Archyvinis leidimas
Vilniaus regiono atliekų krizė šiandien pasiekė naują ribą, nes po vakarykščio sostinės sprendimo perimti atliekų rūšiavimo gamyklą pareigūnai svarsto ir ekstremaliosios situacijos paskelbimą. Elektrėnų savivaldybė vakar paprašė prokuratūros įvertinti, ar teisėta visas mišrias Vilniaus regiono atliekas vežti į Kazokiškių sąvartyną. Nacionalinis krizių valdymo centras šiandien su institucijomis aptaria, kaip toks sprendimas paveiktų visą regioninę atliekų sistemą. Aplinkosaugininkai vakar perspėjo, kad atliekų nukreipimas į Kazokiškes gali didinti oro taršą, o Seimo Aplinkos apsaugos komitetas pareikalavo pirmiausia sutvarkyti maisto atliekų tvarkymą.
Jonas Valančiūnas oficialiai pasirašė dvejų metų sutartį su „Žalgiriu“. Marijampolėje, „Ecoservice“ objekte, kilo gaisras, gyventojai įspėti dėl galimo pavojaus.
šaltiniai: 15min.lt, tv3.lt, lrt.lt, vz.lt, delfi.lt, lrytas.lt
Branduolinis atgrasymas yra saugumo strategija, kai branduolinio ginklo turėjimas ar galimybė jį dislokuoti skirta atgrasyti priešininką nuo puolimo. Europoje ši sąvoka siejama su NATO garantijomis ir Prancūzijos bei Jungtinių Valstijų vaidmeniu.
Liepos 14 d. Užsienio reikalų ministerija iškvietė Rusijos ambasados atstovą ir įteikė protestą dėl Rusijos žvalgybos pareigūnų bei kitų subjektų vykdomos destabilizuojančios kibernetinės veiklos prieš Europos Sąjungą, jos valstybes nares ir partneres. Ministerija taip pat nurodė, kad Lietuva kartu su partneriais tęs pastangas nustatyti ir patraukti atsakomybėn šios veiklos vykdytojus. Rusijos atstovui buvo aiškiai pasakyta, kad Vilnius dėl to neatsisakys bendrų veiksmų su sąjungininkais. (archyvai.lrt.lt)
Kodėl svarbu
Lietuvos valstybės institucijoms ir kritinei infrastruktūrai tai reiškia didesnį spaudimą stiprinti apsaugą nuo įsilaužimų, kurie gali trikdyti ryšius, viešąsias paslaugas ir jautrių duomenų apsaugą. Bendri veiksmai su ES partneriais didina tikimybę, kad už tokią veiklą bus taikomos teisinės ir diplomatinės pasekmės. (archyvai.lrt.lt)
Kam naudinga
Laimi Lietuvos saugumo institucijos ir ES partneriai, nes jie stiprina bendrą atgrasymą, o nukenčia Rusijos žvalgybos tinklai ir su jais susiję kibernetinės veiklos vykdytojai. (archyvai.lrt.lt)
Kas toliau
Toliau stebėtinas Lietuvos ir partnerių sprendimas, ar dėl šios kibernetinės veiklos bus inicijuotos naujos sankcijos, tyrimai ar vieši kaltinimai. (archyvai.lrt.lt)
Liepos 14 d. Vilniuje prezidentas Gitanas Nausėda viešai kalbėjo apie poreikį stiprinti valstybės atsparumą, kai Kaune Vyriausybė tą pačią dieną patvirtino valstybės lygio evakuacijos planą. Šį planą vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius pristatė kaip detalų civilinės saugos dokumentą, kuriame skaičiuojama, kad maždaug 75 procentai gyventojų galėtų evakuotis savarankiškai. Kritinės infrastruktūros apsaugos klausimas Lietuvoje jau buvo sustiprintas birželio 18 dieną, kai valdžia ėmė griežtinti saugą svarbiausiuose energetikos objektuose dėl Rusijos keliamų grėsmių. Tai reiškia, kad sostinėje ir pajūrio energetikos mazguose kartu rengiamos ir apsaugos, ir evakuacijos procedūros.
Kodėl svarbu
Nuo energetikos bendrovių iki savivaldybių civilinės saugos padalinių dabar reikia suderinti dvi užduotis: apsaugoti elektros, dujų ir susisiekimo mazgus bei turėti veikiančius gyventojų iškėlimo maršrutus. Tai tiesiogiai veikia Klaipėdos SGD terminalą, elektros perdavimo tinklus ir miestų administracijas, kurios turės veikti pagal vieną planą.
