Vokietijos brigada Lietuvoje
Tai Vokietijos kariuomenės brigados dydžio vienetas, kurį numatyta nuolat dislokuoti Lietuvoje. Planuojama, kad iki 2027 metų pabaigos jis sudarys apie 5 tūkst. karių, daugiausia Rūdninkuose ir Rukloje.
Archyvinis leidimas
Rūdninkuose pradėtas antrasis karinio miestelio etapas, kurio vertė siekia apie 1,3 mlrd. eurų. Krašto apsaugos ministerijos sausį pasirašytos sutartys su „Merko statyba“, „Rudina“ ir partneriais įsigaliojo, o pirmieji Vokietijos brigados kariai į Rūdninkus turėtų keltis jau šį rudenį.
Iki 2027 metų pabaigos Lietuvoje planuojama dislokuoti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių. Apie 80 proc. jų turėtų būti Rūdninkuose, o likusi dalis Rukloje, vakar telefonu su kancleriu Friedrichu Merzu aptarė laikinasis premjeras Mindaugas Sinkevičius. Lietuva ir Vokietija šiame pokalbyje taip pat išskyrė kritinės infrastruktūros ir gynybos pramonės stiprinimą.
Vilniuje ir Kaune penktadienį dėl pranešimo apie sprogmenį buvo evakuoti „Teltonikos“ biurai. Sutrikimas palietė naująją bendrovės būstinę Vilniuje ir Kauno padalinį, kuriame veikia tinklų įrangos verslas. Vilniaus oro uoste trečiadienį per kasimo darbus rastos dvi Antrojo pasaulinio karo vokiškos SD2 aviacinės bombos, o jų neutralizavimas skrydžių nesutrikdė.
Lietuvos atstovavimą Paryžiaus saugumo garantijų Ukrainai susitikime perėmė Seimo vicepirmininkė Rasa Budbergytė, o ne prezidentas Gitanas Nausėda. Kėdainių rajone penktadienį per avariją žuvo po vilkiko ratais patekęs motociklininkas, o policija aiškinasi tikslią susidūrimo eigą.
Vakarui artėjant sinoptikai atnaujino perspėjimus dėl audringo ciklono: pavojingi orai prognozuojami beveik pusėje Lietuvos, o stipriausias smūgis numatomas kai kuriose apskrityse. Tuo metu Lietuvos valdžios laikysena Kinijos atžvilgiu sulaukė aštrios kritikos dėl galimo švelnėjimo Pekino atžvilgiu, nors Kinija kaltinama padedanti Rusijai.
šaltiniai: tv3.lt, 15min.lt, delfi.lt, vz.lt, lrytas.lt, lrt.lt
Tai Vokietijos kariuomenės brigados dydžio vienetas, kurį numatyta nuolat dislokuoti Lietuvoje. Planuojama, kad iki 2027 metų pabaigos jis sudarys apie 5 tūkst. karių, daugiausia Rūdninkuose ir Rukloje.
