, bet didesnį spaudimą saugumo, pasienio ir kritinės infrastruktūros apsaugai. KAM jau yra nurodžiusi stiprinti fizinę svarbių objektų apsaugą ir prireikus pasitelkti kariuomenę. (lrt.lt)
Kam naudinga
Laimi krašto apsaugos institucijos ir strateginių objektų apsaugą sustiprinusios tarnybos, o daugiau rizikos tenka Rusijos žvalgybos ir sabotažo veiksmų taikiniams, ypač energetikos bei transporto sektoriams. (lrt.lt)
Kas toliau
Artimiausias konkretus žingsnis yra KAM ir kariuomenės tolesnis strateginių objektų apsaugos režimo vertinimas po liepos 15 dienos įspėjimo dėl augančios agresijos. (lrt.lt)
Mindaugas Sinkevičius liepos 19-ąją išreiškė užuojautą dėl Ukrainoje žuvusio lietuvio kario Igno Kailiaus. LRT ir „Lrytas“ birželį skelbė, kad 25 metų savanoris tarnavo Ukrainos ginkluotosiose pajėgose ir dingo per kovinę užduotį, kai jo buvusią poziciją apšaudė Rusijos pajėgos. Tuomet buvo rašoma, kad palaikų atpažinimui reikės DNR tyrimų, o į Lietuvą juos parvežus planuota pagerbimo ceremonija. Šiandien Sinkevičius, kaip paskirtasis ministras pirmininkas, tęsia oficialų valstybės reakcijos liniją į lietuvio žūtį Ukrainoje. (lrt.lt)
Kodėl svarbu
Žuvusio savanorio šeimai ir jo daliniui tai reiškia tolesnį palaikų paieškos, atpažinimo ir pargabenimo procesą, kuris remiasi Ukrainos institucijų ir Lietuvos diplomatų darbu. Lietuvos karinėms bei diplomatinėms institucijoms tai taip pat yra praktinis uždavinys dėl atsisveikinimo, laidotuvių ir oficialaus įvertinimo. (lrt.lt)
Alytuje liepos 10 dieną, būdama 34-erių, mirė sporto meistrė Justina Leonavičienė, daugkartinė Lietuvos jaunių ir jaunimo dziudo čempionatų nugalėtoja bei prizininkė. Pastaraisiais metais ji dirbo Panemunės progimnazijoje vyresniąja socialine pedagoge ir klasės vadove, o sporte buvo pasiekusi juodąjį dziudo diržą. Trenerė Ramunė Aleknavičienė sakė, kad Leonavičienės būklė ėmė blogėti dar dvyliktoje klasėje, kai jai buvo diagnozuota onkologinė liga. Alytaus sporto bendruomenė dabar prisimena jos rezultatus ir asmeninį ryšį su treneriais bei bendražygiais.
Kodėl svarbu
Alytaus dziudo bendruomenei neteko vienos ryškiausių savo auklėtinių, kuri buvo ir sportininkė, ir mokyklos darbuotoja. Jos mirtis paliečia trenerius, mokinius ir kolegas, kuriems teks perimti jos kurtą kasdienį ryšį su sportu ir ugdymu.
Vilniuje sukčiai, prisistatę „Google“, banko ir policijos atstovais, iš žmonių apgaule išviliojo 10 tūkst. eurų, o policija dėl to pradėjo tyrimą dėl sukčiavimo ir neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimo. Ši schema Lietuvoje kartojasi nuo 2024 metų gegužės, kai apgavikai ėmė vienu metu naudoti kelių institucijų vardus ir taip spausti aukas perduoti prisijungimo duomenis ar banko korteles. Šių metų pradžioje Policijos departamentas skelbė, kad sukčiai iš gyventojų jau buvo išvilioję beveik 10 mln. eurų, o birželio ir liepos suvestinėse fiksuoti nauji atvejai Vilniuje, Šiauliuose ir kitose vietose. Tyrėjams dabar svarbiausia atsekti, kaip buvo gauti pinigai ir ar ta pati grupė veikia keliais kanalais.
