Vandenilio sulfidas
Vandenilio sulfidas yra toksiškos, supuvusių kiaušinių kvapo dujos, dažnai susidarančios pūvant atliekoms ar nuotekoms. Didelė jo koncentracija kenkia sveikatai ir yra vienas svarbiausių sąvartynų taršos rodiklių.
Archyvinis leidimas
Lietuvos U20 vaikinų rinktinė šiandien Gdynėje užbaigė Europos čempionato grupės etapą triuškinama pergale prieš Lenkiją. Dariaus Songailos komanda su Mantu Juzėnu sudėtyje po pergalės laukia aštuntfinalio varžovo pagal galutinę B grupės vietą.
Kazokiškių sąvartyno ginčas išlieka vienu aštriausių vidaus klausimų po to, kai aplinkosaugininkai nustatė, jog VAATC neįvykdė nurodymo stabdyti perteklinę vandenilio sulfido taršą. Elektrėnų savivaldybė ir vietos gyventojai toliau reikalauja sprendimų dėl smarvės ir oro kokybės, o savivaldybė anksčiau jau buvo paskelbusi ekstremaliąją situaciją.
Eurostato duomenys parodė, kad pirmąjį ketvirtį ES eksportas į JAV smuko 30,4 proc., o Lietuva pateko tarp labiausiai nukentėjusių valstybių. Nuo liepos 1 dienos įsigaliojus naujam ES ir JAV prekybos susitarimui, daugumai europinių prekių JAV taikomas 15 proc. muitas, o Lietuvos kilmės eksportas į šią rinką šiemet jau beveik perpus mažesnis.
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys šiandien Briuselyje siekia griežtesnių ES sankcijų Baltarusijai ir laikosi linijos smogti Rusijos energetikos pajamoms, įskaitant spaudimą dėl tokių grupių kaip „Gazprom“ ir „Lukoil“. Kazlų Rūdoje šiandien prasidėjo Dragūnų bataliono lauko taktikos pratybos, o sunkesnis karinės technikos judėjimas maršrutu Klaipėda, Kryžkalnis ir Kazlų Rūda tęsis iki liepos 23 dienos.
Seime vakare tęsėsi paskirtųjų ministrų klausymai, tarp jų ir kandidatės į aplinkos ministres atsakymai dėl auditų bei miškų kirtimo ribojimų. Tauragės rajone vakare kilusi audra sutrikdė elektros tiekimą, dalis gyventojų liko be elektros.
šaltiniai: vz.lt, tv3.lt, delfi.lt, 15min.lt, lrt.lt, lrytas.lt
Vandenilio sulfidas yra toksiškos, supuvusių kiaušinių kvapo dujos, dažnai susidarančios pūvant atliekoms ar nuotekoms. Didelė jo koncentracija kenkia sveikatai ir yra vienas svarbiausių sąvartynų taršos rodiklių.
ES ir JAV nuo liepos 1 dienos įgyvendina naują prekybos susitarimą. Pagal jį daugumai į Ameriką eksportuojamų ES prekių taikomas 15 proc. muitas, o JAV pramoninėms prekėms Sąjunga panaikino muitus. Eurostato duomenys rodo, kad 2026 m. pirmąjį ketvirtį ES eksportas į JAV, palyginti su 2025 m. pirmuoju ketvirčiu, krito 30,4 proc. Lietuva jau anksčiau pateko tarp labiausiai paveiktų šalių dėl didelės farmacijos, chemijos, baldų ir trąšų eksporto dalies. Lietuvos eksportas į JAV pernai siekė 1,751 mlrd. eurų, tačiau šiemet lietuviškos kilmės prekių srautas į šią rinką smuko beveik perpus. Dėl to jautriausi sektoriai dabar gauna silpnesnį užsakymų srautą.