Rūdninkuose pradedamas 1,3 mlrd. eurų vertės karinio miestelio antrojo etapo įgyvendinimas, o projektą vykdo Krašto apsaugos ministerija kartu su bendrovėmis „Merko statyba“, „Rudina“ ir partneriais. KAM dar sausį pasirašė tris sutartis dėl šio etapo projektavimo, statybos ir infrastruktūros priežiūros, o bendras užsakymas apima daugiau kaip milijardo eurų vertės darbus. Finansavimą jau užsitikrinus daliai rangovų, sutartys įsigaliojo, todėl rangovai gali pradėti pilnos apimties darbus. Vyriausybės dokumentuose nurodyta, kad Rūdninkų bazė turėtų pradėti veikti 2028 metų pradžioje. (kam.lt)
Kodėl svarbu
Vokietijos brigadai skirta infrastruktūra keičia Šalčininkų rajono statybų rinką ir į projektą įtraukia dideles Lietuvos bei regiono statybų bendroves. Užsakymai dėl projektavimo, statybos ir priežiūros reiškia ilgalaikes pajamas rangovams, bet ir didelę priklausomybę nuo to, kaip greitai pavyks išlaikyti finansavimą bei grafiką. (kam.lt)
Kam naudinga
Laimi „Merko statyba“, „Rudina“, „Eika construction“ ir jų subrangovai, o didžiausią naštą neša valstybės biudžetas ir viešųjų pirkimų sistema. (kam.lt)
Kas toliau
Krašto apsaugos ministerija turi užtikrinti, kad likusios antrojo etapo sutartys ir rangovų finansavimas nekeltų naujų vėlavimų iki planuojamos bazės paleidimo 2028 metų pradžioje. (lrt.lt)
Liepos 17 d. dėl sprogimo grėsmės buvo evakuojami „Teltonikos“ biurai Vilniuje ir Kaune. Įmonė Vilniuje jau yra persikėlusi į naują centrinį biurą, o Kaune veikia jos tinklo įrangos padalinys, todėl incidentas palietė du svarbiausius bendrovės administracinius centrus. Policijos rekomendacijose dėl grasinančių pranešimų nurodoma pirmiausia tikrinti patalpas ir evakuoti žmones, jei aptinkamas pavojingas objektas ar yra kitų realios grėsmės požymių. Kiek darbuotojų teko išvesti ir ar darbas bus atnaujintas tą pačią dieną, paaiškės po policijos ir įmonės sprendimų.
Kodėl svarbu
Tūkstančiams „Teltonikos“ darbuotojų tai reiškia darbo dienos sustabdymą ir galimus vėlavimus projektų bei gamybos grandinėje, kurią įmonė laiko viena svarbiausių Lietuvoje. Vilniuje ir Kaune veikiantys inžinerijos ir administracijos padaliniai gali prarasti visą dieną, jei patalpos bus tikrinamos ilgiau.
Vakar, liepos 16 d., ministro pirmininko pareigas einantis Mindaugas Sinkevičius telefonu kalbėjosi su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu ir aptarė saugumo padėtį regione bei vokiečių brigados dislokavimą Lietuvoje iki 2027 m. pabaigos. LRT nurodo, kad brigadą sudarys apie 5 tūkst. karių, o apie 80 proc. jų turėtų būti dislokuota Rūdninkuose, Šalčininkų rajone, o likusi dalis Rukloje, Jonavos rajone. Birželio pabaigoje Lietuvoje lankėsi Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas, kuris stebėjo brigados pratybas ir aptarė tolesnį jos pasirengimą. Lietuva kartu su Vokietija taip pat akcentavo kritinės infrastruktūros ir gynybos pramonės stiprinimą. (archyvai.lrt.lt)
Kodėl svarbu
Rūdninkų ir Ruklos savivaldybėms tai reiškia daugiau karinės infrastruktūros, apgyvendinimo poreikio ir transporto apkrovų, nes būtent ten bus sutelkta didžioji brigados dalis. Lietuvos saugumo planavime tai stiprina rytinį NATO flangą, kurį Berlynas ir Vilnius sieja su platesniais gynybos ir logistikos projektais. (lrt.lt)