2026 m. liepos 15 d. Generalinė prokuratūra patvirtino, kad tebetęsia ikiteisminį tyrimą dėl galimai Lietuvoje veikusio CŽA kalėjimo ir kad įtarimai kol kas niekam nepateikti. Tyrėjai nurodo, jog iš Jungtinių Valstijų, Lenkijos, Rumunijos ir kitų valstybių gauti atsakymai nesuteikė reikšmingų duomenų, o dalis bylos medžiagos yra pripažinta valstybės paslaptimi. Šiuo metu tyrimas atliekamas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį dėl tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis, į kurį jis buvo perkvalifikuotas 2018 metais. Prokuratūros komentarai paskelbti po to, kai prezidentas Gitanas Nausėda šią savaitę teigė manantis, kad papildomai istorijos aiškinti nereikia.
Kodėl svarbu
Buvusiems sulaikytiesiems ir jų atstovams tai palieka atvirą kelią siekti žalos atlyginimo ir naujų EŽTT sprendimų, o Lietuvos institucijoms tenka aiškinti, kodėl byla tebestovi vietoje. Valstybei tai reiškia ir tolesnį teisinį spaudimą dėl santykių su Vašingtonu bei pareigą tvarkyti slaptą medžiagą, kuri gali būti naudojama kitose bylose.
Gitanas Nausėda liepos 2 d. Prezidentūroje su frakcijų lyderiais sutarė, kad iš Konstitucijos reikėtų išbraukti nuostatą, draudžiančią Lietuvoje dislokuoti branduolinį ginklą. Prezidentūra aiškino, kad diskusiją skatina Prancūzijos siūlymas stiprinti europinį branduolinį atgrasymą ir NATO rytinio sparno saugumo situacija. Seime po pateikimo tokiam keitimui jau buvo pritarta 89 balsais, o 11 parlamentarų balsavo prieš. Tai reiškia, kad klausimas pereina į tolesnį Konstitucijos keitimo etapą parlamente.
Kodėl svarbu
Ginčas tiesiogiai paliečia Lietuvos ir NATO gynybos planuotojus, nes nuo Konstitucijos formuluotės priklauso, ar šalyje apskritai galėtų atsirasti branduolinio atgrasymo elementų. Tai svarbu ir Klaipėdos uostui bei karinei infrastruktūrai, nes bet koks teisinis išplėtimas keistų, kokius sąjungininkų pajėgumus Lietuva galėtų priimti.
Liepos 14 d. Vilniuje pradėtas Vilniaus atliekų rūšiavimo gamyklos perėmimas, nes savivaldybė siekia skubiai stabilizuoti atliekų srautus ir suvaldyti krizę visame regione. Tą pačią dieną Elektrėnų savivaldybė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir paprašė įvertinti sprendimą visą Vilniaus regiono mišrių komunalinių atliekų srautą nukreipti į Kazokiškių sąvartyną. Aplinkos apsaugos departamentas liepos 13 d. įspėjo, kad toks vežimas gali didinti oro taršą, o Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariai nurodė, kad Vilnius pirmiausia turi sutvarkyti maisto atliekų tvarkymą. NKVC dabar rengia pasitarimą su institucijomis dėl šio sprendimo ir jo padarinių regiono atliekų sistemai. (archyvai.lrt.lt)
Kodėl svarbu
Kazokiškių apylinkių gyventojams tai reiškia didesnę kvapų ir oro taršos riziką, o Vilniaus ir Elektrėnų savivaldybėms teks spręsti, kur dėti mišrias atliekas, jei sąvartyno apkrova didės. Atliekų vežimo pokyčiai gali paveikti ir rūšiavimo įmonių darbą, ir visos regioninės sistemos kainą. (lrt.lt)