Kodėl svarbu
Vyresnio amžiaus gyventojai ir banko klientai lieka pagrindiniu taikiniu, nes sukčiai taikosi į prisijungimus, korteles ir paskolas, o nuostoliai gali būti perkelti tiesiai į asmenines sąskaitas. Bankams ir teisėsaugai tai reiškia daugiau skubių blokavimų, tyrimų ir bandymų sustabdyti lėšų išgryninimą.
Lenny Kravitzas liepos 18 dieną surengė koncertą Kauno „Žalgirio“ arenoje. Prieš šį pasirodymą LRT rašė, kad tai jo turo „Lenny Kravitz Live 2026“ dalis ir kad Lietuvos klausytojai jo laukė kelis mėnesius. Atlikėjas yra keturių „Grammy“ laureatas, o Lietuvoje jis jau koncertavo Vilniaus ir Kauno arenose. Renginys Kaune tapo dar viena reta pasaulinio masto roko žvaigždės viešnage Lietuvos didžiojoje arenoje. (archyvai.lrt.lt)
Kodėl svarbu
Kauno koncertų rinka gauna progą pritraukti žiūrovus ne tik iš Lietuvos, bet ir iš aplinkinių šalių, kai į areną atvyksta tokio kalibro vardas. Tokie pasirodymai stiprina didžiųjų renginių segmentą ir kelia aukštesnius reikalavimus organizatoriams dėl techninio bei gamybinio lygio. (archyvai.lrt.lt)
Klaipėdoje liepos 19-ąją gyventojai viešai sugrįžo prie vietos, kuri, jų vertinimu, po milijoninių investicijų vis dar atrodo apleista. Miesto diskusijoje daugiausia kritikos tenka ne pačiam projektui, o jo užbaigimui ir aplinkos sutvarkymui, nes būtent tai mato kasdien čia praeinantys ir važiuojantys klaipėdiečiai. Klausimas dabar keliamas savivaldybei ir rangovams, kurie turi aiškinti, kodėl atnaujinta teritorija neatrodo taip, kaip tikėtasi. Jei bus nuspręsta imtis papildomų darbų, jie lems dar vienas išlaidas ir naują terminą.
Kodėl svarbu
Nuo tokio vaizdo nukenčia klaipėdiečiai, kurie tą vietą mato kasdien važiuodami į darbą ar eidami pėsčiomis. Savivaldybei tai reiškia papildomą spaudimą skirti lėšų aplinkai, o ne tik formaliai užbaigti projektą.
Kyjivas per naktį patyrė didžiausią balistinių raketų ataką nuo karo pradžios. Vietos valdžia nurodė, kad žuvo vienas žmogus ir 16 buvo sužeisti. Rusijos gynybos ministerija teigė smogusi su Ukrainos kariuomene susijusiems objektams ir dvejopos paskirties prekių sandėliui.
Sumų srities Šostkos rajone Rusijos dronas smogė keleivinio traukinio lokomotyvui Kyjivo–Sumų maršrute evakuacijos metu. Ukrainos pareigūnai nurodė, kad tas pats traukinys jau buvo atakuotas anksčiau, prieš iš vagonų perkeliant žmones. Smūgis sutrikdė eismą svarbiame geležinkelio mazge prie Rusijos sienos.
Jungtinės Valstijos taip pat svarsto tiesiogiai stiprinti Ukrainos oro gynybą per licencijas gaminti „Patriot“ raketų perėmėjus. Tačiau net ir po Donaldo Trumpo pritarimo bei Volodymyro Zelenskio minimo techninio termino iki 2026 metų pabaigos projektui dar reikia technologinio suderinimo, komponentų tiekimo grandinės ir gamybos vietos Europoje.
Kyjivo regione karo pasekmės matomos ir gynybos pramonėje: po ankstesnio Rusijos smūgio Vyšnevėje buvo sulaikyti du gynybos įmonės vadovai. Prokurorai teigia, kad pataikymas į sandėlį sukėlė masinę antrinę detonaciją, kuri sunaikino ar smarkiai apgadino įmonės gamybinę bazę ir sandėlius.
Kremlius dar labiau palengvina kalinių verbavimą į karą. Sumų srityje Rusijos smūgis sunaikino neįgalių vaikų reabilitacijos centrą.
šaltiniai: delfi.lt, 15min.lt, lrt.lt, lrytas.lt, tv3.lt
Balistinė raketa didžiąją skrydžio dalį skrenda balistine trajektorija po pradinio pagreitinimo. Dėl didelio greičio ir aukšto skrydžio profilio ją sunkiau perimti nei daugelį dronų ar sparnuotųjų raketų.