Vilniaus oro uosto pietinėje dalyje liepos 16 d. kasinėjimo darbuose rasti du Antrojo pasaulinio karo laikų vokiški SD2 tipo aviaciniai sprogmenys, pranešė Lietuvos kariuomenė. Tarnybos 14 val. 16 min. įvedė planą „Skydas“, o 16 val. jis buvo atšauktas, kai išminuotojai objektus pašalino. Sprogmenys išvežti į Kryžiškių karjerą ir ten sunaikinti. Oro uosto veikla vyko įprastai, skrydžiai ir keleiviai nenukentėjo. (archyvai.lrt.lt)
Kodėl svarbu
Oro uosto keleiviams ir skrydžių bendrovėms svarbiausia tai, kad incidentas nesutrikdė oro susisiekimo ir nereikėjo atšaukti reisų. Statybos ir kasimo darbai tokiose teritorijose dabar reiškia papildomą išminuotojų patikrą ir laikinas saugumo procedūras. (archyvai.lrt.lt)
Paryžiuje liepos 13 d. Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono surengtame „norinčiųjų koalicijos“ susitikime dalyvavo 25 valstybių ir vyriausybių vadovai, o Eliziejaus rūmai paskelbė ir NATO generalinio sekretoriaus Marko Rutte dalyvavimą. Susitikime buvo aptartas operacinis saugumo garantijų Ukrainai planavimas, tęsiantis sausio 6 d. Paryžiaus deklaraciją. Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas ir Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris taip pat atvyko į Paryžių Macrono kvietimu. Eliziejaus rūmų ir NATO pranešimai rodo, kad Prancūzija telkia siauresnį Europos partnerių ratą sprendimams dėl Ukrainos po karo architektūros. (elysee.fr)
Kodėl svarbu
Ukrainos saugumo garantijų planai tiesiogiai veikia kariuomenės dislokavimo, oro gynybos ir sąjungininkų įsipareigojimų klausimus, todėl nuo tokių derybų priklauso, kiek tvirti bus būsimi europiniai saugumo mechanizmai. Baltijos šalims tai svarbu, nes sprendimai dėl Ukrainos gynybos nulemia ir platesnį Europos atgrasymo modelį. (elysee.fr)
Kėdainių rajone liepos 17 d. per avariją žuvo motociklininkas, kurį sutraiškė vilkikas. Įvykis užfiksuotas vakariniu eismo metu, o kelio ruožas po nelaimės kurį laiką buvo paveiktas avarijos padarinių. Pareigūnai aiškinasi, kaip motociklas pateko po sunkiasvore transporto priemone ir ar kelyje buvo matomumo ar manevravimo klaidų. Tyrimas turės nustatyti, ar buvo pažeistos važiavimo taisyklės ir kokia buvo abiejų transporto priemonių judėjimo kryptis.
Kodėl svarbu
Tokia avarija tiesiogiai paliečia motociklų vairuotojus, sunkiojo transporto įmones ir vairuotojus, kurie kasdien dalijasi siauresniais rajoniniais keliais. Nuo tyrimo išvadų priklausys, ar bus keičiama eismo organizacija konkrečiame ruože ir kokios atsakomybės sulauks vairuotojai.
Juodojoje ir Azovo jūrose Ukraina ir Rusija trečiadienį apsikeitė raketų bei dronų smūgiais prieš laivus ir sutrikdė grūdų eksporto koridorių, kurį atidžiai stebi rinkos. Paryžiaus rugsėjo kviečių ateities sandoriai pabrango 7 proc. iki 231,75 euro už toną, tai aukščiausias lygis nuo 2025 metų vasario. Smūgiai Odesos ir Čornomorsko uostų tinklui jau paskatino dalį pirkėjų pristabdyti grūdų sandorius.
Rusija ketvirtadienį smogė Sumams valdomomis aviacijos bombomis. Miestui paleista mažiausiai šešios tokios bombos, o per panašų ankstesnį smūgį žuvo mažiausiai trys žmonės. Rusijos raketos ketvirtadienį Odesoje nužudė du žmones ir sužeidė aštuonis. Tarp sužeistųjų Odesoje yra vaikų.
Ukrainos kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis šiandien pareiškė, kad Rusija plečia pajėgas, didina amunicijos gamybą ir ruošia naujas puolimo operacijas kituose fronto ruožuose. Jis taip pat sakė, kad Maskva siekia sukurti buferinę zoną Ukrainos šiaurėje. Ukrainos Generalinis štabas šiandien paskelbė, kad per pastarąją parą neutralizavo 1 370 Rusijos karių ir numušė vieną sraigtasparnį.