Kodėl svarbu
Lietuvos farmacijos, chemijos, baldų ir trąšų gamintojams tai reiškia mažesnę maržą ir didesnę riziką prarasti užsakymus JAV rinkoje. Jei tarifinė našta liks tokia pati, dalį kainos teks prisiimti įmonėms arba pirkėjams Amerikoje.
Kam naudinga
Laimi JAV pramonės importuotojai ir dalis amerikiečių gamintojų, kuriems ES atvėrė rinką be muito, o pralaimi Lietuvos eksportuotojai ir kiti ES tiekėjai, kuriems tenka 15 proc. muitas.
Kas toliau
Kitas konkretus žingsnis yra Europos Komisijos ir JAV muitinių praktinis susitarimo įgyvendinimas, kuris parodys, ar atleidimai nuo muitų bus taikomi be papildomų ginčų.
2026 m. liepos 7 d. Aplinkos apsaugos departamentas paskelbė, kad Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras neįvykdė kovo 12 d. įteikto privalomojo nurodymo nutraukti viršnormatyvinę sieros vandenilio taršą Kazokiškių sąvartyne. Liepos 8 d. LRT pranešė, kad departamentas pateikė rekomendacijas dėl atliekų tvarkymo šiame objekte. Elektrėnų savivaldybė ir vietos bendruomenės toliau siekia sprendimų dėl kvapų ir oro kokybės, o ankstesniame pranešime nurodyta, kad savivaldybė buvo paskelbusi ekstremaliąją situaciją.
Kodėl svarbu
Elektrėnų rajono gyventojams tai reiškia, kad smarvės ir oro taršos problema nėra uždaryta administraciniu sprendimu. Jei VAATC neįvykdo nurodymų, savivaldybei ir aplinkosaugininkams tenka rinktis tarp griežtesnių sankcijų ir naujų techninių priemonių.
Kazlų Rūdos brigados generolo Kazio Veverskio poligone liepos 13 dieną prasidėjo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų bataliono lauko taktikos pratybos „Dragūnų įniršis 26“, o intensyvus karinės technikos judėjimas maršrutu Klaipėda, Kryžkalnis, Kazlų Rūda buvo numatytas nuo liepos 12 dienos. Lietuvos kariuomenė nurodė, kad pratybos vyks iki liepos 23 dienos, todėl šiuo laikotarpiu poligone ir jo prieigose bus didesnis karinės technikos srautas. Toks grafikas sutampa su liepos 7 dieną pradėta nauja apie 400 jaunuolių privalomąja pradine karo tarnyba tame pačiame batalione. Pratybos tęsiamos po ankstesnių šių metų karinių mokymų, kuriuose dragūnų bataliono kariai jau treniravosi ir kitose Lietuvos vietose.
Kodėl svarbu
Kazlų Rūdos ir Marijampolės apskrities gyventojams artimiausias dešimt dienų reiškia daugiau karinės technikos keliuose ir prie poligono. Dragūnų batalionui tai yra pagrindinis vasaros pasirengimo ciklas, kuriame tikrinamas naujų karių ir jau tarnaujančių padalinių veikimas.