Rusijos dronas liepos 19 d. smogė keleiviniam traukiniui Kyjivo ir Sumų krypties ruože Šostkos rajone, o Ukrainos pareigūnai nurodė, kad smūgis kliudė lokomotyvą evakuacijos metu. Ukrainos žiniasklaida ir vietos valdžia pranešė, kad ataka įvyko po ankstesnio smūgio tam pačiam traukiniui, kai buvo pradėtas žmonių iškėlimas iš vagono. Šostka yra prie Rusijos sienos esantis geležinkelio mazgas, todėl ataka paveikė susisiekimą su šiaurės rytų Ukrainos bendruomenėmis. Traukinių eismas šiame ruože po smūgio buvo sutrikdytas, o geležinkelio tarnybos ir gelbėtojai turėjo tęsti darbą apgadintoje stotyje. (15min.lt)
Kodėl svarbu
Šiaurės rytų Ukrainos civiliai priklauso nuo šio geležinkelio ryšio kelionėms, evakuacijai ir tiekimui, todėl smūgis tiesiogiai apsunkina judėjimą pasienio ruože. Tokie išpuoliai didina riziką gelbėtojams ir geležinkelio darbuotojams, kurie dirba per apšaudymą. (apnews.com)
Kam naudinga
Nukenčia Ukrainos keleiviai, geležinkelio darbuotojai ir gelbėjimo tarnybos, o naudą iš tokių smūgių gauna Rusijos pajėgos, siekiančios sutrikdyti civilinį susisiekimą. (apnews.com)
Kas toliau
Dabar svarbiausia, ar „Ukrzaliznytsia“ atkurs eismą Šostkos ruože ir ar Sumų srities valdžia paskelbs papildomus saugumo ribojimus prie geležinkelio mazgų. (apnews.com)
Per naktį į 2026 m. liepos 19 d. Rusija surengė išpuolį prieš Kyjivą, per kurį panaudojo balistines raketas, o vietos valdžia pranešė apie vieną žuvusį ir 16 sužeistų žmonių. JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra sakęs, kad yra pasirengęs suteikti Ukrainai licencijas gaminti „Patriot“ perėmimo raketas, kurios yra svarbiausia gynyba nuo balistinių smūgių. Tai galėtų sustiprinti Kyjivo oro gynybą tuo metu, kai sostinė kasnakt susiduria su raketų ir dronų atakomis. Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad taikiniais buvo su Ukrainos kariuomene susiję objektai ir sandėlis, kuriame esą laikytos dvejopo naudojimo prekės.
Kodėl svarbu
Kyjivo gyventojams tai reiškia dar vieną naktį slėptuvėse, o miesto ligoninėms ir gelbėtojams tenka naujas sužeistųjų srautas. Jei Ukraina iš tikrųjų gaus galimybę gaminti daugiau „Patriot“ perėmimo raketų, nuo to tiesiogiai priklausys, kiek balistinių smūgių sostinė galės numušti.
Liepos 16 d. Ukrainoje sulaikyti du gynybos įmonės vadovai, o Generalinė prokuratūra pareiškė, kad jų atsakomybės grandinė siejama su sprogimu sandėliuose Vyšnevėje, Kyjivo srityje, po liepos 6-osios Rusijos raketų smūgio. Anot tyrėjų, vienas iš smūgių pataikė į sandėlį ir sukėlė masinę antrinę detonaciją, kuri nuniokojo įmonės gamybinę bazę. „Ukrajinska pravda“ angliškame pranešime nurodė, kad buvo sunaikinta ar smarkiai apgadinta gamybos patalpa ir sandėliai. Įmonė po atakos teigė, kad tai buvo didžiausia tragedija jos istorijoje.