Birželio 17 d. Eurostato duomenimis, suderinta metinė infliacija Lietuvoje gegužę siekė 5,1 proc. ir buvo trečia didžiausia Europos Sąjungoje, o sparčiau kainos augo tik Rumunijoje ir Bulgarijoje. Europos Komisija birželį prognozavo, kad infliaciją Lietuvoje šiemet kelia energijos kainos, o Lietuvos energetikos agentūra liepos 9 d. fiksavo, kad benzino vidutinė kaina Lietuvoje per savaitę sumažėjo, bet rinkoje kainos išlieka jautrios svyravimams. Tokia padėtis reiškia, kad kainų spaudimas gyventojams išlieka ne viename sektoriuje, ypač degalų, maisto ir paslaugų rinkose. Liepos 15 d. naujų Eurostato skelbtų Lietuvos vartotojų kainų duomenų viešai dar nebuvo, todėl šiandienos antraštė remiasi paskutiniais prieinamais oficialiais rodikliais ir jų tęstinumu. (lrt.lt)
Kodėl svarbu
Namų ūkiams tai reiškia, kad atlyginimų augimą ir toliau gali suvalgyti brangstančios prekės bei paslaugos, o labiausiai nukenčia vairuotojai, nuomininkai ir šeimos, kurios daug išleidžia maistui bei komunalinėms išlaidoms. Verslui tai didina spaudimą perskaičiuoti kainas ir atlygius, ypač prekyboje, transporte ir paslaugų sektoriuje. (lrt.lt)
Ukrainos oro gynyba per pastarąją parą numušė 101 iš 122 Rusijos dronų. Sumuose Rusija pirmadienio vakarą gyvenamajam rajonui smogė kasetiniais šaudmenimis, o Odesoje per ataką žuvo trys žmonės.
Vicepremjeras Oleksijus Kuleba pranešė, kad prie Ukrainos krantų rusų smūgis į civilinį prekybinį laivą su Togo vėliava pražudė tris įgulos narius ir sužeidė penkis. Kyjivas sako, kad Maskva per pastarąją parą suintensyvino smūgius laivybai Juodojoje jūroje ir Azovo jūroje, taikydamasi į eksportą ir degalų srautus į okupuotą Krymą. Tuo pat metu Ukraina išplėtė savo jūrinę kampaniją ir skelbia naują operacijos „Moločka“ etapą, per kurį smogta 20 Rusijos laivų ir šešėlinio laivyno taikinių. Maskvos meras Sergejus Sobianinas vakar teigė, kad į sostinės regioną per 24 valandas buvo pasiųsta 340 ukrainietiškų dronų, o Ukraina tuo pačiu laikotarpiu smogė Salavato naftochemijos kompleksui Urale ir Afipsko naftos perdirbimo gamyklai pietų Rusijoje.
Prezidentas Gitanas Nausėda šiandien sakė, kad žvalgyba mato Rusijos planuojamas provokacijas Lenkijoje arba Baltijos šalyse, skirtas patikrinti NATO vienybę. Jis įvardijo kritinę infrastruktūrą kaip vieną iš galimų taikinių, o AP pranešė, kad Baltijos šalys ir Lenkija įspėja dėl ribotos Rusijos karinės ar hibridinės provokacijos prieš Aljansą. Nikolajus Patruševas šiandien pareiškė, kad Vladimiras Putinas įsakė Rusijos branduolines jūrų pajėgas perkelti į visišką kovinę parengtį.
Europos Parlamentas šį mėnesį priėmė rezoliuciją, smerkiančią Kinijos kritinių žaliavų eksporto ribojimus ir raginančią griežtinti ES atsaką. Jei Briuselis plės muitus, o Pekinas dar labiau verš medžiagų, reikalingų puslaidininkiams ir pažangiai gamybai, tiekimą, pirmiausia tai smogs Europos pramonei.
Ukrainos gynybos ministras patvirtino, kad atsistatydina iš pareigų. Europos Sąjunga pratęsė rusiškos naftos kainų lubų galiojimą, siekdama užbaigti susitarimą dėl sankcijų.
šaltiniai: 15min.lt, delfi.lt, lrt.lt, tv3.lt, lrytas.lt
Šešėlinis laivynas yra senesnių arba neaiškios nuosavybės tanklaivių ir krovininių laivų tinklas, naudojamas apeiti sankcijas ir prekybos ribojimus. Tokie laivai dažnai keičia vėliavas, draudikus ar maršrutus, kad apsunkintų kontrolę.