Europoje per birželio karščio bangas devyniose šalyse užfiksuota mažiausiai 12 tūkst. perteklinių mirčių. EuroMOMO suskaičiavo 14 260 perteklinių mirčių per savaitę iki birželio 28-osios, o daugiau kaip 12 tūkst. jų teko vyresniems nei 65 metų žmonėms. Vokietijos Roberto Kocho institutas iki liepos pradžios tiesiogiai karščiui priskyrė 6 830 mirčių.
Per naujus smūgius Ukrainoje ir Rusijoje žuvo mažiausiai septyni žmonės. Vėlyvą vakarą paaiškėjo, kad Volodymyras Zelenskis paskyrė laikinąjį Ukrainos saugumo tarnybos SBU vadovą.
šaltiniai: delfi.lt, lrt.lt, tv3.lt, vz.lt, lrytas.lt, 15min.lt
Perteklinis mirtingumas yra skirtumas tarp faktiškai užfiksuotų mirčių ir įprastai tikėtino jų skaičiaus tuo pačiu laikotarpiu. Šis rodiklis padeda įvertinti bendrą krizių poveikį, net kai tiesioginės priežastys dar nėra pilnai suregistruotos.
2026 m. liepos 16 d. Ukraina ir Rusija Juodojoje jūroje bei Azovo jūroje surengė raketų ir dronų atakas prieš laivus, o tokia veikla sutrikdė koridorių, per kurį keliauja grūdų eksportas. Per prekybą Paryžiaus „Euronext“ rinkoje rugsėjo kviečių kontraktas pakilo 7 proc. iki 231,75 euro už toną, aukščiausio lygio nuo 2025 m. vasario. Pastarosiomis dienomis smūgiai buvo nukreipti ir į Ukrainos didžiuosius Juodosios jūros uostus, tarp jų Odesą ir Čornomorską, todėl dalis pirkėjų stabdo sandorius.
Kodėl svarbu
Kviečių brangimas tiesiogiai veikia miltų, pašarų ir duonos gamintojus Europoje bei Artimuosiuose Rytuose, kurie perka Juodosios jūros grūdus. Jei uostų ir laivybos rizika išliks, supirkimo kainos gali kilti dar labiau, o pirkėjai gali persiorientuoti į brangesnius tiekėjus Vakaruose.
Kam naudinga
Laimi kviečių eksportuotojai ir spekuliantai, o pralaimi pašarų, miltų ir duonos gamintojai bei grūdus importuojančios valstybės.
Kas toliau
Artimiausias lūžis bus tai, ar Ukrainos ir Rusijos smūgiai dar labiau sutrikdys laivybą Juodojoje jūroje ir ar „Euronext“ kviečių kontraktai išlaikys 2026 m. liepos 16 d. šuolį.
2026 m. liepos 17 d. Rusija smogė Sumams valdomosiomis aviacinėmis bombomis. Lietuvos žiniasklaida pranešė, kad tai buvo masinė ataka prieš miestą. Ankstesnėje tos pačios dienos Ukrainos karo apžvalgoje nurodyta, kad į Sumus jau buvo paleistos šešios valdomosios aviacijos bombos, o per panašų smūgį mieste žuvo mažiausiai trys žmonės. Rusija prieš Sumus naudoja ne tik dronus ar raketas, bet ir sunkią aviacijos ginkluotę, kurią galima leisti iš už fronto linijos. Mieste po tokios atakos paprastai tikrinami sugadinti pastatai, civilinių aukų skaičius ir oro pavojaus sistemos veikimas.
Kodėl svarbu
Sumų gyventojams pavojus yra tiesioginis, nes valdomosios bombos gali pasiekti miestą iš saugesnio atstumo ir smogia civilinei infrastruktūrai bei gyvenamiesiems kvartalams. Tai reiškia daugiau sužeistųjų, daugiau iškeldintų šeimų ir didesnį spaudimą Ukrainos oro gynybai.