2026 m. liepos 13 d. Gdynėje Lietuvos U20 vaikinų rinktinė baigė Europos čempionato B grupės etapą maču su Lenkija. Rinktinę į turnyrą veda Darius Songaila, o Mantas Juzėnas yra vienas iš dvyliktuko gynėjų, kurį federacija paskelbė liepos 9 d. Po šios pergalės lietuviai laukia atkrintamųjų poros pagal galutinę B grupės vietą. Grupėje prieš tai jau buvo pasiekta užtikrinta pergalė prieš Latviją ir patirtas pralaimėjimas Serbijai. (lietuva.basketball)
Kodėl svarbu
Lietuvos jaunimo krepšinio sistemai svarbus kiekvienas mačas šiame čempionate, nes nuo vietos grupėje priklauso, kokį varžovą lietuviai gaus atkrintamosiose. Tai tiesiogiai veikia ir žaidėjų, tokių kaip Mantas Juzėnas, matomumą prieš klubus bei rinktinės trenerių štabą. (lietuva.basketball)
2026 m. balandžio 23 d. Briuselyje Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pareiškė, kad 20-asis Europos Sąjungos sankcijų paketas Rusijai yra pavėluotas ir nepakankamas, o Užsienio reikalų ministerija nurodė, kad naujomis priemonėmis išplėsti ribojimai taikomi ir Rusijos energetikos sektoriui. Ministras anksčiau yra sakęs, kad Lietuva siekia, jog į sąrašą patektų tokios bendrovės kaip „Gazprom“ ir „Lukoil“, o Europos Sąjunga tuo metu jau buvo pritaikiusi ribojimus ir „Gazprom“ bei „Slavneft“ patronuojamosioms įmonėms. Lietuvos diplomatijos linija išlieka ta pati: spausti Rusijos energijos pajamas, o ne tik riboti pavienes įmones. Briuselyje tuo pačiu metu buvo aiškinamasi, kaip dar labiau susiaurinti Rusijos naftos ir dujų eksporto kanalus.
Kodėl svarbu
Rusijos naftos ir dujų pajamos finansuoja karo veiksmus Ukrainoje. Jei į sankcijų sąrašą patektų didžiosios energetikos grupės, spaudimas pajamoms jaustųsi per prekybininkus, perdirbėjus ir bankus, kurie dar dirba su rusiška žaliava.
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys šiandien Briuselyje dalyvauja Europos Sąjungos Užsienio reikalų tarybos posėdyje. Lietuva jame kels sankcijų Baltarusijai klausimą ir sieks kolegų pritarimo naujoms priemonėms. Tai seka po liepos 8 dienos Budrio dvišalių susitikimų Ankaroje, kur jis su Belgijos, Kroatijos ir Vengrijos ministrais kalbėjo apie paramą Ukrainai ir Europos Sąjungos plėtrą. Briuselyje taip pat laukiama diskusijų dėl saugumo ir pasirengimo Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai 2027 metais.
Kodėl svarbu
Baltarusijos sankcijos tiesiogiai veikia pasienio saugumą, tranzitą ir įmones, kurios dirba su Rytų rinkomis. Jei Taryboje atsiras platesnis pritarimas, Briuselis galėtų greičiau griežtinti spaudimą Minskui ir koordinuoti veiksmus su Ukraina bei kaimyninėmis valstybėmis.
Rusija per pastarąsias dvi paras raketomis ir dronais smogė Ukrainai, žuvo mažiausiai aštuoni žmonės, dar dešimtys buvo sužeisti. Volodymyras Zelenskis šiandien Paryžiuje siekia spartesnių ginklų tiekimų ir bendro sprendimo plėsti priešraketinę oro gynybą, nes Kyjivas prašo greičiau perduoti papildomas raketas perėmėjas.
Ukrainos brigada „Azov“ vakar paskelbė sunaikinusi slaptą Rusijos degalų ir logistikos mazgą Novoamvrosiivskėje, okupuotoje Donecko srityje. Ukrainos šaltiniai šį objektą apibūdina kaip užmaskuotą tiekimo punktą Rusijos daliniams pietiniame fronte. Sevastopolyje vakar keliuose rajonuose vėl buvo laikinai atjungta elektra, o okupacinė valdžia jau anksčiau buvo pripažinusi tiekimo ribojimus po smūgio Balaklavos šiluminei elektrinei. Krymo energetikos sistema išlieka apkrauta, todėl elektros sutrikimai pusiasalyje kartojasi.
Briuselyje šiandien ES užsienio reikalų ministrai, tarp jų Kęstutis Budrys, tariasi dėl griežtesnių sankcijų Rusijai ir bendros pozicijos Artimųjų Rytų klausimu. Lietuva ragina plėsti ribojimus Rusijos energetikos ir laivybos sektoriams. Europos Sąjunga taip pat pradėjo taikyti 3 eurų mokestį mažos vertės siuntoms iš už bloko ribų iki 150 eurų. Ši priemonė tiesiogiai paliečia „Temu“, „Shein“ ir „AliExpress“, nes pernai į ES įvežta 4,6 mlrd. tokių siuntų, o 91 proc. jų atkeliavo iš Kinijos.