Liepos 13 d. Rusijos smūgis į Togų vėliava plaukiojantį civilinį prekybinį laivą Ukrainos jūrų koridoriuje pražudė 3 įgulos narius ir sužeidė 5, nurodė Ukrainos vicepremjeras Oleksijus Kuleba. Tą pačią dieną Kyjivas teigė, kad Rusija dar labiau suintensyvino atakas prieš laivybą Juodojoje jūroje ir Azovo jūroje, kuriomis siekiama sutrikdyti eksportą ir kuro tiekimą į okupuotą Krymą. Rusija savo ruožtu apkaltino Ukrainą terorizmu dėl augančių atakų prieš laivybą Azovo jūroje, kuri, pasak Maskvos, aptarnauja maždaug ketvirtadalį jos grūdų eksporto. Ukraina sako smogusi tik kariniams taikiniams arba objektams, kurie stiprina Rusijos kovinį pajėgumą. (internazionale.it)
Kodėl svarbu
Ukrainos eksportuotojams ir užsienio laivybos bendrovėms tai kelia tiesioginę riziką, nes brangsta draudimas, didėja maršrutų nukreipimo išlaidos ir ilgėja krovinių judėjimo laikas per Juodąją jūrą. Azovo jūros grūdų srautai ir tiekimas į Krymą tampa labiau pažeidžiami, o tai gali dar labiau spausti Rusijos logistiką ir Ukrainos uostų darbą. (marketscreener.com)
Kam naudinga
Laimi Rusijos karinė logistika ir Krymo tiekimo grandinė, o praranda Ukrainos uostai, grūdų eksportuotojai ir laivybos bendrovės, plukdančios krovinius Juodojoje jūroje. (marketscreener.com)
Kas toliau
Dabar svarbiausia, ar Ukrainos uostų administracija ir laivybos draudikai ribos reisus per jūrinį koridorių po naujo smūgio, ir ar Rusija dar labiau plės atakas prieš laivybą Azovo jūroje. (internazionale.it)
Liepos 15 d. prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad žvalgybos duomenys rodo Rusiją planuojant provokacijas Lenkijoje arba Baltijos šalyse, kurios būtų skirtos patikrinti NATO vienybę. Jis sakė, kad kalbama apie galimus smūgius kritinei infrastruktūrai ir kad tokie veiksmai gali būti vykdomi tiek įprastomis, tiek kitomis priemonėmis. Tą pačią dieną naujienų agentūra AP pranešė, kad Baltijos šalys ir Lenkija įspėja dėl galimos ribotos Rusijos karinės ar hibridinės provokacijos prieš Aljansą. Rusijos atstovai šiuos perspėjimus pavadino bandymu didinti visuomenės baimę ir pateisinti tolesnį militarizavimą.
Kodėl svarbu
Kritinė infrastruktūra, tokia kaip ryšių tinklai, energetikos objektai ir transporto mazgai, yra tiesiogiai svarbi Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos gyventojams. Bet koks bandymas ją paveikti reikštų spaudimą kariuomenės judėjimui, tiekimo grandinėms ir kasdienėms paslaugoms.
2026 m. liepos 15 d. Rusijos valdžiai artimas Nikolajus Patruševas pareiškė, kad Vladimiras Putinas įsakė Rusijos branduolines jūrų pajėgas perkelti į visišką kovinę parengtį. Šis pareiškimas nuskambėjo po gegužės mėnesį surengtų Rusijos branduolinių pratybų, per kurias Maskva demonstravo raketų paleidimus sausumoje, jūroje ir ore. Kremliaus retorika sutampa su ankstesniais Putino teiginiais, kad Rusija toliau modernizuos savo branduolines pajėgas ir stiprins karinį jūrų laivyną. Dabar lieka atviras klausimas, ar šis įsakymas reiškia naują realų parengties lygį, ar tik politinį signalą Vakarams.
Kodėl svarbu
Rusijos branduolinė retorika pirmiausia veikia NATO rytinį flangą, įskaitant Lietuvą, Latviją ir Lenkiją, nes bet koks parengties didinimas kelia papildomą spaudimą oro gynybai ir kariniam planavimui. Ukrainai tai reiškia dar vieną bandymą atgrasyti nuo smūgių Rusijos infrastruktūrai ir sustiprinti derybinį spaudimą.