PSO ketvirtadienį perspėjo, kad Ebolos protrūkis Kongo Demokratinėje Respublikoje per pastarąjį mėnesį plito greičiau nei bet kuri ankstesnė šios ligos epidemija. Per du mėnesius patvirtinta daugiau kaip 2 tūkst. užsikrėtimų ir 796 mirtys, daugiau kaip 80 proc. naujų atvejų nustatoma už žinomų kontaktų sąrašų ribų. Protrūkis išplito į penkias Kongo provincijas ir į Ugandą, o trečiadienį Bunijoje buvo užpultas gydymo centras.
Meksikos pietinę Čiapaso pakrantę šiandien supurtė 7,4 balo žemės drebėjimas, o Ramiojo vandenyno cunamių perspėjimo centras paskelbė regioninį cunamio pavojų. Smūgis buvo juntamas nuo Meksiko iki Salvadoro, židinys buvo netoli Gvatemalos sienos, o pirminiais duomenimis didelės žalos ir aukų nėra. Irano sveikatos ministerija šiandien pranešė, kad nuo birželio 22 dienos atnaujinti JAV smūgiai nusinešė mažiausiai 38 gyvybes ir sužeidė daugiau kaip 400 žmonių. Per naujausias atakas smogta tiltams ir energetikos objektams, Čabacharo uoste sugriuvo bokštas, o Teheranas pirmą kartą viešai pripažino žalą elektros infrastruktūrai ir paragino pietines provincijas mažinti vartojimą.
Irano revoliucinė gvardija vakar pareiškė smogusi JAV orlaiviams Al Azrako bazėje Jordanijoje, kuri laikoma vienu svarbiausių amerikiečių centrų Vakarų Azijoje. Irake JAV vadovaujamos koalicijos oro gynyba liepos 15 dieną virš Arbilio numušė aštuonis sprogmenimis prikrautus dronus, vieną jų perėmė netoli JAV konsulato, aukų nebuvo. Vašingtone Donaldas Trumpas vakar per vakarinį kreipimąsi vėl teigė, kad JAV rinkimų sistema pažeidžiama sukčiavimui ir užsienio kišimuisi, nors Baltųjų rūmų paviešinta medžiaga apie galimą Kinijos veiklą nerodė, kad balsai buvo pakeisti.
JT generalinis sekretorius pasmerkė atakas prieš civilinius objektus per JAV ir Irano karą. JAV stiprina karines pajėgas Artimuosiuose Rytuose ir siunčia dešimtis lėktuvų. Kinijoje per nuošliaužą žuvo 8 žmonės, mažiausiai 34 dingo.
šaltiniai: lrt.lt, 15min.lt, vz.lt, lrytas.lt, delfi.lt, tv3.lt
Ramiojo vandenyno cunamių perspėjimo centras yra Havajuose veikianti JAV tarnyba, stebinti žemės drebėjimus ir galimus cunamius Ramiojo vandenyno regione. Jis skelbia perspėjimus ir grėsmės vertinimus pakrančių valstybėms.
Pasaulio sveikatos organizacija liepos 17 d. įspėjo, kad Ebolos protrūkis Kongo Demokratinėje Respublikoje per pastarąjį mėnesį plito greičiau nei bet kuris ankstesnis, o per du mėnesius patvirtinta daugiau nei 2000 susirgimų ir 796 mirtys. Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas nurodė, kad tai jau trečias pagal dydį užregistruotas Ebolos protrūkis, o 2018–2020 m. panašiam atvejų skaičiui pasiekti reikėjo daugiau nei 10 mėnesių. PSO teigė, kad daugiau nei 80 procentų naujų atvejų nustatoma už žinomų kontaktų ribų, o apie du trečdaliai mirčių įvyksta bendruomenėse, kur ligoniai nesikreipia į gydymo įstaigas. Protrūkis, paskelbtas gegužės 15 d. Itūrio provincijoje, jau užfiksuotas penkiose KDR provincijose ir Ugandoje, o trečiadienį Bunijoje buvo užpultas gydymo centras.