Lietuvos ir kitų Baltijos šalių saugumo pareigūnai vakar pabrėžė, kad Rusija neturi konkretaus plano pulti Baltijos valstybių ar Lenkijos. Kartu jie įspėjo, kad Kaliningrade dislokuotos raketos „Iskander“ išlieka grėsme Lenkijai ir Baltijos šalims, todėl NATO rytiniame flange svarstomas papildomas oro gynybos ir žvalgybos stiprinimas.
Emmanuelis Macronas paskelbė, kad Ukraina gaus 16 naikintuvų „Rafale“, oro gynybos sistemų „SAMP/T NG“ ir teisę gaminti raketas SCALP. Jis taip pat nurodė, kad daugiašalės pajėgos Ukrainai rengs pratybas kaimyninėse šalyse. Ukrainos kariuomenė tuo metu pranešė, kad Dnipropetrovsko srityje išlaisvino šešias gyvenvietes ir pasistūmėjo 25 kilometrus.
šaltiniai: tv3.lt, 15min.lt, delfi.lt, lrytas.lt
„Iskander“ yra Rusijos trumpojo nuotolio balistinių raketų sistema, skirta smūgiams į karinius ir infrastruktūros taikinius. Dėl dislokavimo Kaliningrade ji svarbi NATO rytinio flango gynybos planavimui.
Liepos 11 d. paskelbtame LRT pranešime Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių saugumo pareigūnai teigė, kad Rusija kol kas neturi konkretaus plano pulti Baltijos šalis ar Lenkiją, nors karinis spaudimas regione išlieka. Tuo pat metu Kaliningrade laikomos raketos „Iskander“ yra įvardijamos kaip ginkluotė, galinti pasiekti Lenkiją ir Baltijos valstybes, todėl jos lieka svarbiu atgrasymo ir puolimo scenarijų elementu. Pastarosiomis dienomis NATO rytinio sparno valstybės taip pat gavo naujų perspėjimų dėl galimų Rusijos provokacijų ir dezinformacijos kampanijų. Artimiausias klausimas yra, ar Aljansas ir regiono valstybės papildomai stiprins oro gynybą bei žvalgybą prie Kaliningrado krypties.
Kodėl svarbu
Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos kariuomenėms tai reiškia didesnį poreikį stebėti trumpą perspėjimo laiką ir greitai perkelti oro gynybos pajėgas. Civiliams pasienio regionuose tai reiškia didesnį saugumo neapibrėžtumą ir jautresnę civilinės gynybos planavimo darbotvarkę.
Kam naudinga
Laimi NATO priešakinių pajėgų oro gynybos ir žvalgybos sektoriai, o pralaimi Rusijos spaudimo veikiamos pasienio savivaldybės ir transporto mazgai.
Kas toliau
Kitas konkretus žingsnis bus NATO ir regiono gynybos institucijų sprendimai dėl papildomų oro gynybos ir stebėjimo priemonių prie Lietuvos ir Lenkijos sienų.
JAV vėl smogė dešimtims Irano taikinių prie Hormūzo sąsiaurio, o CENTCOM pirmą kartą panaudojo vienkartinius jūrinius dronus prieš oro gynybą, radarus, raketų ir dronų sistemas bei greitaeigius laivus. Iranas pirmadienį paskelbė, kad šie smūgiai pavertė beprasmėmis pastarųjų mėnesių diplomatines pastangas, o birželį pasiektas laikinas paliaubų susitarimas braška dėl ginčų dėl sąsiaurio. Teheranas taip pat pranešė, kad per JAV smūgius pietvakarių Irane žuvo du žmonės. Kuveitas po Irano smūgių JAV bazėms paskelbė fiksavęs priešiškus taikinius savo oro erdvėje, o valstybinė Irano televizija nurodė, kad Hormūzo sąsiauryje į du laivus paleisti įspėjamieji šūviai. Naftos kainos pašoko, nes rinkos vertina naują grėsmę keliui, kuriuo gabenama didelė dalis pasaulio energijos srautų.