Europos Parlamentas šių metų liepą priėmė rezoliuciją, kuria pasmerkė Kinijos svarbių žaliavų eksporto ribojimus ir paragino stiprinti ES atsaką į Pekino spaudimą. 15min ir LRT publikacijos apie Kiniją primena, kad Briuselis jau anksčiau taikė ribojimus Kinijos technologijų ir prekybos sektoriams, o Pekinas į tai reagavo eksporto ribojimais ir politiniu spaudimu. Kinija išlaiko stiprų svertą dėl tiekimo grandinių, ypač žaliavų, kurios būtinos puslaidininkiams ir aukštosioms technologijoms. Jei ES plės muitus, o Pekinas sugriežtins žaliavų eksportą, labiausiai rizikuos Europos pramonė, kuri priklauso nuo šių importų.
Kodėl svarbu
Nukentėtų automobilių, elektronikos ir puslaidininkių gamintojai Europoje, nes jų sąnaudas didintų ir muitai, ir galimi žaliavų ribojimai iš Kinijos. Naudos pirmiausia gali gauti ES žaliavų tiekėjai ir dalis vietinių gamintojų, kurie konkuruoja su kiniška produkcija.
2026 m. liepos 14 d. Maskvos meras Sergejus Sobianinas pranešė, kad per 24 valandas į Maskvos apylinkes buvo pasiųsta 340 Ukrainos dronų, o daugumą jų numušė priešlėktuvinės pajėgos toli nuo miesto. Tą pačią dieną Ukrainos kariuomenė smogė Salavato naftos chemijos kompleksui Uraluose ir Afipskio naftos perdirbimo gamyklai pietų Rusijoje. Rusija prieš tai surengė raketų ir dronų smūgių bangą Kyjivui, kuri buvo penktasis toks išpuolis prieš Ukrainos sostinę šį mėnesį. Maskvos valdžia nenurodė žalos masto, bet pareiškimas rodo, kad Rusijos oro gynyba buvo priversta vienu metu dengti sostinę ir kelis pramoninius taikinius giliau šalies viduje.
Kodėl svarbu
Maskvos oro uostai ir rytinės priemiesčių gyvenvietės yra pirmoje rizikos eilėje, nes net ir numušti dronai gali sukelti skrydžių trikdžius bei nuolaužų žalą. Ukrainos smūgiai Rusijos naftos perdirbimo ir naftos chemijos objektams kelia tiesioginį spaudimą kuro tiekimui ir karo pramonės logistikai.
Liepos 14-osios vakarą Rusijos pajėgos Sumų mieste smogė kasetine kovine galvute, o po to tęsė dronų atakas prieš bendruomenę, pranešė Sumų srities karinės administracijos vadovas Olehas Hryhorovas. Taikinys buvo gyvenamasis rajonas. Ukrainos pusė nurodė, kad per ataką buvo sužeistų žmonių. (newsukraine.rbc.ua)
Kodėl svarbu
Sumų gyventojams tai reiškia tiesioginę grėsmę tankiai apgyvendintoms miesto teritorijoms, kur vienas smūgis gali sužeisti kelis civilius ir sutrikdyti pagalbos darbą. Gyvenamieji kvartalai tampa mažiau saugūs ir po pirmojo sprogimo, jei ore lieka dronai. (newsukraine.rbc.ua)
JAV per naktį atnaujino smūgius Irano pakrantės taikiniams prie Hormūzo sąsiaurio ir vėl įvedė Irano uostų jūrų blokadą. CENTCOM nurodė, kad buvo smogta pakrančių gynybos sistemoms, raketų ir dronų bazėms bei jūriniams objektams, o regione veikia mažiausiai 19 JAV karo laivų.
Vašingtonas šiuos veiksmus susiejo su Irano atakomis prieš komercinę laivybą, įskaitant smūgį Kipro vėliava plaukiojusiam konteineriniam laivui, po kurio JAV atakavo mažiausiai 140 taikinių Irane. Bahreine kaukė oro pavojaus sirenos, o Jungtiniai Arabų Emyratai ir Kataras pranešė perėmę į jų pusę skriejusias raketas. Iranas pareiškė, kad saugus plaukimas per Hormuzą galimas tik Teherano nustatytais maršrutais, o Revoliucinė gvardija paskelbė, kad sąsiauris liks uždarytas, kol JAV nenutrauks karinių veiksmų.
Per ankstesnę penkių valandų smūgių bangą JAV atakavo taikinius Bušehre, Čah Bahare, Jasko, Konarako, Abu Musos ir Bandar Abaso rajonuose. CENTCOM nurodė pirmą kartą panaudojęs vienkartinius jūrinius dronus, o Irano kariuomenė paskelbė, kad per smūgius pietryčiuose žuvo septyni jos kariai. Teherano kietosios linijos politikai tuo pat metu skelbia, kad šalis turi rengtis ilgam karui su JAV ir Izraeliu.