Kodėl svarbu
Didžiausią smūgį patiria Itūrio ir kitų paveiktų provincijų gyventojai, kurie dažniausiai pasiekia gydymo įstaigas jau pavėluotai arba visai jų nepasiekia. Konfliktas ir išpuoliai prieš gydymo centrus apsunkina kontaktų atsekimą ir didina riziką sveikatos darbuotojams.
Kam naudinga
Laimi skiepų, apsaugos priemonių ir skubios pagalbos tiekėjai, o labiausiai nukenčia bendruomenės, sveikatos darbuotojai ir gydymo centrai KDR rytuose.
Kas toliau
PSO ir Kongo sveikatos ministerija artimiausiomis dienomis stebės, ar pavyks nutraukti perdavimo grandines Bunijoje ir kitose paveiktose sveikatos zonose, kur daugiau nei 80 procentų naujų atvejų vis dar randama už žinomų kontaktų sąrašų ribų.
2026 m. liepos 17 d. Rusijos raketų smūgis Odesoje nusinešė dviejų žmonių gyvybes, dar aštuoni žmonės buvo sužeisti. Juodosios jūros uostamiestis pastarosiomis savaitėmis ne kartą buvo atakuotas dronais ir raketomis, o smūgiai kartojosi prieš uosto ir civilinę infrastruktūrą. Odesa yra vienas svarbiausių Ukrainos eksporto centrų, todėl kiekvienas toks išpuolis kelia grėsmę ir laivybai, ir miestą aptarnaujančiai logistikai. Dieną prieš tai per Rusijos smūgius visoje Ukrainoje žuvo mažiausiai šeši žmonės, o Odesa taip pat buvo tarp taikinių.
Kodėl svarbu
Odesos uosto darbuotojams, vežėjams ir eksportuotojams kiekvienas naujas smūgis reiškia stabdomą krovinių judėjimą ir didesnę riziką visai Juodosios jūros logistikai. Miesto gyventojams tai didina žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičių bei spaudžia gelbėjimo ir medicinos tarnybas.
Per birželio karščio bangas Europoje, remiantis naujausia AFP analize, devyniose valstybėse užfiksuota mažiausiai 12 tūkst. papildomų mirčių, o EuroMOMO tinklas savaitę, pasibaigusią birželio 28-ąją, nurodė 14 260 perteklinių mirčių visomis priežastimis. Daugiau nei 12 tūkst. iš jų sudarė 65 metų ir vyresni žmonės. Ankstyvi nacionaliniai skaičiavimai rodo, kad vien Vokietijos ligų kontrolės institutas iki liepos pradžios tiesiogiai su karščiu siejo 6 830 mirčių. Skaičiai dar laikini, o galutiniai rodikliai gali keistis, kai šalys pateiks pilnesnius mirties registrus. (apnews.com)
Kodėl svarbu
Vyresni nei 65 metų žmonės sudarė didžiąją šio perteklinio mirtingumo dalį, todėl rizika labiausiai išauga slaugos namams, ligoninėms ir vienišiems senjorams miestų karščio salose. Dar nebaigti duomenys reiškia, kad sveikatos sistemos gali matyti tik dalį tikrojo krūvio, kol bus suvesti pilni mirties registrai. (apnews.com)
Liepos 17 d. Oleksandras Syrskis pareiškė, kad Rusijos okupacinės pajėgos neatsisako planų užgrobti Ukrainos teritorijų ir sukurti vadinamąją buferinę zoną šalies šiaurėje. Jis nurodė, kad Maskva didina pajėgas, tęsia masinius smūgius Ukrainoje ir plečia amunicijos gamybą. Ukrainos vadas taip pat sakė, kad Rusija rengiasi perimti iniciatyvą ir pradėti galimas puolimo operacijas naujuose fronto ruožuose. Anksčiau šį mėnesį jis teigė, kad Rusijos puolimo tempas pirmąjį 2026 metų pusmetį sumažėjo daugiau nei perpus, nors karas toliau intensyvėja. (en.interfax.com.ua)