Rusijoje per naktinį smūgį užsidegė „Lukoil“ degalų bazė Tverės srityje, maždaug už 300 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Maskvos. Ukrainos pajėgos tą pačią naktį smogė ir kitiems Rusijos energetikos objektams, o vaizdo įrašuose matyti didelės liepsnos ir dūmai virš kuro saugyklų. Dronai taip pat atakavo Maskvą ir naftos saugyklą Stavropolio krašte, o abi pusės per pastarąją parą pranešė apie žuvusiuosius per naują apsikeitimą smūgiais. Šie smūgiai jau prisidėjo prie degalų stygiaus ir eilių degalinėse keliuose Rusijos regionuose. Maskvoje policija pirmadienį sulaikė Borisą Nadeždiną, 2024 metų prezidento rinkimuose mėginusį mesti iššūkį Vladimirui Putinui, po to, kai jis buvo įtrauktas į „užsienio agentų“ sąrašą.
Bankoke per gaisrą bare Lat Phrao rajone žuvo mažiausiai 27 žmonės, dar 22 patyrė kritinius nudegimus arba apsinuodijo dūmais. Tyrėjai aiškinasi, ar aukų skaičių padidino užblokuoti galiniai išėjimai, nes daug kūnų rasta prie tų durų ir tualetuose. Indijos Maharaštros valstijoje gelbėtojai baigė 83 valandų operaciją Moshi sąvartyne, kai po atliekų nuošliauža iš po administracinio pastato griuvėsių buvo rastas paskutinis dingęs darbuotojas. Žuvusiųjų skaičius ten išaugo iki devynių po to, kai atliekų krūva užgriuvo atliekų deginimo jėgainės administracinį pastatą ir po nuolaužomis palaidojo 23 žmones.
Vėlų vakarą svarbiausia žinia buvo JAV smūgis Irano uostui jūrų dronais. Tuo pat metu Irano užsienio reikalų ministras viešai pašiepė Donaldą Trumpą dėl mokesčių už laivybą Hormuzo sąsiauriu, dar labiau išryškindamas įtampą regione.
šaltiniai: delfi.lt, lrt.lt, 15min.lt, lrytas.lt, tv3.lt, vz.lt
Hormūzo sąsiauris yra siauras jūrų kelias tarp Irano ir Arabijos pusiasalio, jungiantis Persijos įlanką su Omano įlanka. Per jį gabenama didelė dalis pasaulio naftos ir suskystintų dujų, todėl bet kokie sutrikimai iškart veikia energijos kainas.
JAV kariuomenė sekmadienio vakarą ir pirmadienį sudavė naują smūgių bangą Iranui, taikydama į dešimtis taikinių ir, pasak CENTCOM, pirmą kartą panaudodama vienkartinius jūrinius dronus. Operacija buvo vykdoma prie Hormūzo sąsiaurio, kur Vašingtonas siekia silpninti Irano galimybes atakuoti komercinius laivus po išpuolių prieš civilinį laivą. JAV pareigūnai nurodė, kad smūgiai nukreipti prieš oro gynybos sistemas, pakrantės radarus, raketų ir dronų pajėgumus bei mažus laivus. Iranas tuo pat metu toliau ginčija, kas kontroliuoja sąsiaurį, o energijos rinkos į šią eskalaciją sureagavo naftos kainų šuoliu.
Kodėl svarbu
Smūgiai gali paveikti naftos ir degalų kainas Europoje, nes Hormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energijos transporto maršrutų. Rizika išauga ir laivybos sektoriui, kuriam tenka rinktis brangesnius maršrutus arba didesnes draudimo išlaidas.