Kodėl svarbu
Kyjivo srities gynybos gamintojams tai reiškia prarastas gamybos ir sandėliavimo patalpas, o Ukrainos kariuomenei ir tiekėjams, kurie remiasi vietine produkcija, mažiau operatyvinių atsargų. Tokios atakos tiesiogiai veikia tiekimo grandines, nes sunaikinti sandėliai stabdo žaliavų, pusgaminių ir gatavos produkcijos judėjimą.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas liepos 8 dieną per NATO viršūnių susitikimą Ankaroje pritarė, kad Ukraina gautų licenciją gaminti „Patriot“ raketų perėmėjus, o liepos 15 dieną Volodymyras Zelenskis sakė, kad techninį pajėgumą ukrainiečiai galėtų pasiekti iki 2026 metų pabaigos. Tačiau dabartinis etapas dar nereiškia, kad raketos bus gaminamos iš karto, nes reikia suderinti technologijas, komponentų tiekimą ir gamybos vietą, kuri, pagal viešai skelbiamas derybas, gali būti Europoje. JAV ir Ukrainos pareigūnai patys pripažįsta, kad tokia licencija 2026 metais nepadengtų skubaus oro gynybos trūkumo, nes gamybos linijos kūrimas truktų ilgiau nei kelis mėnesius. Dėl to artimiausias klausimas yra ne politinis sutikimas, o konkretus pramoninis susitarimas, kuris nulems, kada pirmosios raketos bus realiai pagamintos.
Kodėl svarbu
Ukrainos miestams ir energetikos infrastruktūrai tai reiškia, kad apsauga nuo balistinių raketų dar kurį laiką išliks priklausoma nuo ribotų JAV ir sąjungininkų atsargų. Europos gynybos pramonei atsiveria galimybė perimti dalį gamybos grandinės, bet Ukrainos kariuomenei trumpuoju laikotarpiu naudos bus mažiau nei tikėtasi.
JAV sekmadienį smogė Irano Revoliucinei gvardijai po atakos Jordanijoje, per kurią žuvo du amerikiečių kariai, o vienas laikomas dingusiu. JAV centrinė vadavietė nurodė taikiusi į pakrančių stebėjimo, oro gynybos, jūrinius, raketų ir dronų saugojimo objektus. Irano valstybinė žiniasklaida skelbė, kad prie Bandar Abaso apgadintas tiltas ir du tuneliai. Irano atominės energijos organizacija dar pranešė, kad JAV smūgiai pataikė ir į statomos atominės elektrinės aikštelę šalies pietvakariuose, kurią Teheranas pavadino branduolinės energetikos objekto ataka.
Irano dronai ir raketos per pastarąsias 48 valandas vėl pasiekė Kuveitą ir Bahreiną. Kuveitas pranešė, kad buvo atakuota elektros ir vandens gėlinimo stotis, joje kilo gaisrai, o tas pats objektas smogtas antrą kartą per dvi dienas. Kuveitas, Jordanija ir Bahreinas vėl aktyvavo oro gynybą, kai virš regiono pasirodė atskriejantys taikiniai. Vašingtonas sako, kad jo operacija siekia susilpninti Irano pajėgumą valdyti Hormūzo sąsiaurį ir nubausti Revoliucinės gvardijos dalinius.
Ukrainos dronai šeštadienį smogė dviem „Wildberries“ sandėliams Kotovske ir Elektrostalyje, žuvo septyni darbuotojai, o daugiau kaip 60 buvo sužeisti. Kyjivas teigė, kad šiuose objektuose buvo skirstomi Rusijos kariniams dronams skirti komponentai. Rusija tą pačią naktį smogė Odesos uosto infrastruktūrai, per ataką žuvo vienas žmogus ir trys buvo sužeisti.
Anglija šeštadienį Majamio Gardense 6:4 nugalėjo Prancūziją ir iškovojo pasaulio čempionato bronzą. Bukayo Saka pelnė tris įvarčius, Jude'as Bellinghamas pasižymėjo per pridėtą laiką, o 10 įvarčių rungtynės buvo rezultatyviausios pasaulio čempionate nuo 1982 metų. Lionelis Messi tapo rezultatyviausiu visų laikų pasaulio čempionatų snaiperiu su 21 įvarčiu, aplenkęs Kylianą Mbappe, kuris turi 20, ir abu šiame turnyre yra pelnę po aštuonis įvarčius.
Iranui apkaltinus Jungtines Valstijas ataka prieš nebaigtą statyti jėgainę, Tarptautinė atominės energijos agentūra paragino visas puses laikytis santūriai. JAV taip pat siunčia į Artimuosius Rytus daugiau naikintuvų, skelbia žiniasklaida.