Kodėl svarbu
Ukrainos šiaurinės sritys, ypač pasienio bendruomenės, turi ruoštis didesniam dronų ir artilerijos spaudimui, o kariuomenei gali tekti laikyti daugiau pajėgų nuo Sumų iki Černihivo krypties. Tai didina riziką, kad fronto rezervai bus dar labiau išsklaidyti, kai Rusija bando ištempti gynybą per platesnį ruožą. (en.interfax.com.ua)
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas liepos 17 d. paskelbė, kad per pastarąsias 24 valandas prie fronto sunaikinta 1 370 Rusijos karių ir numuštas vienas sraigtasparnis. Tą pačią suvestinę Maskvos nuostoliams apibūdinti skelbia kasdien, todėl ji tampa pagrindiniu viešu karo tempų matu. Bendras Rusijos kariuomenės personalo nuostolių skaičius, kurį cituoja šaltiniai, viršijo 1,42 mln. žmonių nuo 2022 m. vasario 24 d. Iki liepos 17 d. fiksuojamas ir tolesnis technikos praradimas, įskaitant šarvuotąsias mašinas bei artileriją.
Kodėl svarbu
Ukrainos kariuomenei šie skaičiai svarbūs kaip ženklas, kiek Maskva gali atkurti šturmo grupes Donbase ir pietuose. Rusijos pajėgų personalo ir technikos netektys tiesiogiai veikia fronto rotaciją, artilerijos ugnies tankį ir logistiką.
Liepos 16 dieną Vašingtone Donaldas Trumpas per vakarinį kreipimąsi į tautą vėl pareiškė, kad JAV rinkimų sistema esą pažeidžiama sukčiavimui, ir nurodė 2020 bei 2026 metų rinkimus kaip savo argumentų pagrindą. Jis taip pat paviešino anksčiau įslaptintą žvalgybos medžiagą, kurią Baltieji rūmai susiejo su Kinijos galimybėmis kištis į rinkimus, nors JAV žvalgyba yra sakiusi, kad tai neparodė balsų klastojimo. Tą pačią dieną du iš trijų didžiųjų JAV televizijos tinklų ir CNN nusprendė kalbos tiesiogiai nerodyti savo pagrindinėse platformose. Respublikonai prieš lapkričio vidurio kadencijos rinkimus ieško būdų sutvirtinti savo pozicijas Kongrese, nes šie rinkimai lems daugumą Atstovų Rūmuose ir Senato kontrolę.
Kodėl svarbu
Ši kalba taikosi į rinkėjų pasitikėjimą balsavimo sistema prieš lapkritį vyksiančius vidurio kadencijos rinkimus, kai bus sprendžiama dėl Atstovų Rūmų ir Senato daugumos. Ji taip pat gali sustiprinti spaudimą žiniasklaidai ir vietos rinkimų pareigūnams, kuriems teks ginčytis su dar vienu Baltųjų rūmų puolimu prieš rinkimų procedūras.
Irano sveikatos ministerijos atstovas Hosseinas Kermanpuras liepos 17 d. pranešė, kad nuo birželio 22 d. JAV smūgiai Irane pražudė mažiausiai 38 žmones ir sužeidė daugiau kaip 400. Tą pačią dieną JAV atakos pataikė į tiltus, energetikos objektus ir sugriovė bokštą Chabaharo uoste pietryčių Irane, pranešė naujienų agentūra AP. Teheranas pirmą kartą viešai pripažino, kad per kampaniją nukentėjo ir elektros infrastruktūra, o Energetikos ministerija paragino mažinti elektros vartojimą pietinėse provincijose. AP taip pat nurodė, kad dalis naujausių smūgių buvo suderinta su atnaujinta JAV kampanija prieš Irano gebėjimą atakuoti laivybą Hormūzo sąsiauryje.