Juodojoje jūroje Ukrainos bepiločių sistemų pajėgos paskelbė per naktį prie okupuoto Krymo smogusios 20 Rusijos šešėlinio laivyno laivų. Kyjivas teigia per devynias dienas Juodojoje jūroje ir Azovo jūroje atakavęs 116 laivų, o Maskva apribojo laivybą Dono ir Azovo kanale. Odesos uoste Rusijos smūgis pataikė į užsienio laivą ir pražudė tris žmones. Gazos Ruože per pastarąsias dvi paras Izraelio smūgiai nužudė mažiausiai 12 žmonių, tarp jų moterį ir šešis policininkus Džabalijoje, nors spalį sudarytos paliaubos formaliai tebegalioja.
Iranas pareiškė, kad JAV nesilaikys susitarimo, ir ruošiasi mūšiui. Tuo pat metu Persijos įlankoje didėja įtampa: Donaldas Trumpas pagrasino smūgiais tiltams ir elektrinėms, o po atakų Irano užsienio reikalų ministras išvyko į Katarą.
šaltiniai: tv3.lt, 15min.lt, delfi.lt, lrt.lt, lrytas.lt, vz.lt
Hormūzo sąsiauris yra siauras jūrų kelias tarp Irano ir Arabijos pusiasalio, jungiantis Persijos įlanką su Omano įlanka. Per jį gabenama didelė pasaulio naftos ir suskystintų dujų dalis, todėl bet koks sutrikimas iškart veikia pasaulinę prekybą ir energijos kainas.
Per pastarąsias dvi paras Izraelio smūgiai Gazos Ruože pražudė mažiausiai 12 žmonių, o antradienį Džabalijos pabėgėlių stovykloje per smūgį į policijos nuovadą žuvo moteris ir šeši policininkai. Gazos Ruožo ligoninių pareigūnai sekmadienį taip pat pranešė apie mažiausiai šešis žuvusius, tarp jų 9 metų mergaitę, o sužeistųjų buvo daugiau kaip tuzinas. Smūgiai tęsiasi nepaisant spalį sudaryto trapios paliaubų susitarimo, kuriuo buvo mėginta užbaigti dvejus metus trukusį karą po 2023 m. spalio 7 d. išpuolio. Jungtinių Tautų žmogaus teisių biuras yra pasmerkęs Izraelio atakas prieš Gazos policiją, sakydamas, kad 2026 m. jos surengtos jau mažiausiai keliolika kartų.
Kodėl svarbu
Gazos civiliai ir policijos pareigūnai lieka pagrindinis šių smūgių taikinys, todėl auga spaudimas vietos ligoninėms ir gelbėtojams, kurie dirba perpildytose šiaurinės Gazos zonose. Kiekvienas naujas smūgis silpnina ir taip trapų paliaubų režimą, kuriuo remiasi pagalbos tiekimas bei įkaitų ir palestiniečių kalinių derybos.
Kam naudinga
Laimi Izraelio kariuomenė ir paliaubų kritikai, kurie reikalauja tęsti operacijas prieš Gazos saugumo struktūras, o nukenčia Gazos ligoninės, policija ir civiliai gyventojai.
Kas toliau
Lemiamas klausimas yra, ar tarpininkai išjudins derybas dėl paliaubų vykdymo po naujų smūgių ir ar Izraelio kariuomenė pateiks paaiškinimą dėl Džabalijos policijos nuovados atakos.
JAV kariuomenė liepos 14 d. ir 15 d. naktį atnaujino smūgius Irano pakrantės taikiniams prie Hormūzo sąsiaurio ir paskelbė vėl taikanti jūrų blokadą Irano uostams. CENTCOM teigė, kad atakomis buvo taikytasi į pakrantės gynybos sistemas, raketų ir dronų objektus bei laivybos pajėgumus. JAV pareigūnai šiuos veiksmus sieja su Irano išpuoliais prieš laivus, kurie plaukė per sąsiaurį, vieną svarbiausių pasaulio naftos gabenimo maršrutų. Regiono vandenyse JAV tuo metu buvo dislokuota mažiausiai 19 karo laivų, tarp jų du aviaciniai lėktuvnešiai ir jūrų pėstininkų laivas.