Kam naudinga
Naftos gavybos ir ginklų pramonė laimi iš augančios paklausos, o praranda laivybos bendrovės, rafinavimo įmonės ir degalų vartotojai.
Kas toliau
Kitas lūžio taškas bus CENTCOM sprendimas, ar tęsti smūgius prie Hormūzo sąsiaurio po Irano atsako į civiliniams laivams kylančią grėsmę.
2026 m. liepos 11 d. Rusija surengė raketų ir dronų atakas prieš Ukrainą, per kurias žuvo aštuoni žmonės, o dar dešimtys buvo sužeisti. Volodymyras Zelenskis po šių smūgių paprašė spartesnio ginklų tiekimo ir didesnio spaudimo Vladimirui Putinui. Šiandien Paryžiuje jis turėtų kalbėti su Europos lyderiais apie bendrą priešbalistinės oro gynybos plėtrą. Kyjivas taip pat siekia greitesnio sprendimo dėl papildomų oro gynybos raketų, nes Maskva ir toliau taikosi į miestus bei energetikos infrastruktūrą.
Kodėl svarbu
Ukrainos civiliai ir miestų energetikos tinklai lieka pagrindinis taikinys, todėl kiekvienas delsimas dėl oro gynybos reiškia daugiau žuvusiųjų, sužeistųjų ir priverstinių išjungimų. Europos gynybos pramonė ir Jungtinių Valstijų gamintojai, tokie kaip „Patriot“ sistemų tiekimo grandinė, gauna naujų užsakymų.
2026 m. liepos 12 d. „Azov“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame teigia sunaikinęs slaptą Rusijos degalų ir logistikos mazgą Novoamvrosiivkoje, okupuotoje Donecko srityje. Ukrainos šaltiniuose šis objektas apibūdinamas kaip užmaskuotas tiekimo punktas, iš kurio buvo aprūpinami Rusijos daliniai pietiniame fronte. Smūgis įvyko tuo metu, kai ukrainiečiai taikosi į okupuotų teritorijų sandėlius, transporto mazgus ir kelius, kuriais Rusija gabena degalus bei atsargas į frontą.
Kodėl svarbu
Rusijos daliniai okupuotame Donecko ruože gali trumpiau veikti su atsargomis ir kuru, jei tokie mazgai praranda saugų priėjimą prie fronto. Ukrainos pusei tai leidžia smogti ne tik technikai, bet ir tiekimo grandinei, nuo kurios priklauso artilerijos ir šarvuotosios technikos judėjimas.
Liepos 12 d. Sevastopolyje buvo paskelbti laikini elektros atjungimai keliuose miesto rajonuose, nurodė vietos leidinys KP.RU. Tai įvyko po birželio 24 d. Ukrainos dronų smūgio, kai Sevastopolis ir dalis Krymo liko be elektros, o taikiniu buvo laikoma Balaklavos šiluminė elektrinė. Birželio pabaigoje Krymo okupacinė valdžia taip pat pripažino, kad pusiasalyje taikomi laikini tiekimo apribojimai, siekiant neperkrauti tinklo. Dėl to Sevastopolyje ir kitose Krymo gyvenvietėse elektros sutrikimai tapo ne pavieniu incidentu, o dažnu režimu.
Kodėl svarbu
Sevastopolio gyventojams tai reiškia nestabilų elektros tiekimą namuose, keliuose ir paslaugų sektoriuje, kuriam reikia nuolatinės energijos. Krymo okupacinei valdžiai tai didina spaudimą saugoti tinklą ir riboti vartojimą kritinėms reikmėms.