Kodėl svarbu
Pietų Irano gyventojams tai reiškia naujus elektros tiekimo sutrikimus ir didesnę riziką regiono uostams bei kelių mazgams. Chabaharo ir Hormūzo sąsiaurio ruožo pažeidimai tiesiogiai veikia laivybą, kuro tiekimą ir prekių judėjimą per pietinį Iraną.
2026 m. liepos 15 d. virš Irbilio Irake JAV vadovaujamos koalicijos oro gynyba numušė aštuonis sprogmenimis prikrautus bepiločius orlaivius, pranešė Kurdistano regiono kovos su terorizmu direktoratas, o aukų nepranešta. Reuters šaltiniai nurodė, kad vienas bepiločių orlaivių buvo numuštas netoli JAV konsulato Irbilyje. Išpuolis įvyko kitą dieną po to, kai Irako kurdų pajėgos pranešė apie panašų incidentą tame pačiame mieste. Irako premjero Ali al Zaidi kanceliarija šį įvykį pasmerkė kaip oro erdvės pažeidimą.
Kodėl svarbu
Irbilyje dislokuotoms JAV ir koalicijos pajėgoms tai reiškia didesnį poreikį stiprinti oro gynybą prie konsulato ir karinės bazės, nes bepiločiai dabar pasiekia tankiai apgyvendintas miesto zonas. Kurdistano regiono valdžiai šie incidentai kelia papildomą spaudimą aiškintis, kas valdo atakas ir kaip apsaugoti civilinę infrastruktūrą.
2026 m. liepos 17 d. Meksikos pietinę Čiapaso valstijos pakrantę supurtė 7,4 balo žemės drebėjimas, o Ramiojo vandenyno cunamių perspėjimo centras regionui paskelbė cunamio pavojų. Smūgis buvo juntamas nuo Meksiko iki Salvadoro, o Havajuose įsikūręs perspėjimų centras nurodė, kad židinys buvo prie pat pietinės Meksikos pakrantės, netoli Gvatemalos sienos. JAV geologijos tarnyba nurodė 7,3 balo stiprumą ir 15 kilometrų gylį, taip pat pranešė, kad prieš pagrindinį smūgį įvyko silpnesnis drebėjimas kiek toliau jūroje. Kol kas apie didelę žalą ar aukas nepranešta. (apnews.com)
Kodėl svarbu
Pakrančių gyventojams nuo Čiapaso iki kaimyninės Gvatemalos teko trumpam vertinti evakuacijos riziką ir galimus sustabdytus ryšius, transportą bei uostų darbą. Tokie įspėjimai ypač svarbūs pietų Meksikos ir Ramiojo vandenyno pakrantės infrastruktūrai, kur žemės drebėjimai gali paveikti žvejybą, prekybą ir vietos turizmą. (apnews.com)
Irano revoliucinė gvardija liepą 16 d. pareiškė smogusi JAV orlaiviams bazėje Jordanijoje, kuri, pasak „Sky News“ cituotos Irano agentūros „Mehr“, yra Al Azrake ir laikoma vienu svarbiausių JAV pajėgų centrų Vakarų Azijoje. Šis pareiškimas pasirodė tą pačią dieną, kai Jordanijoje aidėjo pavojaus sirenos, o JAV Centrinė vadavietė pranešė apie naujus amerikiečių smūgius Irane. Jordanijos ir JAV institucijos tuo metu atakos viešai nepatvirtino.
Kodėl svarbu
Jordanijoje dislokuoti JAV kariai ir orlaiviai atsiduria tiesioginėje ugnies linijoje, o tai didina riziką regiono bazėms ir oro susisiekimui. Jei Irano pareiškimas pasitvirtintų, Vašingtonui tektų rinktis tarp naujų atsakomųjų smūgių ir platesnio konflikto plėtros.