Kodėl svarbu
Hormūzo sąsiauris yra pagrindinis maršrutas Persijos įlankos naftai, todėl bet koks laivybos ribojimas gali iš karto paveikti tanklaivių tarifus, draudimo kainas ir degalų kainas Europoje. Dėl blokados riziką jau vertina laivybos bendrovės, energetikos prekiautojai ir uostai, kurie aptarnauja Artimųjų Rytų krovinius.
JAV kariuomenė po Irano atakos prieš su Kipro vėliava plaukusį konteinerinį laivą Hormūzo sąsiauryje smogė mažiausiai 140 taikinių Irane. Vašingtonas šį veiksmą sieja su dar viena ataka prieš komercinę laivybą tame pačiame vandens kelyje, kuris jungia Persijos įlanką su Arabijos jūra. Po smūgių oro pavojaus sirenos skambėjo Bahreine, o Jungtiniai Arabų Emyratai ir Kataras pranešė perėmę raketų atakas. Iranas anksčiau yra įspėjęs, kad plaukimas Hormūzo sąsiauriu saugus tik Teherano nustatytais maršrutais.
Kodėl svarbu
Hormūzo sąsiauris yra pagrindinis naftos ir suskystintųjų dujų maršrutas, todėl bet koks jo sutrikimas kelia degalų ir draudimo kainas Europoje bei Azijoje. Komercinių laivų savininkai ir pervežimo bendrovės dabar turi rinktis tarp brangesnių apėjimo maršrutų ir didesnės rizikos plaukiant per regioną.
Ukrainos bepiločių sistemų pajėgos naktį iš liepos 14 į 15 d. smogė 20 Rusijos šešėlinio laivyno laivų prie okupuoto Krymo Juodojoje jūroje, pranešė Ukrainos žiniasklaida. Tarp anksčiau šią savaitę taikinių Juodojoje ir Azovo jūrose buvo tanklaiviai, krovininiai laivai ir vilkikas, o per devynias dienas ukrainiečiai skelbė pataikę į 116 laivų. Maskva tuo metu jau kaltino Kyjivą terorizmu ir ėmė riboti laivybą Dono–Azovo kanale, kuriuo teka dalis Rusijos grūdų ir naftos srautų.
Kodėl svarbu
Rusijos šešėlinio laivyno spaudimas smogia Maskvos naftos eksportui, kuris finansuoja karo biudžetą, ir verčia vežėjus brangiau drausti bei saugoti reisus. Uostų operatoriai ir grūdų prekybininkai Juodojoje bei Azovo jūrose susiduria su didesne logistine rizika ir vėlavimais.
2026 m. liepos 13 d. JAV Centrinė vadavietė paskelbė, kad per penkių valandų operaciją sudavė smūgius dešimtims taikinių keliose Irano vietose, įskaitant Bushehrą, Chah Baharą, Jaską, Konaraką, Abu Musą ir Bandar Abbasą. Smūgiai buvo nukreipti į pakrančių gynybos sistemas, raketų ir dronų pajėgumus, taip pat į mažus laivus, o operacijoje pirmą kartą panaudoti ir beįgulai skirti jūros dronai. Vašingtonas teigia, kad taip siekia susilpninti Irano gebėjimą atakuoti komercinę laivybą Hormūzo sąsiauryje. JAV prezidentas Donaldas Trumpas vėliau sakė, kad atakos turėtų tęstis dar bent dvi dienas. (war.gov)
Kodėl svarbu
Smūgiai ties Hormūzo sąsiauriu kelia tiesioginę riziką naftos ir konteinerių gabenimui, nes per šį maršrutą juda didelė dalis pasaulinės energetikos prekybos. Jei atakos tęsis, spaudimas didės laivybos bendrovėms, draudikams ir Persijos įlankos uostams. (war.gov)
Irano parlamento įtakingas politikas Maskatas salės? Actually no. Wait cannot use English.
Kodėl svarbu
Naftos rinkoms ir laivybos bendrovėms svarbiausia ne pats pareiškimas, o rizika, kad Hormūzo sąsiauris liks derybų įkaitu. Jei Irano vadovybė pasirinks ilgesnę konfrontaciją, draudimas, frachtas ir energijos kainos gali likti padidėję. (investing.com)