Nuo liepos 1 dienos Europos Sąjungoje mažos vertės siuntoms iš trečiųjų šalių, kurių vertė neviršija 150 eurų, taikomas 3 eurų mokestis. Priemonė pirmiausia paliečia pirkinius iš „Temu“, „Shein“ ir „AliExpress“, kuriuose anksčiau pigios prekės dažnai būdavo siunčiamos tiesiai pirkėjui be muito. Europos Komisija šį sprendimą sieja su 2024 metais į ES įvežtais apie 4,6 mlrd. mažos vertės siuntų, iš kurių 91 proc. atkeliavo iš Kinijos. Dalį siuntų bendrovės jau nukreipė į sandėlius Europoje, nes iš ten išsiunčiamos prekės šio mokesčio nepatiria. (lrt.lt)
Kodėl svarbu
Pirkėjams Europoje tai reiškia, kad labai pigūs užsakymai internetu taps brangesni dar prieš pridedant PVM ar pristatymo kainą. Lietuvos ir kitų ES šalių mažmenininkams atsiranda kiek lygesnės konkurencijos sąlygos prieš platformas, kurios iki šiol išnaudojo muito spragą. (lrt.lt)
Kęstutis Budrys Briuselyje dalyvauja Europos Sąjungos Užsienio reikalų tarybos darbotvarkėje, kur kartu su ministrų kolegomis nagrinėjamas spaudimo Rusijai didinimas ir padėtis Artimuosiuose Rytuose. LRT jau anksčiau skelbė, kad tokiuose pokalbiuose Lietuva ragina ES griežtinti ribojamąsias priemones ir svarstyti platesnius apribojimus Rusijos energetikai bei laivybos paslaugoms. Ministras taip pat yra sakęs, kad sankcijų vilkinimas turi tiesioginių pasekmių karo lauke, nes suteikia Maskvai daugiau laiko prisitaikyti. Artimuosiuose Rytuose Europos diplomatija tuo pat metu ieško vieningos linijos dėl saugumo ir ilgalaikės taikos. (lrt.lt)
Kodėl svarbu
Ukrainos gynybai svarbu, ar ES sustiprins sankcijas taip, kad jos paveiktų Rusijos pajamas iš energijos ir logistikos. Artimųjų Rytų klausimu bendras Europos sutarimas svarbus diplomatijai, kuri nori mažinti naujų krizės židinių poveikį saugumui ir prekybai. (lrt.lt)
Per naktinę ataką Rusijos Tverės srityje užsidegė „Lukoil“ naftos bazė. Nepriklausomi kanalai pranešė, kad dronai skrido į objektą, esantį maždaug už 300 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Maskvos. Ukrainos kariuomenė tą patį vakarą smogė ir kitoms Rusijos naftos infrastruktūros vietoms, o socialiniuose tinkluose paskelbtuose įrašuose matėsi liepsnos ir dūmų stulpai virš kuro saugyklų. Pastarosiomis dienomis tokie smūgiai jau sukėlė degalų stygių ir eiles prie kolonėlių keliuose Rusijos regionuose. Kremlius tuo pat metu bando stiprinti oro gynybą Maskvos kryptimi ir saugoti naftos logistiką, kuri maitina karo ekonomiką. (15min.lt)
Kodėl svarbu
Rusijos vairuotojams ir transporto įmonėms tai reiškia didesnį degalų trūkumą ir ilgesnį laukimą prie kolonėlių. Naftos perdirbimo sektoriui ir karinei logistikai tai didina tiekimo sutrikimų riziką, nes degalai išlieka vienas svarbiausių karo finansavimo ir aprūpinimo šaltinių. (apnews.com)
Iranas pirmadienį, 2026 m. liepos 13 d., pareiškė, kad JAV liepos 12 d. smūgiai jo teritorijoje padarė beprasmiškas pastarųjų mėnesių diplomatines pastangas. JAV kariuomenė per naują smūgių bangą teigė siekianti toliau silpninti Teherano galimybes atakuoti komercinius laivus Hormūzo sąsiauryje. Reuters vertinimu, birželį pasirašytas laikinas susitarimas dėl paliaubų braška dėl ginčų dėl sąsiaurio ir kitų klausimų. Tuo pat metu tarpininkavimo pastangas tęsia Pakistanas, Kataras ir Egiptas, o į procesą įtraukti ir Turkijos bei Saudo Arabijos pareigūnai. (bssnews.net)