šaltiniai: tv3.lt, delfi.lt, lrt.lt, lrytas.lt, 15min.lt, vz.lt
Hormūzo sąsiauris yra siauras jūrų kelias tarp Irano ir Arabijos pusiasalio, jungiantis Persijos įlanką su Omano įlanka. Per jį gabenama didelė pasaulio naftos ir suskystintų dujų dalis, todėl bet kokie trikdžiai greitai paveikia energetikos rinkas.
Liepos 18 d. Ukrainos bepiločiai lėktuvai smogė dviem „Wildberries“ sandėliams Kotovske ir Elektrostalyje, o Rusijos pareigūnai pranešė apie septynis žuvusius sandėlio darbuotojus ir daugiau kaip 60 sužeistųjų. Ukraina teigė, kad šie logistikos centrai buvo naudojami Rusijos karinės pramonės dronų komponentams paskirstyti. Tą pačią naktį Rusija surengė smūgį Odesos uosto infrastruktūrai, per kurį žuvo vienas žmogus ir buvo sužeisti trys. Kyjivo ir Maskvos apsikeitimas smūgiais rodo, kad abi pusės vis dažniau taikosi į logistikos ir energetikos objektus giliai už fronto linijos. (apnews.com)
Kodėl svarbu
Ukrainos civiliai ir Rusijos sandėlių darbuotojai moka didžiausią kainą, nes smūgiai vis dažniau pasiekia ne frontą, o miestų pramonės ir transporto mazgus. Ukrainos uostų verslas ir Rusijos elektroninės prekybos tiekimas patiria tiesioginius sutrikimus, kurie veikia prekių judėjimą ir karinius tiekimo kanalus. (apnews.com)
Kam naudinga
Naudos gauna Rusijos karinė vadovybė, jei pavyksta slėpti ar greičiau atkurti tiekimo grandines, o nuostolius patiria „Wildberries“, jos pardavėjai ir Odesos uosto operatoriai. (apnews.com)
Kas toliau
Kitas žingsnis bus Ukrainos Generalinio štabo ir Rusijos regionų valdžios pareiškimai apie tai, ar smūgiai į Kotovską, Elektrostalį ir Odesą buvo vienkartinė akcija, ar platesnės kampanijos pradžia. (apnews.com)
Irano dronai ir raketos per pastarąsias 48 valandas vėl pasiekė Kuveitą ir Bahreiną, o Kuveitas pranešė, kad buvo atakuota jo elektros ir vandens gėlinimo stotis, kurioje kilo gaisrai. JAV kariuomenė nurodė, kad nauji smūgiai prieš Iraną buvo surengti po atakos prieš bazę Jordanijoje, per kurią žuvo du amerikiečių kariai. Kuveitas, Jordanija ir Bahreinas vėl aktyvavo oro gynybą, o Kuveitas sakė, kad tai buvo jau antras smūgis tam pačiam energetikos objektui per dvi dienas. Vašingtonas tvirtina, kad operacija siekia nusilpninti Irano pajėgumą valdyti Hormūzo sąsiaurį ir greitai nubausti Revoliucinės gvardijos dalinius.
Kodėl svarbu
Kuveito elektros ir vandens tiekimas tampa tiesioginiu karo taikiniu, todėl rizikuoja gyventojų aprūpinimas vandeniu ir regiono energetikos infrastruktūra. Bahreino ir Kuveito oro erdvės užsidarymai bei gynybos aktyvavimas kelia spaudimą civiliams, oro uostams ir naftos bei logistikos sektoriui.