Kodėl svarbu
Persijos įlankos laivybos bendrovėms ir naftos pirkėjams gresia didesnės draudimo, apsaugos ir transporto išlaidos, jei smūgiai prie Hormūzo sąsiaurio kartosis. Bet kokia platesnė eskalacija gali greitai atsiliepti pasaulinei naftos rinkai, nes per šį maršrutą keliauja strategiškai svarbūs energijos srautai. (investing.com)
Per gaisrą Bankoko Lat Phrao rajone esančiame bare žuvo mažiausiai 27 žmonės, dar 22 patyrė sunkius nudegimus arba apsinuodijo dūmais. Tailando pareigūnai nurodė, kad ugnis įsiplieskė netoli scenos, kai vienas muzikantas pamatė dūmus iš elektros skydelio. Po to dingo elektra ir pasigirdo sprogimas. Gelbėtojai rado daug žuvusiųjų prie galinių išėjimų ir tualetuose, o tyrėjai tikrina, ar evakuaciją apsunkino užblokuoti išėjimai. Tai vienas daugiausia aukų pareikalavusių gaisrų Tailando naktinio pasilinksminimo vietose per pastaruosius metus.
Kodėl svarbu
Naktinių barų ir klubų lankytojams svarbiausia tampa evakuacijos saugumas, nes dūmai ir užblokuoti išėjimai gali paversti trumpą incidentą masine nelaime. Tyrimas gali lemti griežtesnes elektros instaliacijos, avarinių išėjimų ir priešgaisrinės priežiūros taisykles visam pramogų sektoriui.
Indijos Maharaštros valstijos Punos rajone, Mosio sąvartyne, liepos 8 dieną nuo atliekų pylimo nuvirtusi krūva užgriuvo atliekų jėgainės administracinį pastatą ir po griuvėsiais įkalino 23 žmones. Gelbėtojai iki liepos 12 dienos rado paskutinį dingusį darbuotoją, o žuvusiųjų skaičius išaugo iki 9. Vietos valdžia nurodė, kad griūtis įvyko po smarkių liūčių, kai nuo sąvartyno šlaito nuslinko sukietėjusios senos atliekos. Paieškos ir gelbėjimo operacija truko 83 valandas ir tada buvo baigta.
Kodėl svarbu
Žuvo atliekų tvarkymo įmonės darbuotojai, o avarija kelia klausimų dėl sąvartynų šlaitų stabilumo, lietaus vandens nuvedimo ir saugos aplink veikiančias atliekų jėgaines. Pagrindinė našta gula ant žuvusiųjų šeimų, o spaudimas tenka Punos savivaldybei ir jėgainės operatoriui dėl galimos atsakomybės.
Maskvoje liepos 13 d. policija sulaikė Rusijos karo kritiką Borisą Nadeždiną, kuris 2024 m. bandė mesti iššūkį Vladimirui Putinui prezidento rinkimuose. Praėjusią savaitę Rusijos teisingumo ministerija jį įtraukė į „užsienio agentų“ sąrašą, o tai apriboja jo viešą veiklą ir finansavimą. Nadeždinas sakė, kad buvo sulaikytas pareigūnams jam dalyvaujant teismo posėdyje dėl kito opozicijos veikėjo Maksimo Kruglovo bylos. Rusijos valdžia pastaraisiais metais vis dažniau taiko „užsienio agento“ statusą ir baudžiamąsias bylas opozicijos politikams.
Kodėl svarbu
Nadeždino sulaikymas smogia Rusijos likusiai legaliai karo kritikų erdvei ir dar labiau apsunkina jų galimybes viešai kalbėti prieš karą Ukrainoje. „Užsienio agento“ statusas reiškia teisinius ir finansinius apribojimus, kurie gali nutildyti opozicijos politikus dar iki bet kokio naujo rinkimų ciklo.