JAV kariuomenė liepos 19 d. surengė oro smūgius prieš Irano Revoliucinę gvardiją, o operacija buvo paskelbta kaip atsakas į išpuolį Jordanijoje, per kurį žuvo du JAV kariai ir vienas dingo be žinios. Per pastarąją karo savaitę Vašingtonas ir Teheranas apsikeitė atakomis dėl Hormuzo sąsiaurio kontrolės, o JAV smūgiai jau taikėsi į tiltus, elektros įrenginius ir kitus objektus Irane. JAV Centrinė vadavietė nurodė smogusi Irano pakrantės stebėjimo, priešlėktuvinės gynybos, jūrinių pajėgumų ir raketų bei dronų sandėliavimo vietoms, kad susilpnintų Irano galimybes kontroliuoti sąsiaurį. Irane per šiuos smūgius apgadintas tiltas ir du tuneliai prie kelio į Bandar Abaso miestą, esantį prie siauriausios Hormuzo sąsiaurio vietos. (apnews.com)
Kodėl svarbu
Kuveito, Bahreino ir Jungtinių Arabų Emyratų infrastruktūra jau yra tiesiogiai veikiama, nes Irano smūgiai kelia grėsmę vandens tiekimui, naftos objektams ir oro gynybos sistemoms. Pasaulinei rinkai svarbiausia tai, kad bet koks trikdis Hormuzo sąsiauryje gali pabranginti transportą ir energetikos žaliavas. (apnews.com)
Irano atominės energijos organizacija pranešė, kad JAV smūgiai ankstų 2026 m. liepos 19 d. rytą pataikė į statomos Bušehiro ar Darkhovino atominės elektrinės aikštelę šalies pietvakariuose, o Irano valstybinė televizija tai pateikė kaip ataką prieš branduolinės energetikos objektą. „Associated Press“ rašo, kad kalbama apie planuojamos elektrinės statybvietę, kurioje „Planet Labs“ palydoviniai vaizdai dar liepos 9 d. rodė tik žemės paruošimo darbus ir labai mažai statybos darbų. Tai įvyko tuo metu, kai JAV ir Iranas jau kelias dienas keičiasi smūgiais, o Vašingtonas plečia taikinius nuo karinių iki energetikos ir infrastruktūros objektų. Irano atominės energijos organizacija viešai pasmerkė ataką ir pareiškė, kad ji pažeidžia tarptautinę teisę.
Kodėl svarbu
Smūgis į branduolinės jėgainės statybvietę kelia riziką Iranui tęsti civilinės branduolinės programos darbus ir didina įtampą aplink visus šalies branduolinius objektus. Ši eskalacija gali dar labiau apsunkinti derybas dėl paliaubų ir padidinti spaudimą regiono energetikos sistemoms.
Anglija šeštadienį, 2026 m. liepos 18 d., Majamio Gardense 6:4 nugalėjo Prancūziją ir iškovojo pasaulio čempionato bronzą. Bukayo Saka pelnė tris įvarčius. Kylianas Mbappé atsakė dviem įvarčiais, o Jude'as Bellinghamas pridėjo paskutinį smūgį per teisėjo pridėtą antrąjį kėlinio laiką. Rungtynėse iš viso buvo 10 įvarčių, todėl jos tapo rezultatyviausiomis pasaulio čempionato rungtynėmis nuo 1982 metų ir rezultatyviausiu bronzos maču turnyro istorijoje. Bellinghamui tai buvo septintas įvartis turnyre, ir tai yra Anglijos žaidėjo rekordas viename pasaulio čempionate.
Kodėl svarbu
Anglijos puolėjų forma prieš turnyro pabaigą sustiprino komandos padėtį prieš kitų metų atrankos ir pasirengimo ciklą. Prancūzijai pralaimėjimas reiškia, kad Kyliano Mbappé įvarčiai liko tik paguoda, o komanda iš finalinio savaitgalio išsineša keturias praleistas atakas.
Lionelis Messi pasaulio čempionate jau turi 21 įvartį ir yra priekyje Kyliano Mbappé, kuris yra įmušęs 20. AP vakar rašė, kad prieš finalą su Ispanija Argentinos kapitonas dar turėjo vieną progą padidinti persvarą prieš Prancūzijos puolėją. FIFA statistikoje Messi šį rekordą pasiekė 2026 metų turnyre, o Mbappé lieka artimiausias jo persekiotojas. Dvikova dėl rezultatyviausio visų laikų čempionatų žaidėjo vardo dabar vyksta tame pačiame turnyre, kuriame abu puolėjai jau yra įmušę po aštuonis įvarčius.
Kodėl svarbu
Argentinos rinktinei ir Prancūzijai tai yra daugiau nei asmeninė statistika. Rekordas keičia turnyro naratyvą ir didina spaudimą abiem žvaigždėms kiekvienose likusiose rungtynėse, nes vienas įvartis gali perrašyti visą pasaulio čempionatų istoriją.